Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laurai Škielaitei - Tiškevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. L. ir A. L., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. A., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. 2019 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo laikinai apribota tėvų valdžia atsakovams V. L. ir A. L. jų nepilnamečio vaiko A. L. atžvilgiu. Iš atsakovų priteistas išlaikymas vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 76,00 Eur iš kiekvieno atsakovo nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018-06-06) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. 2020 m. vasario 10 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi A. L. buvo nustatyta nuolatinė globa, paskirta nuolatinė globėja ir paprastoji turto administratorė, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta nuolatinės globėjos gyvenamojoje vietoje.

3. 2019 m. gruodžio 23 d. sprendime pasisakyta, kad atsakovams reikalingas intensyvus socialinių paslaugų teikimas, kuris galėtų paspartinti pokyčius jų šeimose. Po teismo sprendimo priėmimo dėl laikino tėvų valdžios ribojimo atsakovams ir toliau buvo teikiamos socialinės paslaugos, kurios nedavė pozityvių pokyčių. Nuo 2020-02-06 atsakovei sudarytos sąlygos K. vaikų globos namų globos centre, dalyvaujant globos koordinatoriui, susitikti su dukra, tačiau mergaitė tokio noro neišreiškė. Vaikas išgyvena dėl tėvų elgesio, kuris gąsdina mergaitę (jie nori, nesuderinę su globėja, perduoti dovanų vaikui).

4. 2020 m. birželio 30 d. Skyrius informuotas, kad socialinės paslaugos atsakovams teikiamos atskirai, nes atsakovai kartu negyvena daugiau nei 4 metai. A. L. sukūręs kitą šeimą, socialiniams darbuotojams savo gyvenamosios vietos nenurodo, motyvuodamas, kad dabartinė šeima niekaip nesusijusi su atsakovo asmenine situacija ir jis nenorintis, kad socialiniai darbuotojai lankytųsi jo šeimoje, su socialiniai darbuotojais ryšį palaiko tik telefonu. Atsakovas teikia dukrai išlaikymą, tačiau su ja visiškai nebendrauja ir nesiekia atstatyti ryšio. V. L. noriai priima socialinių darbuotojų pagalbą, tačiau žalingą įtaką daro jos ir jos naujo partnerio alkoholio vartojimas. Pavartojusi alkoholio atsakovė neadekvačiai vertina situacijas, dėsto mintis ir ateities planus. Nors atsakovė ir pradėjo pripažinti, kad turi alkoholio vartojimo problemą, tačiau atsisako bet kokio intensyvaus ar ilgalaikio gydymo, arba jo nepriima. Atsakovė turi psichikos problemų, kurios tiesiogiai susijusios su alkoholio vartojimu.

5. 2020 m. liepos 14 d. atveju vadybos posėdžio metu buvo konstatuota, kad V. L. iš dalies siekė pozityvių pokyčių, t. y. pradėjo mažiau vartoti alkoholio, lankė pozityvios tėvystės kursus, psichologo konsultacijas, tačiau ryšys su dukra nebuvo atkurtas, kadangi vaikas nenori bendrauti su mama.

6. 2020 m. rugsėjo 25 d. policijos pareigūnų pateiktoje informacijoje nurodyta, kad atsakovės šeimoje vėl fiksuojamas alkoholio vartojimas, neblaivus atsakovės partneris R. V. kumščiu trenkė vieną kartą neblaiviai V. L. į galvos sritį, kuri po smūgio trenkėsi į palangę.

7. Skyriaus specialistai 2020 m. balandžio 27 d. ir 2020 m. spalio 8 d. lankė globojamą vaiką A. L., kuri išreiškė nuomonę nenorinti gyventi nei su mama, nei su tėčiu, norinti gyventi su savo globėja. Vaikas nusivylęs dėl mamos girtavimo, ji nenorinti nei tiesiogiai, nei telefonu bendrauti su tėvais, nebendravimo priežasties tiksliai neįvardija.

8. 2020 m. spalio 8 d. vykusio A. L. globos peržiūros metu konstatuota, kad padėtis nei atsakovės, nei atsakovo šeimoje nėra pakitusi – dvasinis ryšys tarp vaiko ir jo tėvų nutrūkęs, vaikas pats kategoriškai atsisako su jais bendrauti, atsakovė V. L. ir toliau girtauja, jos šeimoje tęsiasi smurto atvejai. Atsakovė neteikia dukrai išlaikymo, nepakeitė gyvenimo būdo, atsakovas slepia nuo socialinių darbuotojų savo gyvenamąją vietą, su dukra ryšius nutraukė, vykdo tik išlaikymo teikimo prievolę. Pati A. L. skaudžiai išgyvena praeities prisiminimus, nenori gyventi su nei vienu iš tėvų, atsisako su jais bendrauti tiek gyvai, tiek telefonu.

9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

12. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė advokatė prašė ieškinį atmesti. Prašo atsakovei palikti laikiną motinos valdžios apribojimą dukters atžvilgiu. Šiuo laikotarpiu atsakovė vaiko akivaizdoje nė karto nepasirodė neblaivi, siekia atkurti ryšį su dukra, rašo dukrai žinutes, siekia tarpininkavimo susitinkant su dukra, priima jai teikiamą pagalbą, todėl atsakovė iš savo pusės imasi visų veiksmų siekiant atkurti ryšį. Dukrai teikiama psichologinė pagalba nėra efektyvi, tiek ieškovė, tiek globėja turėtų imtis efektyvesnių priemonių siekiant pakeisti dukters nuomonę dėl bendravimo su mama, nes susitikimai nevyksta būtent dėl dukters nenoro susitikti.

13. Atsakovas A. L. atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas advokatas Drąsutis Narmontas prašė ieškinį atmesti. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas turėtų būti kraštutinė priemonė. Atsakovas teikia dukrai išlaikymą didesnį nei priteistą (po 100,00 Eur). Suvokia, kad vaikui reikalingas didesnis išlaikymas, teikia išlaikymą nuosekliai, supranta savo, kaip tėvo prievolę, vaikui. Negali būti vertintina kaip ypatinga žala vaikui tai, kad atsakovas nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais. Atsakovas rašo dukrai, paskambina, tačiau iš dukters negauna atsakymo, tačiau nėra aiškinamasi kodėl dukra atsisako bendrauti. Atsakovams reikalinga tolesnė pagalba siekiant atkurti ryšį su dukra. Nepakanka duomenų, kad atsakovas visiškai nesirūpina dukra.

16. Trečiojo asmens nuomone, byloje nustatyta pakankamai aplinkybių, liudijančių, kad atsakovai nesuvokia nei savo pareigų, nei vaiko poreikių, turi daug problemų dėl savo gyvenimo būdo. Atsakovės galimi teigiami elgesio pokyčiai visų pirma yra naudingi pačiai atsakovei. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors apribojus tėvų valdžią tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovai yra pajėgūs patys pasirūpinti vaiku.

17. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo ir jos atstovė advokatė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Mergaitė jau penkis metus gyvena močiutės šeimoje, ja tinkamai rūpinamasi, ji artimai bendrauja su savo globėja. Atsakovams niekada nevėlu dėti pastangas atkurti ryšį, pastangos atsirado tik inicijavus bylą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Atsakovų teisinimasis karantinu ir kitomis priežastimis tik rodo, kad atsakovai nėra pasirengę prisiimti atsakomybės už savo elgesį. atsakovai nėra pakankamai brandūs auginti ir tinkamai rūpintis 14 metų dukra, ją rengti ateičiai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai V. L. ir A. L. yra nepilnametės A. L., gim. (duomenys neskelbtini) d., tėvai. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu atsakovams V. L. ir A. L. laikinai apribota tėvų valdžia dukters A. L. atžvilgiu (t. 1, b. l. 6-17). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutartimi A. L. nustatyta globa, vaikų globėja ir turto administratore paskirta J. A., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėja (t. 1, b. l. 18-20). 2020 m. birželio 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras pateikė informaciją, kad A. L. sukūręs kitą šeimą, socialiniams darbuotojams savo gyvenamosios vietos nenurodo, su socialiniais darbuotojais ryšį palaiko tik telefonu, teikia dukrai išlaikymą, tačiau su ja nebendrauja. Nurodyta, kad V. L. noriai priima socialinių darbuotojų pagalbą, tačiau žalingą įtaką daro jos ir jos naujo partnerio alkoholio vartojimas, V. L. pradėjo pripažinti, kad turi alkoholio vartojimo problemą, tačiau atsisako bet kokio intensyvaus ar ilgalaikio gydymo, arba jo nepriima (t. 1, b. l. 30-31). 2020 m. gegužės 25 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pranešime nurodyta, kad 2020 m. gegužės 25 d. namuose, išgertuvių metu kilus konfliktui, neblaiviai V. L. (2,63 prom.) neblaivus sugyventinis R. V. (3,02 prom.) kumščiu vieną kartą sudavė į galvos sritį, kuri po smūgio trenkėsi į palangę (t. 1, b. l. 40-41). 2020 m. liepos 14 d. atveju vadybos posėdžio metu buvo konstatuota, kad V. L. iš dalies siekė pozityvių pokyčių, t. y. pradėjo mažiau vartoti alkoholio, lankė pozityvios tėvystės kursus, psichologo konsultacijas, tačiau ryšys su dukra nebuvo atkurtas, kadangi vaikas nenori bendrauti su motina (t. 1, b. l. 35-37). Skyriaus specialistai 2020 m. balandžio 27 d. ir 2020 m. liepos 8 d. lankė globojamą vaiką A. L., kuri išreiškė nuomonę nenorinti gyventi nei su mama, nei su tėčiu, norinti gyventi su savo globėja. Vaikas nusivylęs dėl mamos girtavimo, ji nenorinti nei tiesiogiai, nei telefonu bendrauti su tėvais, nebendravimo priežasties tiksliai neįvardija (t. 1, b. l. 22-29, 44-51).

19. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

20. Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovas A. L. dėl jo kaltės, dėl nuo jo pačio priklausančių priežasčių ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines ir prieš tai minėtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečiam vaikui: rūpintis dukterimi, jos sveikata, ugdymu, su ja bendrauti, auklėti ir prižiūrėti. Atsakovui Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu laikinai apribota tėvo valdžia A. L. atžvilgiu. Siekdamas, kad terminuotas tėvo valdžios apribojimas būtų panaikintas, atsakovas turėjo dėti maksimalias pastangas siekiant atkurti ryšį su dukra, tačiau atsakovo elgesys nesikeičia, atsakovas iš visų pareigų dukrai teikia tik išlaikymą, tačiau su socialiniais darbuotojais tinkamai nebendradarbiauja. Vien tai, kad atsakovas nurodo savo noru teikiantis dukrai didesnį nei priteistas išlaikymą, bando bendrauti su dukra telefonu, nereiškia, kad jis imasi visų priemonių atkurti ryšį su dukra. Pažymėtina, kad atsakovas nurodo, jog norint atstatyti jo ryšį su dukra iniciatyvos turi imtis ieškovas, kaip vaiko teisų apsaugos institucija, arba vaiko močiutė, globojanti vaiką, o save jis mato kaip pasyvų stebėtoją. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pats atsakovas būtų kreipiąsis į ieškovą, prašydamas tarpininkauti jo bendravimui su dukra. Aplinkybė, kad atsakovas nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, rodo, kad atsakovas yra atsiribojęs nuo jam teikiamos pagalbos, vengia prisiimti atsakomybę už savo paties asmeninę pažangą, siekiant pokyčių bendraujant su vaiku. Kaip buvo minėta, 2019 m. gruodžio 23 d. teismo sprendimu ieškinį patenkinus iš dalies ir laikinai apribojus atsakovui tėvo valdžia dukters A. L. atžvilgiu, atsakovui jau buvo suteikta teisė keisti savo elgesį ir požiūrį į vaiko auklėjimą, atstatyti ryšį su vaiku, tačiau atsakovas išvadų nepadarė (CPK 185 straipsnis). Nėra pagrindo manyti, kad atsakovo elgesys dukters atžvilgiu gali keistis, todėl yra pagrindas laikiną tėvo valdžios ribojimą pakeisti į neterminuotą tėvo valdžios ribojimą.

21. Atsakovė V. L. nesutinka, kad jos atžvilgiu būtų taikomas neterminuotas motinos valdžios ribojimas, nes per laikotarpį nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo priėmimo, kuriuo jai laikinai apribota motinos valdžia dukters A. L. atžvilgiu, ji aktyviai siekė pokyčių, siekė atkurti ryšį su dukra ir dėjo visas pastangas, iš dalies sprendžia problemas dėl alkoholio vartojimo ir ryšio atkūrimas su dukra priklauso ne tik nuo pačios atsakovės, bet ir nuo dukters globėjos, bei specialistų pagalbos.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys. Tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

23. Vadovaujantis CK 3.180 straipsniu laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Teismas iš dalies sutinka, kad atsakovė deda pastangas siekdama atkurti ryšį su dukra, tą patvirtina ir 2020-06-30 Šiaulių miesto socialinių paslaugų centro informacija, 2020-07-14 atvejo vadybos posėdžio duomenys. Vis dėl to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė vis dar turi problemų su alkoholio vartojimu, pati nurodo, kad šią problemą jai pavyko išspręsti tik iš dalies, atsakovė palaiko ryšį su gyvenimo partneriu, su kuriuo kartu vartoja alkoholį ir netgi užfiksuotas smurto atvejis, kuomet neblaivus atsakovės partneris neblaiviai atsakovei trenkė kumščiu, atsakovė taip pat neteikia išlaikymo dukrai. Atsakovė su dukra bendrauja itin retai, epizodiškai, dukra atsisako su atsakove susitikti. Buvo kartą susitikusi per dukters gimtadienį prieš metus laiko, du kartus per metus pati atsakovė išreiškė norą, kad būtų suorganizuotas susitikimas su dukra, 2019 metais per šventes dukra atsakovę pasveikino sms žinute. Tai rodo, kad atsakovės ir dukters bendravimas nėra nuolatinis, vedantis į ryšio atkūrimą. Tai, kad atsakovė nėra visiškai išsprendusi problemų su alkoholio vartojimu ir jos santykiuose su partneriu pasitaiko smurto atvejų, rodo, kad atsakovės namų aplinka nėra saugi ir emociškai tinkama augti dukrai. Nors atsakovė ir rodė suinteresuotumą ryšio su dukra atkūrimui, stengiasi inicijuoti susitikimus su vaiku, tačiau atsisako bet kokios intensyvaus ir ilgalaikio gydymo nuo alkoholio, teismo posėdžio metu nurodė pati kontroliuojanti alkoholio vartojimo problemą, nors akivaizdu, kad alkoholio vartojimo problema atsakovės šeimoje nėra išspręsta, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės situacija jos šeimoje yra iš esmės pasikeitusi. Vėlgi, argumentai, kad galimai globėja ar specialistai nepadeda formuoti tinkamos vaiko nuomonės apie bendravimą su motina, rodo, kad ir atsakovė neprisiima visos atsakomybės už savo pokyčius. Atsakovė gyvena trečiajam asmeniui J. A. (atsakovės motinai) nuosavybės teise priklausančiame bute, J. A. iki šiol finansiškai padeda dukrai, kartais padengdama atsakovės finansinius įsipareigojimus, kas rodo, kad atsakovės finansinė padėtis nėra stabili, atsakovė nėra finansiškai savarankiška, todėl teismui kyla abejonių, ar atsakovė yra pajėgi pasirūpinti ir dukros poreikių patenkinimu.

24. Teismas sutinka, kad bet koks pokytis yra ilgas procesas, tačiau atsakovams buvo aišku, kokiomis priemonėmis ir kokio pokyčio siekiama, kokie galimi padariniai to pokyčio nepasiekus. Jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikas negali laukti neapibrėžtą laiką, vaiko poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą, būti ugdomam, jausti suaugusiojo rūpestį ir meilę turi būti tenkinami kas dieną. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, mano, kad buvo išnaudotos visos priemonės padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų nepilnamečio vaiko teisė į geriausią jų interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovų teisę būti kartu su vaiku, todėl tikslinga apriboti ir atsakovės V. L. motinos valdžią jos nepilnametės dukters atžvilgiu neterminuotai.

25. Atsakovams išaiškintina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, t. y. tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

27. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu iš atsakovų A. L. ir V. L. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai A. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2018 m. birželio 6 d. iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, todėl šis klausimas nespręstinas.

28. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

29. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi A. L. nustatyta globa, vaiko globėja ir turto administratore paskirta J. A., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėja, todėl šis klausimas nespręstinas.

30. Remiantis CPK 93 ir 96 straipsniais, patenkinus ieškinį, iš atsakovų turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą. Byloje nustatyta, kad atsakovė V. L. šioje byloje yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (t. 1, b. l. 90-91), todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės V. L. valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

31. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas A. L. būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Šioje byloje mokėtina žyminio mokesčio suma yra 75 Eur ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 11,02 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo A. L. priteistina valstybei 37,50 Eur žyminio mokesčio ir 5,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 43,01 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

32. Trečiasis asmuo J. A., nors ir turėjo advokato pagalbos išlaidų, tačiau nurodė, kad jų priteisti iš atsakovų neprašo, todėl iš atsakovų advokato pagalbos išlaidos trečiajam asmeniui nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jų nepilnamečio vaiko A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 43,01 Eur (keturiasdešimt tris eurus 1 centą) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.