Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-08-05 · Civilinė byla Nr. 2-594-192/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-05
Bylos Nr.
2-594-192/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09551-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Milda Remeikienė
Ieškovas
E. Š.
Atsakovas
L. P., R. P.
Trečiasis asmuo
V. Š.
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-594-192/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09551-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1..; 99.5.; 116.4.;116.11.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 5 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant I. D.-G, dalyvaujanti ieškovui E. Š., jo atstovei advokatei S. Ž., atsakovams L. P. ir R. P., jų atstovui advokatui M. B., trečiajam asmeniui V. Š., trečiojo asmens atstovei advokatei E. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovams R. P. ir L. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovų priteisti 9557,46 Eur sumą nepagrįsto praturtėjimo, 9557,46 Eur sumą nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovai R. P. ir L. P. yra jo buvę uošviai. Atsakovų dukters, byloje trečiojo asmens, V. Š. ir ieškovo santuoka yra nutraukta 2013-10-09 Kauno apylinkės teismo sprendimu. 2006 metais dar būdamas santuokoje ieškovas iš J. Č. pasiskolino 9557,46 Eur (33 000 Lt), kuriuos sumokėjo už šeimai perkamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo nupirktas atsakovų vardu. Ieškovas teigia, kad už perkamą butą jo pardavėjui T. B. avansu grynais pinigais po buto apžiūros perdavė 2896,20 Eur (10 000 Lt) ir pas notarą perdavė 6661,26 Eur (23 000 Lt), o atsakovai avanso už butą nemokėjo. Pradėjus irti ieškovo ir trečiojo asmens santuokai, prasidėjo teisminiai procesai, kurių metu buvo išspręsta dalis reikalavimų, bei nustatyti prejudicinę galią turintys faktai. Nutraukus santuoką ir padalijus santuokos metu įgytą turtą bei neperkėlus buto pirkimo-pardavimo sutarties pirkėjo teisių ieškovui, atsakovai nepagrįstai praturtėjo 9557,46 Eur suma (avansu sumokėtu už butą). 2009-09-10 ieškovas atsakovams išsiuntė pretenziją, prašydamas gera valia sumokėti jo investuotas lėšas į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2011 metais Kauno miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovams, kuriuo prašė iš jų solidariai priteisti 27073,17 Eur (93.478,24 Lt) nuostolių, atsiradusių dėl nepagrįsto praturtėjimo, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 2012-03-19 Kauno miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies, o Kauno apygardos teismas 2012-07-18 nutartimi pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir ieškovui iš atsakovų solidariai priteisė 4688,95 Eur (16190 Lt) nepagrįstai įgyto turto. Taip pat apygardos teismas 2012-07-18 nutartyje nustatė prejudicinį faktą, kad: „Iš byloje užfiksuotų šalių, trečiojo asmens ir jų atstovų paaiškinimų darytina išvada, jog šalis siejo šiek tiek kitoks tarpusavio žodinis susitarimas. Jo esmę sudaro tai, kad ieškovas ir trečiasis asmuo siekė savo vardu įgyti butą, tačiau dėl tos priežasties, kad jų pajamos nesudarė galimybių gauti banko kredito butui pirkti, paskolą paėmė atsakovė R. P. ir butą įformino jos vardu. Šias aplinkybes savo paaiškinimais iš esmės pripažino ir patys atsakovai, jie taip pat patvirtino, kad buvo susitarimas su ieškovu, jog jis dengs paskolą, ir net neneigė, kad turėjo minčių butą perrašyti Šapalų vardu. Tokie šalių ir trečiojo asmens paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių buvo tam tikras žodinis susitarimas, kuriuo ieškovas įsipareigojo mokėti kreditą, o atsakovai – leisti ieškovo šeimai gyventi atsakovams priklausančiame bute ir ten kurtis savo nuožiūra, vėliau buto nuosavybės santykius įforminant ieškovo šeimos vardu. Būtent šio žodinio susitarimo pagrindu ieškovas ir yra atlikęs mokėjimus į atsakovės banko sąskaitą. Atsakovų teiginių, kad ieškovas mokėjo banko paskolą už tai, kad jam su šeima buvo leidžiama gyventi atsakovų bute, nepatvirtina jokie įrodymai. Atvirkščiai, įrodymų visuma, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimai, kurie sutampa dėl buto įsigijimo ir kredito paėmimo aplinkybių, kredito sutartis, mokėjimo nurodymai, patvirtinantys mokėjimus į atsakovės sąskaitą, remonto atlikimas ieškovo šeimos lėšomis, ką iš dalies pripažįsta ir atsakovai, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad tarp šalių buvo susitarimas ne dėl leidimo gyventi bute, bet dėl vėlesnio nuosavybės santykių įforminimo ieškovo šeimos vardu. Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių buvo tam tikras žodinis susitarimas, apeliantai pagrįstai tvirtina, kad negalima teigti, jog ieškovas pervedinėjo pinigų sumas į atsakovės R. P. sąskaitą be jokio teisinio pagrindo. Nors toks susitarimas nebuvo sudarytas rašytine forma (CK 1.73 str. 1 d. 1 p.), tačiau pačios šalys savo paaiškinimais pripažįsta buvus tokį susitarimą, todėl susitarimo faktas ir jo turinys laikytinas nustatytu, remiantis CPK 187 straipsniu (faktų pripažinimas), ir toks susitarimas negali būti pripažintinas niekiniu dėl rašytinės formos nesilaikymo CK 1.93 straipsnio 2 dalies pagrindu. Tačiau šiam susitarimui nutrūkus ir ieškovui nebegyvenant bute ir jam nebevykdant prisiimtų įsipareigojimų bei neišsprendus nuosavybės klausimų žodiniame susitarime nurodytu būdu, darytina išvada, kad pagrindas, kuriuo atsakovė R. P. įgijo nurodytas pinigines lėšas, nebesilaikant žodinio susitarimo išnyko, todėl atsakovams atsiranda pareiga šias lėšas grąžinti CK 6.237 straipsnio 2 dalies pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai taikė CK 6.237 straipsnio nuostatas, tik nevisiškai tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl kurių buvimo ši norma taikytina.“.

2013-10-19 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-471-775/2013 buvo nutraukta ieškovo ir trečiojo asmens santuoka, o 2014-03-31 Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-342-273/2014 buvo nustatyta, jog 2006 - 2007 m. laikotarpiu J. Č. E. Š. paskolino 30410,10 Eur (105 000 Lt), buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ir įrengimui, taip pat konstatavo, jog „Nei apeliantas E. Š., nei apeliantė J. Č. apeliaciniuose skunduose nenurodė naujų argumentų ar įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti ir pripažinti prievoles, kylančias iš sutarčių ieškovės ir atsakovo solidariomis prievolėmis, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad E. Š. įsipareigojimai J. Č. dėl 105 000 Lt skolos pagal 2006 m. rugpjūčio 10 d., 2007 m. kovo 30 d. ir 2007 07 01 paskolos sutartis pagrįstai pripažintini jo asmenine prievole.“ Po santuokos nutraukimo bylos dėl nesąžiningų atsakovų ir trečiojo asmens veiksmų, ieškovas teigia netekęs viso santuokoje įgyto turto ir likęs skolingas daugiau nei 30410,10 Eur (105 000 litų) tretiesiems asmenims.

Taigi minėtu sprendimu nebuvo apgintos ieškovo teisės ginčijant sandorį, todėl ieškovas reiškia reikalavimą dėl 9557,46 Eur sumokėto avanso už atsakovams priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisimo. Ieškovas remiasi ankstesnėse bylose nustatytomis aplinkybėmis:

Atsiliepimas

2014 m. kovo 31d. Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-342-273/2014, nustatyta, jog „ trečiasis asmuo T. B. pateikė atsiliepimą, jog su E. Š. reikalavimu dėl pirkėjo teisių perkėlimo sutinka (B.l. 218-221, 6t). 2013 06 17 teismo posėdyje paaiškino, kad jis norėdamas parduoti butą Pašilės g., Kaune, 2006 m. įdėjo į laikraštį skelbimą, surado pirkėjus. Kiek pamena, buto apžiūrėti atvažiavo atsakovė, vyresnio amžiaus moteris ir mažas vaikas. Po kurio laiko atvyko ir atsakovas, perdavė 10 000 Lt grynaisiais, pasirašė sutartį. Pas notarą taip pat atsakovas perdavė 23 000 Lt. Likusius 70 000 Lt pervedė į sąskaitą bankas. Sandoris sudarytas su atsakovu, pirko E. Š.. Pas notarą dalyvavo tiek ieškovė, tiek atsakovas (101., b.1.176-177).„

Civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovų nepagrįsto praturtėjimo (dėl 16 190 Lt skolos) atsakovė R. P. nurodė, kad „kiek mokėjo avanso nežinau, lygtai 33 000 Lt. Nemokėjau avanso aš. Nežinau, gal jie sumokėjo. Avanso mokėjimo fakto nežinau.“ (2012 m. vasario 27 d., 2012 m. kovo 19 d. teismo posėdžio protokolas, 7 psl.).

Šalies argumentai

Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su žmona V. Š. būdami santuokoje ketino įsigyti butą, tačiau bankas jiems nedavė paskolos ir pasiūlė susirasti artimų žmonių, kurie savo vardu galėtų pasiimti paskolą buto pirkimui. Kadangi jo tėvai išsiskyrę ir yra pensininkai, ieškovas su žmona (V. Š.) nusprendė paprašyti, kad paskolą butui savo vardu pasiimtų žmonos tėvai. Radusi tinkamą butą ieškovui paskambino žmona ir paprašė atvežti pinigų sumokėti rankpinigius. Ieškovas pirmąją avanso dalį 2896,20 Eur (10 000 Lt) sumokėjo iš pinigų, kuriuos pasiskolino iš savo motinos, o likusią avanso dalį 6661,26 Eur (23 000 Lt), kurią T. B. perdavė pas notarą, 2006-08-10 pasiskolino iš J. Č.. Iš viso 2006-08-10 ieškovas iš J. Č. pasiskolino 9557,46 Eur (33 000 Lt), nes 2896,20 Eur (10 000 Lt), kuriuos sumokėjo už avansą, gražino savo motinai.

Atsiliepimas

Atsakovai R. P. ir L. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad jokiu teismo sprendimu nėra konstatuotas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kaip teigia ieškovas, jog avansą sumoje 9557,46 Eur už butą būtų mokėjęs ieškovas ir jo sutuoktinė V. Š.. Ieškovas klaidina teismą, jog neva 9557,46 Eur jis pasiskolino iš J. Č. buto pirkimui, nes Kauno apylinkės teismas 2013-10-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-471-775/2013 konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad minėtos paskolos buvo panaudotos buto įsigijimui ir rangai. Kauno apygardos teismas 2014-03-31 nutartimi šios Kauno apylinkės teismo 2013-10-09 sprendimo dalies nepakeitė ir paliko ją galioti. Taigi, teismas aiškiai konstatavo, jog, priešingai nei teigia ieškinyje ieškovas, jokios ieškovo paskolos su buto prikimu nėra susijusios. Atsakovai mano, kad ieškovas iškraipo ir savaip interpretuoja 2012-02-27, 2012-03-19 teismo posėdžių metu atsakovės R. P. duotus parodymus. Visų pirma, pateiktuose teismo posėdžių protokoluose nėra nurodyta klausimų. Atsakovai pažymi, jog atsakydama į užduotus klausimus R. P. akcentavo tai, jog ji nedalyvavo perduodant nei 2896,20 Eur sumą, nei likusią 6661,26 Eur sumą T. B., t.y. betarpiškai ji pati neperdavė šių pinigų T. B.. Taip pat ji pripažino, jog betarpiškai sudarant buto pirkimo pardavimo sandorį ji nedalyvavo ir šiuos pinigus galėjo perduoti buto pardavėjui T. B. V. Š. ir ieškovas. Tačiau taip įvyko todėl, kad ji buvo parašiusi įgaliojimą V. Š. visiems šiam sandoriui įvykdyti reikalingiems veiksmams atlikti ir V. Š. visiškai pasitikėjo. Kadangi, atsakovai iš ieškovo nėra nepagrįstai praturtėję 9557,46 Eur, tai jie ir neprivalo mokėti ieškovui jokių nuostolių atlyginimo.

Atsakovė R. P. teismo posėdyje nurodė, kad butą esantį, (duomenys neskelbtini), pirko su vyru senatvėje planuodami persikelti gyventi į Kauną arčiau vaikų. Nurodė, kad dukros šeima nuo santuokos pradžios nuolat duodavo pinigų tai 500 Lt, 1000 Lt ar 2000 Lt. Dukrai buvo surašę įgaliojimą veikti jų vardu perkant butą, kai dukra rado tinkamą butą jos paklausė, o kaip bus su avansu? Dukra,V. Š., jai atsakė, kad davėte jau pakankamai pinigų ir jų mokėti avansui užtenka.

Atsakovas L. P. teismo posėdyje nurodė, kad jie su žmona nuolatos dukros šeimai duodavo pinigų. Mano, kad geriausiai avanso pinigų kilmę atspindi jo dukros frazė, kai jie su žmona paklausė, o kaip bus dėl pinigų už avansą, dukrai jiems atsakė, kad užtenka jau davėte pakankamai pinigų.

Tretysis asmuo V. Š. nurodė, kad civilinėje byloje palaiko atsakovų poziciją. Nurodė, kad atsakovas neturėjo pinigų sumokėti avansinę įmoką ir šiuos pinigus jiems davė atsakovai. Teismo posėdžio metu V. Š. atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad rankpinigiai t.y. 2896,20 Eur T. B. buvo sumokėti 2006-08-09, o paskolos sutartį ieškovas su J. Č. dėl 9557,46 Eur sudarė 2006-08-10. Nurodė, kad 2004 metais gyvendami santuokoje su E. Š. nusipirko žemės sklypą Noreikiškėse ir pradėjo namo statybas. Tuo metu jie gyveno nuomojamame bute Šilainių mikrorajone. Manė, kad pinigus, kuriuos moka už nuomą išmeta į niekur. Jos tėvai turėjo minčių pirkti butą Kaune, todėl ji su sutuoktiniu tėvams pasiūlė įsigyti butą Kaune, kuriame kol pasistatys namą ji su sutuoktiniu galės gyventi. Butą, (duomenys neskelbtini), apžiūrėti ji nuvyko su šeimos draugais, kad jie padėtų nusiderėti dėl kainos. Apžiūrėjusi butą paskambino vyrui E. Š. į darbą, kad atvyktų ir atvežtų rankpinigius pardavėjui. Teigia, kad ieškovas pinigus atvežė iš seifo, kuris stovėjo vyro darbe ir kuriame jie laikė taupomus pinigus. E. Š. atvežė 2896,20 Eur rankpinigių. Šiuo metu ji laiko, kad 9557,46 Eur sumokėti kaip avansas pardavėjui yra atsakovų, tačiau buto pirkimo metu ji laikė, kad tai yra jų bendri pinigai. Atsakovų duodamus pinigus tretysis asmuo ir ieškovas taupė.

Liudytojas T. B. teismo posėdyje nurodė, kad jis pardavinėjo butą, (duomenys neskelbtini). Buto apžiūrėti atvyko tretysis asmuo V. Š. su ieškovo E. Š. motina ir jų vaiku. Butas jai patiko ir ji paskambino savo vyrui E. Š., kad jis atvežtų 2896,20 Eur rankpinigių, juos bute jam perdavė E. Š. ir jie sutarė dėl buto pirkimo. Likusią avanso dalį 6661,26 Eur jam pas notarą taip pat perdavė E. Š.. Iš pradžių jis manė, kad butą sau perka jauna šeima, tik vėliau sužinojo, kad butas perkamas atsakovų vardu. Jam sakė, kad ieškovas ir tretysis asmuo ima iš banko paskolą, tačiau negali jos paimti savo vardu, todėl butas ir paskola yra perkamas atsakovų vardu. Liudytojui nebuvo svarbu iš kokių pinigų jam buvo sumokėta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės aplinkybės.

Iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas E. Š. ir tretysis asmuo V. Š. buvę sutuoktiniai. Jiems būnant santuokoje 2006 metų rugpjūčio 9 dieną, V. Š. apžiūrėjusi butą esantį (duomenys neskelbtini), paskambino ieškovui E. Š., kad jis buto pardavėjui T. B. atvežtų 2896,20 Eur rankpinigių. E. Š. liudytojui atvežė rankpinigius ir jie sutarė dėl buto pirkimo. Vėliau notaro kontoroje E. Š. ir V. Š. T. B. perdavė dar 6661,26 Eur avanso ir sutarė, kad likusią sumą pardavėjui perves bankas, kai jis perregistruos buto nuosavybės teisę R. P. ir L. P. (III t., 8-14 b.l.). Kauno apygardos teismas 2012-07-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1432-230/2012 nustatė, kad „Iš byloje užfiksuotų šalių, trečiojo asmens ir jų atstovų paaiškinimų darytina išvada, jog šalis siejo šiek tiek kitoks tarpusavio žodinis susitarimas. Jo esmę sudaro tai, kad ieškovas ir trečiasis asmuo siekė savo vardu įgyti butą, tačiau dėl tos priežasties, kad jų pajamos nesudarė galimybių gauti banko kredito butui pirkti, paskolą paėmė atsakovė R. P. ir butą įformino jos vardu. Šias aplinkybes savo paaiškinimais iš esmės pripažino ir patys atsakovai, jie taip pat patvirtino, kad buvo susitarimas su ieškovu, jog jis dengs paskolą, ir net neneigė, kad turėjo minčių butą perrašyti Šapalų vardu. Tokie šalių ir trečiojo asmens paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių buvo tam tikras žodinis susitarimas, kuriuo ieškovas įsipareigojo mokėti kreditą, o atsakovai – leisti ieškovo šeimai gyventi atsakovams priklausančiame bute ir ten kurtis savo nuožiūra, vėliau buto nuosavybės santykius įforminant ieškovo šeimos vardu.<...>. Tačiau šiam susitarimui nutrūkus ir ieškovui nebegyvenant bute ir jam nebevykdant prisiimtų įsipareigojimų bei neišsprendus nuosavybės klausimų žodiniame susitarime nurodytu būdu, darytina išvada, kad pagrindas, kuriuo atsakovė R. P. įgijo nurodytas pinigines lėšas, nebesilaikant žodinio susitarimo išnyko, todėl atsakovams atsiranda pareiga šias lėšas grąžinti CK 6.237 straipsnio 2 dalies pagrindu.“ (I t. 29-34 b.l.). Kauno apygardos teismo nutartyje nustatytas prejudicinis faktas, kad ieškovas E. Š. ir tretysis asmuo V. Š. butą esantį, (duomenys neskelbtini), pirko savo reikmėms ir buvo sutarę su atsakovais, kad išmokėjus paskolą, paimtą buto įsigijimui, atsakovai jų šeimai perrašys butą (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Ieškovas iš J. Č. 2006-08-10 iki 2010-12-20 buto pirkimui pasiskolino 9557,46 Eur (33 000 Lt ) (I t., 55 b.l.). Kauno apygardos teismas 2014-03-31 nutartyje nustatė, kad ši ir kitos ieškovo prievolės kreditoriai J. Č. yra jo asmeninės (I t., 70 b.l.). Ieškovas teigia, kad avansą už butą esantį, (duomenys neskelbtini), sumokėjo iš lėšų, kurias pasiskolino iš J. Č. ir prašo iš atsakovų, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų priteisti 9557,46 Eur nepagrįsto praturtėjimo sumą ir 9557,46 Eur nuostolių. (I t. 6 b.l.).

Dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.), išskyrus aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo pagal įstatymą yra atleidžiami (CPK 182 str.).

Ieškovas prašo jam iš atsakovų priteisti 9557,46 Eur (33 000 Lt) nepagrįsto praturtėjimo ir 9557,46 Eur (33 000 Lt) nuostolių. Teigia, kad 9557,46 Eur (33 000 Lt) sumą, kurią sumokėjo kaip avansą už butą esantį, (duomenys neskelbtini), pasiskolino iš J. Č. dar būdamas santuokoje su trečiuoju asmeniu V. Š.. 2014-03-31 Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-342-273/2014 nustatė, kad lėšos, kurias E. Š. pasiskolino iš J. Č. yra jo asmeninė prievolė, kadangi ieškovas neįrodė, kad lėšos gautos iš J. Č. buvo panaudotos šeimos poreikiams (I t., 61-81 b.l.).

Atsakovai teigia, kad lėšas už kurias buvo sumokėtas avansas jie nuolat duodavo trečiojo asmens (dukros) šeimai ir mano, kad avansas už butą buvo sumokėtas iš jų lėšų. Kadangi lėšas duodavo grynais pinigais, atsakovai negali įrodyti pinigų davimo fakto (III t., 36-38 b.l.).

Tretysis asmuo V. Š. šią aplinkybę patvirtino ir nurodė, kad kai mokėjo avansą už butą manė, kad jis mokamas iš jos ir ieškovo šeimos bendrų pinigų, tačiau dabar mano, kad tie pinigai yra atsakovų (II t., 178-180 b.l.).

Kauno apygardos teismas 2012-07-18 nutartyje nurodė, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas ir „šiam susitarimui nutrūkus ir ieškovui nebegyvenant bute ir jam nebevykdant prisiimtų įsipareigojimų bei neišsprendus nuosavybės klausimų žodiniame susitarime nurodytu būdu, darytina išvada, kad pagrindas, kuriuo atsakovė R. P. įgijo nurodytas pinigines lėšas, nebesilaikant žodinio susitarimo išnyko, todėl atsakovams atsiranda pareiga šias lėšas grąžinti CK 6.237 straipsnio 2 dalies pagrindu.“ (I t. 32 b.l.). Teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1432-230/2012 nustatė faktus ir teisinius santykius, kurių iš naujo ginčyti negalima (CPK 279 straipsnio 4 d.). E. Š. teigia, kad 2896,20 Eur rankpinigių pasiskolino iš savo motinos ir nuvežė T. B. sumokėti į butą esantį, (duomenys neskelbtini), o likusią avanso dalį ir skolą motinai grąžino iš lėšų, kurias pasiskolino iš J. Č. (II t. 178-180 b.l.). T. B., duodamas parodymus, nurodė, kad buto apžiūrėti atvyko tretysis asmuo V. Š. su sūnumi ir ieškovo motina, vėliau atvyko ieškovas ir atvežė rankpinigius, o likusius pinigus jam sumokėjo pas notarą (III t. 36-38 b.l.). Tretysis asmuo V. Š. nurodė, kad ji ir tuometinis sutuoktinis, ieškovas E. Š., taupė lėšas ir jas laikė seife ieškovo darbe, apžiūrėjusi butą ji ieškovui paskambino į darbą ir paprašė atvežti pinigines lėšas iš seifo sumokėti rankpinigiams, likusią avanso dalį mokėjo iš tų pačių sutaupytų lėšų (II t. 180 b.l.). Atsakovai teigia, kad dukros šeimai nuolatos duodavo pinigų, kai reikėjo sumokėti avansą dukra pasakė, kad jau davė pakankamai (III t., 36-38 b.l.), taigi, atsakovai jokių piniginių lėšų tikslingai avansui už butą sumokėti nedavė. Išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų ir atstovų paaiškinimų, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir ankstesniuose teismų sprendimuose nustatytus prejudicinius faktus (I t. 29-81 b.l.), įvertinęs aplinkybę, kad visuose teismų procesuose atsakovai ir tretysis asmuo nuosekliai teigia, kad butas buvo perkamas iš bendrų ieškovo ir trečiojo asmens šeimos lėšų, kurių dalį sudarė atsakovų duoti pinigai ieškovo ir trečiojo asmens šeimai, kad teismai ankstesniuose sprendimuose nustatė, jog E. Š. neįrodė, kad lėšos gautos iš J. Č. tiesiogiai buvo panaudotos buto įsigijimui ir įrengimui, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina yra aplinkybė, jog E. Š. ir V. Š. šeima taupė pinigus, tarp jų ir lėšas, kurias atsakovai R. P. ir L. P. duodavo Šapalų šeimai, planuojamam pirkti butui ar namo statyboms. Teismas sprendžia, kad 9557,46 Eur (33 000 Lt) avansas už butą buvo sumokėtas iš bendrų ieškovo ir trečiojo asmens šeimos lėšų. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovo reikalavimas dėl 9557,46 Eur (33 000 Lt) nepagrįsto praturtėjimo tenkintinas iš dalies, kadangi avansą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas ir tretysis asmuo sumokėjo iš sutuoktinių bendrai sutaupytų lėšų, todėl avanso suma dalintina pusiau, kadangi tretysis asmuo nepareiškė savarankiško reikalavimo dėl nepagrįstai įgyto turto priteisimo iš atsakovų. Ieškovui iš atsakovų priteistina 4778,73 Eur nepagrįstai įgyto turto (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas E. Š. ieškinyje pareiškė reikalavimą ir dėl 9557,46 Eur (33 000 Lt) nuostolių atlyginimo iš atsakovų R. P. ir L. P.. CK 6.242 straipsnio 1 dalis numato, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Ieškovas ir tretysis asmuo avansą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėjo žodinio susitarimo su atsakovais pagrindu t.y. kad atsakovai vėliau jų šeimai perrašys buto nuosavybės teises, šį prejudicinį faktą 2012-07-18 nutartyje nustatė Kauno apygardos teismas (I t. 29-34 b.l.) (CPK 182 straipsnis). Civilinio kodekso komentare aiškinant CK 6.242 normą numatyta, kad jeigu nepagrįstas praturtėjimas pareiškiant ieškinį jau buvo išnykęs ne dėl nuo atsakovo priklausomų aplinkybių, ši norma netaikytina. Nagrinėjamu atveju atsakovai nėra kalti dėl E. Š. ir V. Š. skyrybų, kurių pagrindu buvo nutrauktas žodinis susitarimas dėl buto nuosavybės teisių perėmimo (2014-03-21 Kauno apygardos teismas nutartyje nurodė, kad E. Š. ir V. Š. santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (I t., 61-81 b.l.). Nesąžiningas praturtėjęs asmuo tokiu atveju atsako ieškovui pagal CK 6.237 straipsnį. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, faktą, kad teismas jau pasisakė dėl nepagrįstai įgyto turto vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 2 dalimi, ieškovo reikalavimas dėl 9557,46 Eur (33 000 Lt) nuostolių atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Iš atsakovų priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (25 proc.), iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Už ieškinį ieškovas turėjo sumokėti 1980,00 Lt žyminio mokesčio, pateikdamas ieškinį atsakovas sumokėjo 86,88 Eur (300,00 Lt) žyminio mokesčio (I t., 8 b.l.) ir prašė jį atleisti iš dalies nuo žyminio sumokėjimo, Kauno apylinkės teismas 2014-05-30 nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir žyminio mokesčio dalies (486,56 Eur (1680,00 Lt)) sumokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo byloje (I t. 93 b.l.). Iš atsakovų ieškovui priteistina 143,36 Eur (495,00 Lt) žyminio mokesčio ir 186,25 Eur (745*0,25) bylinėjimosi išlaidų (III t., 28-31 b.l.).Proporcingai atmestų reikalavimų daliai (75 proc.) iš ieškovo atsakovams priteistina 998,25 Eur (1331*0,75) atsakovų patirtų atstovavimo išlaidų (III t. 26-27 b.l.).Proporcingai atmestų reikalavimų daliai (75 proc.) iš ieškovo trečiajam asmeniui priteistina 482,29 Eur (643,05*0,75) trečiojo asmens patirtų atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo taip pat priteistina 343,20 Eur (1185,00 Lt) nesumokėtos žyminio mokesčio dalies.

Valstybė šioje byloje patyrė 9,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos priteistinos iš šalių proporcingai tenkintų/atmestų reikalavimų daliai valstybės naudai (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 4778,73 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 73 ct) nepagrįstai įgyto turto, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo (2014-05-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis priteisti 143,36 Eur (šimtą keturiasdešimt tris eurus 36 ct) žyminio mokesčio t.y. po 71,68 Eur (septyniasdešimt vieną eura 68 ct) iš kiekvieno bei 186,25 Eur (šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 25 ct) už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme t.y. po 93,13 Eur (devyniasdešimt tris eurus 13 ct) iš kiekvieno.

Priteisti atsakovams R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 998,25 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 25 ct) atsakovų patirtų atstovavimo išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 482,29 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 29 ct) patirtų atstovavimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 343,20 Eur (tris šimtus keturiasdešimt tris eurus 20 ct) nesumokėtos žyminio mokesčio dalies ir 7,09 Eur (septynis eurus 9 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2,36 Eur (du eurus 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu t.y po 1,18 Eur (vieną eurą 18 ct) iš kiekvieno. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Šalys turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Milda Remeikienė