Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, A-858-2573-11

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-04-11
Bylos Nr.: A-858-2573-11
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00837-2009-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimutis Alechnavičius (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Romanas Klišauskas
Atsakovas: Vilniaus, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
Trečiasis asmuo: Vilniaus
Pareiškėjas: R. T., R. S., R. Č.

Kategorijos

15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A858–2573/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00837-2009-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 38. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atstovei Živilei Jasaitienei,

trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus šv. Kristoforo pagrindinės mokyklos atstovei Aušrai Venckuvienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. T., R. S. ir R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. T., R. S. ir R. Č. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus šv. Kristoforo vidurinė mokykla, Vilniaus šv. Kristoforo pagrindinė mokykla, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga ir Asociacija „šv. Kristoforo bendruomenė“) dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai R. T., R. S. ir Raimondas skundu (t. I, b. l. 4–9, t. II, b. l. 109–114) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas Sprendimas), priteisti iš atsakovo pareiškėjams neturtinę žalą, kurią įvertino po 1 000 litų kiekvienam iš pareiškėjų, taip pat priteisti pareiškėjų turėtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Skunde nurodyta, kad vykdant sprendimą, Vilniaus šv. Kristoforo vidurinė mokykla 2009 m. liepos 24 d. buvo reorganizuota, padalijant ją į dvi įstaigas: Vilniaus šv. Kristoforo vidurinę mokyklą ir Vilniaus šv. Kristoforo pagrindinę mokyklą. Visi buvę reorganizuotos mokyklos 1–8 klasių mokiniai nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. buvo perkelti ir šiuo metu yra priversti lankyti šią mokyklą jos patalpose, esančiose Kalvarijų g. 87, Vilniuje. Tačiau šios patalpos yra netinkamos būklės, neatitinka higienos normų, saugos ir sveikatos reikalavimų, todėl pareiškėjų vaikų iškėlimas į šias patalpas pažeidžia vaikų (tuo pačiu ir pareiškėjų) teisėtus interesus, jų teisę mokytis saugioje, sveikoje aplinkoje ir turėti higienos reikalavimus atitinkančią mokymosi vietą, tinkamas kitas ugdymo sąlygas. Skundžiamas sprendimas yra priimtas pažeidžiant įstatymų nustatytas procedūrines taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių nustatymą ir įvertinimą, nes nei sprendimo projekte, nei jį lydinčiuose dokumentuose (aiškinamajame rašte) nebuvo pateikta jokių duomenų apie patalpų, esančių Kalvarijų g. 87, būklę ir jų tinkamumą mokyklos veiklai vykdyti. Sprendimas, kuris nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), yra priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kadangi priimant Sprendimą nebuvo konsultuojamasi su reorganizuojamos mokyklos bendruomene ar jos atstovais, reorganizuojamos Vilniaus šv. Kristoforo mokyklos mokinių tėvams, tarp jų ir pareiškėjams, buvo pateikta neteisinga informacija, kad yra gautas finansavimas patalpų, esančių Kalvarijų g. 87, remontui, patalpos jau yra remontuojamos ir 2009 m. rugsėjo 1 d. 1–8 klasių mokiniai bus perkelti į suremontuotas patalpas, todėl, mano, kad sprendimas priimtas skubotai, nesivadovaujant vaikų teisių apsaugos prioriteto taisykle, taip pat pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnyje nustatytą sprendimo priėmimo procedūrą. Taryba ne tik neturėjo objektyvios informacijos apie patalpų tinkamumą mokyklos steigimui, tačiau ji buvo klaidinama sprendimo projekto dokumentuose teigiant, kad po reorganizacijos vaikų ugdymo sąlygos tik pagerės. Sprendimu atsakovas pažeidė ir Švietimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.96 straipsnio 3 dalies, 2.99 ir 2.101 straipsnių reikalavimus, nes iki Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo pradžios nepranešė raštu visiems mokyklos mokiniams apie reorganizavimą, apie reorganizavimo sąlygų sudarymą nepranešė visiems reorganizuojamos mokyklos kreditoriams, o reorganizavimo sąlygas parengė ir pasirašė ne reorganizuojamos mokyklos valdymo organas (direktorė), bet atsakovės Kultūros ir ugdymo departamento Švietimo skyriaus darbuotojai. Atsakovas privalėjo laikytis Vyriausybės nustatytų kriterijų, tačiau Sprendime nenurodyta, kuriuo iš Vyriausybės patvirtintų kriterijų remiamasi reorganizuojant mokyklą.

Reaguodama į reorganizuojamos mokyklos bendruomenės narių 2009 m. balandžio 15 d. pareiškimą, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos pavedė, o Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko visuomenės sveikatos saugos kontrolę Vilniaus miesto Kalvarijų pagrindinėje mokykloje, esančioje Kalvarijų g. 87, Vilniuje ir nustatė 14 pažeidimų, vienas iš jų, kad mokykla neturi leidimo – higienos paso, kuris neišduotas dėl visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų neatitikimo. Sprendimu patvirtintose reorganizavimo sąlygose nei kituose aktuose nenumatė jokių lėšų patalpoms iki 2009 m. rugsėjo 1 d. suremontuoti ir pritaikyti planuojamam perkelti mokinių skaičiui. Priešingai, ginčo sprendimo aiškinamajame rašte nurodoma, kad papildomų biudžeto lėšų projekto įgyvendinimui nereikės. Atsakovas nesurinko, neturėjo ir neanalizavo tikrosios informacijos apie naujai steigiamos mokyklos patalpas ir būsimą perkeliamų vaikų mokymosi aplinką, netyrė ir neatsižvelgė, kaip vaikų perkėlimas į naujas mokyklos patalpas atitinka vaikų teises, ar juos perkėlus bus užtikrinta pakankama jų teisių ir pareigų apsauga. Taryba neatsižvelgė į tarybos posėdyje reorganizuojamos mokyklos mokinių tėvų išsakytus argumentus, kad, priėmus Sprendimą, bus sukurta tokia padėtis, kai vaikai turės persikelti ir mokytis patalpose, kurios neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų ir toks neatitikimas kels pavojų vaikų sveikatai ir saugumui. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesivadovavo vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos prioriteto principu ir pažeidė Jungtinių tautų Vaiko teisių apsaugos konvenciją ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Todėl Sprendimas yra neteisėtas iš esmės.

Pareiškėjai pažymėjo, kad neteisėtas vaikų perkėlimas ir esminis jų mokymosi aplinkos sąlygų pabloginimas sukėlė pareiškėjams didelį dvasinį sukrėtimą. Dėl to, kad mokyklos patalpos kapitališkai neremontuotos, nepakeisti langai, dalis esančių langų yra tik su vienu stiklu, daugelis langų išpuvusiais rėmais, yra daugybė kitų esminių pastato trūkumų, pareiškėjai jaučia didelį nerimą ir baimę dėl artėjančios žiemos, nes neaišku, ar bus įmanoma mokyklos klasėse palaikyti vaikams mokytis tinkamą temperatūrą, ar vaikai nepradės dažniau sirgti. Dėl to, kad atsakovo kompetentingi atstovai žadėjo iki 2009 m. rugsėjo 1 d. suremontuoti mokyklos patalpas taip, kad jos atitiktų teisės aktų reikalavimus, tačiau šio pažado netesėjo, pareiškėjai jaučiasi apgauti ir pažeminti, prarado pasitikėjimą savo rinkta valdžia. Didelius dvasinius išgyvenimus pareiškėjai patyrė ir dėl to, kad vaikus 2009 m. rugsėjo 1 d. turėjo atvesti į mokyklą, kurioje dar nebuvo baigti remonto darbai, kad pareiškėjams ir jų vaikams dėl to buvo sugadinta rugsėjo 1- osios šventė. Taigi, pareiškėjai dėl sprendimo patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino po 1 000 Lt kiekvienam pareiškėjui.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepimu (t. I, b. l. 106–115, t. II, b. l. 130–140) su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas priimtas, vykdant Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 m. bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu. Tiek Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 m. bendrasis planas, tiek 2008 m. lapkričio 14 d. protokolas patvirtina, kad būtinybę reorganizuoti Vilniaus šv. Kristoforo vidurinę mokyklą lėmė projektinis mokyklos pajėgumas ir perteklinis besimokančių mokinių skaičius. Sprendimo 2009 m. kovo 2 d. aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad laisvų patalpų, atitinkančių bendrojo lavinimo mokykloms keliamus higienos reikalavimus, Vilniaus mieste nėra, tačiau kompleksiškai reorganizavus Vilniaus Kalvarijų pagrindinę ir Šv. Kristoforo vidurinę mokyklas, buvusios Kalvarijų pagrindinės mokyklos patalpos bus atnaujinamos ir modernizuojamos, nes dėl mažo mokinių skaičiaus anksčiau nebuvo galima įtraukti šios ugdymo įstaigos į renovuojamų mokyklų sąrašą. 2008 m. lapkričio 14 d. vykusio pasitarimo pas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamento Švietimo skyriaus vedėją metu, kai buvo pradėta svarstyti Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo galimybė, šios mokyklos direktorė nurodė, kad šiuo klausimu nori diskutuoti su mokyklos bendruomene. Vilniaus miesto savivaldybė nesudarė kliūčių svarstyti Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo klausimo šios mokyklos taryboje, toks konsultavimosi būdas neprieštarauja VAĮ 7 straipsnio 2 daliai. Pranešimas apie parengtas Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo sąlygas buvo išspausdintas 2009 m. kovo 21 d. dienraštyje „Vilniaus diena“. Atsakovo nuomone, priimdamas sprendimą, jis laikėsi ir Vyriausybės nustatytų kriterijų. Nors nenurodė atitinkamo Vyriausybės nustatytų kriterijų punkto, tačiau tokio pagrindo nenurodymas nedaro Sprendimo neteisėtu. Sprendimas buvo priimtas, siekiant pagerinti ugdymo ir mokymosi sąlygas mokiniams, besimokantiems pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas bei siekiant panaikinti antroje pamainoje besimokančių vaikų skaičių. Vilniaus šv. Kristoforo vidurinė mokykla buvo perpildyta. Mokykla dirbo dviem pamainomis ir 160 proc. pajėgumu, pažeidžiant higienos normas. Šios faktinės aplinkybės yra tiesiogiai siejamos su Vyriausybės patvirtintų kriterijų 8.2 punktu.

Atsakovas pažymėjo, jog sprendimą, kad 1–8 klasės būtų perkeltos į Kalvarijų pagrindinės mokyklos patalpas, esančias Kalvarijų g. 87, o 9–12 klasės paliktos Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos patalpose, priėmė būtent Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos taryba. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos raštas įrodo, kad Šv. Kristoforo vidurinė mokykla taip pat veikia neturėdama leidimo higienos paso, kuris nebuvo išduotas dėl visuomenės sveikatos teisės aktų reikalavimų neatitikimo, taip pat šiame rašte yra nurodyti kiti higienos normų pažeidimai, įskaitant per didelį besimokančių mokinių skaičių, neatitinkantį mokyklos projektinio pajėgumo, ir pagrindžiantį Vyriausybės nustatytų kriterijų 8.2 punktą. Vilniaus miesto savivaldybė neturi galimybių vienu metu atlikti bendrojo lavinimo mokyklų kapitalinį remontą ar renovuoti visas mokyklas, šis procesas vykdomas nuolat ir palaipsniui. Taryba, išnagrinėjusi pateiktas išvadas dėl renovuotinų bendrojo lavinimo mokyklų sąrašo, 2009 m. birželio 3 d. sprendimu Kalvarijų pagrindinę mokyklą įtraukė į renovuotinų mokyklų sąrašą. Atsižvelgiant į mokyklos pastato, esančio Kalvarijų g. 87, būklę, ir iki 2009–2010 m. pradžios, siekiant pagerinti šių patalpų būklę, Taryba 2009 m. birželio 3 d. sprendimu įgaliojo UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ vykdyti Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos remonto projektavimo valdytojo, statinio statybos valdytojo funkcijas ir statybos techninę priežiūrą. Pareiškėjai nenurodė įstatyme numatyto pagrindo, reikalaujančio, kad įstaigos reorganizavimo sąlygose būtų numatyta, iki kada ir kokio finansavimo pagrindu bus pasiekta, kad įstaigos patalpos atitiktų teisės normų nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad mokyklos pastatas, esantis Kazliškių g. 4, taip pat veikė, neturėdamas higienos paso, nurodė, kad pareiškėjų padėtis negalėjo pablogėti. Įstatymo garantuotas visuomenės interesas turėti optimalų švietimo tinklą yra prioritetinis atskirų asmenų noro mokytis jiems patinkančioje mokykloje atžvilgiu. Pareiškėjų reikalavimas atlyginti jiems jų patirtą neturtinę žalą yra nepagrįstas, nes pareiškėjai neįrodė nė vienos sąlygos, būtinos atsakomybei kilti.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus šv. Kristoforo vidurinė mokykla atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 86–88) nurodė, kad Sprendimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti jį nėra jokio teisinio pagrindo. Sprendimo esmė yra juridinio asmens padalijimas į dvi atskiras įtaigas, priskiriant jų veiklai turtą (patalpas). Sprendimo priėmimas nesukuria pareigos mokiniams nuo jo priėmimo dienos persikelti į kitas patalpas. Sprendimu tik nustatoma procedūra, kurią užbaigus, 2009 m. rugsėjo 1 d. dalis reorganizuojamos mokyklos mokinių pradės mokslo metus naujoje įstaigoje ir kitose patalpose, kurios turės atitikti visas būtinas higienos normas. Priimdama sprendimą, Taryba nusprendė dėl tolimesnio turto (patalpų) likimo, jo paskirties ir tokiu būdu sudarė sąlygas šio turto remontui ir renovacijai. Pareiškėjai skunde supainiojo objektyvius duomenis (faktus), kuriais turi būti grindžiamas sprendimas, su vienu iš Sprendimo tikslų, t. y. sudaryti optimalias sąlygas moksleiviams rinktis savo polinkius, gabumus ir siekius atitinkantį ugdymosi kelią, siekiant aukštesnės mokymo kokybės, panaikinti antrą pamainą, kuris bus pasiektas įgyvendinus sprendimą ir sutvarkius jo pagrindu sukurtoms įstaigoms skirtą turtą. Patalpų būklė Sprendimo priėmimo metu neabejotinai buvo žinoma Tarybai, sprendusiai ankstesnius šių patalpų remonto finansavimo klausimus, tačiau patalpų būklė negali būti pagrindu atsisakyti juridinio asmens padalijimo ir šių patalpų priskyrimo mokyklai, kurioje mokymas turėtų vykti nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Priimdama Sprendimą Taryba įsipareigojo užtikrinti, kad įstaigai pradėjus veiklą 2009 m. rugsėjo 1 d., mokyklos patalpos atitiks visus teisės aktų reikalavimus. Sprendimas dalyje dėl patalpų priskyrimo priimtas ne tik konsultuojantis su bendruomene, bet faktiškai demokratinio mokyklos bendruomenės sprendimo pagrindu. Jei atsakovas pažeidė VAĮ 7 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą tinklalapyje informuoti apie numatomą viešojo administravimo subjekto konsultavimosi su suinteresuotais asmenimis būdą, dalyvius ir rezultatus, būtina įvertinti, ar toks pažeidimas nėra tik formalus, neesminis, sprendimo priėmimo procedūros trūkumas. Nepaisant to, kad aiškinamajame rašte nenurodomas biudžeto lėšų poreikis projekto įgyvendinimui, teisės aktuose nustatytos sąlygos mokymuisi patalpose, esančiose Kalvarijų g. 87, turi būti sudarytos 2009 m. rugsėjo 1 d. ir Vilniaus miesto savivaldybė jau faktiškai ėmėsi veiksmų patalpų būklei pagerinti. Pareiškėjų pateiktame Visuomenės sveikatos centro rašte neigiama išvada dėl galimybės perkelti didesnį kiekį mokinių į mokyklą, esančią Kalvarijų g. 87, susijusi su patalpų būkle patikrinimo metu ir tai yra pagrindas savivaldybei reorganizavimo proceso dalyviams imtis visų priemonių, kad nurodomi pažeidimai būtų pašalinti iki pirmosios mokslo metų dienos. Pareiškėjai nurodė Civilinio kodekso ir Švietimo įstatymo pažeidimus, tačiau neatskleidė, kokiu būdu minėti pažeidimai galėjo daryti įtaką Sprendimo pagrįstumui arba kaip tai pažeidžia jų interesus. Pareiškėjai visiškai pritaria reorganizavimo sąlygose nustatytiems tikslams ir pritars, bendruomenės nuomone, pagrįstam Sprendimui dėl patalpų skyrimo pagrindinei mokyklai. Pagrindinė priežastis, dėl kurios ginčijamas sprendimas, yra mokyklos patalpų būklė, buvusi iki reorganizavimo ir siekis užtikrinti saugias sąlygas moksleiviams. Tai atitinka reorganizavimo tikslus, šiuo metu jau vykdomi patalpų tvarkymo darbai, priimti sprendimai dėl poreikio renovuoti patalpas. Reorganizavimo proceso stabdymas atimtų galimybę mokiniams dar šiais metais mokytis viena pamaina.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (toliau – ir Kontrolierius) atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 93) nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje 2009 m. balandžio 22 d. buvo gautas ir išnagrinėtas Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos mokinių tėvų skundas dėl galimų pažeidimų Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos mokinių teisių ir teisėtų interesų. Teismo sprendimas Kontrolieriaus teisėms ir pareigoms neturės jokios įtakos, todėl, mano, kad jis neturėtų būti trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – ir ŠMM) atsiliepimu (t. I, b. l. 101–103) prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. ŠMM nurodė, kad Taryba turėjo pagrindą spręsti klausimus dėl Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokykloje besimokančių mokinių klasių komplektavimo, nes 2008-2009 m. Vilniaus šv. Kristoforo vidurinėje mokykloje, pagal Švietimo valdymo informacinėje sistemoje pateiktus duomenis, mokėsi 1 245 mokiniai, iš jų 161 mokinys (7 klasių komplektai) antroje pamainoje. 2008–2009 m. Vilniaus Kalvarijų pagrindinėje mokykloje mokėsi 250 mokinių ir atitinkama institucija nėra uždraudusi joje mokytis. Vilniaus šv. Kristoforo vidurinė mokykla taip pat neturi higienos paso. Be kita ko, tvirtino, kad Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009 m. gegužės 21 d. rašte yra konstatavusi, kad Vilniaus šv. Kristoforo vidurinėje mokykloje dėl per didelio mokinių skaičiaus klasėse neišlaikomi reglamentuojami atstumai nuo suolo iki lentos, nuo išorinės sienos iki pirmos eilės suolų bei eilių, dėl patalpų trūkumo pamokos vyksta ugdymo procesui neskirtose patalpose, pakeitus jų paskirtį. Tokiose klasėse neužtikrinama pakankamai ploto vienam vaikui, neužtikrinama garso izoliacija, pagrindinio šviesos srauto kritimo iš kairės pusės. ŠMM pažymėjo, kad neturi duomenų, ar buvo konsultuojamasi su mokyklos bendruomenėmis dėl Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizacijos, todėl negali pareikšti nuomonės dėl pareiškėjų argumentų apie prievolę konsultuotis mokyklos reorganizacijos atveju.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu (t. III, b. l. 7–12) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas savo suformuotoje teisminėje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008); teisės aktas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų. Jeigu iš viešojo administravimo subjekto priimto akto negalima daryti išvados, kokiais faktais ir / ar teisės normomis vadovaujantis šis administracinis aktas buvo priimtas, tokiu atveju įrodyti akto teisėtumą ir pagrįstumą turi aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas, o pastarajam šių aplinkybių neįrodžius toks administracinis aktas negali būti pripažįstamas teisėtu. Pažymėtina, kad administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebūtinai privalo būti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti iš kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų; Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus, sprendimas, t. y. institucijos valia, neprivalo būti išdėstytas viename teisės taikymo rašytiniame akte (sprendimai ir nutartys administracinėse bylose Nr. A3-750/2004, Nr. A444-203/2005, Nr. A63-994/2008). Sprendimas buvo priimtas, vykdant Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 m. bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-981, kurio gairėse numatyta Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo klausimą nagrinėti 2009 m. Iš 2009 m. kovo 2 d. aiškinamojo matyti, kad jame buvo pažymėta, jog laisvų patalpų, atitinkančių bendrojo lavinimo mokykloms keliamus higienos reikalavimus, Vilniaus mieste nėra, tačiau kompleksiškai reorganizavus Vilniaus Kalvarijų pagrindinę ir Vilniaus šv. Kristoforo vidurinę mokyklas, buvusios Kalvarijų pagrindinės mokyklos patalpos bus atnaujinamos ir modernizuojamos, nes dėl mažo mokinių skaičiaus anksčiau nebuvo galima šios ugdymo įstaigos (Kalvarijų g. 87, Vilnius) įtraukti į renovuojamų mokyklų sąrašą.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų skundo argumentas, jog Sprendimas priimtas pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, atmestinas kaip nepagrįstas, nes jį paneigia byloje esančių ir anksčiau ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma. Pagrindinė priežastis, lėmusi Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizaciją, buvo projektinis mokyklos pajėgumas ir perteklinis besimokančių mokinių skaičius. Prieš priimant Sprendimą, buvo išsiaiškinta Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos, esančios Kalvarijų g. 87, Vilniuje, būklė. Apie šių patalpų remonto būtinybę priimant sprendimą buvo žinoma. Šios patalpos yra palaipsniui remontuojamos. Iš Vilniaus šv. Kristoforo vidurinė mokyklos 2009 m. sausio 21 d. rašto Nr. 12-427 matyti, kad Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos bendruomenė išreiškė savo neprieštaravimą planuojami mokyklos pertvarkai. Šiame rašte nurodė, kad dauguma mokyklos bendruomenės pritartų nuomonei, kad 1–8 klasių moksleiviai galėtų mokytis Kalvarijų g. 87, o 9–12 klasės liktų Kazliškių g. 4. Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos 2009 m. kovo 6 d. rašte Nr. 12-559 tvirtinama, kad Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos taryba pritaria pasiūlytai Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos pertvarkai, padalijant ją į dvi mokyklas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A14-1482/2007 yra konstatavęs, kad galiojantys mūsų valstybėje įstatymai negarantuoja absoliučios asmens teisės reikalauti, kad jo pageidaujama mokymo įstaiga nebūtų reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama, jeigu toks mokymo įstaigos pertvarkymas nepažeidžia įstatymo garantuotų asmens teisių švietimo srityje. Teismas padarė išvadą, kad įstatymo garantuotas visuomenės interesas turėti optimalų švietimo tinklą yra prioritetinis atskirų asmenų noro mokytis (šiuo atveju dirbti) jiems patinkančioje mokykloje atžvilgiu. Atsakovas nepažeidė VAĮ 7 straipsnyje nustatytos pareigos tartis dėl administracinio reglamentavimo. Teismas pažymėjo, kad sprendimo priėmimo procesas buvo nuoseklus, tęsėsi pakankamai ilgą laiką (nuo 2005 m.), buvo apgalvotas. Teismas, vadovaudamasis Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 patvirtintų Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinių mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų (toliau – ir Kriterijai) 8 punktu, padarė išvadą, kad Sprendime nėra nurodyta, kuriuo Kriterijumi vadovaujantis, jis buvo priimtas. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, minėto teisinio pagrindo nenurodymas nedaro Sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu. Sprendimas buvo priimtas, siekiant pagerinti ugdymo ir mokymosi sąlygas mokiniams, besimokantiems pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas bei siekiant panaikinti antroje pamainoje besimokančių vaikų skaičių. Tai, kad Vilniaus šv. Kristoforo vidurinė mokykla buvo perpildyta, o joje besimokančių mokinių skaičius neatitinka mokyklos projektinio pajėgumo, neatitinka higienos normų reikalavimų, patvirtina ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009 m. gegužės 21 d. raštas Nr. S-1113. Sprendimu patvirtintos Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo sąlygos pagrindžia, kad mokymo įstaigos reorganizavimo tikslas yra panaikinti antrą pamainą, t. y. sumažinti mokinių skaičių, užtikrinant lygių mokymosi galimybių principą ir sudarant optimalias sąlygas moksleiviams pasirinkti ugdymosi kelią, siekiant užtikrinti aukštesnę mokymo kokybę. Nors Sprendime atsakovas ir nenurodė, kuriuo Kriterijumi vadovaujantis jis priėmė sprendimą dėl Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizacijos, tačiau laikėsi nustatytų Kriterijų 8.2 punkto nuostatų. Taryba, priimdama Sprendimą, laikėsi teisės normų reikalavimų ir savo veiksmais neviršijo jai įstatymų nustatytos kompetencijos. Sprendimas savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Teismas, analizuodamas VAĮ 42 straipsnio 1 dalies, Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalies nuostatas, padarė išvadą, kad, nenustačius būtinų civilinės atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį atsiradimo sąlygų, reikalavimas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėjai R. T., R. Č. ir R. S. pateikė apeliacinį skundą (t. III, b. l. 15–25), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, pabrėžiant, kad pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsakovas privalėjo ištirti patalpų Kalvarijų g. 87, Vilniuje, būklę, jų atitikimą higienos normoms. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kad atsakovas žinojo patalpų, esančių Kalvarijų g. 87, Vilniuje, būklę ar ją analizavo. Teismas netinkamai vertino skundžiamo sprendimo projekto 2009 m. kovo 2 d. aiškinamąjį raštą. Teismas vertino tik atsakovo pateiktą rašto dalį, nevertino jo viso, taip pat nevertino jo kitų byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste. Tai, kad patalpoms reikia remonto, nurodyta byloje esančiame Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009 m. gegužės 21 d. rašte Nr. S-1113. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, atsakovas, rengdamas ginčijamo sprendimo projektą ir priimdamas Sprendimą, privalėjo vadovautis higienos norma HN 21:2005. Atsakovas turėjo ištirti, analizuoti, kaip mokyklos steigimas šiose patalpose paveiks vaikų mokymosi aplinką. Teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1290 „Dėl bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų rekonstravimo ir aprūpinimo mokymo priemonėmis 2009-2012 metų programos patvirtinimo“ (nuo 2008 m. gruodžio 12 d. iki 2009 m. birželio 19 d. galiojusios redakcijos) normas. Pagal šį teisės aktą savivaldybės tik atrenka ir teikia tvirtinti mokyklas, kurios galėtų būti rekonstruojamos iš valstybės biudžeto lėšų, tačiau konkrečios mokyklos patalpas į renovuojamų mokyklų sąrašą yra kompetentinga įtraukti tik ŠMM. Šis atsakovo sprendimas pats savaime neužtikrino ir negalėjo užtikrinti mokyklos remonto. Byloje nėra jokių duomenų, kad ŠMM pagal minėtą atsakovo 2009 m. birželio 3 d. sprendimą mokyklos patalpas, esančias Kalvarijų g. 87, Vilniuje įtraukė į minėtą rekonstruotinų mokyklų sąrašą. Teismas neatsižvelgė ir nenagrinėjo aplinkybės, kad tinkamai organizuota antra pamaina nepažeidžia higienos normų ar kitų teisės aktų. Atsakovas ginčijamo sprendimo nepagrindė reikiamomis teisės aktų normomis. Vadovaujantis VAĮ 7 straipsniu atsakovas turėjo ne tik sudaryti sąlygas visuomenei gauti informaciją apie priimamus teisės aktus, bet ir užtikrinti realią galimybę atitinkamoms visuomenės grupėms pareikšti savo nuomonę dėl planuojamo priimti Sprendimo ir taip ginti savo teises ir teisėtus interesus. Atsakovas minėtas nuostatas vykdė tik formaliai, nesiekdamas šios teisės normos tikslų. Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos 1B klasės tėvų raštas „Dėl Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos 1B klasės neperkėlimo į Vilniaus Kalvarijų pagrindinę mokyklą“ parodo tik vienos klasės tėvų informuotumą apie planuojamą mokyklos pertvarką, bet neįrodo, kad buvo konsultuojamasi su kitais planuojamos reorganizuoti mokyklos bendruomenės nariais. Vilniaus šv. Kristoforo mokyklos 2009 m. sausio 21 d. rašte Nr. 12-47 nėra teigiama, kad mokyklos bendruomenė neprieštarauja mokinių perkėlimui. Teismas nevertino Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos 2009 m. kovo 6 d. rašto Nr. 12-559, visapusiškai ir kitų byloje esančių įrodymų visumoje, tuo pažeidė ABTĮ 57 straipsnio nuostatas. Teismas nevertino aplinkybės, kad reorganizuojamos mokyklos mokinių tėvams buvo teikiama klaidinga informacija apie reorganizavimą. Teismas netaikė VAĮ 7 straipsnio 3 dalies nuostatų. Reorganizuojamos mokyklos mokiniai (jų tėvai) buvo sutartiniuose prievoliniuose teisiniuose santykiuose su reorganizuojama mokykla ir Civilinio kodekso prasme buvo tos mokyklos kreditoriais (CK 6.1 str.). Todėl jiems, kaip ir visiems kitiems su mokykla sudariusiems mokymosi sutartis, pagal CK 2.96 ir 2.101 straipsnį privalėjo būti raštu pranešti apie reorganizavimo sąlygų sudarymą vėliausiai 30 dienų iki ginčijamo sprendimo priėmimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A14-1482/07, kuria rėmėsi, suformuluotos taisyklės vienas iš taikymo (galiojimo) pagrindų yra sąlyga, kad toks mokymo įstaigos pertvarkymas nepažeis įstatymo garantuotų asmens teisių švietimo srityje. Nagrinėjamu atveju buvo pažeidžiamos pareiškėjų ir jų vaikų įstatymų garantuotos teisės mokytis saugioje ir sveikoje aplinkoje, atitinkančioje teisės normų reikalavimus. Teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies ir 81 straipsnio nuostatas, nes įvertino tik dalį argumentų ir byloje esančių įrodymų, kurie yra palankūs tik atsakovo pozicijai ir taip gynė tik atsakovo interesus. Teismas nevertino byloje esančios Seimo kontrolieriaus 2009 m. liepos 14 d. pažymos Nr. 4D-2009/3-575, kitų byloje esančių rašytinių įrodymų. Teismas sprendime neišdėstė trečiojo suinteresuotojo asmens Vaiko teisių apsaugos kontrolierės paaiškinimų, nors ji pateikė į bylą savo 2009 m. birželio 3 d. pažymą Nr. 01-2009/1-138. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus dėl atsakovo sprendimo prieštaravimo teisės normoms jų neišnagrinėjęs ir dėl jų nepasisakęs.

Pareiškėjai savo skundą grindė ir tuo, kad Sprendimas savo turiniu prieštarauja Švietimo įstatymo 40 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1 dalies 9 punktui, Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 patirtinų „Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų“ 4.1 punktui, higienos norma HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintai sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V – 476, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 3 daliai. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjų argumentų, kad atsakovas nesivadovavo Jungtinių tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsniu. Apeliacinio skundo argumentai patvirtina, kad teismas nepagrįstai atmetė ir pareiškėjų reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjai pateikė paaiškinimus dėl savo vidinės būsenos, sąlygotos neteisėtų atsakovo veiksmų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad pareiškėjų vaikai dėl atsakovo veiksmų buvo priversti mokytis patalpose, kurios neatitinka higienos ir saugos reikalavimų, jų mokymosi sąlygos žymiai pablogėjo palyginus su tomis, kuriomis jie pradėjo mokytis reorganizuotoje mokykloje. Byloje yra pateikta įrodymų, kad pareiškėjų vaikai 2009 m. rugsėjo 1 d. šventę pasitiko visiškai nešventiškoje aplinkoje.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepimu (t. III, b. l. 29–41) su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 6 d. sprendimo rengimo medžiaga ir kiti dokumentai patvirtina aplinkybę, kad 2009 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus miesto Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ pripažinti neteisėtu VAĮ 8 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra teisinio pagrindo. Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis CK 2.97 straipsnio 3 dalimi, Švietimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu. Pareiškėjai, įrodinėdami 2009 m. gegužės 6 d. sprendimo neteisėtumą VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme, nepateikė jokių objektyvių, atsakovo pateiktus įrodymus, paneigiančių duomenų. Teismo išvada, kad prieš priimant Sprendimą, buvo išsiaiškinta tuometinės Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos (Kalvarijų g. 87) būklė, taip pat buvo žinomas mokyklos pastato remonto poreikis, yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos teisė reorganizuoti savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklas yra numatyta Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje ir 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 punkte ir 16 straipsnio 28 punkte. Todėl sprendimų dėl tokių mokyklų reorganizavimo priėmimas vienareikšmiškai yra atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kompetencija. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 1-202 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos darbo reglamento 31 straipsnį Tarybos komitetai sudaromi Tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Tarybos, Kolegijos sprendimai ar protokoliniai nutarimai. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pritarimas yra reikšmingas ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 1-1010 teisėtumo vertinimo kontekste. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 1-1070 „Dėl Bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų rekonstravimo ir aprūpinimo mokymo priemonėmis 2009-2012 metų programos įgyvendinimo“ Kalvarijų pagrindinę mokyklą (Kalvarijų g. 87) įtraukė į renovuotinų mokyklų sąrašą. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2009 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo akto Nr. 13(14-1)-13.9-1256 ir 2009 m. spalio 7 d. patikrinimo akto Nr. 13(14-1)-13.9-1419 turinys pagrindžia aplinkybę, kad ugdymo veikla gali būti tęsiama ir nėra uždrausta. Higienos normos HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas numato, kad veikiančioms mokykloms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Mokyklos pastatas, esantis Kazliškių g. 4, veikė, taip pat neturėdamas higienos paso, todėl pareiškėjų padėtis negalėjo pablogėti. Pagal Švietimo įstatymo 62 straipsnio 3 dalį atstovavimo vietos bendruomenei požiūriu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies taikymo prasme mokyklos taryba yra ta visuomeninė organizacija, su kuria mokyklos steigėjas privalėjo konsultuotis, priimdamas ginčo sprendimą. VAĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konsultavimosi būdus pasirenka pati viešojo administravimo institucija, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Pareiškėjai nenurodė, kaip ir kokiu pagrindu Taryba ribojo Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos tarybos teisę pareikšti savo nuomonę dėl planuojamo priimti Sprendimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamento Švietimo skyrius pateikė ne tik pateikė argumentuotą atsakymą mokinių tėvams, bet kartu pažymėjo, kad pačiai mokyklai yra palikta teisė svarstyti ir spręsti klausimą, kurių klasių segmentus būtų galima perkelti į patalpas, esančias Kalvarijų g. 87. Nagrinėjant klausimą dėl Vilniaus miesto Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo buvo atsižvelgta į 2009 m. sausio 21d. Šv. Kristoforo mokyklos raštą Nr. 12-47, o taip pat vadovautasi Vilniaus Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos 2009 m. kovo 6 d. raštu Nr. 12-559 „Dėl mokyklos pertvarkos nuo 2009-09-01. Mokyklos tarybos pritarimas“. Aplinkybę, kad mokyklos bendruomenė nusprendė, jog Šv. Kristoforo pagrindinė mokykla būtų iškelta į patalpas, esančias Kalvarijų g. 87, patvirtina ir rezultatų skaičiavimo duomenys, kurie buvo pateikti į administracinę bylą. Pareiškėjai nėra įgalioti atstovauti Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos kreditorių interesų, jie nėra kreditoriais reorganizuotos mokyklos atžvilgiu ir neturi teisinio pagrindo vadovautis CK 2.96 ir 2.101 straipsnių nuostatomis. Pareiškėjai posėdžio, vykusio 2009 m. lapkričio 19 d., metu pripažino faktą, kad apie reorganizavimą jie buvo informuoti. Teismas neprivalėjo pasisakyti dėl kiekvieno į bylą pateikto įrodymo (dokumento) ir jį aprašyti.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepimu (t. III, b. l. 43–45) su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. ŠMM atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad palaiko 2009 m. birželio 18 d. atsiliepime į pareiškėjų skundą išdėstytus argumentus.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu (t. III, b. l. 55–68) pareiškėjų R. T., R. S. ir R. Č. apeliacinį skundą patenkino iš dalies; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą; panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ ir šioje dalyje teismo sprendimo vykdymą atidėjo iki 2011 m. liepos 1 d.; bylą dalyje dėl žalos atlyginimo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo kompetencijos vykdyti mokymo įstaigų reorganizaciją ir kad atsakovas šio ginčo atveju jam nustatytos kompetencijos šioje srityje neviršijo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad mokymo įstaigų reorganizavimas gali būti vykdomas tik remiantis teisės aktais nustatyta tvarka, kuri šiuo atveju yra pakankamai sureguliuota. Didžioji dalis reorganizacijos veiksmų privalomai turi būti atlikta iki sprendimo dėl reorganizacijos priėmimo ir tokių veiksmų atlikimas nulemia ir paties sprendimo dėl reorganizavimo priėmimo galimybę. Šio ginčo atveju viena iš sąlygų, leidžiančių pradėti reorganizaciją, yra pasirengimas mokymo procesui, reali galimybė pritaikyti mokymo procesui mokyklos patalpas, kuriose numatomas didesnis besimokančiųjų skaičius. Šias aplinkybes atsakovas turėjo numatyti ir tam atitinkamai pasirengti, nes tai yra viena iš pagrindinių reorganizacijos sąlygų. Pareiškėjai būtent ir ginčija naujai įsteigtos mokyklos, esančios Kalvarijų 87, Vilniuje, tinkamumą mokymo procesui. Šis pareiškėjų argumentas yra pagrįstas. Švietimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad mokymosi aplinka mokykloje bei mokinių mokymosi krūvis turi atitikti higienos normas ir teisės norminių aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus, laiduoti švietimo programų vykdymą. Mokyklos pastatai ir patalpos turi atitikti higienos normas. Ginčijamo sprendimo 5 punktu buvo pavesta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui įstatymu nustatyta tvarka atlikti visus su Vilniaus šv. Kristoforo vidurines mokyklos reorganizavimu susijusius veiksmus iki 2009 m. rugsėjo 1d. Duomenų apie tai, kad iki nurodytos datos Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009 m. gegužės 21 d. rašte Nr. S-1113 nustatyti pažeidimai buvo pašalinti, byloje nėra. Atsakovo nurodyti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai priimti po Sprendimo įgyvendinimo datos nepaneigia nurodytų pažeidimų. Todėl teismas, įvertinęs sprendimo priėmimo metu buvusią padėtį, bei padėtį, buvusią Sprendimo įgyvendinimo laikotarpiu, t. y. iki 2009 m. rugsėjo 1 d., turi pagrindą konstatuoti, kad atsakovo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ yra neteisėtas iš esmės, kadangi savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nustatantiems mokymosi aplinką, ir tai yra pagrindas remiantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu panaikinti Sprendimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Sprendimas pradėtas vykdyti ir prasidėję antri mokslo metai po reorganizacijos, padarė išvadą, kad šio teismo sprendimo neatidėliotinas vykdymas dėl atsakovo sprendimo panaikinimo gali sukelti sunkias pasekmes šiuo metu besimokantiems mokykloje moksleiviams. Siekiant išvengti tokių pasekmių sprendimo vykdymas turi būti atidėtas iki mokslo metų pabaigos, tai yra iki 2011 m. liepos 1 d. Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi šiuo atveju žalą privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau byloje šis reikalavimas yra pareikštas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Todėl apeliacinės instancijos teismas šio reikalavimo nagrinėti iš esmės negali, nes būtina atlikti atsakovo pakeitimo procedūrą, numatytą ABTĮ 54 straipsnyje.

V.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, susipažinęs su administracinės bylos medžiaga, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi (t. III, b. l. 71–72) nutarė teikti teisėjų kolegijai siūlymą vertinti, ar nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-1526/2010. Teikimas motyvuojamas tuo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą pasirašė ne tos sudėties teisėjų kolegija, kuri išnagrinėjo administracinę bylą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 31 d. nutartimi administracinėje byloje P662-282/2010 (t. III, b. l. 74–76) atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. A261-1526/2010, perduodamas bylą išnagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjų apeliacinį skundą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kyla dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl atsakovo pareigos pareiškėjams atlyginti neturtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad atsakovo priimtas ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir netinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingas teisės normas.

Kaip matyti iš pareiškėjų skundo bei kitos bylos medžiagos, byloje kilusį ginčą iš esmės sukėlė ginčijamu Sprendimu Vilniaus šv. Kristoforo pagrindinei mokyklai priskirtų patalpų (Kalvarijų g. 87, Vilnius) būklės atitiktis teisės aktų reikalavimams ir, atitinkamai, atsakovo ginčijamu Sprendimu vykdytos reorganizacijos atitiktis teisės aktų reikalavimams.

Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnį administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, jame taip pat nurodyta, kad teismai nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Dėl šios priežasties spręsdama klausimą dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti atsakovo ir kitų proceso dalyvių argumentus dėl iki ginčijamu Sprendimu egzistavusios Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos patalpų ar visų bendrojo lavinimo mokyklų patalpų būklės, taip pat atsakovo faktinių galimybių atlikti patalpų renovavimo darbus, tokių darbų atlikimo terminus ir pan.

Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą visų pirma būtina įvertinti byloje taikytiną teisinį reguliavimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusio LR švietimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad mokymosi aplinka mokykloje bei mokinių mokymosi krūvis turi atitikti higienos normas ir teisės norminių aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus ir laiduoti švietimo programų vykdymą. Be to bylai aktualios ir 2004 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 746 patvirtinto Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo (toliau – ir Kriterijų sąrašas) nuostatos. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčui aktualiu metu galiojusio Kriterijų sąrašo 4 punkte buvo tiesiogiai nurodyta, kad steigdamas mokyklą steigėjas turi vadovautis Kriterijų sąraše nurodytais kriterijais, inter alia, užtikrinti, kad mokykla-darželis, pradinė, pagrindinė, jaunimo, vidurinė mokykla, gimnazija, menų gimnazija, nacionalinė menų mokykla, konservatorija, suaugusiųjų mokykla, sanatorinė mokykla, ligoninės mokykla, vaikų socializacijos centras atitiktų Lietuvos higienos normą HN 21::2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-476 (Žin., 2005, Nr. 76-2770). Lietuvos higienos normos HN 21::2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos 2005 m. birželio 9 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-476 (toliau – ir 2005 m. Higienos norma), 3 punkte nurodyta, kad ši higienos norma privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims, užsiimantiems statybos technine veikla, mokyklų steigėjams bei vadovams, sveikatos saugos kontrolę atliekančioms institucijoms. Minėtos 2005 m. Higienos normos 7 punkte nurodyta, kad mokykla gali veikti tik teisės aktų nustatyta tvarka įregistravusi savo veiklą ir turėdama galiojančius dokumentus, patvirtinančius, kad mokykla atitinka teisės aktų reikalavimus. Be kitų reikalavimų minėtoje Higienos normoje daroma nuoroda į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. V-180 „Dėl Ūkinės komercinės veiklos rūšių, kuriomis versdamiesi fiziniai ir juridiniai asmenys privalo turėti leidimą-higienos pasą, sąrašo bei leidimo-higienos paso išdavimo taisyklių patvirtinimo“. Atitinkamai, darytina išvada, kad pagal ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą prieš pradėdama vykdyti veiklą mokykla privalėjo turėti leidimą – higienos pasą. Toks reikalavimas įtvirtintas ir šiuo metu (žr. 2011 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 352 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 „Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintų Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo (Žin., 2011, Nr. 38-1818) 4.1.1 punktą).

Pažymėtina ir tai, kad Kriterijų sąrašo 8 punkte įtvirtinti pagrindai, kuriems esant mokykla reorganizuojama. Atsakovas savo poziciją, be kita ko, grindžia ir tuo, kad mokyklos reorganizacijos procesas yra formalus veiksmas ir neturėtų būti siejamas su tam tikrais materialiais reikalavimais pačiai mokyklai, juo labiau, kad Kriterijų sąrašo 8 punkte, įtvirtinančiame mokyklų reorganizacijos pagrindus, nėra nustatomi kokie nors materialūs reikalavimai reorganizacijos būdu įkuriant naują mokyklą. Teisėjų kolegija tokiam teisės normų aiškinimui nepritaria. Šiuo atveju Švietimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies, Kriterijų sąrašo 4 ir 8 punkto nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į teisėkūros subjektų nustatomu reguliavimu siekiamus tikslus. Nėra abejonių, kad nurodytų teisės normų tikslas – užtikrinti tinkamą mokymosi aplinką mokyklose. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo skirtingai traktuoti mokykloms keliamus reikalavimus ir teisinį reguliavimą aiškinti taip, kad steigdamas naują mokyklą steigėjas turi teisinę pareigą užtikrinti, jog ši mokykla (taip pat jos patalpos) atitiks teisės aktų reikalavimus, tuo tarpu įsteigiant mokyklą reorganizavimo būdu tokia pareiga jo atžvilgiu nėra įtvirtinama. Toks teisės normų aiškinimas būtų nesuderinamas su pirmiau minėtu nustatyto reguliavimo tikslu, be to, jis prieštarautų konstituciniam asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą principui.

Byloje nekyla ginčo dėl to, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu Kalvarijų pagrindinė mokykla, esanti Kalvarijų g. 87, Vilniuje, neturėjo leidimo – higienos paso, kuris nebuvo išduotas dėl visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų neatitikimo (t. I, b.l. 63-64). Iš bylos medžiagos matyti, kad priimdamas ginčijamą Sprendimą atsakovas žinojo, jog mokyklai skiriamos patalpos, esančios adresu Kalvarijų g. 87, Vilniuje, neatitinka teisės aktų reikalavimų (t. I, b.l. 28). Be to ginčijamu Sprendimu atsakovas nenumatė būtino finansavimo, taip pat teisminio nagrinėjimo metu neįrodė, jog priimant ginčijamą Sprendimą jis sukūrė teisines ir faktines prielaidas, kad iki mokslo metų pradžios aptariamos patalpos atitiks higienos reikalavimus. Šią išvadą patvirtina ir ta faktinė aplinkybė, kad nuo ginčijamo Sprendimo priėmimo praėjus beveik dviem metams šv. Kristoforo pagrindinė mokykla dėl joje nustatytų trūkumų leidimo-higienos paso vis dar nėra gavusi (žr. 2011 m. vasario 21 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro sprendimą Nr. (12-7)-12.10-(L4)-376, kuriuo Vilniaus šv. Kristoforo pagrindinės mokyklos patalpoms (Kalvarijų g. 87, Vilnius) atsisakyta išduoti leidimą-higienos pasą).

Teisėjų kolegija pažymi, kad LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas, reikalaujantis, kad priimamas individualus administracinis aktas būtų pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Kaip minėta, ir LR švietimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje ir Kriterijų sąrašo 4 punkte yra įtvirtinti aiškūs reikalavimai užtikrinti atitinkamą mokymosi aplinką. Kadangi nei ginčijamo Sprendimo priėmimo metu, nei vėliau šių reikalavimų atsakovas nesilaikė, teisėjų kolegija daro išvadą, kad priimdamas ginčijamą Sprendimą atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, LR švietimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalį ir Kriterijų sąrašo 4 punkto reikalavimus. Kadangi ginčijamas Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jis naikintinas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas savo sprendime vertino ginčijamo Sprendimo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, jo vertinimas iš esmės buvo susijęs tik su faktinių aplinkybių vertinimu (t. y. vertinimu, ar prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą atsakovas išsamiai ir objektyviai įvertino faktines aplinkybes), o ne ginčijamo Sprendimo atitiktimi pirmiau minėtų teisė aktų reikalavimams. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog konstatavus, jog ginčijamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nėra būtinybės vertinti kitų su ginčijamo Sprendimo teisėtumu susijusių apeliacinio skundo argumentų.

Konstatavusi, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka teisės aktų, teisėjų kolegija vis dėlto atsižvelgia į priimamo sprendimo praktines pasekmes ir tai, kad mokymosi procesas yra tęstinis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į konstitucinį principą, jog teisingumą vykdo tik teismai, savo praktikoje pripažįsta galimybę atidėti priimtų sprendimų vykdymą (žr., pvz., 2010 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-261/2010; 2010 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-844/2010) ir tokiais atvejais vadovaujasi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Todėl atsižvelgdama į šią praktiką ir vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija nusprendžia, jog sprendimo dalies dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ panaikinimo vykdymas atidėtinas iki 2011 m. liepos 1 d., t. y. iki mokslo metų pabaigos.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, ją kildina iš ginčijamo Sprendimo priėmimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal LR CK 6.271 straipsnio nuostatas atsakovas šioje ginčo dalyje turėtų būti Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau skunde reikalavimas pareikštas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Dėl to, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsniu, būtina atlikti atsakovo pakeitimo procedūrą, esant tokiai situacijai pats apeliacinės instancijos teismas reikalavimo šioje dalyje nagrinėti iš esmės neturi teisinio pagrindo. Dėl šios priežasties dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio dalies 2 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjų R. T., R. S. ir R. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ ir šioje dalyje teismo sprendimo vykdymą atidėti iki 2011 m. liepos 1 d.

Bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas