- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- e2A-419-569/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05631-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- A. L., V. L.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. L. ir A. L., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. A., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašė neterminuotai apriboti tėvų valdžią V. L. ir A. L. jų nepilnametės dukters A. L. atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – neterminuotai apribojo tėvų valdžią V. L. ir A. L. jų nepilnamečio vaiko A. L. atžvilgiu. Priteisė iš atsakovo A. L. valstybei 43,01 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas sprendė, kad atsakovas A. L. dėl jo kaltės, dėl nuo jo pačio priklausančių priežasčių ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines ir prieš tai minėtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečiam vaikui: rūpintis dukterimi, jos sveikata, ugdymu, su ja bendrauti, auklėti ir prižiūrėti.
4. Teismas pažymėjo, kad, siekdamas, jog terminuotas tėvo valdžios apribojimas būtų panaikintas, atsakovas turėjo dėti maksimalias pastangas siekiant atkurti ryšį su dukra, tačiau atsakovo elgesys nesikeičia, atsakovas iš visų pareigų dukrai teikia tik išlaikymą, tačiau su socialiniais darbuotojais tinkamai nebendradarbiauja. Vien tai, kad atsakovas nurodo savo noru teikiantis dukrai didesnį nei priteistas išlaikymą, bando bendrauti su dukra telefonu, nereiškia, kad jis imasi visų priemonių atkurti ryšį su dukra.
5. Teismas vertino, jog tai, kad atsakovas nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, rodo, jog atsakovas yra atsiribojęs nuo jam teikiamos pagalbos, vengia prisiimti atsakomybę už savo paties asmeninę pažangą, siekiant pokyčių bendraujant su vaiku.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovui jau buvo suteikta teisė keisti savo elgesį ir požiūrį į vaiko auklėjimą, atstatyti ryšį su vaiku, tačiau atsakovas išvadų nepadarė. Teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad atsakovo elgesys dukters atžvilgiu gali keistis, todėl yra pagrindas laikiną tėvo valdžios ribojimą pakeisti į neterminuotą tėvo valdžios ribojimą.
7. Teismas iš dalies sutiko, kad atsakovė deda pastangas siekdama atkurti ryšį su dukra. Teismas konstatavo, kad atsakovė vis dar turi problemų su alkoholio vartojimu, pati nurodė, kad šią problemą jai pavyko išspręsti tik iš dalies, atsakovė palaiko ryšį su gyvenimo partneriu, su kuriuo kartu vartoja alkoholį ir netgi užfiksuotas smurto atvejis, kuomet neblaivus atsakovės partneris neblaiviai atsakovei trenkė kumščiu, atsakovė taip pat neteikia išlaikymo dukrai. Atsakovė su dukra bendrauja itin retai, epizodiškai, dukra atsisako su atsakove susitikti. Du kartus per metus pati atsakovė išreiškė norą, kad būtų suorganizuotas susitikimas su dukra, 2019 metais per šventes dukra atsakovę pasveikino sms žinute. Teismas sprendė, jog aptartos aplinkybės rodo, kad atsakovės ir dukters bendravimas nėra nuolatinis, vedantis į ryšio atkūrimą.
8. Teismas sprendė, jog tai, kad atsakovė nėra visiškai išsprendusi problemų su alkoholio vartojimu ir jos santykiuose su partneriu pasitaiko smurto atvejų, rodo, kad atsakovės namų aplinka nėra saugi ir emociškai tinkama augti dukrą.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovė gyvena trečiajam asmeniui J. A. (atsakovės motinai) nuosavybės teise priklausančiame bute, J. A. iki šiol finansiškai padeda dukrai, kartais padengdama atsakovės finansinius įsipareigojimus, tai rodo, kad atsakovės finansinė padėtis nėra stabili, atsakovė nėra finansiškai savarankiška, todėl teismui kyla abejonių, ar atsakovė yra pajėgi pasirūpinti ir dukros poreikių patenkinimu.
10. Teismas sprendė, kad buvo išnaudotos visos priemonės padėti šeimai ir, socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų, nepilnamečio vaiko teisė į geriausią jo interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovų teisę būti kartu su vaiku, todėl tikslinga apriboti ir atsakovės V. L. motinos valdžią jos nepilnametės dukters atžvilgiu neterminuotai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
11. Apeliaciniu skundu atsakovas A. L. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 25 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovui A. L. jo nepilnamečio vaiko A. L. atžvilgiu, panaikinti. Toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atsakovui A. L. atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nagrinėjamu atveju priimant skundžiamą teismo sprendimą tėvų valdžios apribojimo instituto teisės normos individualioms ginčo aplinkybėms neterminuotai apribojus atsakovo A. L. tėvų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu nebuvo pritaikytos teisingai, taip pat nepakankamai buvo atsižvelgta ir į kasacinio teismo išaiškinimus.
11.2. Vertinant ieškovo ieškinio turinį ir ieškovo pareikšto reikalavimo motyvavimą, yra pagrindo tvirtinti, jog jame nėra pakankamo pagrindimo, kad atsakovas A. L. darytų ypatingą žalą nepilnamečiam vaikui A. L. ir taip būtų atsiradęs įstatyminis pagrindas neterminuotai apriboti atsakovui A. L. tėvo valdžią (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) ir šis konfliktas neišvengiamai turi būti išspręstas tik tai taip, kaip siūlo ieškovas.
11.3. Teismas ginčijamame sprendime sprendė, kad atsakovas A. L. nesirūpina dukterimi, jos sveikata, ugdymu, su ja nebendrauja, neauklėja bei neprižiūri. Ši teismo išvada negali būti laikoma visiškai teisinga, nes nėra ginčo dėl to, jog atsakovas A. L. teikia nepilnamečiam vaikui išlaikymą, kuris skiriamas ir jos ugdymui, sveikatai, kitų jos poreikių tenkinimui. Suvokimas, kad vaiko poreikiai turi būti užtikrinti, ir nuoseklus bei kryptingas veikimas, suteikiant vaikui materialinę paramą, rodo atsakovo A. L. pasirengimą vykdyti tėvo pareigą.
11.4. Nagrinėjamu atveju esminis kilusio ginčo aspektas – iš esmės nėra jokio bendravimo tarp tėvo ir dukters, kas didesniąja dalimi ir lemia, jog atsakovui nėra įmanoma tinkamai vykdyti visas teismo išvardintas įstatymines tėvo pareigas. Tačiau nagrinėjamu atveju yra pagrindo teigti, kad tai nėra vien tik atsakovo kaltė, kas yra labai svarbu ir ko tinkamai teismas neįvertino.
11.5. Jokia reali pagalba atsakovui atkuriant ryšį su nepilnamečiu vaiku iš valstybinių institucijų nebuvo suteikta, nors jos tokias galimybes turėjo bei turi ir tokias jų pareigas diktuoja ne tik galiojantys teisės aktai, bet ir patys geriausi nepilnamečio vaiko interesai. Atsakovas byloje paaiškino, kodėl jam nepavyksta bendrauti su nepilnamečiu vaiku – kadangi A. L. nenori su juo bendrauti, jis bijo pakenkti vaiko raidai, sveikatai ir nežino, kaip šią susidariusią situaciją išspręsti. Nežinojimas, kaip pakeisti nepilnamečio vaiko poziciją dėl nenoro bendrauti su tėvu, negalėtų būti laikomas tik atsakovo kalte.
Žemesnės instancijos teismas
11.6. Teismas nurodė, kad atsakovas nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, tačiau tokia teismo išvada nėra paremta įrodymais, priešingai, byloje surinkti įrodymai rodo priešingai. Teismas ne tik kad padarė neteisingą išvadą, jog atsakovas nebendrauja su socialiniais darbuotojais, tačiau neįvardijo nė vienos jam tariamai suteiktos realios pagalbos priemonės ar kad jis būtų kokios nors jam siūlytos pagalbos priemonės atsisakęs, nesinaudojęs ar panašiai.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 25 d. spendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Rūpinimasis vaiku neapsiriboja vien materialiniu išlaikymu, nepakanka vaiką remti tik materialiai, kur kas svarbesni dalykai yra nematerialūs, t. y. ryšys su vaiku, bendravimas su juo, domėjimasis vaiko gyvenimu, jo pasiekimais ugdymo procese, jo poreikiais, domėjimasis vaiko sveikata, emocine būsena, ir t. t. Vaikas turi jaustis mylimas ir reikalingas tėvams, o ne bijoti tėvų (kaip šiuo atveju A. L. net neatsiliepia į tėvų skambučius). Todėl atmestini apelianto argumentai, jog jis yra pasirengęs vykdyti tėvo pareigą ir kad ieškinys turėjo būti atmestas jo atžvilgiu.
12.2. Pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai nurodyta, kad atsakovas save mato kaip pasyvų stebėtoją, tačiau jokių realių ir aktyvių veiksmų nedarė. Tiek pirmą kartą priimant sprendimą dėl laikino tėvų valdžios ribojimo nustatymo, tiek paskutinio posėdžio metu apeliantas A. L. kaltino institucijas, ieškovą nieko neveikimu. Apeliantas neįžvelgia jokios kaltės savo veiksmuose. Jis nesupranta, kodėl dukra atsisako su juo bendrauti, tačiau, kad išsiaiškinti situaciją jis nedėjo jokių pastangų. A. L. į bylą nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti prielaidą, kad jis buvo aktyvus, siekiant atkurti ryšį su A. L.. Todėl atmestini apelianto argumentai, jog nėra jokių duomenų, kad atsakovui buvo siūlytos konkrečios pagalbos priemonės, siekiant atstatyti ryšį su vaiku.
Šalies argumentai
12.3. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas padarė klaidingą išvadą, jog atsakovas nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro 2020-06-30 rašte, kurį apeliantas nurodo, teigiama, jog A. L. ir V. L. socialinės paslaugos teikiamos atskirai. A. L. yra sukūręs kitą šeimą, todėl socialiniams darbuotojams savo gyvenamosios vietos adreso nenurodo, motyvuodamas, kad socialinių darbuotojų apsilankymų namuose nepageidauja. A. L. geranoriškai bendradarbiavo su socialiniais darbuotojais tik telefonu. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras yra nurodęs, kad nuo 2020-06-03 A. L. ir M. K. pradėtas atvejo vadybos procesas ir socialinių pasaugų teikimas Šiaulių rajono savivaldybėje. Socialinės paslaugos atsakovui buvo teikiamos ir jis geranoriškai bendravo dėl atsakovo šeimoje įvykusių įvykių, kurie susiję su atsakovo kita šeima ir kitu vaiku. Todėl ieškovas nesutinka su apelianto argumentais, jog jis geranoriškai bendravo su socialiniais darbuotojais.
12.4. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Be to, atsakovams neužkertamas kelias ateityje kreiptis su ieškiniu į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Pasikeitus aplinkybėms, tačiau nesant pakankamo pagrindo panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 str. 2, 3 d.). Taigi, šiuo atveju, atsakovui siekiant atkurti ryšį su dukra savo aktyviais veiksmais, jam neužkertamas kelias ateityje kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo arba pakeitimo į laikiną tėvų valdžios apribojimą.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. A. prašo A. L. apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 25 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas A. L. su socialiniais darbuotojais ryšį palaiko tik telefonu. Jis teikia dukrai išlaikymą, tačiau su ja nebendrauja. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas A. L. dėl jo kaltės, dėl nuo jo paties priklausančių aplinkybių ir nesant jokių objektyvių kliūčių vengė ir tebevengia tinkamai vykdyti savo pareigas nepilnamečiam vaikui.
13.2. Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais.
Žemesnės instancijos teismas
13.3. Pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose.
13.4. Byloje nenustatyta, kad nepilnametis vaikas A. L. gali būti grąžinta į šeimą ir atsakovas A. L. yra pajėgus ja tinkamai pasirūpinti. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai priėmė nuolatinį ir geriausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą, kuris paliktinas galioti nepakeistas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta pakankamai aplinkybių, liudijančių, kad atsakovas A. L. nesuvokia nei savo pareigų, nei vaiko poreikių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. L. jo nepilnamečio vaiko A. L. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
15. Byloje kilo ginčas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.
Faktinės bylos aplinkybės
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai V. L. ir A. L. yra nepilnametės A. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu atsakovams V. L. ir A. L. laikinai apribota tėvų valdžia dukters A. L. atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi A. L. nustatyta globa, vaikų globėja ir turto administratore paskirta J. A., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėja. 2020 m. birželio 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras pateikė informaciją, kad A. L. sukūręs kitą šeimą, socialiniams darbuotojams savo gyvenamosios vietos nenurodo, su socialiniais darbuotojais ryšį palaiko tik telefonu, teikia dukrai išlaikymą, tačiau su ja nebendrauja. V. L. noriai priima socialinių darbuotojų pagalbą, tačiau žalingą įtaką daro jos ir jos naujo partnerio alkoholio vartojimas, V. L. pradėjo pripažinti, kad turi alkoholio vartojimo problemą, tačiau atsisako bet kokio intensyvaus ar ilgalaikio gydymo arba jo nepriima. 2020 m. liepos 14 d. atveju vadybos posėdžio metu buvo konstatuota, kad V. L. iš dalies siekė pozityvių pokyčių, t. y. pradėjo mažiau vartoti alkoholio, lankė pozityvios tėvystės kursus, psichologo konsultacijas, tačiau ryšys su dukra nebuvo atkurtas, kadangi vaikas nenori bendrauti su motina. Skyriaus specialistai 2020 m. balandžio 27 d. ir 2020 m. liepos 8 d. lankė globojamą vaiką A. L., kuri išreiškė nuomonę nenorinti gyventi nei su mama, nei su tėčiu, norinti gyventi su savo globėja. Vaikas nusivylęs dėl mamos girtavimo, ji nenorinti nei tiesiogiai, nei telefonu bendrauti su tėvais, nebendravimo priežasties tiksliai neįvardija.
Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo
17. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią.
18. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Pažymėtina, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti neapibrėžtas, todėl teismas kartu su vaiko teisių apsaugos srityje veikiančiomis institucijomis turi nustatyti aiškų veiksmų planą, kokių priemonių tėvai turėtų imtis, kad, situacijai pasikeitus, jie galėtų kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir susigrąžinti vaikus. Tėvams neveikiant, nesiekiant suprasti vaikų poreikių, nesikreipiant pagalbos ir neieškant galimybių tenkinti vaikų poreikius, atsakingos institucijos turi nedelsiant kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.
19. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III § 78). Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72; Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie (GC), nos 39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII; kt.).
20. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Ypatinga svarba turi būti teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš bylos įrodymų visumos sprendė, kad atsakovas A. L. dėl jo kaltės, dėl nuo jo pačio priklausančių priežasčių ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines ir CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečiam vaikui: rūpintis dukterimi, jos sveikata, ugdymu, su ja bendrauti, auklėti ir prižiūrėti. Vien tai, kad atsakovas nurodo savo noru teikiantis dukrai didesnį nei priteistas išlaikymą, bando bendrauti su dukra telefonu, nereiškia, kad jis imasi visų priemonių atkurti ryšį su dukra. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu laikinai apribojus atsakovui tėvo valdžia dukters A. L. atžvilgiu, atsakovui jau buvo suteikta teisė keisti savo elgesį ir požiūrį į vaiko auklėjimą, atstatyti ryšį su vaiku, tačiau atsakovas išvadų nepadarė. Teismas sprendė, jog šioje byloje nėra pagrindo manyti, kad atsakovo elgesys dukters atžvilgiu gali keistis, todėl yra pagrindas laikiną tėvo valdžios ribojimą pakeisti į neterminuotą tėvo valdžios ribojimą.
22. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsiaiškino ir taikė materialiąją teisės normą (CK 3.180 straipsnis), formaliai pritaikė CK 3.180 straipsnio 2 dalį, šią teisės normą išaiškino plečiamai, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas apie tai, kad atsakovas A. L. nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nesirūpina dukterimi, jos sveikata, ugdymu, su ja nebendrauja, neauklėja bei jos neprižiūri. Taip pat teigia, jog byloje nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas A. L. daro ypatingą žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina. Apelianto teigimu nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas A. L. daro ypatingą žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina. Priešingai – atsakovas dirba, teikia stabilų išlaikymą dukrai A. L., nori su ja atkurti ryšį bei bendrauti, tik to negali padaryti, nes pats vaikas atsisako su tėvu bendrauti ir nenurodo tokio nusprendimo konkrečių priežasčių, dėl ko ir nėra užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas, o dėl to nėra tik atsakovo kaltė. Jam ir jo dukrai yra būtina reali pagalba tiek iš globėjos, tiek iš valstybės institucijų. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.
23. Apelianto manymu, jis rūpinasi savo nepilnamete dukra, nes teikia jai išlaikymą, kuris yra skiriamas ir jos ugdymui, sveikatai, kitų jos poreikių tenkinimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, rūpinimasis vaiku neapsiriboja vien materialinio išlaikymo teikimu, tėvai turi auklėti savo vaikus, rūpintis sveikata, bendrauti su vaiku, domėtis jo gyvenimu, emocijomis, padėti, kai reikia ir pan. Todėl nesutiktina su apeliantu, kad išlaikymo teikimas atitinka visapusišką rūpinimąsi dukra, jos sveikata, auklėjimu ar bendravimas su dukra.
24. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas su nepilnamete dukra nebendrauja. 2020 m. birželio 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras pateikė informaciją, kad A. L. yra sukūręs kitą šeimą, socialiniams darbuotojams savo gyvenamosios vietos nenurodo, motyvuodamas, kad dabartinė šeima niekaip nesusijusi su atsakovo asmenine situacija ir jis nenorintis, kad socialiniai darbuotojai lankytųsi jo šeimoje, su socialiniai darbuotojais ryšį palaiko tik telefonu. Atsakovas teikia dukrai išlaikymą, tačiau su ja visiškai nebendrauja ir nesiekia atstatyti ryšio. Rašte nurodoma, kad socialiniai darbuotojai informavo V. L. ir A. L., kad jie turi teisę ir pareigą kreiptis į (duomenys neskelbtini) šeimos namų Globos centro globos koordinatorius su prašymu tarpininkauti organizuojant tėvų pasimatymą su dukra. Rašte nurodoma, kad V. L. pateikė prašymą dėl susitikimų su dukra organizavimo. Duomenų, kad apeliantas A. L. kreipėsi dėl susitikimų su dukra organizavimo, nėra. 2020-04-27 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte užfiksuota vaiko nuomonė, kad „su mama bendrauti visiška nenori, pyksta, nes ji vartoja alkoholį. Su tėvu beveik nebendrauja. Kalėdų proga mama davė 100 Eur. Su gimtadieniu pasveikino abu tėvai, atvežė dovanų. Tėvas pavasarį vieną kartą buvo atvažiavęs pas globėją į namus, buvo susitikęs su A.. Kartais paskambina, tačiau mergaitė nenori su juo kalbėti.“. Globėja nurodė, kad nei vienas iš tėvų su vaiku beveik nebendrauja. Tėvas kas mėnesį perveda 100 Eur, vieną kartą buvo atvažiavęs aplankyti dukros. 2020 m. spalio 8 d. vykusio A. L. globos peržiūros metu konstatuota, kad padėtis nei atsakovės, nei atsakovo šeimoje nėra pakitusi – dvasinis ryšys tarp vaiko ir jo tėvų nutrūkęs, vaikas pats kategoriškai atsisako su jais bendrauti. Nėra jokių duomenų, kad apeliantas būtų kreipęsis į ieškovą dėl pagalbos bendraujant su nepilnamete dukra. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad aktyviai domisi dukros gyvenimu, mokslu, sveikata. Pažymėtina, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat. Įvertinus aptartus duomenis, nesutiktina su apelianto argumentais, kad vien tik materialinės paramos teikimas, rodo atsakovo A. L. pasirengimą vykdyti tėvo pareigą.
25. Apeliantas teigia, kad jam nėra įmanoma tinkamai vykdyti visas teismo išvardintas įstatymines tėvo pareigas ne vien tik dėl jo kaltės, nes pati dukra A.a nenori bendrauti su apeliantu, pagalbos apeliantui padedant atstatyti ryšį su vaiku tiek iš socialinių darbuotojų, tiek iš vaiko teisių apsaugos skyriaus, tiek iš globėjos, apeliantas negauna. Visų pirma pažymėtina, kad pats apeliantas turi dėti maksimalias pastangas bendrauti su nepilnamete dukra bei atkurti tėvo ir dukros ryšį. Pažymėtina, kad atsakovai savo dukters A. L. neaugina nuo (duomenys neskelbtini), kai mergaitei buvo nustatyta laikinoji globa. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas turėjo pakankamai laiko bandyti atstatyti bendravimą su dukra, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad jokių aktyvių veiksmų apeliantas visą tą laiką nesiėmė. Apeliantas tik deklaratyviai apeliaciniame skunde nurodo, kad jam ir jo dukrai yra būtina reali pagalba tiek iš globėjos, tiek iš valstybės institucijų, tačiau nesiima jokių aktyvių veiksmų, kad gautų pagalbą – nesikreipia į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, (duomenys neskelbtini) šeimos namų Globos centro globos koordinatorius ar į globėją su konkrečiu prašymu tarpininkauti organizuojant jo pasimatymus su dukra. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas save mato kaip pasyvų stebėtoją, tačiau jokių realių ir aktyvių veiksmų, kad atstatytų santykius, bendravimą su nepilnamete dukra, neatlieka.
26. Nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad jis jokių socialinių paslaugų negauna. 2020 m. birželio 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro rašte nurodyta, kad socialinės paslaugos atsakovams teikiamos atskirai. Pažymėta, kad A. L. sukūręs kitą šeimą, socialiniams darbuotojams savo gyvenamosios vietos nenurodo, motyvuodamas, kad dabartinė šeima niekaip nesusijusi su atsakovo asmenine situacija ir jis nenorintis, kad socialiniai darbuotojai lankytųsi jo šeimoje, su socialiniai darbuotojais ryšį palaiko tik telefonu.
27. Apeliantas teigia, jog nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas A. L. darytų ypatingą žalą nepilnamečiam vaikui ar visiškai juo nesirūpintų. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama ne vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas A. L. dėl jo kaltės, dėl nuo jo pačio priklausančių priežasčių ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių), vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines ir CK įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečiam vaikui: rūpintis dukterimi, jos sveikata, ugdymu, su ja bendrauti, auklėti ir prižiūrėti. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog atsakovo elgesys dukters atžvilgiu gali keistis, todėl yra pagrindas laikiną tėvo valdžios ribojimą pakeisti į neterminuotą tėvo valdžios ribojimą.
28. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog pati apelianto dukra, būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, išreiškė pakankamai kategorišką nuomonę, atsisakydama bendrauti su tėvais bei nenorą gyventi nei su mama, nei su tėvu. EŽTT praktika atskleidžia, kad kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnės reikšmės teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (žr. Hokkanen v. Suomija, 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas, § 64, 37). Remiantis CPK 380 straipsnio 1 dalimi, priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Taigi nors galutinį sprendimą ir priima ne vaikas, jo nuomonė, noras yra vienas iš reikšmingų byloje įrodymų, vertintinas kartu su kitomis bylai svarbiomis aplinkybėmis.
29. Apeliantas apeliaciniame skunde pabrėžia aplinkybę, jog neterminuoto tėvų valdžios apribojimo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad apribojus tėvų valdžią neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliantui išlieka teisė, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis su ieškiniu į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
32. Trečiasis asmuo J. A. prašo iš atsakovo priteisti 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, advokatės paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas trečiajam asmeniui priteisia iš atsakovo A. L..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. L. trečiajam asmeniui J. A. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.