Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Nijolei Kanapeckienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei G. L., dalyvaujant išvadą duodančiai institucijai Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl skolos, be pagrindo įgytų lėšų, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei išlaikymo sumažinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dalyje atmestinas, o dalyje dėl skolos pagal su AB SEB banku 2006-12-18 sudarytą paskolos būstui statyti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo byla nutrauktina.

Kad prievolė pagal šalių su AB SEB banku 2006-12-18 paskolos būstui statyti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo solidari (CK 6.66 str.), atsakovė neginčijo. Ši solidari prievolė išnyko tik teismui šią solidarią šalių prievolę panaikinus, t.y. įsiteisėjus 2012-12-19 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimui prievolę perkelti ieškovui, šiuo atveju - įsiteisėjus 2012-12-19 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimui dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo, kuris buvo paliktas galioti 2013-12-23 Vilniaus apygardos teismo nutartimi.

Tačiau santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimas pasižymi tam tikrais CK ir CPK normose nustatytais ypatumais. Vienas iš jų yra toks, kad, nutraukdamas santuoką, teismas toje pačioje byloje turi išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (CPK 385 str. 1 d.).

Įstatymas – CK 3.59 str. - nustato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CPK 382 str. 4 d. numato, kad ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodomi duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti <...>.

CK 3.118 str. nustato, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas; pagal šio straipsnio 2 d., iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma; nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines kolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 str. 3 d.).

2012-12-19 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1394-213/2012 m., kuris įsiteisėjo 2013-12-23, Vilniaus apygardos teismui palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir yra įgijęs res judicata galią, šalių santuokoje įgytas turtas, teismui, vadovaujantis CK 3.118 str., sudarius turto balansą, padalytas, padalijant tiek šalių santuokoje įgyto turto aktyvą (jų turimus daiktus, lėšas, turtines teises), tiek ir pasyvą (skolinius įsipareigojimus). Teismas 2012-12-19 sprendimu nustatė bendrą laisvą nuo kreditorinių įsipareigojimų – dalytino turto – vertę (177727,59 Lt) ir padalijo jį natūra bei taikė kompensacijų mechanizmą už tenkančias didesnes turto dalis. Ieškovas minėtoje byloje reikalavimo dėl ½ dalies, t.y. 8981,65 Lt, ieškovo laikotarpiu nuo 2010-01-28 iki 2011-08-28 sumokėtos paskolos pagal su AB SEB banku 2006-12-28 sudarytą paskolos būstui statyti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nepareiškė. Šalių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas bei visi jų turtiniai reikalavimai vieno kitam yra išspręsti įsiteisėjusiu 2012-12-19 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu.

Taigi, konstatuotina, kad visos šalių turtinės pretenzijos, susijusios su jų santuokoje įgyto turto padalijiumu, o taip pat ir jų skolinių įsipareigojimų kreditoriams vykdymu, turėjo būti ir buvo išspręstos Trakų rajono apylinkės teismas 2012-12-19 sprendimu, įsiteisėjusiu, 2013-12-23 Vilniaus apygardos teismo nutartimi jį palikus galioti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinė byla dalyje dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 8981,65 Lt skolos pagal su AB SEB banku 2006-12-18 sudarytą paskolos būstui statyti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo nutrauktina CPK 293 str. 3 p. pagrindu.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 1776 Lt išlaikymo įsiskolinimą už S. L. išlaikymą nuo 2011-04-04 iki 2011-09-11. Nurodė, jog 2010-07-07 Trakų rajono apylinkės teismas sprendimu buvo nustatęs, kad prie S. L. išlaikymo atsakovė turi prisidėti 333 Lt per mėnesį. Kadangi šalių nepilnametė dukra S. L. nuo 2011-04-04 iki 2011-09-11 gyveno pas ieškovą, ir atsakovė šiuo laikotarpiu nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukterį, prie jos išlaikymo neprisidėjo, todėl iš jos už šį laikotarpį priteistina 1776 Lt išlaikymo suma (5 x 333 Lt + 111 Lt).

Kaip jau buvo paminėta, Trakų rajono apylinkės teismas 2010-07-07 sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, 2012-04-17 Vilniaus apygardos nutartimi palikus jį galioti, ir turi res judicata galią, šalių nepilnamečių vaikų G. L., gim. (duomenys neskelbtini), J. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vieta nustatė su atsakove G. L. jos gyvenamojoje vietoje bei priteisė iš ieškovo išlaikymą dukrai S. po 512 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2010-01-08 iki vaiko pilnametystės. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra S. L., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-04-04 iki 2011-09-11 gyveno ieškovo gyvenamojoje vietoje. Pagal CK 3.190 str. 1 d., ištuokos atveju nepilnamečio vaiko turto, šiuo atveju - išlaikymo, tvarkymo teisė (uzufrukto teisė) priklauso vienam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas. Taigi, išlaikymui skirtas lėšas pagal 2010-07-07 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą, nustačius šalių dukters S. gyvenamąją vietą su atsakove, tvarko atsakovė. Ieškovas nurodė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2011-04-04 iki 2011-09-11 neteikė jokio išlaikymo savo dukrai S., tačiau tai patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė (CPK 178 str.). Teismo posėdyje apklaustos liudytojos A. V. parodymai, kad atsakovė neprisidėjo prie savo dukters S. išlaikymo, kai ši gyveno pas ieškovą, vertintini kritiškai ir atmestini, kadangi liudytoja ir ieškovas V. L. yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį, todėl liudytoja A. V. yra suinteresuota šios bylos baigtimi. Nors laikotarpiu nuo 2011-04-04 iki 2011-09-11 šalių duktė S. L. gyveno pas ieškovą, tačiau vien ši aplinkybė nereiškia, jog atsakovė neteikė jai jokio išlaikymo. Kaip minėta, teismo sprendimu nepilnametės S. L. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatyta, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, tad teismas, nustatydamas S. L. gyvenamąją vietą su atsakove, kartu ją įpareigojo užtikrinti būstą nepilnamečiams vaikams, taip pat ir dukrai S.. Šalių dukrai S. laikinai būnant pas ieškovą, atsakovė privalėjo užtikrinti gyvenamąją vietą nepilnamečiams vaikams, mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, kurių didžioji dalis skaičiuojama pagal bute registruotų asmenų skaičių, o tai reiškia – ir dukrai S. tenkančią šių mokesčių dalį. Kaip nurodė ieškovas ir tai patvirtinama kitais byloje esančiais įrodymais bei tos pačios liudytojos A. V. parodymais, atsakovė ieškovui už tą laikotarpį, kurį dukra S. gyveno pas ieškovą, pervedė 2000 Lt, ir teigti, kad atsakovė neprisidėjo prie dukters S. išlaikymo tuo laikotarpiu, nėra jokio pagrindo. Kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, patvirtina net jo prašymu apklaustos liudytojos A. V. parodymai, kurį parodė, kad atsakovės ieškovui dukters S. išlaikymui kompensuoti siųstų pinigų – po 500 Lt per mėnesį, visiškai pakako S. išlaikymui, taigi, iš to galima daryti išvadą, kad ne tik atsakovė neįsiskolino ieškovui, bet jis tuo laikotarpiu sutaupė lėšų, nes S. jo teiktas išlaikymas beveik visiškai buvo jam grąžintas atsakovės. Atsakovė nurodė, kad tuo laikotarpiu, kai dukra S. svečiavosi pas ieškovą, jis nenupirko jai nei naujų drabužių, nei avalynės, S. atsakovės buvo aprūpinta tiek drabužiais, tiek avalyne, tiek mokyklos reikmenimis, ji (atsakovė) sumokėjo už S. mokymąsi meno mokykloje, davė dukrai dienpinigių; tai paneigiančių įrodymų ieškovas nepateikė. Ieškovas, pareiškęs šį reikalavimą, jo dydį nurodė ir grindė tuo, jog, kaip nurodė ieškovas, 2010-07-07 Trakų rajono apylinkės teismas sprendimu buvo nustatęs, kad prie S. L. išlaikymo atsakovė turi prisidėti 333 Lt per mėnesį; pažymėtina, kad teismo posėdyje ieškovas teigė, kad minėtu sprendimu teismas priteisė iš atsakovės 333 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį dukrai S., tačiau toks ieškovo argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi išlaikymas iš atsakovės šalių vaikams, taip pat ir S., nėra priteistas, bet teismas, spręsdamas šalių vaikams iš ieškovo priteistino išlaikymo dydžio klausimą, nustatęs, kad S. priteistinas 845 Lt per mėnesį išlaikymas, nustatė proporciją, pagal kurią kiekvienas iš tėvų turi prisidėti prie S. išlaikymo, ir koeficientą, kurį pritaikius sprendė, kad ieškovė S. turi teikti po 333 Lt per mėnesį, o atsakovas – po 512 Lt (t. 1, b.l. 14).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl 1776 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Nepatenkinus ieškovo reikalavimų dėl skolos, atsakovės nepagrįsto praturtėjimo būdu įgytų lėšų bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atmestinas kaip išvestinis ir nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo.

2010-07-07 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu (t. 1, b.l. 11-16) iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai S. L., gim (duomenys neskelbtini), po 512 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei išlaikymas nepilnamečiams vaikams G. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 495 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2012-04-17 Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2010-07-07 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo dalis dėl šalių santuokos nutraukimo ir išlaikymo vaikams priteisimo palikta nepakeista ir įsiteisėjo (t. 1, b.l. 56-66).

CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 str. str.). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Ieškovas paaiškino, jog po Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo 2012-04-17 iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis, nes iki 2012-12-19 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo buvusi solidari prievolė AB SEB bankui pagal 2006-12-18 paskolos būstui statyti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta jo asmenine prievole ir jam dabar tenka kas mėnesį sumokėti bankui po 885,66 Lt paskolos ir palūkanų. Tačiau teismas pažymi, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2012-12-19 sprendimu prievolė AB SEB bankui pripažinta asmenine ne tik atsakovės, bet ir paties ieškovo prašymu. Be to, šiuo sprendimu padalijus šalių santuokoje įgytą turtą ieškovo prašymu, kuriam neprieštaravo ir atsakovė, ieškovui ne tik perkelti skoliniai įsipareigojimai AB SEB bankui, bet ir natūra priteistas gyvenamasis namas, kurio statybai ši būsto paskola ir buvo suteikta.

Ieškovas savo turtinės padėties pablogėjimą, o tuo pačiu – atsakovės turtinės padėties pagerėjimą, ir atitinkamai, būtinumą, ieškovo nuomone, sumažinti iš jo šalių vaikams priteisto išlaikymo dydį, grindžia net ta aplinkybe, kad po santuokos nutraukimo iš AB „Lietuvos energija“ atsakovė pradėjo gauti pašalpą vaikų auginimui pagal kolektyvinę sutartį kasmet, kuri 2012 metais sudarė 3500 Lt, kurią anksčiau gaudavo jis – ieškovas. Šiam savo argumentui pagrįsti ieškovas pateikė 2013-03-19 pažymą Nr. SAD-844 apie išmokėtas pašalpas (t. 1, b.l. 107), kurioje nurodoma, kad atsakovei kaip darbuotojai turinčiai 3 vaikus, pagal kolektyvinę sutartį, buvo išmokėtos pašalpos 2011 m. rugsėjo mėnesį 2800 Lt ir 2012 spalio mėnesį 3500 Lt. Teismo vertinimu, išmokėtina pašalpa skirta ne asmeniniams atsakovės poreikiams tenkinti, o nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti; tokią pašalpos paskirtį nurodo pašalpos skyrimo kriterijus – turimų vaikų skaičius. Todėl šios pašalpos gavimas nereiškia, jog atsakovės turtinė padėtis pagerėjo.

Ieškovas nurodė, kad pasveiko dukra S. (jau nebeserga epilepsija), pateikė tai patvirtinančią pažymą (t. 2, b.l. 30), sūnus Justinas jau nebelanko muzikos mokyklos (t. 2, b.l. 28, 29). Visos šios aplinkybės, ieškovo nuomone, sudaro pagrindą sumažinti iš jo vaikams priteisto išlaikymo dydį. Teismas tokius ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus: tai, kad vieną mėnesį pagerėja vieno vaiko sveikata ar atėjus vasarai vaikas nustoja lankyti muzikos mokyklą, o kitą mėnesį atsiranda sveikatos problemų kitam vaikui arba pradeda lankyti kokį nors būrelį kitas iš trijų šalių vaikų vaikas (kaip nurodė teismo posėdyje atsakovė, atsirado sveikatos problemų dėl regėjimo šalių dukrai G., dėl ko dukra artimiausiu metu bus gydoma stacionare; taip pat paaiškino, kad sūnus, pasibaigus vasarai, toliau lanko muzikos mokyklą pas tą patį muzikos mokytoją, tačiau, pažymėtina, kad tai patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė), negali būti pagrindu kaskart keisti priteisto išlaikymo dydį.

Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovės atstovė, nuo teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo praėjo dar labai nedidelis laiko tarpas. Ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis išlaikymo vaikams iš jo priteisimo metu buvo 2450 Lt (t. 1, b.l. 14), o atsakovės – 1593 Lt; nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, 2012-04-17 Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad G. L. vidutinis darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio iki 2012 m. vasario mėnesio buvo 2093,78 Lt, o V. L. tuo pačiu laikotarpiu – 2707,90 Lt (t. 1, b.l. 64); šiuo metu, kaip nurodė ieškovas, jo vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 2517,35 Lt, taigi iš esmės ieškovo vidutinis darbo užmokestis nepasikeitė. Ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovo turimo turto sudėtis nepasikeitė, tačiau pasikeitė jo vertė, ieškovui atsirado daugiau finansinių įsipareigojimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas turi nemažai turto, jis, kaip nurodė pats ieškovas, yra sveikas, darbingas, todėl teismo nuomone, jeigu jam kyla sunkumų vykdant savo finansinius įsipareigojimus, taip pat ir mokant išlaikymą vaikams, jis turi teisę ir pareigą susirasti geriau apmokamą darbą. Pažymėtina, kad ieškovas apie savo finansines galimybes duoda prieštaringus paaiškinimus: ieškinyje nurodė, kad įvertinus jo pajamas ir išlaidas, jam nebelieka pajamų pragyventi, dėl to yra priverstas skolintis iš tėvų, o teismo posėdyje pažymėjo, kad jis dar turi padėti savo tėvams. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagerėjo atsakovės turtinė padėtis, tačiau tai pateikiančių įrodymų teismui nepateikė. Akivaizdu, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, realiai tenka didesnė rūpinimosi jais našta, kas kartais pareikalauja daugiau lėšų, negu teismo nustatytas išlaikymas, ką konstatavo ir Trakų rajono apylinkės teismas 2012-12-19 sprendime. Iš byloje esančių pažymų matyti, kad atsakovės vidutinis darbo užmokestis 2012 m. spalio mėnesį – 2013 m. kovo mėnesį siekė 1355,69 Lt arba 977, 91 Lt (atskaičius mokesčius) (5867,47 Lt /6 mėn.), o 2013-11-01 – 2178,00 Lt (t. 1, b.l. 126, 183). Todėl konstatuotina, kad nei ieškovo, nei atsakovės turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė.

Atsižvelgiant į visas anksčiau nurodytas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, įvertinus bylos duomenis (t. 1, b.l. 98-99; 101-103; 104; 105-106; 107, 108-112; 126, 184), iš kurių galima spręsti apie ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, į aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiais 2010-07-07 bei 2012-12-19 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimais, konstatuotina, kad ieškovo ir atsakovės turtinės padėties pasikeitimas po Trakų rajono apylinkės teismo 2010-07-07 sprendimo priėmimo nėra esminis. Atsakovės atstovė pagrįstai nurodė, kad ieškovas, pareiškęs reikalavimą dėl išlaikymo vaikams dydžio sumažinimo, analizuoja turtinę savo ir atsakovės padėtį, remdamasis prielaidomis ir išvedžiojimais (CPK 178 str.).

Ieškovas savo reikalavimą dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo iki 222 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui taip pat grindė tuo, kad sumažėjo vaikų poreikiai. Paaiškino, kad vaikų išlaikymui užtenka apie 600 Lt kiekvienam. Tačiau byloje duomenų, patvirtinančių, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai sumažėjo po Trakų rajono apylinkės teismo 2010-07-07 sprendimo priėmimo, nėra. Kaip pagrįstai nurodė atsakovės atstovė, vaikų poreikiai jiems augant ir didėjant infliacijai - nuo 2013-01-01 Vyriausybės nutarimu MMA nustatyta 1000 Lt (didėja maisto produktų, rūbų ir teikiamų paslaugų kainos) - nesumažėjo ir šiuo metų atsakovo skaičiuojamas teiktinas išlaikymas 55 proc. vos atitinka minimalią ir privalomą pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teiktiną sumą vaikų išlaikymui (500 Lt); Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje (t. 1, b.l. 120) taip pat pagrįstai pažymėjo, kad vaikams augant jų poreikiai gali tik augti, o ne priešingai – mažėti. Ieškovas remiasi ta aplinkybe, kad su juo gyvenančios A. V. nepilnametei dukrai užtenka 400 Lt išlaikymo, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad kiekvieno vaiko poreikiai yra skirtingi, o šiuo atveju priteistas ieškovo išlaikymo dydis atitinka būtinus vaikų poreikius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Pažymėtina, kad be būtiniausių vaikų poreikių yra ir individualūs vaikų poreikiai, jų kaip asmenybės vystimasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų būtinų vaikui vystytis sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šalių vaikų poreikiai nesumažėjo, todėl nėra pagrindo mažinti šalių nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymo dydį.

Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi išimtinai nepilnamečių vaikų interesais, todėl nenustačius, kad šalių turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, kad iš esmės pablogėjo ieškovo turtinė padėtis ar kad sumažėjo vaikų poreikiai, priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams nemažinamas ir šis ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas (CPK 178 str.).

Atsakovė atsiliepimu (t. 1, b.l. 43) prašė paskirti ieškovui V. L. už piktnaudžiavimą procesu piniginę baudą. Nurodė, kad ieškovas, turėdamas profesionalaus advokato pagalbą, dėl įsiteisėjusio 2010-07-07 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-551-424/2010, priimto dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu (CPK 293 str. 3 d.), ir dėl nagrinėjamo ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko 2012-12-19 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1394-213/2012 (CPK 296 str. 1 d.), piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis pareiškia naujus ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad ypatingai svarbu tai, kad dalis reikalavimų yra susiję su nepilnamete dukra S., su kuria ieškovas nebendrauja ir nepalaiko ryšių jau visus metus. Tik pareiškęs ieškinį teismui ieškovas pradėjo skambinėti dukrai, t.y. siekia manipuliuoti mergaitės jausmais. Toks ieškovo sąmoningas piktnaudžiavimas procesu yra ne tik nesąžiningas naudojimasis procesu, jis daro didžiulę žalą vaikams, todėl turi būti stabdomas.

CPK 95 str. 1 d. numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 str. 2 d. numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005).

Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Atsakovės prašyme dėl baudos skyrimo ieškovui nurodyti argumentai negali būti vienareikšmiškai vertinami kaip akivaizdus ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis; nors ieškovo reikalavimai, išskyrus reikalavimą dėl skolos pagal paskolos sutartį priteisimo, atmestini kaip nepagrįsti, tačiau teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovo reikalavimai pareikšti tais pačiais pagrindais, kuriais buvo pareikšti reikalavimai ir jau yra išnagrinėti šalių ginčai Trakų rajono apylinkės teismo 2010-07-07 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-551-424/2010 ir 2012-12-19 Trakų rajono apylinkės teismo 2012-12-19 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1394-213/2012. Todėl prašymas skirti baudą ieškovui netenkintinas.

Ieškovas 2013-09-25 rašytiniu prašymu (t. 1, b.l. 149) taip pat prašė skirti atsakovei G. L. iki 1000 Lt baudą už 2013-06-27 teismo nurodymo užtikrinti šalių nepilnametės dukters S. L. dalyvavimą (ieškovo prašymu) liudytoja 2013-09-13 teismo posėdyje neįvykdymą. Nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas šio prašymo nepalaikė, todėl teismas jo nenagrinėja. Pažymėtina, kad atsakovė pateikė teismui 2013-11-07 nepilnametės S. L. notaro patvirtintą pareiškimą, apie tai, kad ji atsisako duoti parodymus prieš save ir savo tėvus civilinėje byloje dėl išlaikymo sumažinimo (t. 2, b.l. 7), kas atitinka CPK 191 str. 2 d. nuostatas.

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimant sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.

Atmetus ieškinį dalyje, o dalyje nutraukus bylą, iš ieškovo atsakovei priteistina 3500 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str.), o ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos.

Iš ieškovo taip pat priteistina 85,69 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 79, 88, 92, 93, 96, 98, 176-178, 259-260, 265, 268-270, 375-380 straipsniais, 293 str. 3 p., 294 str., teismas

nusprendžia:

V. L. ieškinį G. L. dėl pagrindo įgytų lėšų, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaikams priteisti išlaikymo dydžio sumažinimo atmesti.

Civilinę bylą dalyje dėl V. L. ieškinį G. L. dėl skolos pagal su AB SEB banku 2006-12-18 sudarytą paskolos būstui statyti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo nutraukti.

Atsakovės G. L. prašymo dėl baudos skyrimo ieškovui V. L. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinti.

Priteisti iš V. L. 3500 Lt 00 ct bylinėjimosi išlaidų G. L.

Priteisti iš V. L. 85 Lt 69 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.