- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-07
- Bylos Nr.
- 2S-900-123/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02362-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Nijolė Griškevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. S.
- Pareiškėjas
- E. P.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 26.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-900-123/2015
2015 m. gegužės 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų J. S. ir bankroto administratorės S. R. atskiruosius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. S. ir antstoliui K. K. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. P. pareiškimu prašo jai iškelti bankroto bylą ir bankroto administratore paskirti S. R. Pareiškime pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 1999-09-20 sprendimu iš jos buvo priteista kreditoriui J. S. 32 835 Lt suma, iš jos išieškota suma sudaro 467,04 Lt (vykdomoji byla 0118/11/00600), pagal antstolio 2015-01-27 pažymą ši likusi neišieškota skola sudaro 8 168,57 Eur. Be to, Šilutės rajono apylinkės teismo 2000-08-30 sprendimu iš jos buvo priteista kreditoriui J. S. 17 546,75 Lt suma, iš jos išieškota suma sudaro 4 211,45 Lt (vykdomoji byla 0118/11/00600), pagal antstolio 2015-01-27 pažymą ši likusi neišieškota skola sudaro 4 874,20 Eur. Vykdomieji raštai perduoti antstoliui K. K., kurio vykdymo išlaidų suma 2015-01-27 sudaro 1 263,16 Eur. Bendra, dar neišieškota iš pareiškėjos suma ir vykdymo išlaidos sudaro 14 035,93 Eur. Pareiškėjos gaunamos pajamos yra tik 274,32 Eur (947,15 Lt) senatvės pensija, iš kurios kas mėnesį atskaičius po 54,86 Eur (189,43 Lt) išskaitų pagal vykdomuosius dokumentus, jai lieka pragyvenimui tik 219,45 Eur (757,72 Lt), kitų pajamų negauna. Pareiškėja kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, išlaikytinių neturi. Ji yra nemoki ir negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų, kurių terminai jau yra suėję bei jų suma viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Patikslina, kad jos būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga suma yra didesnė – apie 800 Lt suma, nei ji buvo nurodžiusi 2014-11-19 Turto, skolų ir kitų įsipareigojimų apyraše, kadangi brangsta vaistai. Sutinka, kad jos administratore būtų paskirta S. R., kurios atlyginimas būtų 2 000 Lt, o bendra suma už bankroto procedūrų atlikimą – 3 000 Lt.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. S. su pareiškimu nesutinka ir paaiškino, kad pareiškėjos E. P. gaunama pensija viršija vidutinį šalies pensijos dydį, todėl antstolis gali toliau iš jos vykdyti išieškojimus. Iškėlus bankroto bylą pareiškėja išvengtų atsakomybės už įsiskolinimus.
Suinteresuotas asmuo antstolis K. K. nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-03-10 nutartimi iškėlė E. P. bankroto bylą. Paskyrė E. P. bankroto administratore S. R. Nustatė 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Patvirtino 434,43 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti E. P. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Patvirtino 217,22 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį E. P. būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Nustatė bankroto administratoriui keturių (4) mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti. Teismas nustatė, kad pareiškėjos E. P. skolinių įsipareigojimų suma, kurios mokėjimo terminai yra suėję, akivaizdžiai viršija 7 500 Eur (25 MMA). Pareiškėjos vardu nėra registruota jokių nuosavybės teise priklausančių registruotinų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, ji gauna tik 947,15 Lt (274,31 Eur) senatvės pensiją, todėl laikytina, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja pagal savo turtinę padėtį negali kreditoriui ir antstoliui įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję. Konstatavo, jog pareiškėjos finansinė būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą. Įvertinus bankroto administratorės S. R. 2014-11-19 rašte nurodytas paslaugas ir kainas, skolos dydį, kreditorių skaičių, teismas darė išvadą, jog 3 000 Lt (868,86 Eur) suma bankroto administratoriui bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos yra akivaizdžiai per didelė, todėl ši suma mažintina iki 1 500 Lt (434,43 Eur). Patvirtino pareiškėjai kiekvieną mėnesį reikalingą piniginių lėšų sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti – 750 Lt (217,22 Eur), nes pareiškėja nepagrindė įrodymais, jog suma, reikalinga kiekvieną mėnesį jai būtiniesiems poreikiams tenkinti, sudaro 800 Lt (231,70 Eur).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. S. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-10 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos E. P. prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Nurodo, kad byloje konstatuotas pareiškėjos nemokumo faktas ir šalys jo neginčija. Teismas patenkindamas pareiškėjos prašymą ir jai iškeldamas bankroto bylą per daug formaliai vertino FABĮ nuostatas dėl pagrindo iškelti bankroto bylą, nevertino pareiškėjos veiksmų dėl jos nemokumo atsiradimo sąžiningumo aspektu, neanalizavo skolos (įsipareigojimų) atsiradimo pagrindo, pareiškėjos elgesio su savo finansais, neatsižvelgė į pareiškėjos elgesį bei iš kokių lėšų pareiškėja bylinėjosi su suinteresuotais asmenimis, kodėl iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėja nesistengė vykdyti skolinių įsipareigojimų. Mano, kad pats skolos atsiradimo faktas rodo pareiškėjos nesąžiningumą. Nurodo, kad pareiškėja skirtingais laikotarpiais galėjo turėti ir galbūt turi neoficialių pajamų, gali piktnaudžiauti alkoholiu, tokios aplinkybės rodo pareiškėjos nesąžiningumą. Pareiškėja prisiėmė finansinių įsipareigojimų, kurių ji realiai negalės vykdyti, todėl jos veiksmai laikytini nesąžiningais. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nurodė, kaip ji planuoja atstatyti savo mokumą ir nors iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, iš kokių lėšų bus dengiamos bankroto administravimo išlaidos.
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo bankroto administratorė S. R. prašo teismo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl administravimo išlaidų sumos ir patvirtinti 868,86 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti E. P. bankroto procedūroms atlikti. Teismo patvirtintos sumos neužtenka visoms bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. Nurodo, kad būtinoms administravimo išlaidoms reikalinga suma sudaro 1 000 Lt, administratorės atlyginimas – 2 000 Lt, kuris apskaičiuotas už keturis mėnesius. Mano, kad administratorės apskaičiuota atlyginimo suma yra proporcinga patiriamoms išlaidoms.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja E. P. prašo atmesti J. S. atskirąjį skundą ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-10 nutartį palikti galioti. Nurodo, kad nesiekia nesąžiningu būdu išvengti mokėti skolas kreditoriams, siekia, kad jai būtų sudaryta galimybė atkurti mokumą. Nurodo, kad kitų kreditorių neturi, todėl yra sąžininga. Paaiškino, kad skolinius įsipareigojimus J. S. vykdo nuo 2011 m., skola išskaitoma iš senatvės pensijos, kitų neoficialių pajamų negauna.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas iškėlė fizinio asmens bankroto bylą, patvirtino bankroto administratoriui naudotinas lėšas bankroto procedūroms atlikti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Suinteresuotas asmuo J. S. atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjos E. P. prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti atmestas, teismas nevertino pareiškėjos veiksmų dėl jos nemokumo atsiradimo sąžiningumo aspektu, neanalizavo skolos (įsipareigojimų) atsiradimo pagrindo, pareiškėjos elgesio su savo finansais.
Suinteresuotas asmuo bankroto administratorė S. R. prašo teismo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl administravimo išlaidų sumos ir patvirtinti 868,86 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti E. P. bankroto procedūroms atlikti.
Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 str. 1 d.). FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje konstatuotas pareiškėjos E. P. nemokumo faktas ir šalys jo neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygos plačiau nepasisako.
Suinteresuotas asmuo J. S. mano, kad teismas nevertino pareiškėjos E. P. veiksmų dėl jos nemokumo atsiradimo sąžiningumo aspektu. Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai.
Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja tapo nemokia elgdamasi nesąžiningai. Bylos duomenimis nustatyta, kad vienintelis pareiškėjos kreditorius yra suinteresuotas asmuo J. S., kitų kreditorių ir finansinių įsipareigojimų pareiškėja neturi. Iš E. P. paaiškinimų nustatyta, kad su vyru jie augino penkis vaikus, susidūrė su finansiniais sunkumais, todėl skolinosi pinigus šeimoms poreikiams. FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu, todėl atmestinas apelianto J. S. teiginys, kad pats skolos atsiradimo faktas rodo pareiškėjos nesąžiningumą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad E. P. sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasi, jog nepatenkinti kreditoriaus reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja, jau būdama nemokia, reikšmingai padidino savo nemokumą.
Apeliantas J. S. nurodo, kad pareiškėja skirtingais laikotarpiais galėjo turėti ir galbūt turi neoficialių pajamų, gali piktnaudžiauti alkoholiu, tokios aplinkybės rodo pareiškėjos nesąžiningumą. CPK 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apelianto nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos į bylą pateikiamais įrodymais, todėl laikytinos nepagrįstomis ir neįrodytomis.
FABĮ 22 straipsnio 5 dalis nustato, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų), todėl apeliantas J. S. nepagrįstai nurodo, kad nėra aišku, iš kokių pajamų bus dengiamos bankroto administravimo išlaidos.
Administratoriaus prašomų patvirtinti bankroto administravimo išlaidų, administratoriaus atlyginimo dydžiai turi būti pagrįsti, atitikti administratoriaus vykdomų funkcijų pobūdį, mastą ir bylos sudėtingumą. Pirmosios instancijos teismas įvertino bankroto administratorės S. R. 2014-11-19 rašte nurodytas paslaugas ir kainas, skolos dydį, kreditorių skaičių (b. l. 22), todėl darė pagrįstą išvadą, jog ši suma yra akivaizdžiai per didelė, ir šią sumą sumažino iki 1 500 Lt (434,43 Eur). Manytina, kad administratorės nurodytų administravimo išlaidų lėšų patvirtinimas (868,86 Eur) pažeistų vienintelio kreditoriaus J. S. interesus, būtų neproporcingas bylos sudėtingumui, todėl bankroto administratorės atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.