- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- II-275-598/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00008-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Pažeidėjas
- R. V.
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus – atstovui,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos R. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-26065-2023, administracinėje byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-26065-2023 R. V. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 422 straipsnio 5 dalį, 800 Eur bauda bei jai paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui už tai, kad ji, 2023 m. gruodžio 5 d., 05.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jai nustatytas 0,92 promilių (įvertinus paklaidą) girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą (b. l. 15-19).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta R. V. skundu prašo pakeisti skundžiamą nutarimą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės, o paskirtą baudą sumažinti. Netenkinus primojo prašymo prašo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą ir skirti draudimą vairuoti transporto priemones kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Skunde nurodo, kad jos nuomone, atsižvelgiant į nustatytą alkoholio kiekį kraujyje, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ją charakterizuojančius duomenis, formuojamą teismų praktiką, administracinių nuobaudų skyrimo tikslus bei pagrindus, jai buvo neteisingai paskirta poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, o konkrečiai jo trukmė bei rūšis, bei skirta per didelė bauda. Pačio pažeidimo padarymo fakto neginčija, pripažįsta visiškai ir labai dėl to gailisi. Administracinis pažeidimas padarytas ne tiesiogine tyčia, o per neatsargumą. Ji vartojo alkoholį – šampaną išvakarėse, apie 22 val., po ko nuėjo miegoti, žinodama, kad sekančią dieną jai nereikia vykti į darbą. Pažeidimo dienos ryte pabudo nuo minties, kad raktai nuo darbovietės yra pas ją, tačiau atsikėlusi jautėsi žvali, manė, kad jos sveikatos būklė visiškai leidžia vairuoti transporto priemones. Todėl išvyko į darbą nuvežti bendradarbėms raktus. Bevažiuodama matė tolumoje stovintį policijos automobilį, tačiau jai nekilo jokios abejonės dėl jos būklės, todėl ji iš kelio neišsuko, o ramiai važiavo ir sustojo stabdoma bei labai nustebo, kuomet jai buvo nustatytas girtumas. Pažeidimo padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini), maisto ruošėjos pareigose. Kuomet darbdavys sužinojo apie padarytą pažeidimą, ji buvo atleista. Jai sudėtinga rasti tokį darbą, į kurį galėtų nuvykti pėsčiomis. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jai reiškia pajamų praradimą, kas savaime jau yra didelė bausmė. Ji jaučia ekonominius nusižengimo padarinius. Pažymėtina, kad ji neturi santaupų ir nėra įgijusi jokio kito nekilnojamojo turto (išskyrus buto dalį, kuriame gyvena), kurį realizavusi, galėtų užtikrinti savo pragyvenimą teisės vairuoti atėmimo laikotarpiu. Taip pat ji rūpinasi savo mama, kuriai nustatyta visa eilė sveikatos sutrikimų. Jos mama neturi vairuotojo pažymėjimo, nėra kitų asmenų, kurie galėtų ją pasirūpinti – nuvežti pas giminaičius, gydytojus, parsivežti didesnių pirkinių. Ji nėra piktybinė kelių eismo taisyklių pažeidėja, ankščiau tokių pažeidimų nėra padariusi. Ši jos klaida pirma tokia gyvenime, kuri kainavo ir kainuoja tiek daug, ne tiek jai pačiai, kiek jos mamai.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, mūsų institucijos nuomone, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs ji privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Už šį nusižengimą Pareiškėjai administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviai. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatyto nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Pažymėtina, kad asmeniui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Ji, žinodama, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota neblaivi automobilio nevairuoti ir nedalyti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, ¡statymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalis Pareiškėjos atžvilgiu netaikytinas.
Pabrėžtina, jog asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Tyčinė asmens kaltė konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Šioje byloje nustatyta, jog Pareiškėjai pirmo blaivumo tikrinimo metu buvo nustatytas 0,97 promilių neblaivumas įvertinus prietaiso paklaidą, o antro - 0,92 promilių neblaivumas įvertinus prietaiso paklaidą, kas rodo, jog Pareiškėja daugiau nei dvigubai viršijo leistiną 0,4 promilių neblaivumą. Tai tik patvirtina, jog Pareiškėja pasielgė pavojingai ir neatsakingai sėsdama prie automobilio vairo ir taip keldama pavojų ne tik sau bet ir kitiems eismo dalyviams. Ji pasikliaudama savo subjektyviu vidiniu įsitikinimu, jog yra blaivi, nesiėmė priemonių pasitikrinti ir nepasitikrino ar iš tiesų yra blaivi, nors privalėjo tai padaryti prieš vairuodama transporto priemonę.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde teigia, kad jos padėtis bus apsunkinta dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones (nurodo, jog turi prižiūrėti senyvą bei ligotą savo mamą), panašaus pobūdžio bylose, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Ji, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jai kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota neblaivi automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-342-348/2022).
Taip pat institucijos nuomone, priimant nutarimą buvo įvertinta tai, kad byloje nėra duomenų, jog Pareiškėja anksčiau būtų traukta administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą būnant neblaiviai. Taip pat atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pareigūnas nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, visapusiškai įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti Pareiškėjai, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, paskyrus minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir nustatant administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 12 mėnesių laikotarpiui. Atsižvelgiant į visą tai, prašo skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą.
Nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovas, pareiškėja R. V. ir jos atstovė O. R. į teismo posėdį neatvyko, šaukimai įteikti tinkamai. Institucija atsiliepime nurodė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. 2024 m. kovo 14 d. Teisme gautas pareiškėjos atstovės O. R. prašymas bylą nagrinėti pareiškėjai ir jos gynėjai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Administracinio nusižengimo byloje esančiu 2023 m. gruodžio 5 d. administracinio nusižengimo protokolu užfiksuota, kad R. V. 2023 m. gruodžio 5 d., 05.20 val., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jam nustatytas 0,92 promilių girtumo laipsnis, vairavo transporto priemonę Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Nagrinėjamu atveju, R. V. neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, kaltės klausimas taip pat neginčijamas, skunde keliamas klausimas dėl skundžiamu nutarimu paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės pakeitimo. Administracinėn atsakomybėn patraukta R. V. prašo pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių, ir neskirti administracinio poveikio priemonės, paskirtą baudą sumažinti. Netenkinus primojo prašymo prašo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą ir skirti draudimą vairuoti transporto priemones kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių R. V. administracinio nusižengimo byloje nėra. Administracinėn atsakomybėn patraukta R. V. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.
R. V. skunde nurodytos aplinkybės nėra ypatingai jos atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 1 dalis). R. V. skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jos teisinės atsakomybės švelninimui trumpinant jai skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, darbo funkcijų sumažėjimu, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir R. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jos nesustabdė. Taigi, šiuo atveju R. V. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 31¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė gali būti nuo vienerių iki dvejų metų. Šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.
Teismas, atsižvelgęs į aptartą teisinį reguliavimą, taip pat įvertinęs tai, kad žala niekam nepadaryta, sunkių pasekmių nebuvo sukelta, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu R. V. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, dirbo, netekus darbo jo ieško, rūpinasi senyvo amžiaus sergančia mama. Be to, R. V. nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimą, jo neneigė, kas pagrįstai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog byloje nėra duomenų, kad R. V. ankščiau buvo bausta už analogiško administracinio nusižengimo padarymą. Aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia manyti, kad teisė vairuoti transporto priemones R. V. reikalinga tam, kad galėtų susirasti ir dirbti darbą, bei tinkamai pasirūpinti savo šeimos interesais.
Taigi, iš R. V. skunde nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų bei tai, kad dėl padaryto nusižengimo nekilo jokių neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai matyti, kad R. V. vairavimas išgėrus vis dėl to yra atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemiškas jos elgesys. Todėl teismas sprendžia, jog yra pagrindas administracinėn atsakomybėn patraukos R. V. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 31¹ straipsnio nuostatas, sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Be to, pažymėtina tai, kad aiškinamajame rašte dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalies pakeitimo buvo nurodyta, kad tikimasi, jog nustačius galimybę asmeniui paskirti naują administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip sumažės asmenų, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, pakartotinių nusižengimų, jie nepraras vairavimo įgūdžių, bus sudaryta galimybė neprarasti darbo, susijusio su transporto priemonių vairavimu. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės atitinka įstatymo leidėjo valią, kuomet galima taikyti minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir minimalų draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengto antialkoholinio variklio užrakto, terminą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. V. skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimas keičiamas, sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 (šešių) mėnesių bei skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 31¹ straipsnis).
Taip pat nustatyti, kad specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 5 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patrauktos R. V. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimą 20-ANR_N-26065-2023, administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) ir sutrumpinti R. V. paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 (šešių) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 5 d., bei skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vieneriems) metams.
Išaiškinti R. V., jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 31¹ straipsnio 3 dalimi, 693 straipsnio 2 ir 3 dalimis, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, apima draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones, jeigu jose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminas pradedamas skaičiuoti pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.