- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-01
- Bylos Nr.
- 2S-560-368/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02607-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) D. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6386-797/2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. Č. (skolininkas) pateikė skundą, kuriuo prašė įpareigoti antstolę V. Š. grąžinti į pareiškėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, nurašytas 72,85 Eur lėšas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2021-04-19 gavo iš AB Šiaulių banko sąskaitos išrašą ir sužinojo, jog 2021-03-17 iš jo sąskaitos buvo nurašytos ir antstolei pervestos piniginės lėšos. Šios lėšos yra darbo paieškos išmoka iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iš kurių negali būti išieškoma. Nurodo, jog antstolė neįvykdė pareigos informuoti apie tai, kad Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje yra pateiktas nurodymas areštuoti ir/ar priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir apie teisę per 14 dienų nuo nurodymo areštuoti pinigines lėšas ar per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstolei dokumentus, įrodančius, kad areštuotos/nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas.
2. Antstolė patvarkymu skundo netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti teismui. Nurodė, kad sąskaita, iš kurios buvo nurašytos piniginės lėšos, buvo areštuota nuo 2016 metų, t. y. 2016-11-02 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai skolininkui išsiųsti 2016-11-04 vykdomajame dokumente nurodytu adresu bei oficialiai deklaruotu gyvenamuoju adresu – (duomenys neskelbtini). Pagal Civilinio proceso kodekso 604 straipsnį procesiniai dokumentai skolininkui įteikti 2016-11-09. Duomenų, kad yra paskirta darbo paieškos išmoka, kurią skiria Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje nematyti. Socialinės paramos šeimai informacinė sistema teikia informaciją apie gaunamas socialines išmokas, bet ne apie Užimtumo tarnybos paskirtas išmokas. Piniginės lėšos į antstolės depozitinę sąskaitą pateko 2021-03-17. Piniginės lėšos paskirstytos 2021-04-06, o išmokėtos išieškotojams 2021-04-07, t. y. praėjus Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte nustatytam terminui. Antstolės depozitinėje sąskaitoje pareiškėjui priklausančių lėšų po paskirstymo nebėra, todėl net ir patenkinus pareiškėjo skundą, grąžinti pinigines lėšas nebūtų galimybės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjo D. Č. skundą atmetė.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Užimtumo tarnybą, kurioje nurodė, į kokią sąskaitą pervesti išmoką, žinodamas, jog antstolių kontorose yra vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai, kad yra nurodymai priverstinai nurašyti skolas, todėl padarė išvadą, kad jau po kreipimosi į Užimtumo tarnybą, turėjo informuoti antstolę apie tai, jog į sąskaitą gali būti pervestos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo. Kadangi net ir nurašius lėšas, pareiškėjas neteikė antstolei informacijos per 14 d., jog į jo sąskaitą pervestos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, o antstolė tokios informacijos gauti negali, nes ji neteikiama, teismas sprendė, jog pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, kad terminą pateikti antstolei informaciją apie lėšų kilmę jis praleido dėl svarbių priežasčių ir teismo neįtikino pareiškėjo pozicija, jog jis apie lėšų pervedimą sužinojo tik 2021-04-19 (CPK 178, 185 str.).
5. Teismas pažymėjo, jog vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas vengia skolų sumokėjimo, siekia vilkinti jų išieškojimą, taip pat atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, jog skolininkai vykdymo procese turi teises ir pareigas, kurių nesilaikymas gali sukelti neigiamas pasekmes, skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliais (CPK 644, 645, 689 str.). Esant nustatytų įrodymų visumai, teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas, neįrodžius ir nenustačius neteisėtų antstolės veiksmų, todėl jį atmetė nepriteisiant prašomų bylinėjimosi išlaidų (CPK 178, 185 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 9 d. nutartį, apeliantas D. Č. prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti jo skundą ir įpareigoti antstolę V. Š. grąžinti į D. Č. sąskaitą 72,85 Eur bei priteisti pareiškėjo pirmoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
6.1. Pareiškėjas jau savo skunde dėl antstolės veiksmų buvo nurodęs, kad jokių antstolės nurodymų/patvarkymų dėl piniginių lėšų arešto ir/ar nurašymo nėra gavęs. Minėtą butą, kurio adresu (duomenys neskelbtini) antstolė siuntė 2016-11-02 ir 2017-05-08 nurodymus, pareiškėjas nuomojosi tik laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2012-12-01 ir minimų antstolės siųstų dokumentų dėl lėšų arešto, negavo ir negalėjo gauti, nes minėtame bute nebegyveno.
6.2. Jokio kito pranešimo/nurodymo apie 2021-03-17 iš jo sąskaitos nurašytas ir į antstolių kontorų sąskaitas pervestas pinigines lėšas taip pat nėra gavęs. Pareiškėjas iš viso nežinojo net apie tai, kad jam į sąskaitą yra pervesta darbo paieškos išmoka, nes jokios informacijos iš Užimtumo tarnybos nebuvo gavęs. Apie tai, kad jam į sąskaitą buvo pervesta darbo paieškos išmoka ir ji buvo nurašyta, pareiškėjas sužinojo tik 2021-04-19 gavęs banko sąskaitos išrašą. Todėl nutartyje nurodyta savo teise - per 14 dienų nuo nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus ir reikalauti lėšas sugrąžinti - pareiškėjas realiai pasinaudoti negalėjo. Pareiškėjas yra nedirbantis asmuo, registruotas Užimtumo tarnyboje, negaunantis jokių pajamų, išskyrus išmokas patenkančias į CPK 668 ir 739 straipsnių reguliavimo sritį. Todėl antstolė, vykdanti, kaip ji pats nurodo, išieškojimą iš pareiškėjo jau nuo 2016-11-02, žinodama, kad pareiškėjas negauna jokių pajamų, į kurias galėtų būti nukreipiamas išieškojimas, galėjo pati pasidomėti į pareiškėjo sąskaitą patekusių piniginių lėšų kilme. Šiuo atveju teismas, ignoruodamas CPK numatytą imperatyvų draudimą nukreipti išieškojimą į pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui kaip valstybės ar savivaldybių parama ir kitos išmokos ar kompensacijos, skiriamos dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino, netenkindamas pareiškėjo skundo, priėmė nepagrįstą nutartį.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą, antstolė V. Š. prašo palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 9 d. nutartį ir atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Sąskaita, iš kurios buvo nurašytos piniginės lėšos, areštuota jau nuo 2016 metų, t. y. 2016-11-02 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai skolininkui D. Č. išsiųsti 2016-11-04 vykdomajame dokumente nurodytu adresu bei oficialiai deklaruotu gyvenamuoju adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu galiojusią CPK 604 straipsnio redakciją, procesiniai dokumentai D. Č. laikytini įteikti 2016-11-09. Skolininkas privalo pranešti antstoliui apie gyvenamosios vietos, buveinės pasikeitimą (CPK 644 straipsnio 2 punktas). Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta.
Šalies argumentai
7.2. Pareiškėjas D. Č. teigia, kad jokio pranešimo/nurodymo apie 2021-03-17 iš jo sąskaitos nurašytas ir į antstolių kontorų sąskaitas pervestas pinigines lėšas pareiškėjas nėra gavęs, tačiau kai yra nurašomos piniginės lėšos, jokia informacija apie piniginių lėšų nurašymą skolininkui nėra siunčiama, tokios pareigos (informuoti apie piniginių lėšų nurašymo faktą) antstolei nenumato joks teisės aktas, kaip ir nenumato antstolės pareigos domėtis kiekvieno skolininko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis ir jų kilme. Tokia pareiga teisės aktų yra priskirta skolininkui, t. y. skolininkas privalo pateikti informaciją apie jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmę. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į Užimtumo tarnybą, kurioje nurodė, į kokią sąskaitą pervesti išmoką, žinodamas, jog antstolių kontorose yra vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai, kad yra nurodymai priverstinai nurašyti skolas, todėl jau po kreipimosi į Užimtumo tarnybą, turėjo informuoti antstolę apie tai, jog į sąskaitą gali būti pervestos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
9. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų – prašymo įpareigoti antstolį grąžinti į sąskaitą nurašytas lėšas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Byloje nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąsias bylas dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. Č. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016-03-07 vykdomąjį raštą Nr. e2-1222-772/2015, vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. Č. išieškotojui V. T. pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-356-949/2017, vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. Č. išieškotojui M. T. pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-356-949/2017. Antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-11-02 nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo visų skolininko sąskaitų. Kitoje vykdomojoje byloje Nr. 71-01307/2017 2017-05-08 priėmė nurodymą nurašyti pinigines lėšas. Nurodymai išsiųsti skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), kurie nuostatas laikomi įteiktas tinkamai praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos (CPK 604 str.). Antstolės nurodymuose išaiškinta, jeigu nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo šio nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstolei nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui, to nepadarius, nurašytos lėšos bus išmokėtos CPK 753 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka. 2021-03-17 buvo nuskaičiuotos ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervestos 72,85 Eur lėšos, negavus lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų per 14 dienų terminą, 2021-04-06 buvo paskirstytos ir 2021-04-07 pervestos skoloms sumokėti.
11. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, nes pareiškėjo nuomone, antstolė negalėjo
nurašyti 72,85 Eur, nes šios lėšos yra darbo paieškos išmoka iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iš kurių negali būti išieškoma. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų netenkino. Pareiškėjas nesutikdamas su teismo nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas CPK numatytą imperatyvų draudimą nukreipti išieškojimą į pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui kaip valstybės ar savivaldybių parama ir kitos išmokos ar kompensacijos, skiriamos dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino, suteikdamas prioritetą Sprendimų vykdymo instrukcijos, o ne CPK normoms ir netenkindamas pareiškėjo skundo, priėmė nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
12. Pažymėtina, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 689 straipsnio 2 dalis). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 14 punktą, išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.
13. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolė prieš nurodymų priėmimą užklausė duomenų apie D. Č. paskirtas socialines išmokas, tačiau tokių duomenų nebuvo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 28 b. l.).
14. Sutiktina su apeliantu, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui kaip valstybės ar savivaldybių parama ir kitos išmokos ar kompensacijos, skiriamos dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino (CPK 668 straipsnio 4 dalis). Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, visgi atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstolei dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 p.) Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas nesilaiko Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte nustatytos tvarkos, t. y. nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams (Sprendimų vykdymo instrukcijos 101 p.).
15. Apeliantas teigia, kad antstolis negalėjo nurašyti 72,85 Eur, nes šios lėšos yra darbo paieškos išmoka iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iš kurių negali būti išieškoma. Nurodo, kad apie šių lėšų pervedimą negalėjo informuoti antstolės, nes ir pats apie tai nežinojo, o sužinojo tik tada, kai lėšos jau buvo nurašytos.
Žemesnės instancijos teismas
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad pareiškėjas kreipėsi į Užimtumo tarnybą, kurioje pats nurodė, į kokią sąskaitą pervesti išmoką, suprasdamas, kad jam ši išmoką bus išmokėta ir žinodamas, jog antstolių kontorose yra vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai, kad yra nurodymai priverstinai nurašyti skolas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neįvykdė pareigos iškart informuoti antstolės apie kreipimąsi į Užimtumo tarnybą ir galimą išmokos gavimą iš kurios negalimas išieškojimas.
17. Dar daugiau, iš esamų duomenų matyti, kad net ir nurašius lėšas, pareiškėjas neteikė antstolei informacijos per 14 d., jog į jo sąskaitą pervestos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, o antstolė tokios informacijos gauti negali, nes ji neteikiama, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, kad terminą pateikti antstolei informaciją apie lėšų kilmę jis praleido dėl svarbių priežasčių ir teismo neįtikino pareiškėjo pozicija, jog jis apie lėšų pervedimą sužinojo tik 2021-04-19.
18. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas suteikė prioritetą Sprendimų vykdymo instrukcijos, o ne Civilinio proceso kodekso normoms ir dėl to priėmė neteisėta ir nepagrįstą nutartį.
19. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino procesines teisės normas. Nors civilinio proceso kodekse ir yra numatytos išimtys iš kokių lėšų negalimas išieškojimas, tačiau tų išimčių taikymo taisyklės detalizuotos Sprendimų vykdymo instrukcijos 100-101 punktuose. Kadangi apeliantas nesilaikė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų išimčių taisyklių, antstolė teisėtai paskirstė nurašytas iš apelianto sąskaitas lėšas, laikydamasi vykdymo proceso normų.
20. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu sutinka tiek su antstolės, tiek su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad kai yra nurašomos piniginės lėšos, antstolė neprivalo apie piniginių lėšų nurašymą informuoti skolininko, nes tokios pareigos (informuoti apie piniginių lėšų nurašymo faktą) antstolei nenumato joks teisės aktas, kaip ir nenumato antstolės pareigos domėtis kiekvieno skolininko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis ir jų kilme. Tokia pareiga teisės aktų yra priskirta skolininkui, t. y. skolininkas privalo pateikti informaciją apie jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmę, ko šiuo atveju skolininkas nepadarė. Neatlikus veiksmų, kuriuos atlikti buvo privaloma, skolininko argumentai, kad antstolė pažeidė vykdymo proceso normas, o pirmosios instancijos teismas, netenkindamas jo skundo, ignoravo CPK numatytą imperatyvų draudimą nukreipti išieškojimą į pinigines lėšas, atmestini kaip nepagrįsti.
21. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi reikšmės sprendžiamam klausimui ir nedaro jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
22. Apibendrinant konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.