- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-19
- Bylos Nr.
- e2S-732-730/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04694-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- P. Ž., D. Ž., valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės P. Ž. įstatyminės atstovės V. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys P. Ž., D. Ž., valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti įstatyme nustatytą praleistą terminą S. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas S. Ž.. Pareiškėjas žinojo, kad tėvas buvo surašęs testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą paliko sutuoktinei, tai yra pareiškėjo mamai D. Ž., todėl po tėvo mirties ir nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Manė, jog nekorektiška klausti apie palikimo priėmimą, todėl neklausė mamos, ar ši priėmė palikimą po S. Ž. mirties. Nurodė, kad po brolio mirties iš mamos sužinojo, kad ji tėvo palikimo nepriėmė, kad po R. Ž. mirties įvyko restitucija ir tėvams sugrąžintas turtas. Mama sakė „padariau kvailysčių, mes nuo tavęs nuslėpėm“. Mano, kad buvo apgautas mamos ir brolio, dėl ko nepriėmė palikimo laiku. Jei būtų žinojęs, kad mama nepriėmė palikimo, lygiai taip pat kaip ir brolis būtų kreipęsis dėl tėvo palikimo priėmimo. Mano, kad brolis priėmė palikimą, nes jis gyveno pas mamą. Pareiškėjui buvo žinoma, kad mama turėjo bylą su valstybe dėl turto, kuris buvo padovanotas broliui, tačiau pats toje byloje nedalyvavo ir joje sprendžiamų aplinkybių nežinojo. Paklausdavo mamos, ar jai nereikia finansinės pagalbos advokato išlaidoms, tačiau mama sakydavo, kad viskas gerai, pagalbos nereikia. Tik po brolio mirties sužinojo ir tai, kad brolis kreipėsi dėl tėvo palikimo priėmimo. Prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, kad galėtų paveldėti po tėvo mirties. Patvirtino, kad tėvo mirties dieną didelių skolų neturėjo, nes dar prieš S. Ž. mirtį pardavė nekilnojamą turtą ir padengė skolas, buvo likę tik keli šimtai eurų skolos.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoto asmens P. Ž. įstatyminė atstovė V. Č. teismo posėdžio metu prašė netenkinti pareiškimo, nes, jos manymu, pareiškėjas apie viską, kas vyksta šeimoje, žinojo. Buvo statomi penki kotedžai. Tai buvo šeimos projektas, trys skirti pardavimui, vienas buvo tėvų, o kitas R. Ž.. Nurodė, kad su R. Ž. pradėjo gyventi kartu (duomenys neskelbtini), santuokoje nebuvo, jiems gimė dukra P. Ž.. Kai dukrai buvo (duomenys neskelbtini) mėnesiai, buvo susipykę su R. Ž., nuo tada jis pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Jų santykiai buvo permainingi, tačiau jie bendravo, dalyvaudavo šeimos šventėse. Nurodė, kad S. Ž. mirties dieną gyveno su R. Ž. savo mamos sode. R. Ž. kartu su pareiškėju kurį laiką kartu dirbo ir (duomenys neskelbtini), todėl keista, kaip pareiškėjas gali nežinoti, kas vyko šeimoje. Pareiškėjas grįždavo iš (duomenys neskelbtini) dažnai, važiuodavo pas tėvus. Kai 2019 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo dukros vardu, jai buvo atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Tada sužinojo apie pareiškėjo procesą dėl palikimo priėmimo, kreipėsi dėl proceso atnaujinimo. Apie tai, kad D. Ž. buvo paliktas testamentas nežinojo. Apskritai daug aplinkybių sužinojo iš teismo proceso. Mano, kad pareiškėjas ir D. Ž. buvo teisiami, todėl S. Ž. mirties dienai pareiškėjas turėjo skolų ir negalėjo priimti palikimo.
3. Suinteresuotas asmuo D. Ž. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su pareiškimu sutiko ir prašė atnaujinti pareiškėjui terminą palikimui priimti. Paaiškino, kad po vyro mirties patyrė šoką, paskui po mėnesio mirė jos brolis, tuo pačiu metu prižiūrėjo mamą sergančią senatvine demencija. S. Ž. buvo surašęs testamentą jos naudai, apie tai žinojo visa šeima. Nepriėmė palikimo po vyro S. Ž. mirties, nors jis testamentu turtą buvo palikęs jai. Tuo metu buvo „nepajėgi“ tam, tačiau pasakė kartu gyvenusiam sūnui R. Ž. eiti pas notarę. Grįžęs iš notarės R. Ž. pasakė, kad pusė turto liks jai. Pareiškėjui nepasakė, kad nepriėmė palikimo pagal testamentą. Mano, jog taip pasielgė dėl to, kad sūnus R. Ž. buvo mylimiausias, gyveno kartu su ja, o pareiškėjas turėjo šeimą, gyveno (duomenys neskelbtini). Mano, kad taip nuskriaudė pareiškėją, blogai padarė nepasakydama apie palikimo nepriėmimą. Mano, kad jei būtų pasakiusi, pareiškėjas kartu su broliu būtų kreipęsis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjui apie palikimo nepriėmimą ir tai, kad po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi R. Ž. pasakė tik po sūnaus R. Ž. mirties. Apie bylas pareiškėjui nepasakojo, sakė jam „nesikišk, ne tavo reikalas“. Šiuo metu esamu turtu rūpinasi pareiškėjas ir ji pati. Sūnus pjauna žolę, žiemą pašildo patalpas, kad nesusprogtų vamzdžiai, ji apmoka vandens ir elektros išlaidas.
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ prašo pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo nagrinėti teismo nuožiūra ir atstovui nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi pareiškimą tenkino, atnaujino pareiškėjui įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo S. Ž., (duomenys neskelbtini) mirties, priimti, priteisė iš suinteresuoto asmens P. Ž. įstatyminės atstovės V. Č. 867 EUR bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui ir priteisė iš pareiškėjo 538 EUR bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens P. Ž. įstatyminei atstovei V. Č..
6. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad pareiškėjas yra D. Ž. ir S. Ž. sūnus. S. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai turėjo nekilnojamojo turtą – žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), bei pastatą - gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). S. Ž. 2013 m. liepos 30 d. sudarė testamentą, kuriuo savo turtą paliko sutuoktinei D. Ž.. Suinteresuotas asmuo D. Ž. po sutuoktinio S. Ž. mirties dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir palikimo nepriėmė. Pareiškėjo brolis R. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) ir testamentų registro duomenimis, R. Ž. (duomenys neskelbtini) padavė pareiškimą dėl S. Ž. palikimo priėmimo. Suinteresuotas asmuo P. Ž. yra R. Ž. dukra, kurios įstatyminė atstovė pateikė įrodymus, jog kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau notarė atsisakė išduoti liudijimą, kadangi dėl to pačio turto kreipėsi ir pareiškėjas A. Ž..
7. Pirmosios instancijos teismas dėl termino atnaujinimo pagrindų nurodė, kad pareiškėjo šeimoje buvo žinoma, kad tėvas testamentą surašė pareiškėjo mamos, tai yra D. Ž. naudai, tačiau D. Ž. palikimo nepriėmė, pareiškėjui šio fakto nenurodė. Teigia, kad pareiškėjui aplinkybes dėl nepriimto palikimo paaiškino po R. Ž. mirties (duomenys neskelbtini). Teismas ištyręs rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatavo, kad P. Ž. įstatyminės atstovės teiginiai, kad pareiškėjas negalėjo nežinoti, kas vyksta jo šeimoje laikytini subjektyvia nuomone ir nepagrįstomis prielaidomis. Pažymėjo, kad įstatyminė atstovė apie tam tikras šios šeimos gyvenimo aplinkybes sužinojo tik dalyvaudama teismo procese. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini), tik trumpam grįždavo į Lietuvos Respubliką, todėl minėtos aplinkybės sudaro pagrindą pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
8. Pirmosios instancijos teismas taip pat deklaratyviais argumentais laikė ir P. Ž. atstovės argumentus, jog pareiškėjas vengė priimti palikimą dėl turimų įsiskolinimų. Teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus konstatavo faktą, kad pareiškėjas skolas grąžino iki tėvo mirties, tai yra (duomenys neskelbtini) teismui grąžintas įvykdytas vykdomasis raštas dėl 52 250,98 EUR išieškojimo iš pareiškėjo. Taigi, dar iki tėvo mirties pareiškėjas buvo įvykdęs pinigines prievoles, kilusias pagal Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendį, kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu. Todėl teiginiai, kad pareiškėjas sąmoningai nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes nenorėjo, kad į palikimą būtų nukreiptas išieškojimas pagal neva turėtas pinigines prievoles atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas žinojo apie atsiradusį palikimą, bet sąmoningai vengė jį priimti. Nenustatyta, kad pareiškėjas paveldėjimo teisės neįgyvendino dėl aplaidumo, tačiau dėl objektyvių priežasčių – įsitikinimo, kad palikimą po tėvo mirties priėmė D. Ž..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį ir klausimą spręsti iš esmės - pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo ir D. Ž. paaiškinimus. Teigia, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo keitė poziciją, kadangi nurodė, kad nežinojo apie palikimo priėmimą, S. Ž. valdytą nuosavybę, o vėliau teismui paaiškino, jog nežinojo, kad palikimo nepriėmė D. Ž.. Pažymi, kad D. Ž. paaiškinimai, jog nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo yra neteisingi, kadangi ji pati parengė notarui raštą dėl palikimo priėmimo.
9.2. Apeliantė nurodo, kad pareiškėjas dėl palikimo priėmimo nesikreipė sąmoningai, dėl vykstančio teisminio ginčo. Teigia, kad vykstant teisminiam ginčui S. Ž. mirė ir po jo mirties nustatytu terminu palikimui priimti kreipėsi tik R. Ž.. Nurodo, kad pareiškėjas galėjo laiku ir tinkamai išreikšti savo valią priimti palikimą, tačiau to nepadarė. Savo norą paveldėti turtą pareiškė tik tada, kai mirė brolis R. Ž. ir paaiškėjo, kad įpėdine taps P. Ž.. Pažymi, kad teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad R. Ž. buvo priėmęs palikimą - nekilnojamąjį turtą, todėl atnaujinti terminą palikimui priimti nėra teisinio pagrindo.
9.3. Apeliantė nurodo, kad pareiškėjas būdamas jaunas ir išsilavinęs privalėjo būti atidus ir rūpestingas, laiku kreiptis ir išreikšti savo valią priimti palikimą po tėvo mirties. Aplinkybė, kad pareiškėjas neva nežinojo, koks turtas liko po tėvo mirties, negali būti pripažinta svarbia, sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo. Pažymi, kad teismas neįvertino šalių interesų pusiausvyros, neatsižvelgė į tai, kad mažametė P. Ž. neturi gyvenamojo būsto, o tinkamas gyvenimo sąlygas galima užtikrinti tik paveldėjus ginčo turtą. Teigia, kad šiuo atveju mažamečio vaiko interesai turi būti vertinami aukščiau už suaugusio ir savarankiško asmens teisę laiku įgyvendinti savo lūkesčius.
Atsiliepimas
10. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš P. Ž., atstovaujamos įstatyminės atstovės V. Č. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
10.1. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismo išvados prieštarauja pareiškėjo prašyme dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nurodytoms aplinkybėms. Teigia, kad teismui paaiškino, kad žinojo, jog visą turtą tėvas paliko mamai ir pareiškėjas neneigė fakto žinojo apie testamentą. Tai, kad pareiškėjas teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog jis buvo įsitikinęs, kad mama priėmė palikimą pagal testamentą, ir todėl nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nelaikytinos pozicijos keitimu, nes iš esmės neprieštarauja pareiškime nurodytoms priežastims. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog D. Ž. nurodė klaidingas aplinkybes jog į notarę nesikreipė, kadangi D. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad vieną kartą pas notarą buvo nuėjusi, kai reikėjo sutvarkyti palikimą pagal įstatymą. Paveldėjimo byloje esantis D. Ž. pareiškimas patvirtina, kad ji į notarą kreipėsi vieną kartą ir tik po pusės metų nuo vyro mirties. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nėra pagrindo netikėti priesaiką davusio suinteresuoto asmens paaiškinimais.
10.2. Pareiškėjas nurodo, kad apeliantės argumentai, jog pareiškėjas nesikreipė dėl palikimo priėmimo sąmoningai yra įrodymais nepagrįstos prielaidos. Pažymi, kad argumentai, jog mažametė P. Ž. neva neturi jokio gyvenamojo būsto, todėl užtikrinti jai normalias gyvenimo sąlygas galima tik įgyvendinus jos paveldėjimo po tėvo mirties teisę. Teigia, kad šia aplinkybe pirmosios instancijos teisme apeliantės įstatyminė atstovė nesirėmė, o ir be to, byloje nėra duomenų, kad P. Ž. neturėtų gyvenamojo būsto ar gyventų prastomis sąlygomis, kaip galima suprasti iš tokio apeliantės paaiškinimo. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad mažametė gyvena kartu su savo mama prestižiniame rajone.
10.3. Pareiškėjas nurodo, kad yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą po tėvo S. Ž. mirties, o P. Ž. – antros eilės. Atnaujinus pareiškėjui praleistą terminą palikimui priimti, P. Ž. ir pareiškėjas A. Ž. paveldės turtą lygiomis dalimis, todėl bus išlaikytas interesų balansas, nepažeidžiant viešojo intereso. Teigia, kad terminas praleistas ne dėl aplaidumo ar nerūpestingumo, bet dėl objektyvių priežasčių. Nurodo, kad visą laiką iki pat brolio mirties, pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad testamentu palikto turto savininkė yra jo mama, ir neturėjo jokio pagrindo manyti, kad yra kitaip. Jei pareiškėjas būtų žinojęs, kad mama nepriima palikimo, pareiškėjas būtų laiku priėmęs palikimą.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo D. Ž. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
11.1. Nurodo, kad apeliantės argumentai, jog pareiškėjas sąmoningai nepriėmė palikimo yra nepagrįsti, byloje nėra rašytinų įrodymų pagrindžiančių apeliantės nurodytas aplinkybes. Teigia, kad fakto, jog palikimo nepriėmė pareiškėjas nežinojo, kadangi apie šią aplinkybę buvo informuotas tik R. Ž., kuris ir kreipėsi dėl palikimo priėmimo. Nurodo, kad apie faktą, jog palikimo, palikto testamento pagrindu D. Ž. nepriėmė, pareiškėjas sužinojo tik po sūnaus R. Ž. mirties.
11.2. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentais, kad nurodė klaidingas aplinkybes teismui apie palikimo priėmimą, kadangi kreipėsi į notarą dėl ½ turto dalies priėmimo pagal įstatymą. Teigia, kad teismo posėdžio metu paaiškintos aplinkybės yra teisingos, teismo posėdžio metu nemelavo, kadangi davė priesaiką teismui.
11.3. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentais, jog šiuo atveju nukentės nepilnametės P. Ž. interesai, kadangi pareiškėjas ir P. Ž. turtą paveldėtų lygiomis dalimis. Mano, kad P. Ž. atiteksianti palikimo dalis yra pakankama jos interesų užtikinimui, be to, šiuo metu P. Ž. gyvena naujos statybos name, gerame rajone, kas reiškia, kad P. Ž. gyvenimo sąlygos yra pakankamai geros. Pažymi, kad pareiškėjui neatnaujinus termino būtų pažeisti jo teisėti interesai palikimo priėmimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
14. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su teismo nutartimi, kuria nutarta atnaujinti įstatyme nustatytą praleistą terminą pareiškėjui po S. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes dėl termino praleidimo priežasčių, neatsižvelgė į tai, kad terminą pareiškėjas praleido sąmoningai. Nurodo, kad tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo D. Ž. teismui nurodė neteisingas faktines aplinkybes, keitė poziciją bylos nagrinėjimo metu. Pažymi, kad šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus.
15. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 14 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl termino atnaujinimo klausimo palikimui priimti tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir taikė materialinės teisės normas.
16. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimtas dviem būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, tai yra, kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
17. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
19. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo atnaujinti terminą priimti palikimą po jo tėvo mirties. Pareiškėjas iš esmės nurodo, kad terminas praleistas dėl šių priežasčių: Pirma - pareiškėjas žinojo, kad turtas S. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), testamentu yra paliekamas jo motinai D. Ž., tačiau D. Ž. palikimo testamento pagrindu nepriėmė ir apie šią aplinkybę pareiškėjas sužinojo tik po brolio R. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), antra - pareiškėjas 10 metų gyveno (duomenys neskelbtini) ir retai lankydavosi Lietuvos Respublikoje. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad S. Ž., miręs (duomenys neskelbtini), testamentu turtą paliko sutuoktinei, pareiškėjo motinai - suinteresuotam asmeniui D. Ž.. Suinteresuotas asmuo D. Ž. turto testamento pagrindu nepriėmė. S. Ž. ir D. Ž. sūnus R. Ž. priėmė tik dalį palikimo, tačiau liko nepriimtas S. Ž. nekilnojamasis turtas.
20. Apeliantė atskiruoju skundu iš esmės nurodo, kad pareiškėjas sąmoningai praleido terminą palikimui priimti, be to tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo D. Ž. teismui nurodė neteisingas faktines aplinkybes, keitė poziciją bylos nagrinėjimo metu. Pažymi, kad šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus.
21. Pažymėtina, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant svarbių realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatymas (nutarties 16 punktas) reikalauja, kad įpėdinis būtų aktyvus ir nustatytu būdu bei terminais priimtų palikimą arba išreikštų valią palikimui priimti, todėl pasyvumas tokiose situacijose vertinamas kaip atsisakymas nuo teisės. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl termino atnaujinimo pagrindų.
22. Pirma - procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės, į bylą pateikti įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina pareiškėjo siekį paveldėti mirusiojo tėvo turtą ir leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą (CPK 185 straipsnis), kad pareiškėjas apie faktą, jog mirusio S. Ž. turto motina, tai yra suinteresuotas asmuo D. Ž. testamento pagrindu nepriėmė, anksčiausiai sužinojo po R. Ž. mirties, tai yra jau po (duomenys neskelbtini) ir nedelsdamas kreipėsi teisinės pagalbos (2019 m. birželio 11 d. atstovavimo sutartis), kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Apeliantė iš esmės įrodinėja, kad pareiškėjas palikimo nepriėmė sąmoningai dėl vykstančio teisminio proceso, tačiau teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, su šiais argumentais nesutinka. Šiuo atveju apeliantė atskiruoju skundu iš esmės nurodo spėjimus dėl suinteresuoto asmens D. Ž., mirusiojo R. Ž. galimų elgesio motyvų nepriimant S. Ž. turto teisminio proceso metu, teigia, kad šie asmenys turto nepriėmė dėl vykstančio teisminio proceso, tačiau šie argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad teismo sprendimas (nutartis) negali būti grindžiamas spėjimais ar prielaidomis (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
23. Antra, teismas įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, chronologinę įvykių seką (nutarties 19 ir 22 punktai), nesutinka su apeliantės argumentais, jog pareiškėjas sąmoningai vengė išreikšti valią dėl palikimo priėmimo. Pirmiausia, teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo ir suinteresuoto asmens D. Ž. paaiškinimais, jog apie faktą, kad S. Ž. turtas, kurį S. Ž. testamentu paliko pareiškėjo motinai, suinteresuotam asmeniui D. Ž., yra nepriimtas, pareiškėjas anksčiausiai sužinojo po brolio R. Ž. mirties, tai yra jau po (duomenys neskelbtini).. Kaip matyti būtent po brolio R. Ž. mirties pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas priimti tėvo, tai yra S. Ž. palikimą, kreipėsi į advokatę dėl teisinės pagalbos ir 2019 m. birželio 19 d. teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Nurodytos aplinkybės, chronologinė įvykių seka ir byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių apie galimai tėvui priklausantį turtą sužinojo pavėluotai ir neturėjo galimybės kreiptis dėl šio palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo D. Ž. pripažįsta, kad pareiškėjas apie faktą, jog tėvo turtas testamento pagrindu paliktas motinai yra nepaveldėtas sužinojo jau po R. Ž. mirties ir šis faktas anksčiau pareiškėjui nebuvo žinomas.
24. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką nurodytą 18 punkte, į bylos faktines aplinkybes (nutarties 19-23 punktai), konstatuojama, kad šiuo atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl termino praleidimo priežasčių egzistavo ir jos laikytinos svarbiomis pateisinti termino praleidimą. Kaip matyti suinteresuotas asmuo, kuriam testamento pagrindu buvo paliktas turtas - D. Ž. (mirusiojo sutuoktinė) pretenzijų į paveldimą turtą nereiškia, kitas pirmos eilės įpėdinis R. Ž. (mirusiojo sūnus) mirė (duomenys neskelbtini), šiuo atveju pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 punktas) ir P. Ž., atstovaujama įstatyminės atstovės yra antros eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 2 punktas). Vertinant į termino praleidimo priežastis pažymėtina, kad pareiškėjas po sužinojimo apie palikimo nepriėmimo faktą ėmėsi aktyvių veiksmų ir buvo rūpestingas ir byloje vertinant pareiškėjo elgesį nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas elgėsi ir savo teises įgyvendino nerūpestingai bei aplaidžiai (CK 1.5 straipsnis). Todėl, teismo vertinimu, šios bylos kontekste pareiškėjo nurodyta aplinkybė – sąžiningas nežinojimas apie paveldimą turtą, pripažintina svarbia priežastimi palikimo priėmimo terminui praleisti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
25. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė su atskiruoju skundu taip pat nurodo naujas ir pirmosios instancijos teismo neištirtas aplinkybes dėl nepilnametės interesų turėti gyvenamąjį būstą. Pažymėtina, kad teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjų, prašančių atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti.
26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog šiuo atveju bus neproporcingai pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Pirma - pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo įrodinėjama, kad paveldimu turtu buvo naudojamasi ir gaunama nauda iš jo buvo skirta tenkinti nepilnamečio vaiko poreikius. Antra - nepateikta duomenų ir neįrodinėta, kad nepilnamečio vaiko turtinė padėtis akivaizdžiai pablogėtų. Trečia - priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nepilnametis vaikas yra atstovaujamas įstatyminės atstovės, visuose procesiniuose dokumentuose nurodyta vaiko gyvenamoji vieta su įstatymine atstove, todėl argumentai jog nepilnametis vaikas neturi gyvenamosios vietos ir ji bus užtikrinta tik paveldint visą turtą neleidžiant jo dalies paveldėti pirmos eilės įpėdiniui - pareiškėjui, laikytini deklaratyviais ir neįrodytais, nurodytos priežastys nelaikytinos objektyviomis ir svarbiomis, o ir be to, pažeidžiantys pareiškėjo interesus (CPK 185 straipsnis).
27. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias praleisto termino palikimui priimti pratęsimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), teisingai vertino byloje esančius duomenis, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjų nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys yra svarbios ir teisingai išsprendė klausimą, todėl apeliantės atskirasis skundas netenkinamas. Dėl nurodyto, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš P. Ž. įstatyminės atstovės V. Č. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas patyrė 320 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu (CPK 98 straipsnis). Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų sudėtingumą, apimtį, į tai, kad bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacinių dydžių, nutaria priteisti pareiškėjui patirtas 320 EUR bylinėjimosi išlaidas iš P. Ž. įstatyminės atstovės V. Č. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
29. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš P. Ž. įstatyminės atstovės V. Č. 320 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjui A. Ž.