Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „SEB“ banko atstovei advokato padėjėjai Sigitai Stukaitei, atsakovės R. V. atstovui advokatui E. K., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „SEB“ banko ieškinį atsakovei R. V., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-33-1025/2016 buvo pareikštas ieškovės R. V. ieškinys atsakovui M. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto ir prievolių padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, taip pat atsakovo M. V. priešieškinys ieškovei R. V. dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Šioje byloje šalims pasiekus susitarimą ir sudarius sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-02-10 nutartimi priėmė ieškovės R. V. ir atsakovo M. V. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir pakeitė civilinės bylos nagrinėjimą iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną. Pareiškėjų kreditorius AB SEB bankas ne tik pareiškė atsikirtimus, kuriais nesutiko su santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlyga, kurioje prievolė bankui nurodyta asmenine pareiškėjo M. V. ir nurodė, jog ši sutarties nuostata pažeidžia jo kaip sutuoktinių kreditorių interesus, bet ir pateikė savarankišką reikalavimą dėl skolos priteisimo iš R. V., kaip solidarios M. V. kreditorės. Teismas 2016-03-18 nutartimi AB SEB banko savarankišką reikalavimą dėl skolos iš R. V. priteisimo išskyrė į atskirą bylą Nr. e2-79-1025/2017 ir sustabdė santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bylą, kol bus išspręstas kreditoriaus AB SEB banko savarankiškas reikalavimas. Tačiau 2016-05-20 mirus M. V., civilinė byla Nr. e2-33-1025/2016 dėl santuokos nutraukimo teismo 2016-06-17 nutartimi nutraukta.

Šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-79-1025/2017 ieškovė AB SEB bankas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovės R. V., kaip solidarios M. V. bendraskolės, 22212,44 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2006-07-26 tarp banko, atsakovės R. V. ir jos sutuoktinio M. V. (miręs 2016-05-20) buvo sudaryta kredito sutartis, kurios pagrindu suteiktas ir išmokėtas 46745,25 Eur kreditas žemės sklypo pirkimui. Atsakovė kredito sutarties specialiosios dalies 13 p. pasirašytinai patvirtino, kad susipažino su visomis sutarties sąlygomis ir tai reiškia tikrąją sutuoktinių valią. 2006-08-09 tarp banko, atsakovės ir jos sutuoktinio M. V. sudarytas sutartinis hipotekos sandoris. Atsakovei ir jos sutuoktiniui M. V. nevykdant 2006-07-26 kredito sutarties Nr. 0450618071267-50 (su vėlesniais pakeitimais), bankas kredito sutartį nutraukė ir pradėjo priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto. 2013-04-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo nutarta už skolą parduoti įkeistą atsakovės ir jos sutuoktiniui priklausantį turtą, turtas buvo parduotas ir bankui pervesta 18442,84 Eur, likusi skola pagal kredito sutartį liko nepadengta ir sudaro 22212,44 Eur ir šią skolą prašo priteisti iš atsakovės R. V., kaip M. V. solidariosios bendraskolės. Pažymėjo, jog prievolės iš kredito sutarties yra susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu, kredito sutartį M. V. sudarė esant jo sutuoktinės sutikimui, turtas įgytas šeimos poreikių tenkinimui - bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės įsigijimui, todėl sutuoktinių prievoles iš kredito sutarties yra solidarios ir abu sutuoktiniai kreditoriui atsako solidariai.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovė R. Siautilė teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimų tenkinimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

2016-05-20 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. V. paaiškino, jog kartu su sutuoktine R. V. planavo nusipirkti žemės sklypą, jį suskaidyti į kelis žemės sklypus ir juos parduoti, gauti lėšas ir tokiu būdu papildyti šeimos biudžetą. Tuo tikslu kreipėsi į banką gauti kreditą. Kartu su sutuoktine nuvyko į banką, viską kartu užpildė, bankas įvertino abiejų pajamas, turtinę padėtį ir išdavė kreditą. R. V. puikiai žinojo, kokiu tikslu imamas kreditas. Pirkdami žemės sklypą, iš šeimos santaupų, pardavėjui sumokėjo avansą, o likusi suma buvo pervesta pardavėjui tiesiogiai iš banko. Kartu su sutuoktine nuvyko pas notarą, įformino žemės sklypo pirkimą. Kreditas buvo mokamas abiejų sutuoktinių, tiek R. V., tiek ir jo, iš šeimos bendrų pajamų, tuo metu jie šeimoje gerai sutarė ir gyveno kartu, po kredito gavimo susilaukė vaiko. Abu buvo išvažiavę dirbti į Airiją, todėl abu buvo parašę įgaliojimą vienam asmeniui, kuris turėjo tvarkyti su žemės sklypo padalijimu ir komunikacijų įrengimu susijusią dokumentaciją. Kartu buvo nusprendę žemės sklypą padalinti į kelis sklypus, pakeisti jų paskirtį ir parduoti, tačiau nukritus žemės sklypų pardavimo kainoms, nepavyko jų parduoti. Kreditą abu dengė, kiek galėjo, kai abu dirbo užsienyje, tai atsiųsdavo pinigus broliui Urbonavičiui, kuris juos įnešdavo kredito dengimui, tačiau nepavykus kredito išmokėti, bankas turtą pardavė iš varžytinių, tačiau gautų pinigų neužteko kreditui padengti. Tikino, jog kreditas buvo imtas šeimos poreikiams tenkinti, tai yra papildyti šeimos biudžetą, tačiau gavosi tik nuostoliai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2006-07-03 AB SEB bankui pateikta kredito paraiška dėl 161 000,00 Lt kredito gavimo, kredito paskirtis – žemės pirkimui, pareiška užpildyta ir pasirašyta abiejų sutuoktinių, tai yra M. V. ir R. V., abu nurodė, jog dirbantys užsienyje, pateikė tai patvirtinančias pažymas. 2006-07-26 kredito sutarties Nr. 0450618071267-50 pagrindu AB SEB bankas M. V., esant kredito sutarties specialioje dalyje kredito gavėjo sutuoktinės R. V. rašytiniam sutikimui, suteikė 161 000,00 Lt (46745,25 Eur) kreditą iki 2031-07-25, kredito paskirtis – žemės sklypo pirkimui. Kredito sutarties 10 p. nurodyta, jog kredito gavėjo sąskaita banke įmokoms pagal sutartį mokėti yra Nr. (duomenys neskelbtini). Prievolės užtikrinimui, sudarytas 2006-08-09 hipotekos sandoris dėl įkeičiamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių M. V. ir R. V. nuosavybės teise, hipotekos lakštas pasirašytas R. V. ir M. V.. 2008-05-13 hipotekos lakštas pakeistas, nurodant, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalytas ir suformuoti žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismui pateiktas M. V. paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašas už laikotarpį nuo 2010-07-03 iki 2014-12-31, iš kurios matyti paskolos, palūkanų, delspinigių mokėjimas pagal 2006-07-03 kredito sutartį. Iš M. V. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo skirta įmokoms pagal kredito sutartį mokėti, išrašo už laikotarpį nuo 2006-07-26 iki 2014-12-31 matyti, jog pinigus kredito dengimui įnešdavo M. V., bet dideles pinigines lėšas pervesdavo ir jo sutuoktinė R. V. (įmokos mokėtos 2007-08-16, 2007-08-23, 2007-08-27, 2007-09-06, 2007-09-17, 2007-09-27), taip pat R. V. įnešdavo grynais 2008-11-13, 2010-12-06, 2011-02-24, 2011-04-05, 2011-10-21). M. V. paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad atsakovės pervestos bei grynais įneštos lėšos buvo panaudos kredito, palūkanų dengimui.

AB SEB 2011-08-17, 2012-05-07 išsiuntė abiem sutuoktiniams atsakovei ir M. V. pranešimus, tris kartus skirtingais adresais, kuriais informavo, jog jie nesilaiko 2006-07-26 kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir raginama sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Taip pat AB SEB bankas įspėjo abu sutuoktinius dėl sutarties nutraukimo. 2012-06-08 AB SEB bankas abiem sutuoktiniams pranešė, jog kredito sutartis nutraukta ir jų skola bankui pagal kredito sutartį – 42311,53 Eur (siųsti pranešimai tris kartus skirtingais adresais).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-9731-897/2012 pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB SEB bankas pareiškimą skolininkui ir įkeistų daiktų savininkui M. V. dėl priverstinio skolos išieškojimo 2013-04-26 nutartimi nutarė iš M. V. priverstinai išieškoti 42311,53 Eur skolą, parduodant iš varžytinių įkeistus daiktus (6 žemės sklypus) nuosavybės teise priklausančius M. V. ir R. V..

Pagal šią nutartį antstolė B. Tamkevičienė pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, iš varžytynių pardavė bankui įkeistą sutuoktinių turtą ir pervedė bankui 18442,84 Eur. 2014-02-21 atstolės patvarkymu vykdoma likusios skolos priverstinis išieškojimas. AB SEB 2017-01-06 pažyma patvirtina, jog skola pagal 2006-07-26 kredito sutartį sudaro 22212,44 Eur.

Iš prijungtos civilinės bylos Nr. e2-33-1025/2016 medžiagos nustatyta, jog atsakovė R. V. ir M. V. 2000-07-01 susituokė. 2008-11-29 jiems gimė dukra R. V.. 2014-02-18 R. V. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. 2016-05-20 mirus M. V., civilinė byla dėl santuokos nutraukimo teismo 2016-06-17 nutartimi nutraukta.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuojama Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos VII skyriuje. Bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios atitinka įstatyme nustatytus kriterijus: yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Lietuvos Respublikos CK 3.109 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Bylos duomenys patvirtina, jog tarp ieškovės ir trečiojo asmens (kredito gavėjo M. V.) buvo sudaryta kredito sutartis, kurios pagrindu buvo suteiktas kreditas žemės sklypo pirkimui. Kredito gavėjo sutuoktinė atsakovė R. V. kredito sutarties specialiosios dalies 13 punkte pasirašytinai patvirtino, kad susipažino su visomis sutarties sąlygomis, jas suprato, visos sutarties sąlygos su ja buvo aptartos individuliai, ji sutiko su visomis sutarties sąlygomis ir šios sutarties sąlygos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią. Taigi atsakovė sutikdamas su kredito sandoriu, patvirtino abiejų sutuoktinių norą gauti kreditą ir iš skolintų lėšų įsigyti žemės sklypą. Bylos duomenys patvirtina, jog abu sutuoktiniai gautą kreditą panaudojo bendram tikslui - įsigijo žemės sklypą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Įvertinus nurodytas aplinkybes pripažintina, jog atsakovė ir jos sutuoktinis M. V., siekdami gauti kreditą žemės sklypo įsigijimui, bendrai vienos iš sutarties šalių pusėje (M. V. pusėje) sudarė kreditavimo sutartį ir tapo kredito davėjo, šiuo atveju ieškovės, bendraskoliais pagal iš kredito sutarties atsiradusią bendrą sutuoktinių prievolę grąžinti kreditą (CK 3.109 str. 1 d. 1 p., 5 p.).

Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 str. 2 d.). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, jog sandoris sudarytas šeimos interesais, nepreziumuojama, šią aplinkybę turi įrodyti tuo suinteresuotas asmuo (pvz., kreditorius), siekdamas, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2014-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2014; 2015-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Atsakovė tiek atsiliepime, tiek teismo posdėžio metu jos atstovas teigė, jog prievolė pagal kredito sutartį nėra bendra sutuoktinių ir ji nėra solidariai atsakinga pagal kredito sutartį, nes kreditas gautas ne šeimos poreikiams tenkinti, o išimtinai trečiojo asmens (kredito gavėjo) M. V. verslui plėtoti. Tačiau atsakovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog M. V. buvo verslininkas ir vykdė veiklą, susijusią su nekilnojamjo turto pardavimu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. V. kredito sutarties sudarymo metu, tai yra 2006-07-26, gyveno santuokoje su M. V., jos pasirašyta paraiška dėl kredito suteikimo, sutinkant, jog bus tikrinami jos asmens duomenys, finansinė padėtis, bei jos sutuoktinis pasirašytų kredito sutartį ir būtų suteiktas kreditas – žemės pirkimui, taip pat kredito sutarties 13 punktas pasirašytas be prieštaravimų. Teismo vertinimu, abu sutuoktiniai pateikdami ir pasirašydami sutartinius kreditorinius dokumentus, išreiškė bendrą, vieną ir tą patį norą - gauti kreditą ir už jį bendrojon jungtinėn nuosavybėn įsigyti žemės sklypą.

Atsakovė teigė, jog gautomis kredito lėšomis disponavimo tik jos sutuoktinis. Tačiau šiuos teiginius paneigia 2006-08-09 sudarytas hipotekos sandoris, kuris patvirtina, jog iš kredito gautų lėšų sutuoktiniai įsigijo žemės sklypą bendrojon jungtinėn nuosavybėn, abu sutuoktiniai kredito įvykdymui užtikrinti įkeitė iš banko lėšų įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Kaip minėta kreditas paiimtas atsakovei esant santuokoje su M. V., tuo metu jie gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, teismo posėdžio metu M. V. nurodė, jog abu su sutuoktine dirbo Airjoje ir kadangi, Lietuvoje vyko nekilnojamjo turto pardavimo bumas, todėl abu nusprendė įsigyti žemės sklypą, jį padalyti ir parduoti atskirus žemės sklypus, taip gauti papildomai pajamų ir tokiu būdu padidinant šeimos biudžetą. Kad nupirktas žemės sklypas buvo padalytas, įrodo pakeistas 2008-05-13 hipotekos lakštas, nurodant, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalytas ir suformuoti žemės sklypai, tačiau prasidėjus ekonominei krizei smuko nekilnojamojo turto kainos ir suformuoti žemės sklypai nebuvo parduoti pelningai.

Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, jog teismui pateiktas sąskaitas išrašas patvirtina, jog kredito sutartį buvo siekiama vykdyti abiejų sutuoktinių, tiek M. V., tiek atsakovė pervesdavo bei įnešdavo dideles pinigines sumas į M. V. sąskaitą, kurios vėliau buvo pervedamos kredito, palūkanų bei delspinigių mokėjimui, o tai įrodo, jog abu vykdė kreditorinius įsipareigojimus bankui. Bankas raginimus mokėti susidariusius įsiskolinimus siuntė abiem sutuoktiniams, taip pat apie tai jog sutartis nutrauktas tiek atsakovė, tiek jos sutuoktinis irgi buvo informuoti. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog abu sutuoktiniai nuo pat pradžių laikė save atsakingais už prisimtus įsipareigojimus bankui ir abu vykdė juos, o bankas abu sutuoktinius laikė taip pat atsakingais už šios paskolos mokėjimą.

Atsakovė teigė, jog pašlijus santykiams ir padavus ieškinį dėl santuokos nutraukimo, trečiasis asmuo M. V. sutiko, jog pagal 2006-07-26 kredito sutartį jo prievolė yra asmeninė. Tačiau iš prijungtos civilinės bylos Nr. e2-33-1025-2016 matyti, kad M. V. ieškiniu pareiškė reikalavimą pripažinti asmenine prievole M. V. įsipareigojimus pagal kredito sutartį AB SEB bankui, o M. V. atsiliepime į ieškinį pareiškė, jog prieštarauja dėl asmeninės prievolės pripažinimo AB SEB bankui, argumentuodamas tuo, jog R. V. sudarant kredito sutartį žinojo visas sąlygas, taip pat ir apie tai, jog prievolė yra abiejų sutuoktinių solidari prievolė, tačiau nusprendus bylą baigti taikiai ir sudarius santuokos nutraukimo sutartį, šalys nutarė, jog pagal AB SEB banko kredito sutartį prievolė yra M. V., su šia sąlyga nesutiko AB SEB bankas.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, visapusiškai ištyrusi ir įvertinus šalių paaiškinimus bei rašytinius įrodymus byloje, darytina išvada, kad bylos duomenų visuma sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovė sutikdama, kad sutuoktinis sudarytų kredito sutartį su banku dėl kredito gavimo, išreiškė tikrąją sutuoktinių valią, gauti kredito lėšas šeimos turto įsigijimui, kurį vėliau realizavus padinti bendras šeimos pajamas, todėl yra pagrindas konsatuoti, jog kredito sandoris buvo sudarytas šeimos interesais ir abu sutuoktiniai yra solidariai atsakingi ieškovei pagal kredito sutartį (CK 3.109 str. 2, 3 d., CK 6.6. str. 1, 3 d.). Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

Atsakovė R. V. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek jos atstovas teismo posėdžio metu aiškino, jog skoliniai įsipareigojimai pagal kredito sutartį turi būti vykdomi tik iš skolininko M. V., nes skola iš M. V. priteista įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1446-897/2013, todėl bankas iš naujo negali pareikšti teisme tų pačių reikalavimų dėl skolos priteisimo. Teismas su tokiais atsakovės argumentas neturi pagrindo sutikti.

Pagal iki 2012-07-01 galiojusias CPK XXXVI skyriaus nuostatas, įregistravus sutartinę hipoteką, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Kreditorius AB SEB bankas nutraukęs kredito sutartį, kreipėsi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo iš bankui įkeisto turto, todėl hipotekos teisėjas priėmė nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kitų klausimų. Tai suponuoja, kad hipotekos teisėjas priimdamas nutartį vadovaujasi hipotekos sandoriu ir neatlieka kredito sutarties analizės dėl sutuoktinių prievolių solidarumo.

Lietuvos Respublikos CK 4.193 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka.

Kadangi 2006-07-26 kredito sutartis buvo užtikrinta nekilnojamojo daikto, priklausančio atsakovei ir kredito gavėjui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, hipoteka, bankas pirmiausia ir pradėjo išieškojimo iš įkeisto daikto procedūrą. Realizavus įkeistą turtą liko nepadengti skoliniai įsipareigojimai ieškovei. Taigi, pardavus iš varžytinių įkeistą turtą ir ieškovei gavus mažesnę sumą nei jai priklauso pagal 2006-07-26 kredito sutartį, ieškovė turėjo teisę kreiptis į į teismą bendra įstatymų nustatyta tvarka ir reikšti reikalavimą priteisti likusią skolą iš R. V., kaip M. V. solidarios bendraskolės.

Vadovaujantis tuo kas išdėstyta bei Lietuvos Respublikos CK 6.6 str. 4 d., kurioje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli kreditoriai bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, atsakovei R. V. kyla pareiga įvykdyti ieškinyje nurodytus ieškovės reikalavimus, todėl ieškovei AB SEB bankui iš atsakovės R. V., kaip M. V. solidariosios bendraskolės, priteistina 22212,44 Eur skola.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kaip numato CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės yra pagrindas priteisti ieškovei 5 procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos 22212,44 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2015-07-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 500,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovės pareikšti materialiniai reikalavimai tenkintini visiškai, todėl yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 500,00 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kaip M. V. solidarios bendraskolės, 22212,44 Eur skolą, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2015-07-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) ieškovei AB SEB bankui, įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.