- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- Iv-543-624/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00837-2009-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Pareiškėjas
- R. T., R. S., R. Č.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Advokatai
- Ričardas Varnas
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Aušrai Gaurytei, nedalyvaujant pareiškėjams R. T., R. S., R. Č. ir jų atstovui advokatui Ričardui Varno, trečiųjų suinteresuotų asmenų Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos, Vilniaus šv. Kristoforo progimnazijos, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir asociacijos „Šv. Kristoforo bendruomenė“ atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjų R. T., R. S. ir R. Č. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijai, Vilniaus šv. Kristoforo progimnazijai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai ir Asociacijai „Šv. Kristoforo bendruomenė“ dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. T., R. S. ir R. Č. skunde, kurį patikslino 2009-11-06, prašė teismo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-05-06 sprendimą Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“, 2) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos neturtinę žalą po 1000 Lt kiekvienam iš pareiškėjų, 3) priteisti turėtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Nurodo, kad vykdant sprendimą, Vilniaus šv. Kristoforo vidurinė mokykla 2009-07-24 buvo reorganizuota, padalijant ją į dvi įstaigas: Vilniaus šv. Kristoforo vidurinę mokyklą ir Vilniaus šv. Kristoforo pagrindinę mokyklą. Visi buvę reorganizuotos mokyklos 1-8 klasių mokiniai nuo 2009-09-01 buvo perkelti ir priversti lankyti šią mokyklą jos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pažymėjo, kad šios patalpos yra netinkamos būklės, neatitinka higienos normų, saugos ir sveikatos reikalavimų, todėl pareiškėjų vaikų iškėlimas į šias patalpas pažeidžia vaikų (tuo pačiu ir pareiškėjų) teisėtus interesus, jų teisę mokytis saugioje, sveikoje aplinkoje ir turėti higienos reikalavimus atitinkančią mokymosi vietą, tinkamas kitas ugdymo sąlygas. Mano, kad sprendimas priimtas pažeidžiant įstatymų nustatytas procedūrines taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių nustatymą ir įvertinimą, nes nei sprendimo projekte, nei jį lydinčiuose dokumentuose (aiškinamajame rašte) nebuvo pateikta jokių duomenų apie patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), būklę ir jų tinkamumą mokyklos veiklai vykdyti. Priimant sprendimą taip pat nebuvo konsultuojamasi su reorganizuojamos mokyklos bendruomene ar jos atstovais, reorganizuojamos Vilniaus šv. Kristoforo mokyklos mokinių tėvams, tarp jų ir pareiškėjams, buvo pateikta neteisinga informacija, kad yra gautas finansavimas patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remontui, patalpos jau yra remontuojamos ir 2009-09-01 1-8 klasių mokiniai bus perkelti į suremontuotas patalpas, todėl, mano, kad sprendimas priimtas skubotai, nesivadovaujant vaikų teisių apsaugos prioriteto taisykle, taip pat pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 7 str. nustatytą sprendimo priėmimo procedūrą.
Dėl žalos atlyginimo nurodo, kad dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-05-06 sprendimo Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ pareiškėjų R. T. ir R. Č. vaikai iš saugių, sutvarkytų ir iš esmės teisės aktų reikalavimus atitinkančių mokyklos patalpų (duomenys neskelbtini) buvo perkelti į nesuremontuotas, nesaugias mokyklos patalpas (duomenys neskelbtini), kurios neatitiko ir neatitinka teisės aktų reikalavimų. Toks neteisėtas vaikų perkėlimas ir esminis jų mokymosi aplinkos sąlygų pabloginimas sukėlė pareiškėjams didelį dvasinį sukrėtimą. Dėl to, kad mokyklos patalpos nė karto kapitaliai neremontuotos, nepakeisti langai, dalis esančių langų yra tik su vienu stiklu, daugelis langų išpuvusiais rėmais, yra daugybė kitų esminių pastato trūkumų, pareiškėjai jaučia didelį nerimą ir baimę, nes neaišku, ar bus įmanoma mokyklos klasėse žiemos metu palaikyti vaikams mokytis tinkamą temperatūrą, ar vaikai nepradės dažniau sirgti. Dėl to, kad atsakovo kompetentingi atstovai žadėjo iki 2009-09-01 suremontuoti mokyklos patalpas taip, kad jos atitiktų teisės aktų reikalavimus, tačiau šio pažado netesėjo, pareiškėjai jaučiasi apgauti ir pažeminti, prarado pasitikėjimą savo rinkta valdžia. Didelius dvasinius išgyvenimus pareiškėjai patyrė ir dėl to, kad vaikus 2009-09-01 turėjo atvesti į mokyklą, kurioje dar nebuvo baigti remonto darbai, kad pareiškėjams ir jų vaikams dėl to buvo sugadinta rugsėjo 1-osios šventė. Taigi, pareiškėjai R. T. ir R. Č. dėl skundžiamo atsakovo sprendimo patyrė neturtinę žalą. Neturtinę žalą taip pat patyrė ir pareiškėjas R. S., kadangi nenorėdamas leisti savo vaikų į nesaugią mokyklą, buvo priverstas juos perkelti apskritai į kitą mokyklą. Tai sukėlė nepatogumų. Dėl to, kad vaikų perkėlimas buvo priverstinis, R. S. patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus. Skundžiamas atsakovo sprendimas yra neteisėtas teisės aktas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pareigą viešojo administravimo subjektui, pažeidusiam teisės aktų reikalavimus, atlyginti turtinę ir neturtinę žalą numato ir VAĮ 42 str. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje yra suformuluota, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti tiek fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą trukmę. Būtinybė atlyginti asmeniui neturtinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997-01-20, 2004-12-13 nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai. Valstybės institucijos, pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Atlygintinos neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje taip pat suformuota taisyklė, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį privalu vadovautis suformuotais teismų precedentais. Pareiškėjai, remdamiesi ankščiau išdėstytais argumentais ir atsižvelgdami į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines sąlygas (800 Lt minimalią mėnesine algą 2172,6 Lt vidutinį darbo užmokestį), jiems dėl skundžiamo neteisėto atsakovo sprendimo padarytos neturtinės žalos dydį vertina po 1000 Lt kiekvienas (II tomas, b. l. 109-114).
Pareiškėjai ir jų atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su pareiškėjų skundu dėl žalos atlyginimo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjai nėra suinteresuoti, todėl nerealizuotina jų teisė į gynybą. ABTĮ 5 str. 1 d. nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą esminė sąlyga yra subjekto suinteresuotumas. Mano, kad pareiškėjai yra praradę suinteresuotumą byloje, todėl jų teisė į gynybą negali būti realizuota, o byla nutrauktina. Pareiškėjas R. S. savo vaikus iš šv. Kristoforo vidurinės mokyklos pervedė į Šiuolaikinės mokyklos centrą - Vilniaus šv. Kristoforo pagrindinėje mokykloje jis nesimokė. R. T. sūnus K. T. 2011 m. rugpjūčio mėn. išvyko į Vilniaus Jėzuitų gimnaziją, o R. Č. sūnus N. Č. 2011-06-09 išvyko į Vilniaus Balsių pagrindinę mokyklą. Šias aplinkybes patvirtina Vilniaus šv. Kristoforo progimnazijos 2012-02-27 raštas Nr. SD-144. Taigi, pareiškėjų vaikai nebesimoko, o R. S. vaikai net ir nesimokė buvusioje Vilniaus šv. Kristoforo pagrindinėje mokykloje. Pažymėjo, kad pareiškėjai neįrodo egzistuojant civilinės atsakomybės sąlygas. Žalos, atsiradusios dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarką reglamentuoja CK 6.271 str., kurio 1 dalyje nustatyta, jog tokią žalą privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito savivaldybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu savivaldybės valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Nors žalos atlyginimo bylas pagal CK 6.271 str. nagrinėja administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu yra civiliniai teisiniai, todėl nagrinėjant šias bylas turi būti taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios ne tik žalos atlyginimą bet ir kitus, su žalos atlyginimu susijusius santykius, turinčius reikšmės konkrečiai bylai. Savivaldybės civilinei atsakomybei kilti yra būtina, kad egzistuotų trijų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Akcentuotina, jog tik nustačius šias visas sąlygas atsiranda prielaidos nuostolių atlyginimui. Vilniaus miesto savivaldybės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, minėtos trys sąlygos visumoje neegzistuoja, todėl nėra pagrindo Vilniaus miesto savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti. Pareiškėjai neįrodo nei vienos iš šių sąlygų buvimo, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas ir atmestinas. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms, t. y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms - asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui, kitokioms neturtinėms teisėms. Iš pateikto skundo negalima spręsti, kokią neturtinę žalą konkrečiai patyrė kiekvienas pareiškėjas. Pagrindžiant kiekvieno iš asmenų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo naudojamos iš esmės tos pačios formuluotės: „vaikų perkėlimas pareiškėjams sukėlė didelį dvasinį sukrėtimą, o pareiškėjai jaučia didelį nerimą ir baimę“. Tiek pagal CK 6.250 str., tiek pagal teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose asmens reikalavimas atlyginti jam padarytą neturtinę žalą yra vertintinas itin individualiai, todėl nukentėjusysis privalo nurodyti ir pagrįsti kuo konkrečiai jam, kaip atskiram fiziniam asmeniui, pasireiškė žalos padarymas, kokios konkrečios pasekmės dėl to jam atsirado, ar pasekmės atsirado būtent dėl atsakovo veiksmų, t.y. būtina įrodyti konkrečiai patirtas pasekmes, ar tai buvo atsakovo veiksmų padarinys, ar nukentėjusio asmens patyrimai vertintini kaip neturtinė žala CK 6.250 str. 1 d. prasme. Tuo tarpu iš pareiškėjų skundo matyti, kad neturtinės žalos padarymo faktas ir dydis grindžiami bendro pobūdžio teiginiais, nepateikus išsamaus žalos pagrindimo bei jos patvirtinimo įrodymais. Pareiškėjai nepateikė jų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, sukrėtimų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių didelio dvasinio sukrėtimo faktus (pvz., atitinkamas pažymas iš gydymo įstaigų). Pareiškėjai skunde nurodo, kad patyrė neigiamas emocijas (dvasinio pobūdžio išgyvenimus, baimę, nerimą), tačiau byloje nėra įrodymų, kad jos sukėlė kokias nors ilgalaikio pobūdžio pasekmes, todėl laikytina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog dėl to pareiškėjai patyrė neturtinę žalą. Pažymėjo, kad turėtų būti vertinamos ne žmonių reakcijos į išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir kt., o pačios pasekmės, pasireiškiančios išgyvenimais, sukrėtimais, taip pat jų sukeltas sunkumo laipsnis bei galimi atsiliepimai (pasekmės) ateityje. Įrodymų apie, jų nuomone, sukeltas neturtinę žalą sudarančias pasekmes į bylą nei vienas iš pareiškėjų nepateikė. Prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra abstraktaus pobūdžio ir nepagrįstas jokiais įrodymais, patvirtinančiais, kad kiekvienas pareiškėjas iš tikrųjų patyrė neturtinę žalą, kuri gali būti vertinama 1000 Lt. Pareiškėjai taip pat neįrodė, jog menamą žalą ir Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus sieja priežastinis ryšys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-05-03 administracinėje byloje Nr. A556-669/2010 priimtoje nutartyje pažymėjo, jog žalos atlyginimo prievolei kilti būtinas priežastinis ryšys (nukentėjusio asmens patirta žala turi būti kaltininko veiksmų rezultatas), o ne prielaida žalai atsirasti ir priešingai - veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas. Nepakanka nustatyti pareiškėjui padarytą turtine ar neturtinę žalą: būtina tokią žalą susieti su konkrečiais neteisėtais atsakovu veiksmais (neveikimu). Taigi, pareiškėjai skunde apsiribojo tik neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiu teiginiu, kad ji atsirado dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų. Pareiškėjai nepaisė pareigos suformuluoti konkretų skundo reikalavimą nurodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimą, taip pat nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl jų reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (III tomas, b. l. 187-189).
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais.
Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjų patikslintą skundą dėl žalos atlyginimo nepateikė.
Skundas netenkinamas.
Atsakovės atstovės paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009-05-06 sprendimu Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ (toliau – ir sprendimas) nusprendė: 1) reorganizuoti Vilniaus šv. Kristoforo vidurinę mokyklą, padalijant ją į dvi įstaigas: Vilniaus šv. Kristoforo pagrindinę mokyklą ((duomenys neskelbtini)) ir Vilniaus šv. Kristoforo vidurinę mokyklą ((duomenys neskelbtini)); 2) patvirtinti Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo sąlygas, Vilniaus šv. Kristoforo pagrindinės bei Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklų nuostatus (I tomas, b. l. 116, 117-118, 119-130, 131-142). Pareiškėjai, nesutikdami su šiuo sprendimu, pateikė teismui skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-05-06 sprendimą Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ ir priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos neturtinę žalą po 1000 Lt kiekvienam iš pareiškėjų, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-11-30 sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą (III tomas, b. l. 7-12). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011-04-11 sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-11-30 sprendimą panaikino ir priėmė naują: panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-05-06 sprendimą Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ ir šioje dalyje teismo sprendimo vykdymą atidėjo iki 2011-07-01, bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo perdavė nagrinėti teismui iš naujo. LVAT sprendime nurodė, kad mokymo įstaigų reorganizavimas gali būti vykdomas tik remiantis teisės aktais nustatyta tvarka. Didžioji dalis reorganizacijos veiksmų privalomai turi būti atlikta iki sprendimo dėl reorganizacijos priėmimo ir tokių veiksmų atlikimas nulemia ir paties sprendimo dėl reorganizavimo priėmimo galimybę. Šio ginčo atveju viena iš sąlygų, leidžiančių pradėti reorganizaciją, yra pasirengimas mokymo procesui, reali galimybė pritaikyti mokymo procesui mokyklos patalpas, kuriose numatomas didesnis besimokančiųjų skaičius. Šias aplinkybes atsakovas turėjo numatyti ir tam atitinkamai pasirengti, nes tai yra viena iš pagrindinių reorganizacijos sąlygų. Švietimo įstatymo 40 str. 1 d. nustatyta, kad mokymosi aplinka mokykloje bei mokinių mokymosi krūvis turi atitikti higienos normas ir teisės norminių aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus, laiduoti švietimo programų vykdymą. Mokyklos pastatai ir patalpos turi atitikti higienos normas. Ginčijamo sprendimo 5 punktu buvo pavesta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui įstatymu nustatyta tvarka atlikti visus su Vilniaus šv. Kristoforo vidurines mokyklos reorganizavimu susijusius veiksmus iki 2009-09-01. Duomenų apie tai, kad iki nurodytos datos Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009-05-21 rašte Nr. S-1113 nustatyti pažeidimai buvo pašalinti, byloje nėra. Todėl teismas, įvertinęs sprendimo priėmimo metu buvusią padėtį, bei padėtį, buvusią Sprendimo įgyvendinimo laikotarpiu, t. y. iki 2009-09-01 konstatavo, kad atsakovo 2009-05-06 sprendimas Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ yra neteisėtas iš esmės, kadangi savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nustatantiems mokymosi aplinką. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas pradėtas vykdyti ir prasidėję antri mokslo metai po reorganizacijos, padarė išvadą, kad šio teismo sprendimo neatidėliotinas vykdymas dėl atsakovo sprendimo panaikinimo gali sukelti sunkias pasekmes šiuo metu besimokantiems mokykloje moksleiviams, dėl to sprendimo vykdymą atidėjo iki mokslo metų pabaigos, tai yra iki 2011-07-01 (III tomas, b. l. 96-110).
Pareiškėjai neturtinę žalą kildina iš neteisėto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-05-06 sprendimo Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“, kuriuo nuspręsta reorganizuoti Vilniaus šv. Kristoforo vidurinę mokyklą, padalijant ją į dvi įstaigas – Vilniaus šv. Kristoforo pagrindinę mokyklą ((duomenys neskelbtini)) ir Vilniaus šv. Kristoforo vidurinę mokyklą ((duomenys neskelbtini)), ir perkelti jų vaikus į nesuremontuotas, nesaugias mokyklos patalpas (duomenys neskelbtini), kurios neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. CK 6.271 str. 3 d. nustatyta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis), o 4 dalyje – valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Valstybės ir savivaldybių civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką administracinėse bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, ne kartą yra konstatavęs, kad priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006) (LVAT 2010-05-03 nutartis adm. byloje Nr. A556 – 669/2010 ir kt.). LVAT taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad teismas kiekvienu atveju, prieš nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Jo negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryšys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia išanalizuoti visas įvykio aplinkybes. Žalos atlyginimo prievolei kilti būtinas tiesioginis priežastinis ryšys (nukentėjusio asmens patirta žala turi būti kaltininko veiksmų rezultatas), o ne prielaida žalai atsirasti ir priešingai - veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas. Nepakanka nustatyti pareiškėjui padarytą turtinę ar neturtinę žalą: būtina tokią žalą susieti su konkrečiais neteisėtais atsakovų veiksmais (neveikimu).
Taigi, aplinkybė, kad atsakovės sprendimas teismo sprendimu yra pripažintas neteisėtu ir panaikintas, savaime nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjams neturtinės žalos atlyginimą, kadangi būtina nustatyti žalos pareiškėjams padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šiuo atveju pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad pareiškėjų R. T. ir R. Č. vaikų mokymosi sąlygos, juos perkėlus į mokyklos patalpas (duomenys neskelbtini), buvo itin pablogintos, kad R. S. buvo priverstas perkelti vaiką į kitą mokyklą, taip pat patvirtinančių pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl patirtų išgyvenimų ir nepatogumų, todėl nėra pagrindo teigti esant nustatyta, kad neteisėtu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-05-06 sprendimu Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ pareiškėjams padaryta neturtinė žala. Nenustačius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjų R. T., R. S. ir R. Č. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.