Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2023-07-26 · Civilinė byla Nr. 2YT-8626-674/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-07-26
Bylos Nr.
2YT-8626-674/2023
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00893-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Pareiškėjas
B. M.
Suinteresuotas asmuo
VĮ ,,Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-8626-674/2023Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00893-2023-1)Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TESMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 26 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,dalyvaujant pareiškėjui B. M., jo atstovui advokatui S. Jankauskui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas pateikė pareiškimą teismui ir prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, B. M., po savo motinos M. M. mirties (duomenys neskelbtini), priėmiau jos palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

2. Pareiškėjas pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina M. M.. Ji testamento nepaliko. Pareiškėjas yra vienintelis M. M. vaikas, tai yra vienintelis pirmos eilės įpėdinis. Jo tėvas R. M., kaip mirusiosios sutuoktinis, paveldėjo kartu, kaip pirmos eilės įpėdiniu. Nurodė, kad M. M. palikimą sudaro jai priklausanti dalis (duomenys neskelbtini) esančių 0.5300 ha žemės sklypo ir dalis 4/100 karvidės. Motinos M. M. mirties momentu pareiškėjas gyveno kartu su motina, tėvams priklausančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi abu tėvai buvo silpnos sveikatos, todėl ir jiems gyviems tebesant, jis rūpinosi visu namų ūkiu, tvarkė visus finansinius, ūkinius reikalus. Po motinos mirties su tėvu susitarė, kad motinos palikimą priims pareiškėjas, B. M., kaip pirmos eilės įpėdinis, faktiniu palikimo valdymu. Jis liko gyventi ir šiuo metu tebegyvena tame pačiame gyvenamajame name. Toliau rūpinasi ir tvarko visus ūkinius reikalus, moka visus reikiamus mokesčius, naudojasi visais po motinos mirties likusiais nekilnojamaisiais ir kitais daiktais: baldais, buitiniais namų apyvokos reikmenimis. Iš (duomenys neskelbtini) išduotų pažymų matyti, kad iki mirties M. M. ir jo, B. M., gyvenamoji vieta buvo deklaruota tuo pačiu adresu - (duomenys neskelbtini). Visa tai įrodo, kad jis po motinos mirties jos palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nei jis, nei mirusios sutuoktinis R. M. nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Priimdamas savo motinos M. M. palikimą faktiniu valdymu, savo valią išreiškė konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad palikimą priėmė bei išreiškėsavo valią tapti palikėjos turto savininku. Šiuo metu notaras atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, likusį po M. M. mirties, nes yra praleistas įstatymo nustatytas terminas paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas jam yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi galėčiau realizuoti paveldėjimo teisę. pareiškėjo tėvas R. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo R. M. mirties dėl jo palikimo priėmimo į notarų biurą jis kreipėsi ir paveldėjimo byla yra užvesta.

3. Pareiįkėjo atstovas advokatas S. Jankauskas, palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė B. M. pareiškimą tenkinti.

4. Liudytoja S. J. parodė, kad ji pareiškėją jau pažįsta apie 15 metų. Žino kada mirė M. M., tai buvo (duomenys neskelbtini). Po M. M. mirties liko dalis karvidės ir 53 arai žemės, kurią prižiūri sūnus B. M.. M. M. mirus, kiek žino, jos sutuoktinis nesusitvarkė palikimo. R. M. taip pat jau miręs.

5. Liudytojas A. A. parodė, kad B. M. pažįsta nuo 1995 metų. Gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Žino visą situaciją, padėdavo pareiškėjui visuose reikaluose. M. M. mirė prieš metus, o M. mirė po to praėjus devyniems mėnesiams. Kitų paveldėtojų nėra, nes B. M. buvo vienturtis sūnus, kuris po mamos mirties viską tvarkė.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo Valstybės Įmonė ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad B. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas B. M. yra palikėjos M. M. sūnus (b. l. 6). B. M. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). M. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Palikėja M. M. buvo sudariusi santuoką su R. M. (b. l. 8), kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). R. M. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Raseinių rajono 1-asis notarų biuras pateikė pažymą, kad dėl M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta (b. l. 10). M. M. turtą sudarė: bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausanti dalis 0,5300 ha žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), viešame registre registruoto R. M. vardu ir 4/100 pastato – karvidės UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), viešame registre registruoto M. M. vardu (b. l. 11, 12-17). Raseinių rajono 1-asis notarų biuras pateikė pažymą, kad dėl R. M., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo kreipėsi įpėdinis B. M. ir palikimą priėmė; palikimą sudaro: pastatai, žemės sklypai, piniginiai indėliai (b. l. 20).

8. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po M. M. mirties yra jos vaikas ir sutuoktinis. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Kaip matyti iš bylos duomenų, palikėja turėjo vieną vaiką B. M., kuris ir kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. B. M. per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas dėl paveldėjimo liudijimo B. M. išdavimo neprieštaraus, jei bus nustatyta, kad jis po palikėjos M. M. mirties perėmė jos turtą ir pradėjo faktiškai jį valdyti.

9. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą.

10. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).

11. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kaip nurodė pareiškėjas, jis dar palikėjai esant gyvai gyveno su tėvais ir tvarkėsi ūkyje. B. M. 2017 m. balandžio 24 d. deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena iki šiol, visu turtu rūpinasi kaip savu. Palikėjos turtu, neišskirdamas jokios dalies turto rūpinasi ir šiuo metu, jį prižiūri ir juo disponuoja. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojai. Iš aptarto laikytina, kad B. M. kaip palikėjos sūnus perėmė, pradėjo valdyti ir naudotis turtu priklausiusiu palikėjai. (CK 5.50 str. 2 d.)

12. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes B. M. turėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą po M. M. mirties. Pareiškėjas B. M. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad B. M. po M. M. mirties perėmė jai priklausiusį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojosi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Aurelija Petkevičienė