Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-09-25 · Civilinė byla Nr. e2-8251-446/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-25
Bylos Nr.
e2-8251-446/2019
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00454-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
R. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8251-446/2019Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00454-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.3.6.6.2.
(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 25 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. B. teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo R. K. 3 700 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovui R. K. teisėjos rezoliucija buvo nustatytas keturiolikos dienų terminas nuo ieškinio nuorašo įteikimo dienos pareikšti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), daroma išvada, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas R. K. 2016 m. gruodžio 1 d. paprastuoju vekseliu įsipareigojo sumokėti ieškovui A. B. 3700 Eur iki 2017 m. birželio 1 d., tačiau vekselio laiku neapmokėjo. Byloje pateiktas ieškovo ir atsakovo susirašinėjimas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. patvirtina, kad atsakovas skolinosi iš atsakovo pinigų ir negalėdamas jų grąžinti pasirašė paprastąjį vekselį. Ieškovo teigimu atsakovas skolos nėra grąžinęs iki šiol.

Nagrinėjamu atveju atsakovas išdavė ieškovui paprastąjį vekselį. Paprastuoju vekseliu jo davėjas įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnio 3, 4 dalys, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 4 punktas). ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip 3 000 Eur, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles.

Nagrinėjamu atveju iš pasirašyto vekselio matyti, kad atsakovas jį pasirašydamas įsipareigojo ieškovui grąžinti 3700 Eur sumą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą reglamentavimą, vekselis kurio suma yra didesnė nei 3 000 Eur turi būti notarinės formos, kitaip jis laikytinas negaliojančiu (ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis, 78 straipsnis), todėl ieškovas negali realizuoti savo teisės į vekselio apmokėjimą ĮPVĮ nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir bylos aplinkybes, atsakovo 2016 m. gruodžio 1 d. pasirašytas vekselis imperatyvaus reikalavimo dėl notarinės vekselio formos neatitinka ir negali būti pripažįstamas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius bei civilinių teisių objektas, jam netaikytinos ĮPVĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos, tačiau, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturintis paprastojo vekselio galios, nepaneigia sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, egzistavimo ir kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių, šiuo atveju – paskolos, egzistavimą. Nagrinėjamu atveju, atsakovo surašytam vekseliui neturint vekselio galios ĮPVĮ, bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių šiuos teisinius santykius, prasme, šis dokumentas gali būti pripažintas paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Taigi vekselis, kaip skolos raštelis, taip pat tarp šalių vykęs susirašinėjimas elektroniniu paštu, patvirtina, jog atsakovas gavo iš ieškovo 3 700 Eur paskolą, kurią įsipareigojo grąžinti ieškovui iki 2017 m. birželio 1 d., todėl darytina išvada, kad bylos šalis sieja paskolos teisiniai santykiai. Ieškovo teigimu atsakovas neįvykdė savo pareigos sumokėti ieškovui vekselyje nurodytą sumą nurodytu terminu, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškovu neįvykdė, ieškovui iš atsakovo priteistina 3 700 Eur skola (CK 6.1 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.870 straipsnis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas taip pat privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 83 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso 583 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K 355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi ir 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 700 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus eurų) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. birželio 12 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 583 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė