Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

dalyvaujant ieškovui D. S.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. S. ieškinį atsakovei I. G. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu, susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovo paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta ieškovo D. S. ir atsakovės I. G. santuoka ( įrašo Nr. 114 ). Taip pat nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė kartu kaip šeima negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2009 m. pradžios. Ieškovas su atsakove visiškai nebendrauja, taikytis kategoriškai nesutinka, prašo santuoką nutraukti. Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad šeima iširo, šeima egzistuoja tik formaliai ir išsaugoti ją nebeįmanoma, todėl teismas santuoką nutraukia. Ieškovas ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės. Ieškovas, apibrėždama atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, ieškinyje nurodė, kad atsakovė santuokoje nebuvo lojali, atsisakė tvarkyti bendrą buitį, padėti susirgus, rūpintis bendrais finansais, vedė savo atskirą gyvenimo būdą, nuolat buvo irzli, dažnai provokuodavo nepagrįstus barnius, reikšdavo nepasitenkinimą.

LR CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-02-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P.–V. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011-01-25 nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011 ). Pagal LR CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė yra Rusijos Federacijos pilietė, todėl Lietuvoje ji pagal vizą galėjo gyventi tam tikrą laiką, vėliau turėjo išvažiuoti iš Lietuvos. Jis pagal Rusijos Federacijos įstatymus Rusijoje galėjo gyventi 1 metus. Jis su atsakove Lietuvos Respublikoje kartu gyveno apie 1 mėnesį, vėliau išvažiavo į Rusijos Federaciją. Jis kartu su atsakove gyveno Rusijos Federacijoje uošvinės bute, kuris buvo mažas. Dėl buities sąlygų, skirtingų šalių pilietybės, dėl ko negalėjo nuolat kartu gyventi, bendrų vaikų neturėjimo, santuoka iširo. Pasibaigus jo vizos galiojimo laikui jis turėjo išvykti iš Rusijos Federacijos. Prieš išvykimą apie pusę metų jų santykiai buvo pašliję, jie daug barėsi. Ieškovas mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės.

LR CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš aukščiau išdėstyto teismas mano, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių vieno iš sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo. Šalys nedėjo pastangų santuokai išsaugoti nei paskutinius mėnesius gyvenant kartu, nei pradėjus gyventi atskirai. Esant išdėstytoms aplinkybėms laikytina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šalys bendrų vaikų neturi, santuokos metu turto neįgijo.

Ieškovas prašo nustatyti, kad ieškovo ir atsakovės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė, turtinės prievolės bei turto teisinis režimas pasibaigė 2009-01-01. Pagal LR CK 3.67 straipsnio 2 dalį sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Kaip minėta, teismas santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl šis reikalavimas negali būti patenkintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 270, 384, 385 str., LR CK 3.60, 3.61 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje ( akto įrašo Nr. 114 ) tarp D. S., gim. (duomenys neskelbtini) ( a. k. (duomenys neskelbtini) ), ir I. G., gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes, t. y. D. S. – S., I. G. – G..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.