Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

P. Ž. 2018 m. liepos 21 d., 14.45 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Ssang Y. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nes jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,09 promilės etilo alkoholio.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad 2018 m. liepos 21 d. pirmoje dienos pusėje kartu su kaimynu dirbo, po to išgėrė alkoholio. Po pietų jam paskambino netoliese gyvenantis kaimynas, kuris pasakė, kad blogai jaučiasi, prašė pagalbos, jis žinojo, kad kaimynas turi problemų su širdimi, todėl jis su automobiliu nuvyko pas jį, sugirdė jam vaistus nuo širdies ir išvažiavo namo. Jam bevažiuojant į namus, (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai, paprašė pūsti į alkotesterį ir jam buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas, todėl jis buvo nušalintas nuo vairavimo ir pristatytas į Lazdijų ligoninę kraujo mėginiui paimti. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, prašo atleisti jį nuo atsakomybė pagal laidavimą, jis yra tik iš dalies darbingas, neįgalus, todėl jam būtinas automobilis, prašo jo nekonfiskuoti.

Liudytojas N. Č. patvirtino, kad 2018 m. liepos 21 d., jo tarnybos metu, (duomenys neskelbtini) pastebėjo šalutiniu keliu link pagrindinio kelio važiuojantį „Ssang Y. R.“ markės automobilį, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojas iškart sustabdė automobilį, išlipo iš jo ir ėjo nuo automobilio, todėl jis su kolega privažiavo ir išlipę iš tarnybinio automobilio priėjo prie vairuotojo, jis paprašė jo pateikti vairuotojo pažymėjimą bei kitus transporto priemonės dokumentus. Vairuotojas prašomus dokumentus pateikė ir jis nustatė, kad transporto priemonę vairavo P. Ž., nuo jo pajuto sklindantį stiprų alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, akivaizdžiai matėsi, kad asmuo yra neblaivus. Pasiteiravo, ar P. Ž. yra vartojęs alkoholinius gėrimus, jis to neneigė ir prisipažino, jog gėrė degtinę ir būdamas neblaivus važiavo namo, kadangi jo namai yra visai netoliese. Alkoholio kiekio matuokliu P. Ž. patikrino girtumą, buvo nustatytas 2,33 promilės girtumas, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o P. Ž. pristatytas į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių kraujo mėginiui paimti. P. Ž. su jam nustatytu girtumo laipsniu sutiko, nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 75-77).

Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina liudytojo parodymai, iš kurių matyti, kad P. Ž. vairavo transporto priemonę, specialisto išvada, kuria nustatyta, kad jo kraujyje rasta mažiausia koncentracija - 2,09 promilės etilo alkoholio. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad P. Ž. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamasis neteistas (b. l. 126), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 127), bendruomenė dėl jo elgesio nusiskundimų neturi, charakterizuojamas kaip draugiškas, visuomeniškas bendruomenės narys (b. l. 135,158), yra neįgalus, jo darbingumas – keturiasdešimt procentų (b. l. 160), gaunamos pajamos – 304,04 Eur netekto darbingumo pensija (b. l. 161), nekilnojamojo turto neturi (b. l. 162), priklausomybių ligų įskaitoje neįrašytas (b. l. 132). P. Ž. kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pateiktas prašymas atiduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jo artimai kaimynei N. J. (b. l. 164). Išklausyta posėdyje N. J. nurodė, kad ji turi įtaką kaimynui, jų šeimos artimai ir dažnai bendrauja, P. Ž. padeda jų šeimai, apsilanko per savaitę apie tris kartus. P. Ž. gailisi dėl šio įvykio, ji išdėstę savo neigiamą požiūrį P. Ž. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, mano, kad ji gali pakeisti jo elgesį, jis atsižvelgia į jos nuomonę, mano, kad procesas bus pakankama priemonė jo požiūriui pakeisti, nes po šio įvykio P. Ž. labai išgyvena. Iš pateiktų duomenų matyti, kad N. J. neteista, nebausta administracine tvarka, bendruomenės charakterizuojama kaip draugiška, darbšti, bendruomenė dėl jos elgesio nusiskundimų neturi (b. l. 165-168).

Asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą ar įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1,2 dalys). Įvertinus pateiktus duomenis apie laiduotoją, pripažintina, kad ji verta teismo pasitikėjimo, kaltinamasis teisiamas pirmą kartą už nesunkų nusikaltimą, todėl pripažintina, kad yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl nėra kliūčių jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnį ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.

Pilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asme­niui naudo­tis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti transporto priemones, kai nusi­kal­s­tama veika padaryta naudojantis šia teise. Iš byloje esančio vairuotojo pažymėjimo peržiūros matyti, kad P. Ž. suteikta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 28), naudodamasis šia teise jis padarė nusikalstamą veiką, todėl jam uždraustina naudotis šia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kad P. Ž. anksčiau nėra padaręs piktybinių ir šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nors vairuoja nuo 1996 m. rugsėjo 24 d., gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, geranoriškai atlygino proceso išlaidas, uždraudimas naudotis specialia teise taikytinas minimaliam terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės paskyrimo, nes vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas 2018 m. liepos 24 d., kai P. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas (b. l. 115-118) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).