Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Dalia Zimantienė Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02362-2014-2

NUTARTIS

2016 m. vasario 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB „General Financing“ atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-11-30 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims (kreditoriams) antstoliui K. K., J. S. ir UAB „General Financing“ dėl fizinio asmens bankroto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Argumentavo, jog pareiškėjai fizinio asmens bankroto byla negalėjo būti iškelta. Pareiškėja su kreditore sudarė šiuos sandorius: 2010-02-02 vartojimo kredito sutartį Nr. 45007110966 dėl 679,11 Eur kredito, kurią įvykdė 2011-01-21 (sandoris Nr. 1); 2011-01-21 sutartį dėl 1 048,83 Eur kredito, kurią įvykdė 2014-01-03 (sandoris Nr. 2); 2014-08-20 sutartį dėl 160,05 Eur kredito, kurią įvykdė 2015-02-02 (sandoris Nr. 3); 2014-11-18 sutartį dėl 1 640,22 Eur kredito, kurią įvykdė 2015-08-24 (sandoris Nr. 4). Pažymėjo, kad pareiškėja pagal sandorius Nr. 3 ir Nr. 4 atsiskaitė jau po to, kai buvo inicijuota fizinio asmens bankroto byla teisme, tačiau pareiškėja nesilaikė Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 4 str. 4 d. 5 p. reikalavimo ir neinformavo teismo apie visus jos kreditorius, todėl kreditorė nebuvo įtraukta į fizinio asmens bankroto bylos procesą. Taip pat ji nesilaikė FABĮ 4 str. 2 d. reikalavimo ir neinformavo kreditorės apie ketinimą ne anksčiau kaip po mėnesio kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nuslėpė nuo kreditorės aplinkybę apie jai iškeltą fizinio asmens bankroto bylą bei kitus finansinius įsipareigojimus ir po bankroto bylos iškėlimo, 2015-08-20 sudarė su kreditore sutartį dėl 2 899,39 Eur kredito (sandoris Nr. 5), juo įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2020-05-28, kas mėnesį mokėdama 95,64 Eur dydžio įmokas. Pagal šį sandorį ji pradelstų mokėjimų neturi, įmokų, kurių mokėjimo terminas dar nesuėjęs, skola yra 5 256,07 Eur. Prieš sudarant šią sutartį kreditorė atliko pareiškėjos mokumo vertinimą, tačiau „Creditinfo“ sistemoje pareiškėjos vardu pradelstų mokėjimų kitiems kreditoriams nustatyta nebuvo, ji atitiko nustatytas mokumo vertinimo taisykles, todėl buvo sudarytas vartojimo kredito sandoris. Sudarydama sandorį Nr. 5 pareiškėja teigė, kad pinigų skolinasi odontologo paslaugoms apmokėti, todėl toks sandoris nepatenka į FABĮ 17 str. 9 p. nurodytų bankrutuojančiam asmeniui leidžiamų sudaryti sandorių sąrašą. Taigi pareiškėja, teikdama pareiškimą teismui, nuslėpė svarbią informaciją apie visus jos kreditorius bei neinformavo kreditorių apie pradėtą bankroto procedūrą, neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties – galimai nuslėpė nuo bankroto administratorės sandoriu Nr. 5 gautą 2300 Eur pinigų sumą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatytas išimtis (FABĮ 5 str. 1 d.). FABĮ 1 str. 1 d. numato, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 str. 1 d. numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. Taigi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 str. 8 d. numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.). Fizinio asmens nemokumui konstatuoti reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 MMA ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant, kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2013-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, jog Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-03-10 nutartimi iškėlė pareiškėjai E. P. bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė S. R. (nutartis įsiteisėjo 2015-05-07; Klaipėdos apygardos teismas 2015-05-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-900-123/2015 pirmosios instancijos teismo 2015-03-10 nutartį paliko nepakeistą) (b. l. 57–60, 79–82). Taigi 2015-03-10 nutarties teisėtumas ir pagrįstumas ginčo atveju nekvestionuotinas. 2015-09-25 nutartimi teismas atsisakė tvirtinti bankrutuojančios pareiškėjos mokumo atkūrimo 2015-07-20 planą, inter alia, padarydamas išvadą, jog planas nėra tikslus, pažeidžia kreditorės UAB „General Financing“ interesus, todėl atsisakytina jį tvirtinti. Nurodė, jog ištaisius nurodytus trūkumus (bankroto administratorė nepateikė teismui duomenų apie minėtą kreditorę ir neišspręstas šios kreditorės finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas), spręstinas klausimas dėl pareiškėjos mokumo atkūrimo plano patvirtinimo (b. l. 118–119). 2015-10-26 nutartimi prie teismo 2015-06-25 nutartimi patvirtinto bankrutuojančios pareiškėjos kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo nutarta įtraukti į sąrašą kreditorę UAB „General Financing“ su 5 451,48 Eur kreditinio reikalavimo suma (skola – 2 300 Eur, palūkanos – 3 151,48 Eur) (b. l. 128–129). Nutartis priimta, gavus bankroto administratorės S. R. prašymą į bankrutuojančios E. P. kreditorių sąrašą įtraukti dar vieną kreditorę – UAB „General Financing“, su kuria pareiškėja 2015-08-20 sudarė kredito sutartį, nes neturėjo pakankamai lėšų sumokėti už bankroto administravimą ir jai reikėjo lėšų gydymuisi. 2015-11-02, gavusi šią nutartį, kreditorė pateikė prašymą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (b. l. 135–136). Kartu su prašymu pateikė kreditorės su pareiškėja sudarytų vartojimo kredito sutarčių kopijas (b. l. 137–156). Pažymėtina, jog kartu su atskiruoju skundu pateiktas balansas jau buvo (yra) kreditorės pateiktas pirmosios instancijos teismui (b. l. 155–156), todėl nėra pagrindo pakartotinai šį dokumentą priimti kaip naują įrodymą CPK 314 str. prasme.

Nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės siekia, jog dėl pareiškėjos teisėtai pradėta ir vykdoma fizinio asmens bankroto byla būtų nutraukta FABĮ 6 str. 5 d. 1 p. pagrindu. Ši teisės norma reglamentuoja, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas fizinio asmens prievoles, tarp jų už su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluotą mokėjimą skaičiavimas.

FABĮ 10 str. išvardyti fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Vienas šių pagrindų – fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų (FABĮ 10 str. 1 d. 8 p.). Nuo fizinio asmens pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui dienos iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos fizinis asmuo visą turimą turtą valdo ir naudoja atsakingai. Fiziniam asmeniui draudžiama atlikti veiksmus ar sudaryti sandorius, kurie pablogintų jo turtinę būklę ar pakenktų kreditorių interesams (FABĮ 18 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs faktinių bylos duomenų visetą, vadovaudamasis fizinio asmens bankroto bylų nagrinėjimui aktualiu teisiniu reguliavimu, esama teismine praktika tokio pobūdžio bylose, įvertinęs apeliantės skundo argumentus, atsiliepimuose į šį skundą pareiškėjos ir jos administratorės nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į pareiškėjos garbų amžių, jos turimas sveikatos problemas, į tai, jog kiti pareiškėjos kreditoriai (antstolis K. K. (16,82 Eur kreditinis reikalavimas), J. S. (13 042,77 Eur kreditinis reikalavimas) neginčija pareiškėjos veiksmų ginčo situacijoje (kreditorės neinformavimo apie bankroto bylos iškėlimą, kreditorės neįtraukimo į mokumo atkūrimo planą ir kt.), taip pat įvertinęs tai, jog faktiškai jokios žalos pareiškėjos kreditoriams, inter alia, apeliantei, jos vėlesnis įtraukimas į pareiškėjos kreditorių sąrašą nepadarė ir nedaro ir atitinkamų įrodymų apeliantė byloje nepateikė, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju pripažinti pareiškėją iš esmės pažeidusia FABĮ 6 str. 5 d. 1 p. reikalavimus nėra pagrindo, taip pat nėra teisinio pagrindo nutraukti teisėtai pradėtos ir vykdomos bankroto procedūros (fizinio asmens bankroto bylos) ir (ar) pripažinti, jog pareiškėja sudarydama sandorį Nr. 5 pablogino savo turtinę būklę ir (ar) pakenkė kreditorės (-ių) interesams FABĮ 18 str. 1 d. prasme (CPK 185 str., FABĮ 1 str. 1 d.).

Apeliantė apeliuoja ir į pareiškėjos sąžiningumą, argumentuodama, jog pareiškėja tinkamai vykdė įsipareigojimus kreditorei, taigi buvo moki, o jos pateikta informacija apie turtą, pajamas ir įsipareigojimus neteisinga.

Civilinė teisė įvirtina sąžiningumo prezumpciją (CK 1.5 str.), todėl šalis, kuri teigia, kad kita šalis yra nesąžininga, privalo tai įrodyti. Pajamų slėpimas, nerealių pajamų nurodymas gali rodyti asmens nesąžiningumą, kas sudarytų pagrindą atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.). Pažymėtina, jog prejudicinę reikšmę šiuo atveju turi minėtoje Klaipėdos apygardos teismo 2015-05-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-900-123/2015, padarytos išvados, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėja tapo nemoki elgdamasi nesąžiningai, jog ji sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasi, jog nepatenkinti kreditoriaus reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, jog jau būdama nemoki, reikšmingai padidino savo nemokumą (CPK 182 str. 2 p.). Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas sandorio Nr. 5 sudarymo aplinkybes, iš esmės pagrįstai teisiškai reikšmingais vertino pareiškėjos byloje pateiktus išrašus iš UAB „Šeimos gydytojų centras“ ir VšĮ „Žalgirio klinika“ medicininių dokumentų (b. l. 169, 170), be kita ko, patvirtinančius, jog sandoriu Nr. 5 pasiskolinti pinigai buvo tikslingai panaudoti ir šių pinigų objektyviai reikėjo pareiškėjai tam, kad sumokėtų už savo gydymą. Konstatuotina, jog apeliantė pareiškėjos sąžiningumo nepaneigė (CPK 178 str.). Reikšmingos įtakos mokumui apskritai neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio asmeniui bankrutuoti.

Teismas mano, jog šiuo atveju pareiškėjos gydymui ir objektyviai administravimo išlaidoms apmokėti buvo (ir yra) reikalingos piniginės lėšos, todėl apeliantės akcentuojamas jos bei kitų kreditorių interesų ginčo procese formalus pažeidimas (neinformavimas apie bankroto bylos iškėlimą, nenurodymas visų kreditorių) tiesiogiai konkuruoja su prioritetiniu šiuo atveju laikytinu asmens (pareiškėjos) geros sveikatos apsaugos užtikrinimo principu. Teismas sutinka su pareiškėjos bei jos administratorės teiginiais, jog kreditorė duomenis apie savo potencialius klientus gali patikrinti viešoje „Creditinfo“ sistemoje. Iš viešoje erdvėje skelbiamų „Creditinfo“ sistemos paslaugų turinio matyti, jog šioje sistemoje kreditorė (ir kiti kreditoriai) turi galimybę gauti šią informaciją apie kredito gavėją: verslo ir privačių asmenų mokėjimų istoriją; vėlavimo atsiskaityti ir bankroto reitingus; informaciją apie sąsajas su kitais verslo subjektais; finansines ataskaitas; turto areštų informaciją; teismines bylas; antstolių informaciją; kitą informaciją, kuri yra esminė siekiant geros klientų portfelio kokybės (http://www.creditinfo.lt/sistema-imones/apie-mus/). Įrodymų, jog atitinkamą informaciją prieš sudarydama sandorį kreditorė apie pareiškėją rinko, tikrino ir pan., apeliantė nepateikė, taigi ginčo sandorio Nr. 5 sudarymo metu kreditorė (skolinimo verslo profesionalė) veikė savo rizika.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad remdamasis bylos proceso dalyvių pateiktais ir pirmosios instancijos teismo CPK 185 str. pagrindu įvertintais įrodymais, pirmosios instancijos teismas padarė teisingas, pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog teismas tinkamai neįvertino pareiškėjos mokumo, sąžiningumo, jog teismo padarytos išvados yra nepagrįstos.

Pažymėtina, kad iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui atsiranda pareiga patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 str. 3 d.). Tuo būdu galės būti patikrintos apeliantės abejonės dėl pareiškėjos nesąžiningumo.

Fizinių asmenų bankroto paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka. Taigi kreditoriai ir šiuo atveju turėtų būti suinteresuoti, kad asmuo, prižiūrint bankroto administratoriui ir kreditoriams, siektų atkurti savo mokumą Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka (šiuo atveju mokumo atkūrimo planas dar nėra patvirtintas). Bankroto byloje nustačius asmens nesąžiningumą, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 24 str. 9 p.).

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė fizinio asmens bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bei įvertino bylos duomenis, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos proceso dalyviai įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.