Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3196-1170/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-11-14
Bylos Nr.
e1-3196-1170/2023
Teisminio proceso Nr.
1-02-6-00048-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis
T. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3196-1170/2023Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00048-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.18.10; 2.12.1.4
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMOBAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Rasos Apšegienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadovu, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. A. apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: jis, nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2021 m. vasario 19 d., būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), akcininku ir vadovu, valdydamas šią bendrovę, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, pažeisdamas BAĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies nuostatą „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis”, taip pat pažeidė 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004 m. kovo 30 d. įstatymo Nr. IX-2084 redakcija) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-917 redakcija), kuriuose nurodyta, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“, nes sunaikino ir neišsaugojo (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų bei tyrimui (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų (išskyrus 2018 m. 08-12 mėn. suminį kasos registrą „272 KASA“, 2018 m. 12 mėn. suminį atsiskaitymų su tiekėjais registrą „TIEKĖJAI Sąskaita 443“, išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrą 2018 m., bei 2018 m. 08-12 mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius ir 2018 m. 07-12 mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius), todėl iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Šiais savo veiksmais T. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, T. A. apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: jis, nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. liepos 31 d., būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcininku ir vadovu, valdydamas šią bendrovę, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas, vadovaujantis BAĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, pažeisdamas BAĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies nuostatą „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis”, taip pat pažeidė 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004 m. kovo 30 d. įstatymo Nr. IX-2084 redakcija) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-917 redakcija), kuriuose nurodyta, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“, nes sunaikino ir neišsaugojo (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų bei tyrimui nepateikė (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. liepos 31 d.

Šiais savo veiksmais T. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas T. A. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. (duomenys neskelbtini) direktoriumi jis (T. A.) buvo nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2021 m. vasario 19 d. bei faktiškai vykdė direktoriaus pareigas. Įmonės apskaitą tvarkė V. S., tačiau sutartis dėl buhalterinių paslaugų teikimo pasirašyta nebuvo. Visus pirminius dokumentus pateikdavo minėtam asmeniui, kuris įtraukdavo juos į registrus. Kadangi (duomenys neskelbtini) nebuvo PVM mokėtoja, PVM deklaracijos VMI teiktos nebuvo, o dėl PM deklaracijų nieko pasakyti negali, nes neatsimena – tą daryti buvo įpareigotas V. S. Pirminių dokumentų, kiek atsimena, V. S. jam negrąžindavo. Apskaitą tvarkantis asmuo V. S. mirė (duomenys neskelbtini) bei visa apskaita liko pas šį. Jis (T. A.) turėjo tik tuos registrus, kuriuos V. S. jam buvo siuntęs el. paštu, o būtent tuos, kurie įrašyti pranešime apie įtarimą, o būtent jų kopijas. Kuomet VMI pradėjo įmonės patikrinimą, visus turimus dokumentus buvo pateikęs patikrinimui. Nuo 2021 m. įmonė veiklos nevykdė, todėl nusprendė ją parduoti. Dėl įmonės pardavimo kreipėsi į pažįstamą V. R., kuris užsiima įmonių pirkimais – pardavimais. Kokiu būdu atsirado įmonės pirkėjas I. M. M., neatsimena. Ar V. R. buvo perdavęs kažkokius dokumentus, neatsimena, bet mano, kad buvo jam perdavęs įmonės registracijos dokumentus, nes apskaitos jokios neturėjo. Su naujuoju direktoriumi susitikęs nebuvo ir jokių apskaitos dokumentų jam neperdavinėjo. Pripažįsta, kad jis (T. A.), kaip įmonės direktorius, privalėjo saugoti apskaitą įstatymo nustatytais terminais bei buvo už ją atsakingas. Šiai dienai jokių apskaitos dokumentų neturi ir pateikti negali. Kur jie yra, nežino.

Dėl (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad bendrovės direktoriumi buvo nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. liepos 31 d., įmonės apskaitą tvarkė V. S., tačiau, kaip minėjo, sutartis su juo pasirašyta nebuvo. Pirminius dokumentus teikdavo V. S. tiek fiziškai, tiek elektroniniu paštu. Deklaracijas VMI teikdavo pats. 2020 m. liepos 31 d. įmonė buvo parduota S. Š., kadangi įmonė veiklos nevykdė, nuo balandžio mėnesio buvo išregistruota iš PVM mokėtojo. S. Š. pažinojo iš anksčiau, juos siejo darbiniai santykiai. S. Š. vykdė statybos veiklą, tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) direktoriumi, ir minėjo, kad jam (S. Š.) reikia įmonės – ne PVM mokėtojos. Jo (T. A.) vadovaujama (duomenys neskelbtini) kaip tik buvo išbraukta iš PVM mokėtojų, todėl pasiūlė nupirkti minėtą įmonę. Dėl įmonės pardavimo taip pat kreipėsi pas V. R., kuris tvarkė visus formalumus. Kažkiek dokumentų, kuriuos turėjo, buvo perdavęs S. Š., tačiau, ar buvo pasirašytas dokumentų priėmimo – perdavimo aktas, neatsimena. Akto neturi, taip pat neturi jokių įmonės apskaitos dokumentų. Kiek žino, S. Š. yra miręs. Pripažįsta, kad jis (T. A.), kaip įmonės direktorius, privalėjo saugoti apskaitą įstatymo nustatytais terminais bei buvo už ją atsakingas. Šiai dienai jokių apskaitos dokumentų neturi ir pateikti negali. Kur jie yra, nežino. Kaip ir minėjo, savo kaltę pripažįsta pilnai, sutinka užbaigti ikiteisminį tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. R. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. užsiima įmonių steigimu bei pardavimu. Taip pat superka veiklos nevykdančias įmones. Apie įmonių pardavimą skelbia interneto svetainėje skelbiu.lt. Kažkur (duomenys neskelbtini) m. pagal skelbimą, telefonu, į jį kreipėsi asmuo vardu T. A. su prašymu įsigyti įmonę. Šiuo metu neatsimena pavadinimų, bet jis nupirko iš T. A. kažkur apie 5 įmones. Dėl (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad minėtos įmonės jis nepardavinėjo. Tikslių aplinkybių neatsimena, bet matomai T. A. pardavinėjo pats minėtą įmonę ir suteikė jam (V. R.) įgaliojimą sutvarkyti įmonės pardavimą Registrų centro tinklapyje. Faktas vyko kažkur (duomenys neskelbtini) m. pradžioje. Norint pakeisti akcininkus, t.y. užregistruoti akcijų prikimo – pardavimo faktą, pakeisti direktorių ir kt., reikia minėtus duomenis pateikti Registrų centro svetainėje elektroniniu būdu. Tam reikalingas elektroninis parašas ir žinios, ką ir kur daryti. Šiuo atveju taip ir buvo – T. A. pats pardavė minėtą bendrovę, o jį (V. R.) įgaliojo sutvarkyti pardavimą Registrų centre. T. A. pateikė jam naujo akcininko sprendimą dėl naujo direktoriaus paskyrimo, taip pat naujo akcininko ir direktoriaus paso kopiją. Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties jis neteikė, nes jos nereikia kelti į Registrų centro svetainę. Minėtų dokumentų pagrindu jis (V. R.) užpildė prašymą registruoti naują akcininką ir direktorių bei vienintelio akcininko sprendimą. Registruojant naują akcininką ir direktorių M. M., (duomenys neskelbtini) pilietį, jo nepažinojo bei nematė. Jokių apskaitos dokumentų jam T. A. neperdavinėjo, niekada (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų neturėjo. Jis yra tik tarpininkas, kuomet registruoja įmonių pardavimus Registrų centre. Taip pat nedalyvauja, kuomet įmonės dokumentai bei turtas yra perduodamas naujam akcininkui bei direktoriui. Dėl (duomenys neskelbtini) buvo analogiška situacija, kuomet į jį kreipėsi T. A. su prašymu įregistruoti įmonės pardavimą Registrų centre. Jam (V. R.) buvo suteiktas įgaliojimas minėtiems veiksmams atlikti. Čia buvo kažkur 2020 m. liepos mėn. T. A. pateikė jam naujo akcininko sprendimą dėl naujo direktoriaus paskyrimo, taip pat naujo akcininko ir direktoriaus duomenis. Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties jis neteikė, nes jos nereikia kelti į Registrų centro svetainę. Minėtų dokumentų pagrindu jis (V. R.) užpildė prašymą registruoti naują akcininką ir direktorių bei vienintelio akcininko sprendimą. Registruojant naują akcininką ir direktorių S. Š., jo nepažinojo bei nematė. Jokių apskaitos dokumentų jam T. A. neperdavinėjo, niekada (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų neturėjo. Jis yra tik tarpininkas, kuomet registruoja įmonių pardavimus Registrų centre. Taip pat nedalyvauja, kai įmonės dokumentai bei turtas yra perduodamas naujam akcininkui bei direktoriui.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. V. parodė, kad nuo 2014 m. iki 2021 m. spalio 19 d. buvo (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir (duomenys neskelbtini)% akcijų turintis akcininkas. T. A. asmeniškai nepažįsta. Dėl pastarojo įdarbinimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. vasario 7 d. nieko pasakyti negaliu. Gali tik daryti prielaidą, kad minėtas asmuo buvo įdarbintas bendrovėje dėl to, kad vykdė darbus pagal subrangos sutartį, kadangi tam tikrose objektuose patekimas į statybos aikštelę galimas tik objektą statantiems darbuotojams, t.y. tik tam tikros įmonės darbuotojams. (duomenys neskelbtini) jam yra žinoma. Su minėta įmone buvo pasirašyta subrangos sutartis dėl kasimo darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) g. esančios mokyklos teritorijoje. Kas yra minėtos įmonės direktorius, pasakyti negali. Dėl statybos darbų organizavimo visus klausimus derina statybos projekto vadovai. Dėl minėto objekto buvo pasirašyta 2020 m. gegužės 4 d. rangos sutartis bei gautos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimui, kurios ir buvo apmokėtos, šiuo metu nei sumų, nei konkrečių datų įvardinti negali. Kodėl minėtos sąskaitos faktūros nebuvo įrauktos į PVM gaunamų sąskaitų registrą pasakyti negali. Šiuo klausimu reikia bendrauti su buhaltere. Taip pat dėl pačių darbų atlikimo, t.y. kiek darbuotojų dirbo objekte, kaip buvo vykdomi darbai, reikia bendrauti su projekto vadovu, nes jis tiesiogiai statybos aikštelėje nebūna ir to proceso nekontroliuoja. Taip pat gali pasakyti, kad (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, kadangi minėtam projektui buvo atlikti papildomi darbai, kurie į sutartį įraukti nebebuvo bei kuriuos (duomenys neskelbtini) nepripažino. Po kurio laiko, įvertinus atliktus darbus, įmonė pripažino skolą, bei su (duomenys neskelbtini) pasirašė taikos sutartį bei keliais etapais sumokėjo bendrovei 14 000 Eur (pagal išrašytą sąskaitą faktūrą bei teismo sprendimą). (duomenys neskelbtini) jam yra girdėta. Minėta įmonė, jei neklysta, atliko trinkelių klojimą (duomenys neskelbtini). Jei darbai buvo atliekami, sutartis su įmone turėjo būti pasirašyta. Negali pasakyti kas yra (duomenys neskelbtini) direktorius, kaip ir minėjo, subrangovų paieška užsiima projekto vadovai. Kiek žino, subrangovai yra ieškomi internete bei per pažįstamus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. M. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorė. Bendrovės pagrindinė veikla yra (duomenys neskelbtini). Kadangi (duomenys neskelbtini) neužteko nuosavos darbo jėgos, kreipėsi su skelbimu į paslaugos.lt arba www.statybubirza.lt dėl subrangovo, o būtent gipso kartono montuotojų paieškos. Sulaukė skambučio, kaip vėliau paaiškėjo, iš (duomenys neskelbtini), kadangi abiem pusėms sandoris tiko, 2018 m. liepos 24 d. buvo pasirašyta rangos sutartis, bendrai 4875 Eur be PVM sumai bei buvo pažymėtas atvirkštinis PVM mokėjimas. Sutartis buvo pasirašyta su direktoriumi T. A.. Sutarties originalas yra pateiktas prie tyrimo medžiagos. Dėl nekokybiškai atliekamų darbų buvo nuspręsta sutartį su (duomenys neskelbtini) nutraukti, t.y. žodine forma. Kadangi kažkiek darbų jau buvo atlikta, (duomenys neskelbtini) T. A. (pareigos nenurodytos) atsiuntė el. paštu PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Eur sumai, kurią (duomenys neskelbtini) apmokėjo bankiniu pavedimu. Minėta sąskaita faktūra buvo įtraukta į (duomenys neskelbtini) apskaitą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. S. parodė, jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Įmonėje dirba vienas, visi statybos projektai (objektai) yra vykdomi pagal subrangos sutartis. Subrangovai, matydami informacinius stendus, kreipiasi į jį su pasiūlymais atlikti tam tikrus darbus. (duomenys neskelbtini) jam yra žinoma, jie buvo objekto (duomenys neskelbtini), administracinio pastato rekonstrukcijos subrangovai, o tiksliau atliko gerbūvio darbus. Sutartyje buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) įsipareigoja atlikti trinkelių klojimo darbus, augalinio sluoksnio užpylimą, vejos sėjimą. Sutartis jau buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini) direktoriaus, tačiau šiuo metu negali pasakyti jo duomenų. Objekte iš (duomenys neskelbtini) dirbo apie 2-4 darbuotojai. Kadangi pats būdavo statybose, tai tikrai matė, kad darbuotojai dirbo. Dėl konkrečios darbų atlikimo kainos pasakyti šiuo metu nieko negali, nes neatsimena, tačiau gali pasakyti, kad sutartyje gali būti nurodoma viena suma, o darbų atlikimo eigoje ji gali didėti, priklausomai nuo darbų masto ir eigos. Šiuo atveju galėjo būti, kad faktinis apmokėjimas buvo didesnis, nei numatyta sutartyje. Gali pasakyti, kad darbai iš (duomenys neskelbtini) pusės iki galo padaryti nebuvo, jie atsilikinėjo nuo grafiko, reikėjo nuolat raginti. Po tam tikrų darbų atlikimo buvo rašomi darbų atlikimo aktai, pagal kuriuos buvo apskaičiuojamas atlygis. Šiuo metu tiksliai pasakyti negali, tačiau atsiskaitymas buvo pagal išrašytas sąskaitas faktūras, tačiau kiek jų buvo, neatsimena, žino, kad buvo keli mokėjimai – pavedimai per banką. Gali būti, kad (duomenys neskelbtini) bendrai buvo pervesta 12 622 Eur. Taip pat po žiemos buvo pastebėti jų darbų trūkumai, el. paštu buvo pateikta pretenziją dėl nekokybiškai atliko darbo bei broko pašalinimo, tačiau niekas nesureagavo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. K. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Įmonės pagrindinė veikla yra telekomunikacijų paslaugų teikimas. Apie (duomenys neskelbtini) metus įmonė teikė ne tik telekomunikacijos paslaugas, bet ir statybines paslaugas. (duomenys neskelbtini) jam girdėtas pavadinimas, tačiau nieko konkretaus pasakyti negali. Užsakymus gaudavo tik per pažįstamus, galimai ir su minėta įmone tokiu būdu buvo rastas kontaktas. Asmuo vardu T. A. jam yra pažįstamas, jis yra jo vaikystės pažįstamas. Tačiau negali pasakyti, ar T. A. yra (duomenys neskelbtini) direktorius, nes jei kalbėti apie statybos darbus (duomenys neskelbtini) bendravo su T. A., o ar jis atstovavo kažkokią bendrovę, pasakyti negali, greičiausiai buvo (duomenys neskelbtini) vadovu. (duomenys neskelbtini) m. į jį kreipėsi T. A. su užsakymu dėl trinkelių klojimo. Kiek jam yra žinoma, pagrindiniu užsakovu buvo (duomenys neskelbtini). Kiek atsimena, sutartis su (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta, tačiau sutarties esmės bei darbų kainos neatsimena. Sutartis turėtų būti prie pateiktos įmonės apskaitos. Kaip ir minėjo, buvo atliekami trinkelių klojimo darbai, dirbo apie 3-4 žmonės, jis tame tarpe, visi asmenys buvo įdarbinti jo bendrovėje, tačiau kas iš darbuotojų dirbo objekte, neatsimena. Kaip ir minėjo, nelabai atsimena visų aplinkybių, tačiau baigus atlikti darbus, (kurie galimai galėjo trukti apie 2 savaites), (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, tikslios sumos nepasakys, kuri buvo apmokėta pavedimu per banką. Dėl sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos skirtumo su faktiškai sumokėta suma nieko negali pasakyti, reikia tikrinti dokumentus buhalterijoje. Patvirtinta, kad minėti darbai realiai buvo atlikti, tą gali patvirtinti ir (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) gali pasakyti, kad (duomenys neskelbtini) atliko trinkelių klojimo darbus (duomenys neskelbtini) rajone. (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini). Minėta bendrovė liko jam skolinga už atliktus darbus, nes sulaikė 5% iki darbų atlikimo akto pasirašymo, kuris buvo pasirašytas, tačiau taip ir neatsiskaitė. Po kurio laiko gavo iš jų sąskaitą faktūrą dėl elektros instaliacijos darbų atlikimo, nors tokių darbų neatlikinėjo. Dėl (duomenys neskelbtini) bendrovės (direktorius T. A.) paaiškino, kad minėta bendrovė irgi dirbo prie to objekto, tačiau mano, kad jis pasisamdė (duomenys neskelbtini) darbams atlikti, nes objektas buvo per didelis ir neturėjo tiek darbo jėgos. Taip pat atsimena, kad kasimo darbams samdė (duomenys neskelbtini) (direktorius E. F.), kurie atliko kasimo darbus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas N. V. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) direktorius ir (duomenys neskelbtini)% akcijų valdantis akcininkas. Įmonės pagrindinė veikla yra statybos darbai. T. A. pažįsta nuo (duomenys neskelbtini) m. Susipažino su juo per darbo reikalus, viename iš statybos objektų. Kokią įmonę atstovavo, t.y. kokios įmonės direktoriumi buvo T. A., šiuo metu nepasakys, kiek žino, jis turi keletą įmonių, kuriose eina direktoriaus pareigas. 2020 m. vasario 27 d. (duomenys neskelbtini) suteikė jam (N. V.), kaip fiziniams asmeniui 2500 Eur paskolą. Sutartis dėl paskolos suteikimo pasirašyta nebuvo. Tarp jo ir T. A. buvo žodinis susitarimas dėl paskolos suteikimo ir grąžinimo. Kokioms reikmėms buvo skolinami pinigai, neatsimena. Paskola buvo grąžinta, jei neklysta po kelių savaičių, grynais pinigais. (duomenys neskelbtini) išrašė pinigų priėmimo kvitą, kuris jam buvo taipogi įteiktas. Dėl 2020 m. birželio 11 d. ir 2020 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) pervedimų į jo asmeninę sąskaitą 8450 Eur ir 3600 Eur paaiškino, kad mokėjimo nurodyme nurodyta, kad „Už (duomenys neskelbtini). Pinigai buvo pervesti į jo asmeninę sąskaitą dėl tos priežasties, nes įmonė dar neturėjo savo vardu atidarytos banko sąskaitos. Minėtos pinigų sumos buvo sumokėtos (duomenys neskelbtini) už durų montavimą objekte „(duomenys neskelbtini)“ ir daugiabučių namų „(duomenys neskelbtini)“. Kiek atsimena, sutartis dėl minėtų darbų atlikimo su (duomenys neskelbtini) pasirašyta nebuvo. Kas buvo (duomenys neskelbtini) minėtame objekte, t. y. ar buvo rangovu, nežino, nesidomėjo. Įmonė pasamdė (duomenys neskelbtini) konkretiems darbams atlikti, t. y. sumontuoti duris objektuose. Darbus atliko 4 darbuotojai, kurie buvo įdarbinti (duomenys neskelbtini), kurioje yra direktorius, taip pat pats asmeniškai montavo duris. Dėl minėtų darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) išrašė PVM sąskaitas faktūras 2020 m. liepos 17 d. 8450 Eur sumai ir 2020 m. liepos 20 d. 3600 Eur sumai. Kodėl sąskaitos buvo išrašytos vėliau, pasakyti negali, matyt dėl laiko trūkumo nespėjo jų išrašyti birželio mėn., kuomet darbai buvo atlikti. Minėtos sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į apskaitą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. S.parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius nuo (duomenys neskelbtini), tačiau bendrovėje dirba nuo jos įsteigimo dienos, t.y. kažkur nuo (duomenys neskelbtini), iki to laiko dirbo projekto vadovo pareigose. Įmonės pagrindinė veikla yra statybų valdymas (nuo projektų sudarymo iki statybų pridavimo). Kai pritrūksta nuosavų darbuotojų yra samdomi subrangovai – UAB, MB, asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus ir t.t. (duomenys neskelbtini) jam yra žinoma, taip pat pažįsta bendrovės direktorių T. A.. Kiek atsimena, jie buvo tam tikrų objektų subrangovai. Kiek atsimena, T. A. pats asmeniškai dirbo objekte, tačiau objekto pavadinimo ir adreso šiai dienai nepasakys, reikia žiūrėti dokumentus. Kartu su juo dirbo apie 5 darbuotojai, tačiau iš kur jie buvo, neklausė. (duomenys neskelbtini) apskaita buvo ir yra tvarkoma pagal reikalavimus, todėl jei (duomenys neskelbtini) atliko kažkokius statybos darbus, tai yra sudarytos sutartys, pasirašyti darbų atlikimo aktai, išrašytos ir gautos sąskaitos faktūros, kurios įtrauktos į įmonės apskaitą. Atsiskaitymas su subrangovais vyksta įvairiai, bet dažniausiai grynais ir jei neklysta su (duomenys neskelbtini) atsiskaityta taip pat buvo grynais.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) m. yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Įmonės pagrindinė veikla yra statybos, tačiau kadangi įmonė turi daug ir stambių užsakymų bei kai kurių darbų negali atlikti savo pajėgomis, yra samdomi subrangovai. Įmonė iš (duomenys neskelbtini) m. gavo užsakymą dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ rekonstravimo. (duomenys neskelbtini) buvo subrangovas. Pats asmeniškai minėtos bendrovės nežino, taip pat nepažįsta įmonės direktoriaus T. A.. Sprendžiant iš buhalterinių apskaitos dokumentų, mato, kad (duomenys neskelbtini) atliko gerbūvio darbus (duomenys neskelbtini), bei už atliktus darbus išrašė PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 9652,66 Eur ir 20321 Eur sumoms. Minėtos sąskaitos faktūros buvo apmokėtos bankiniais pavedimais. Taip pat buvo išrašyti darbų priėmimo aktai, kurie yra pasirašyti įmonės darbų vadovo ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus T. A.. Gali patvirtinti, kad darbai pagal minėtą užsakymą buvo atlikti tinkamai, t.y. (duomenys neskelbtini) juos įvykdė bei (duomenys neskelbtini) už darbus sumokėjo. Kitas objektas, kuriame darbus atliko (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) g. sporto klubo įrengimas. Buvo atliekami vidaus apdailos darbai bei išrašytos PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 4537,22 Eur ir 4622,90 Eur sumoms, kurios buvo apmokėtos bankiniais pavedimais. Gali patvirtinti, kad minėti darbai buvo atlikti tinkamai, yra pasirašytas atliktų darbų aktas, kurį pasirašė darbų vadovas ir (duomenys neskelbtini) direktorius T. A. Kadangi (duomenys neskelbtini) nebuvo PVM mokėtojas, PVM mokamas nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. V. parodė, nuo (duomenys neskelbtini) m. yra (duomenys neskelbtini) direktorius ir vienintelis akcininkas. Įmonės veikla yra statybos, bendra statybiniai darbai, gerbūvio darbai. Įmonės darbams atlikti yra samdoma subranga. VMI atliko mokestinį įmonės patikrinimą bei prašė pateikti įmonės apskaitą. VMI teikė dokumentus už 2019-2020 m. Taip pat, kuomet FNTT buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo pateikęs tyrėjai visus reikalaujamus dokumentus, be to, jo namuose buvo atlikta krata, visi dokumentai yra FNTT pas pareigūnus. T. A. pažįsta nuo senų laikų. Žinojo, kad dirba taip pat prie statybų, t.y. deda trinkeles, atlieka kitus gerbūvio darbus. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jam yra žinomos, tačiau kuomet bendradarbiavo su T. A., tikrai nesidomėjo, kokioje įmonėje šis dirba. (duomenys neskelbtini) m. gavo užsakymą adresu (duomenys neskelbtini), dėl kelio darbų atlikimo. Užsakovai buvo 3 įmonės. Kadangi savo pajėgų trūko minėtiems darbams atlikti, kreipėsi į T. A. dėl subrangos. Prie minėto objekto, jei neklysta, dirbo apie 2-3 žmonės. Su subrangovu, t. y. T. A. įmone (duomenys neskelbtini) ir galimai (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytos 3 rangos sutartys dėl minėtų darbų atlikimo. Dalis medžiagų, technikos ir pačių darbų atlikimo buvo subrangovų, dalis (duomenys neskelbtini). Darbų pradžioje matė T. A. prie objekto, tačiau, ar šis pats asmeniškai dirbo, pasakyti negali. Kiek atsimena, prieš pradedant darbus T. A. buvo išmokėtas avansas, tačiau kokiomis sumomis ir būdu (grynais, pavedimu), neatsimena. Po darbų atlikimo buvo surašomi darbų atlikimo aktai. Iš (duomenys neskelbtini) buvo gautos sąskaitos faktūros, kurios buvo apmokėtos pavedimais. Kaip ir minėjo, jeigu medžiagos buvo perkamos arba užsakovų arba subrangovų, todėl važtaraščių (duomenys neskelbtini) vardu ir neturėjo būti. Dėl objekto (duomenys neskelbtini), užsakovais buvo (duomenys neskelbtini) - daugiabučių (5) namų gerbūvio sutvarkymo darbai. Buvo sudaryta subrangos sutartis su (duomenys neskelbtini). Kiek atsimena, buvo gautos sąskaitos faktūros, kurios apmokėtos, jei neklysta, pavedimais. Prie minėto objekto buvo dirbama su technika, techniką buvo atvežęs T. A., buvo atlikti grunto kasimo darbai bei trinkelių klojimo darbai. Iš (duomenys neskelbtini) dirbo apie 2-3 žmonės. Medžiagos darbams atlikti buvo dalinai (duomenys neskelbtini), dalinai (duomenys neskelbtini). Darbai buvo atlikti pilna apimtimi. Dėl tarpininkavimo / konsultavimo paslaugų paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) kreipėsi (duomenys neskelbtini) su pasiūlymu suteikti konsultacijas verslo klausimais. Su (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią (duomenys neskelbtini) įsipareigojo surasti klientus tikslu, kad jie išklausytų (duomenys neskelbtini) kursą apie verslą. Jis teikė tarpininkavimo paslaugas. Vienas iš klientų buvo (duomenys neskelbtini) T. A., su kuriuo buvo pasirašyta sutartis tam tikrai konkrečiai sumai, o būtent iš (duomenys neskelbtini) buvo gauta sąskaita faktūra 9850 Eur sumai, kurią (duomenys neskelbtini) apmokėjo pavedimu. Pagal minėtą sutartį T. A. turėjo parduoti konsultacijas apie (duomenys neskelbtini) asmenų (vieno asmens įkainis – 500 Eur). Dėl paskolos (duomenys neskelbtini) suteikimo paaiškino, kad T. A. kreipėsi į jį su prašymu paskolinti 100 000 Eur. Tuomet (duomenys neskelbtini) kasoje buvo apie 200 000 Eur grynais, todėl buvo nuspręsta paskolinti 80 000 Eur grynais. T. A. minėjo, kad pinigai reikalingi apyvartinėms lėšoms. 2020 m. sausio 14 d. buvo pasirašyta paskolos sutartis su (duomenys neskelbtini) dėl 80 000 Eur paskolos suteikimo. Kiek atsimena, 80 000 Eur buvo išmokėta per kelis kartus po 20 000 Eur, išrašant kasos išlaidų orderius. T. A. paskolą grąžino pilnai, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 29 d. iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. dalimis (grynais).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. F. parodė, kad jis nuo 2017 m. iki 2023 m. (bankroto bylos iškėlimo) buvo (duomenys neskelbtini) direktorius, vieninteliu akcininku buvo jo tėvas A. F. Įmonės pagrindinė veikla buvo statyba ir kiti bendrastatybiniai darbai. Įmonėje dirbo apie (duomenys neskelbtini) darbuotojai bei darbams atlikti buvo samdomi subrangovai. Įmonė turėjo turto (įrankiai, transporto priemonės), tačiau objektams, kuriems reikėjo specialios technikos, buvo samdomi subrangovai su technika. Dėl bendrovės (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad žino minėtą bendrovę bei pažįsta jos direktorių T. A.. (duomenys neskelbtini) m. gavo objektą (duomenys neskelbtini), užsakovu buvo (duomenys neskelbtini), su kuria buvo pasirašyta subrangos sutartis gerbūvio darbams atlikti, asfaltavimui, trinkelių klojimui (renovacija). Kadangi tuo metu (duomenys neskelbtini) turėjo paraleliai ir kitų objektų, be to žinojo, kad (duomenys neskelbtini) specializuojasi trinkelių klojimo darbuose, nusprendė pasamdyti T. A. minėtiems darbams atlikti. Kiek atsimena, sutartis su (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta. Žino, kad (duomenys neskelbtini) buvo pasamdžiusi (duomenys neskelbtini), asfalto klojimo darbams atlikti. Kiek žino, (duomenys neskelbtini) turi specialią techniką, kuri ir buvo naudojama objekte. Iš (duomenys neskelbtini) dirbo pats T. A. bei kiti darbuotojai. Pagal minėtą sutartį visi darbai buvo atlikti, tačiau kiek atsimena, darbų kiekis buvo mažesnis, nei nurodyta pradinėje sutartyje, todėl (duomenys neskelbtini) išrašė sąskaitą faktūrą 28 500 Eur sumai, kuri buvo apmokėta ne visai sumai, o 25 000 Eur, mokėta buvo bankiniais pavedimais, dalimis. (duomenys neskelbtini) liko 3500 Eur skola (duomenys neskelbtini), kadangi statybose iki 10% sumos yra sulaikoma garantiniam laikotarpiui – 3 metams. Būtent minėta suma buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) kaip pagrindinio užsakovo, t.y. minėta suma jam nebuvo sumokėta, o (duomenys neskelbtini) savo ruožtu liko skolinga (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad minėtas sandoris buvo realus, turi objekto nuotraukas. Dėl objekto (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pasamdė (duomenys neskelbtini) gerbūvio darbams atlikti. T. A. turėjo minėtą didelį objektą ir matyt jam pritrūko darbuotojų, todėl paprašė jo padėti. Nelabai atsimena, kokie tiksliai darbai buvo atlikti, bet matyt pagalba su trinkelių klojimu. Kiek atsimena, buvo nedaug darbo, taip pat neatsimena, ar buvo pasirašyta sutartis, galimai ir nebuvo, nes mažiems objektams sutartis nebuvo pasirašoma. (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta sąskaita faktūra, sumos neatsimena, bet buvo nedidelė. Kiek atsimena, buvo sumokėta pavedimu į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita. Dėl sandorių su (duomenys neskelbtini) šiai dienai nelabai gali ką paaiškinti, reikia žiūrėti sutartis.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. L. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Įmonės pagrindinė veikla yra statybos darbai. Įmonėje dirba apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų. Pagrinde statybos darbams subrangovų nesamdo, visus statybos darbus atlieka įmonėje dirbantys darbuotojai. Dėl sandorio su (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) atliko statybos darbus užsakovui (duomenys neskelbtini) objekte (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) statyba. Kiek atsimena, buvo poreikis atlikti apželdinimo, gerbūvio darbus – žalios vejos įrengimas. Kadangi tuo metu matyt (duomenys neskelbtini) trūko darbo jėgos, buvo nuspręsta minėtiems darbams samdyti papildomus darbuotojus. Patvirtino, kad darbus (duomenys neskelbtini) atliko, nes darbų vadovas siuntė jam nuotraukas ir įsitikino, kad gerbūvio darbai atlikti buvo. Darbų užsakovas „(duomenys neskelbtini)“ taip pat neturėjo pretenzijų dėl neatliktų ar blogai atliktų šių darbų. (duomenys neskelbtini) išrašė PVM sąskaitą faktūrą 6 840 Eur + 1 436,40 PVM, kuri buvo persiųsta buhalterei. Sąskaita faktūra buvo išrašyta už atliktus darbus, nes medžiagos buvo (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad darbų atlikimo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) nebuvo PVM mokėtoju, nieko pasakyti negali, todėl negali paaiškinti, kodėl buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, taikant atvirkštinį apmokestinimą. Sąskaita buvo apmokėta dalimis, t. y. dalis pavedimu per banką, kita – dalis jei neklysta – grynais. Įmonės apskaitoje yra visi reikiami dokumentai, patvirtinantys minėto sandorio apmokėjimą. Sutartis su (duomenys neskelbtini) sudaryta nebuvo, nes subranga buvo trumpalaikė, vienkartinė konkretiems darbams atlikti. (duomenys neskelbtini) atlikus darbus bei už juos atsiskaičius, nei viena pusė pretenzijų neturėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas I. M. M.parodė, kad yra betono maišyklės vairuotojas, dirbantis bendrovėje „(duomenys neskelbtini). Žino, kad (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) yra statybos ir statybų reklamos įmonė, kuri (duomenys neskelbtini) atsidarė maždaug (duomenys neskelbtini)m. Apie (duomenys neskelbtini) m. su kitais partneriais atidarė kelias įmones, o šią konkrečią įmonę atidarė vienas. Nurodė, kad ant 2021 m. vasario 1 d. vienintelio akcininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne jo parašas, jis neprisimena šio dokumento ir nepažįsta asmens vardu T. A., kuris nurodytas minėtame dokumente. Informaciją apie (duomenys neskelbtini) rado per moterį, vardu N., (duomenys neskelbtini) pilietybės, su kuria susipažino (duomenys neskelbtini) bare. Ši moteris jam pasakė, kad Lietuvoje yra įmonė, kurioje galima dirbti ir užsidirbti pinigų. Jis kalbėjo su N. pažįstamu, kurio vardo ir pavardės neprisimena. Kad jis moka anglų kalbą ir kad kontaktai buvo užmegzti asmeniškai Lietuvoje, kadangi (duomenys neskelbtini) m. apie pusantrų metų gyveno toje šalyje, sostinėje (duomenys neskelbtini). Kad minėtas asmuo buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) akių, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio. Vieninteliai susitikimai buvo tik su minėtu asmeniu, o daugiau jokių kitų detalių apie jį nežino. Taip pat nežino, kokią veiklą įmonė vykdė prieš jam ją įsigyjant. Įmonės pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė gatvėje, ant automobilio variklio dangčio, už įmonės akcijas sumokėjo apytiksliai apie 500 Eur. Nurodė, kad nematė bendrovės, kurią ketino pirkti, finansinės atskaitomybės dokumentų. Pasak jam įmonę pardavusio asmens, įmonė buvo teisėta ir jis galėjo puikiai su ja vykdyti veiklą. Jam nebuvo perduoti visi bendrovės apskaitos dokumentai ir įrašai. Jam buvo perduoti dokumentai, kuriuos jis vėliau, po kelių mėnesių, perdavė asmeniui, kuris vėliau juos nupirko. Visą dokumentaciją jis turi buhalterinės apskaitos įmonėje Lietuvoje, su kuria palaiko ryšį per internetinę programą „WICKRME“. Pareiškė, kad, kaip ir anksčiau, lankėsi buhalterinės apskaitos įmonėje Lietuvoje, kurios pavadinimo nežino, bet su kuria palaiko ryšį per „WICKRME“ programėlę. Kiek jis prisimena, jokių įgaliojimų jokiam asmeniui nedavė. Nurodė, kad neatsimena, ar po 2021 m. vasario 1 d. bendrovė vykdė veiklą, nes neprisimena, ar tuo metu bendrovė priklausė jam, kadangi bendrovė jam priklausė vos kelis mėnesius. Kai įmonė priklausė jam, daugiau niekas joje nedirbo, jis buvo vienintelis darbuotojas. Kas buvo ir šiuo metu yra įmonės (duomenys neskelbtini) akcininkai, administratoriai, įgalioti atstovai ir finansininkai, pareiškė, kad nežino, kad ši informacija bus nurodyta įmonės perdavimo dokumentuose. Bendrovės buveinė buvo (duomenys neskelbtini), tačiau mano, kad dabar jie dirba (duomenys neskelbtini). Apskaitą vykdė buhalterinės apskaitos paslaugų įmonė (duomenys neskelbtini). Bendrovė turėjo banko sąskaitą Lietuvos banke pavadinimu „PAYSERA“, sąskaitas administravo jis pats, jos buvo uždarytos, kai įmonė buvo parduota kitam asmeniui, kuris bus dabartinis mokėjimo kortelių turėtojas. Parodė, kad visiškai nepažįsta T. A. Taip pat neprisimena, ar pažįsta Lietuvos pilietį V. R. Nurodė, kad niekas neprašė užimti direktoriaus pareigų, kad, kaip jis paaiškino pirmiau, susisiekė būtent per savo draugę N. ir pirmiau minėtą bendrovę nupirko. Pareiškė, kad 2018 m. vasario 1 d. laikotarpiu jis dar nebuvo tos įmonės savininkas ir teisėtas atstovas, kaip nurodyta pirmiau.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškime nurodyta, kad VMI Kontrolės departamento I juridinių asmenų patikrinimų skyrius atliko įmonių, tame tarpe, (duomenys neskelbtini) operatyvinį patikrinimą (toliau – ir OP) už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) OP metu nustatyta, kad šios įmonės neturėjo / arba turėjo nepakankamai darbuotojų statybos darbams atlikti, neapskaitė dalies pirkimų, nedeklaravo įsigijimų iš asmenų, vykdančių individualią veiklą, todėl galimai sandoriai neįvyko arba įvyko ne tomis sąlygomis ar ne tarp tų ūkio subjektų, kurie nurodyti apskaitos dokumentuose. Įžvelgiama rizika, kad įmonės galėjo būti naudojamos įforminant ūkines operacijas, kurios neįvyko arba vyko kitomis sąlygomis nei nurodyta dokumentuose, siekiant padidinti kitų įmonių sąnaudas ir / ar išgryninti pinigus. (duomenys neskelbtini) direktoriui T. A. buvo duoti Mokesčių administratoriaus nurodymai pateikti bendrovės buhalterinius apskaitos dokumentus. T. A. elektroniniu paštu pateikė labai nedidelę dalį apskaitos dokumentų – 2018 m. 08-12 mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius; 2018 m. 07-12 mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius; 2018 m. 08-12 mėn. suminį kasos registrą („272 KASA“); 2018 m. 12 mėn. suminį atsiskaitymų su tiekėjais registrą („TIEKĖJAI Sąskaita 443“); išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrą 2018 m.; 2018 m. liepos 24 d. Statybos rangos sutartį Nr. 049 tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priedą apie darbų vykdymo grafiką, sąmatą; 2018 m. rugpjūčio 15 d. Rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) (rangovas) ir (duomenys neskelbtini) (užsakovas) pirmą ir paskutinį lapą bei sąmatą, 2018 m. rugpjūčio 29 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2018 m. rugpjūčio 15 d. subrangos darbų sutarties, 2018 m. rugsėjo 28 d. papildomą susitarimą Nr. 2 prie 2018 m. rugpjūčio 15 d. subrangos darbų sutarties; 2018 m. rugpjūčio 17 d. Statybos subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) (užsakovo) ir (duomenys neskelbtini) (rangovo); 2018 m. rugsėjo 24 d. Rangos darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) (rangovas) ir (duomenys neskelbtini) (užsakovas) pirmą ir paskutinį (7-as) lapą bei darbų atlikimo grafiką; paskutinį sutarties tarp (duomenys neskelbtini) (rangovas) ir (duomenys neskelbtini) (užsakovas) lapą; 2018 m. spalio 12 d. Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) (rangovas) ir (duomenys neskelbtini) (užsakovas) pirmą ir paskutinį (4-as) lapą bei darbų vykdymo grafiką, sąmatą. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nebuvo PVM mokėtoja, deklaracijų VMI neteikė, finansinės atskaitomybės Registrų centrui neteikė. Taip pat nustatyta, kad VMI atliko įmonės (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) stebėsenos veiksmus už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. dėl galimai nepagrįstos PVM atskaitos. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nepateikė finansinių atskaitomybių už 2016-2018 m., (duomenys neskelbtini) už 2020 m. 3 mėn., nepateikė sandorius patvirtinančių dokumentų, dėl to negalima įvertinti PVM deklaracijose deklaruotų duomenų teisingumo, nustatyti, ar įformintos ūkinės operacijos realiai vyko, neatsiliepia į mokesčių administratoriaus raginimą pateikti paaiškinimus apie vykdomą ekonominę veiklą. (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. liepos 31 d. buvo T. A.

2023 m. rugpjūčio 17 d. kratos protokole užfiksuota, kad, siekiant surasti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, pas T. A. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) buvo atlikta krata bei rastas ir paimtas (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) daugiau apskaitos dokumentų nerasta.

2023 m. spalio 19 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad, remiantis apžiūrai pateiktais tyrimo metu surinktais (duomenys neskelbtini) dokumentais, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė B. D. pateikė išvadą, kurioje konstatavo, kad dokumentų apžiūrai, (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai ir registrai (išskyrus 2018 m. 08-12 mėn. suminį kasos registrą „272 KASA“, 2018 m. 12 mėn. suminį atsiskaitymų su tiekėjais registrą „TIEKĖJAI Sąskaita 443“, išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrą 2018 m., bei 2018 m. 08-12 mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius ir 2018 m. 07-12 mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius), už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., kuriuose būtų apskaitytos visos ūkinės finansinės operacijos, ūkiniai įvykiai, kuriuose būtų detalizuoti duomenys pagal ūkio subjektus ir fizinius asmenis, įsipareigojimai, atsiskaitymai, o taip pat, suvestiniai apskaitos registrai pagal buhalterines sąskaitas, kurių duomenimis apskaičiuojamos ir deklaruojamos pajamos, mokesčiai (PVM, pelno), bei kurių pagrindu sudaromos finansinės ataskaitos, negauti, todėl nustatyti, ar laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. visos ūkinės finansinės operacijos buvo apskaitytos ir pagrįstos dokumentais (negalima pritaikyti palyginimo metodo), nustatyti įsipareigojimus, debitorinių, kreditorinių skolų dydį, apžiūros metu nėra galimybės.

Jeigu (duomenys neskelbtini) neišsaugojo laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. apskaitos dokumentų ir registrų (išskyrus 2018 m. 08-12 mėn. suminį kasos registrą „272 KASA“, 2018 m. 12 mėn. suminį atsiskaitymų su tiekėjais registrą „TIEKĖJAI Sąskaita 443“, išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrą 2018 m., bei 2018 m. 08-12 mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius ir 2018 m. 07-12 mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius), (duomenys neskelbtini) nesilaikė BAĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies nuostatos „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis”, todėl negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2023 m. spalio 19 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad dokumentų apžiūrai pateiktos (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijos, sudarytos už 2019 m. gruodžio mėn., už 2020 m. sausio – balandžio mėnesius, Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių deklaracija, sudaryta už 2019 metus, Metinė gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracija, sudaryta už 2019 metus, Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija, sudaryta už 2019 m. gruodžio mėn. ir 2020 m. sausio, vasario mėn., taip pat, apžiūrai pateiktas (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 9 d. Kasos pajamų orderis, serija (duomenys neskelbtini), kuriame įforminta, kad iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus priimti 2000 Eur. Remiantis apžiūrai pateiktais tyrimo metu surinktais (duomenys neske lbtini)dokumentais, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie FNTT Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė B. D. pateikė išvadą, kurioje konstatavo, kad dokumentų apžiūrai, (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai ir registrai (pagal buhalterines), už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. liepos 31 d., kuriuose būtų apskaitytos visos ūkinės finansinės operacijos, ūkiniai įvykiai, kuriuose būtų detalizuoti duomenys pagal ūkio subjektus ir fizinius asmenis, įsipareigojimai, atsiskaitymai, o taip pat, suvestiniai apskaitos registrai pagal buhalterines sąskaitas, kurių duomenimis apskaičiuojamos ir deklaruojamos pajamos, mokesčiai (PVM, pelno), kurių pagrindu sudaromos finansinės ataskaitos, negauti. Todėl nustatyti, ar tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. liepos 31 d.) visos ūkinės finansinės operacijos buvo apskaitytos ir pagrįstos dokumentais (negalima pritaikyti palyginimo metodo), ar VMI pateiktose deklaracijose įrašyti duomenys dokumentais pagrįsti (įrašytų duomenų teisingumo), ar (duomenys neskelbtini) teisingai apskaičiavo ir sumokėjo mokesčius į valstybės biudžetą, nėra galimybės.

Jeigu (duomenys neskelbtini) neišsaugojo laikotarpio nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. liepos 31 d. apskaitos dokumentų ir registrų, (duomenys neskelbtini) nesilaikė BAĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies nuostatos „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis”. Todėl negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. liepos 31 d.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2017).

Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-7-304-976/2016, 2K-123-1073/2020, 2K-10-648/2022). Konstatuojant kaltę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija), pakanka nustatyti, kad kaltininkas žinojo, jog atitinkami buhalterinės apskaitos dokumentai neatitinka tikrovės, o ne tai, kad jis pats šiuos dokumentus suklastojo. Asmens žinojimas, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuoti duomenys yra klaidingi, gali pasireikšti įvairiai – jis gali pats suklastoti dokumentus, gali žinoti, kad dokumentai formos, rekvizitų prasme yra tvarkingi, tačiau realios finansinės operacijos nebuvo atliktos ir kt. (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-495/2022).

BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, Nr. 2K-26-788/2017).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą ir jos pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad, kad byloje įrodyta, jog T. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaulingo (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos tvarkymo).

Kaltinamasis T. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2021 m. vasario 19 d. bei faktiškai vykdė direktoriaus pareigas. Įmonės apskaitą tvarkė V. S., visus pirminius dokumentus pateikdavo minėtam asmeniui, kuris įtraukdavo juos į registrus. Kadangi (duomenys neskelbtini) nebuvo PVM mokėtoja, PVM deklaracijos VMI teiktos nebuvo, o dėl PM deklaracijų nieko pasakyti negali, nes neatsimena – tą daryti buvo įpareigotas V. S. Apskaitą tvarkantis asmuo V. S. mirė (duomenys neskelbtini) bei visa apskaita liko pas šį. Jis (T. A.) turėjo tik tuos registrus, kuriuos V. S. jam buvo siuntęs el. paštu, o būtent tų, kurie įrašyti pranešime apie įtarimą, kopijas. Kuomet VMI pradėjo įmonės patikrinimą, visus turimus dokumentus buvo pateikęs patikrinimui. Nuo 2021 m. įmonė veiklos nevykdė, todėl nusprendė ją parduoti. Dėl įmonės pardavimo kreipėsi į pažįstamą V. R., kuris užsiima įmonių pirkimais – pardavimais. Ar V. R. buvo perdavęs kažkokius dokumentus, neatsimena, bet mano, kad buvo jam perdavęs įmonės registracijos dokumentus, nes apskaitos jokios neturėjo. Pripažįsta, kad jis (T. A.), kaip įmonės direktorius, privalėjo saugoti apskaitą įstatymo nustatytais terminais bei buvo už ją atsakingas. Šiai dienai jokių apskaitos dokumentų neturi ir pateikti negali. Kur jie yra, nežino. Pirmiau aptartus kaltinamojo parodymus ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes patvirtina VMI atlikto (duomenys neskelbtini) operatyvinio patikrinimo turinys bei 2023 m. spalio 19 d. apžiūros protokole užfiksuota VMI Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės B. D. išvada. Iš pirmiau nurodytų procesinių dokumentų turinio matyti, kad kaltinamasis T. A. pateikė tik labai nedidelę dalį apskaitos dokumentų, remiantis kuriais nėra galimybės nustatyti įsipareigojimų, debitorinių, kreditorinių skolų dydžio, taip pat ar laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. visos ūkinės finansinės operacijos buvo apskaitytos ir pagrįstos dokumentais (negalima pritaikyti palyginimo metodo). Taip pat pripažinta, kad jeigu (duomenys neskelbtini) neišsaugojo laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. apskaitos dokumentų ir registrų, (duomenys neskelbtini) nesilaikė BAĮ 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų, ko pasėkoje negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pripažinta ir tai, kad (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nebuvo PVM mokėtoja, deklaracijų VMI neteikė, finansinės atskaitomybės Registrų centrui neteikė. Visi pirmiau aptarti ir tarpusavyje sutampantys įrodymai, kurie taip pat vienas kitą papildo ir detalizuoja, patvirtina, kad kaltinamasis T. A. atliko jam inkriminuotus i objektyvioje tikrovėje pasireiškusius veiksmus – apgaulingai tvarkė jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko atsirado ir jam inkriminuoti padariniai - o būtent tai, kad iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Įvertinus pirmiau išdėstytų tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą papildančių įrodymų, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis T. A. padarė jam inkriminuotą ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o būtent - apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini), teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: jis, nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2021 m. vasario 19 d., būdamas (duomenys neskelbtini) akcininku ir vadovu, valdydamas šią bendrovę, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas, vadovaujantis BAĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, pažeisdamas BAĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies nuostatą „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymas nuostatomis”, taip pat pažeidė Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“, nes sunaikino ir neišsaugojo (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų bei tyrimui nepateikė (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų (išskyrus 2018 m. 08-12 mėn. suminį kasos registrą „272 KASA“, 2018 m. 12 mėn. suminį atsiskaitymų su tiekėjais registrą „TIEKĖJAI Sąskaita 443“, išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrą 2018 m., bei 2018 m. 08-12 mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius ir 2018 m. 07-12 mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius), todėl iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ši T. A. inkriminuota nusikalstama veika (dėl apgaulingo (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos tvarkymo) pagrįstai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Taip pat teismas, išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą ir jos pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad, kad byloje įrodyta, jog T. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaulingo (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos tvarkymo).

Kaltinamasis T. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. liepos 31 d., įmonės apskaitą tvarkė V. S. Pirminius dokumentus teikdavo V. S. tiek fiziškai, tiek elektroniniu paštu. Deklaracijas VMI teikdavo pats. 2020 m. liepos 31 d. įmonė buvo parduota S. Š., kadangi įmonė veiklos nevykdė, nuo balandžio mėnesio buvo išregistruota iš PVM mokėtojo. Dėl įmonės pardavimo taip pat kreipėsi pas V. R., kuris tvarkė visus formalumus. Kažkiek dokumentų, kuriuos turėjo, buvo perdavęs S. Š., tačiau, ar buvo pasirašytas dokumentų priėmimo – perdavimo aktas, neatsimena. Akto neturi, taip pat neturi jokių įmonės apskaitos dokumentų. Kiek žino, S. Š. yra miręs. Pripažįsta, kad jis (T. A.), kaip įmonės direktorius, privalėjo saugoti apskaitą įstatymo nustatytais terminais bei buvo už ją atsakingas. Šiai dienai jokių apskaitos dokumentų neturi ir pateikti negali. Kur jie yra, nežino. Pirmiau aptartus kaltinamojo parodymus ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes taip pat patvirtina VMI pateikto pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo turinys bei 2023 m. spalio 19 d. apžiūros protokole užfiksuota VMI Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės B. D. išvada. Aptariamuose procesiniuose dokumentuose konstatuota, kad dokumentų apžiūrai (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai ir registrai (pagal buhalterines) už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. liepos 31 d., kuriuose būtų apskaitytos visos ūkinės finansinės operacijos, ūkiniai įvykiai, kuriuose būtų detalizuoti duomenys pagal ūkio subjektus ir fizinius asmenis, įsipareigojimai, atsiskaitymai, o taip pat, suvestiniai apskaitos registrai pagal buhalterines sąskaitas, kurių duomenimis apskaičiuojamos ir deklaruojamos pajamos, mokesčiai (PVM, pelno), kurių pagrindu sudaromos finansinės ataskaitos, negauti. Todėl nustatyti, ar tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. liepos 31 d.) visos ūkinės finansinės operacijos buvo apskaitytos ir pagrįstos dokumentais (negalima pritaikyti palyginimo metodo), ar VMI pateiktose deklaracijose įrašyti duomenys dokumentais pagrįsti (įrašytų duomenų teisingumo), ar (duomenys neskelbtini) teisingai apskaičiavo ir sumokėjo mokesčius į valstybės biudžetą, nėra galimybės. Jeigu (duomenys neskelbtini) neišsaugojo laikotarpio nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. liepos 31 d. apskaitos dokumentų ir registrų, (duomenys neskelbtini) nesilaikė BAĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, todėl negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. liepos 31 d. Visi pirmiau aptarti ir tarpusavyje sutampantys įrodymai, kurie taip pat vienas kitą papildo ir detalizuoja, patvirtina, kad kaltinamasis T. A. atliko jam inkriminuotus i objektyvioje tikrovėje pasireiškusius veiksmus – apgaulingai tvarkė jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko atsirado ir jam inkriminuoti padariniai - o būtent tai, kad iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. liepos 31 d.

Įvertinus pirmiau išdėstytų tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą papildančių įrodymų, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis T. A. padarė jam inkriminuotą ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o būtent - apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini), teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: jis, nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. liepos 31 d., būdamas (duomenys neskelbtini), akcininku ir vadovu, valdydamas šią bendrovę, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas, vadovaujantis BAĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, pažeisdamas BAĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies nuostatą „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymas nuostatomis”, taip pat pažeidė Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, kuriuose nurodyta, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“, nes sunaikino ir neišsaugojo (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų bei tyrimui nepateikė (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. liepos 31 d.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ši T. A. inkriminuota nusikalstama veika (dėl apgaulingo (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos tvarkymo) pagrįstai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamais T. A. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Dėl skirtinos bausmės

Už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, asmuo baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Teismas, skirdamas bausmę T. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes. T. A. padarė du nusikaltimus, priskirtinus apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 222 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl šių nusikalstamų veikų padarymo prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį T. A.. Kaltinamasis yra dirbantis, baustas administracine tvarka, dažniausiai už Kelių eismo pažeidimus, dauguma paskirtų baudų sumokėtos. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, T. A. anksčiau buvo teistas vieną kartą Lietuvoje ir vieną kartą užsienyje, tačiau teistumai išnykę, todėl asmuo laikytinas neteistu. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus prokuroro prašomą bausmę – baudą. Prokuroro pasiūlytų bausmių dydžiai – po 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą už abiejų BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų įvykdymą, kas atitinka minimalų baudos, skirtinos už apysunkio nusikaltimo padarymą, dydį (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas), atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikų pobūdį, parinkti pagrįstai. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtinos bausmės, yra teisingos ir proporcingos, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kaltinamajam skirtinos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant, pridedamos bausmės dydį nustatant lygų pusei paskirtos baudos bausmės, paskiriant subendrintą bausmę – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir paskiriant galutinę 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Proceso išlaidų byloje nėra, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaulingo (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos tvarkymo), skirti jam 100 MGL (5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

T. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaulingo (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos tvarkymo), skirti jam 100 MGL (5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti skirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, ir skirti T. A. subendrintą 150 MGL (7 500 EUr (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti T. A. galutinę 100 MGL (5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

T. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti T. A., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė