Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-125-365/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-11-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-01-31Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-31
Bylos Nr.
1A-125-365/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37002-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
Nuteistasis
A. K.
Advokatai
Ramūnas Vanagas, Valerijus Kirpičnikovas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-125-365/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37002-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.23.2.1; 2.4.6.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui, nuteistajam A. K. (A. K.) ir jo gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Ramūno Vanago (toliau – ir apeliantai) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. K. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir jam skirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir skirtas laisvės as (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. baudžiamuoju įsakymu, ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 19 d. 19.54 val. iki 2021 m. lapkričio 24 d. A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus nustatyta panaikinti.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patirtos A. K. ekstradicijos išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir iš A. K. priteista 1750,49 Eur dydžio išlaidos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pas A. K. atliktos kratos ir asmens kratos metu rastus ir paimtus pinigus – 588,98 Eur, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir iš pas A. K. atliktos kratos ir asmens kratos metu rastų ir paimtų pinigų – 588,98 Eur, perduotų saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasą, nuosprendžiui įsiteisėjus, 18 Eur konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą, kitą dalį grynųjų pinigų – 570,98 Eur nukreipti ekstradicijos išlaidoms atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

1. A. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir pardavė narkotinę medžiagą, o būtent: 2020 m. balandžio 19 d. vakare, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) miestelio apylinkėse, tyrimo nenustatytoje vietoje iš T. B. į skolą už 250 Eur neteisėtai įgijo 50 folijos lankstinukų su milteliais, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,0005914 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ne mažiau kaip 0,002 g narkotinės medžiagos – metadono bei narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakų, kurias automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur dalį šių narkotinių medžiagų suvartojo, o likusią dalį neteisėtai laikė iki 2020 m. balandžio 20 d. Po ko tą pačią dieną apie 16.00 val. dalį narkotinių medžiagų – 46 folijos lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno Vilniaus gatvėmis, kur važiuodamas link Liepkalnio-Pelesos g. sankryžos 3 folijos lankstinukus su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,0000214 g narkotinės medžiagos – karfentanilio bei narkotinių medžiagų – metadono ir kokaino pėdsakų už 18 Eur neteisėtai pardavė V. M., o kitą dalį gabeno toliau, kol tą pačią dieną Kauno g. 1A, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie tą pačią dieną 16.42 val. atliktos jo asmens kratos metu rado ir paėmė 43 folijos lankstinukus su milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,00055 g bei narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,002 g, tą pačią dieną apie 20.00 val. automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu rado ir paėmė 1 folijos lankstinuką su milteliais, kuriuose buvo narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,00001 g bei narkotinės medžiagos – metadono pėdsakų, taip pat tą pačią dieną apie 22.41 val. kratos metu pas V. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pareigūnai rado ir paėmė folijos lankstinuką su milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,00001 g bei narkotinės medžiagos – metadono pėdsakų.

Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, bylą išnagrinėjęs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, konstatavo, jog A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgęs į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamąjjį individualizuojančias savybes ir kitas reikšmingas aplinkybes, darė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant kaltinamajam tik laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis ir kuri sumažinta 1/3 (BK 64¹ straipsnis). Teismas nenustatė pagrindų skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę, taikant BK 62 straipsnio, BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 75 straipsnio nuostatas. Apylinkės teismas nustatęs, jog A. K. nėra sumokėjęs baudos, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. baudžiamuoju įsakymu, bausmę, skirtą skundžiamu nuosprendžiu, subendrino su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, taikant visišką bausmių sudėjimo būdą.

II. Apeliacinio skundo argumentai.

3. Nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Ramūnas Vanagas alternatyviai prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendį ir: 1) skirti nuteistajam A. K. švelnesnę bausmę sutrumpinant laisvės atėmimo laikotarpį bei neskiriant baudos, arba 2) bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:

3.1. Apeliantas ne tik padėjo išsiaiškinti šį savo nusikaltimą, bet ir padėjo atskleisti kitą sunkų nusikaltimą, nuo pat pradžių bendradarbiavo su teisėsauga (3 t. b.l. 141-142 ir 145-147) ir tik jo dėka kitas sunkus nusikaltimas buvo atskleistas (bylos Nr. 1-77-581/2021). Tą teismo posėdyje pripažino ir valstybės kaltinimą palaikantis prokuroras, nurodydamas, kad tik apelianto dėka šiuo metu Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama kita byla, kurioje kaltinami keli asmenys padarę sunkią nusikalstamą veiką.

3.2. Teismas neteisingai traktavo, kad yra tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.), t.y. apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Gynėjo vertinimu, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tikslinga pripažinti ir kitą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. tai, kad A. K. aktyviais veiksmais padėjo atskleisti kitą sunkų nusikaltimą bei juose dalyvavusius asmenis.

3.3. Manoma, kad teismas gali pritaikyti ir BK 62 straipsnio nuostatas, numatančias švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, akcentuojant, jog apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl jos gailėjosi, kas, gynybos nuomone, yra labai svarbios aplinkybės. Be to, prašoma atsižvelgti, kad apeliantas prižiūri, padeda buityje savo tėvui, kuris yra neįgalus ir gyvena vienas. Apie tai apeliantas yra minėjęs savo apklausose (3 t. b.L 166-169). Dabar apeliantas yra prisiregistravęs pas jį.

3.4. Suprasdamas, kad apeliantas yra kaltas dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, A. K. neprašo visiškai panaikinti teismo paskirtos sankcijos. Apeliantas prašo skirti švelnesnę nei įstatymas numato sankcijos rūšį arba atidėti bausmės vykdymą, kadangi ir jo būvimas pataisos namuose kelia grėsmę jo gyvybei dėl teisėsaugai suteiktos pagalbos kitoje byloje (bylos Nr. 1-77-581/2021).

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliantai skunde neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nuteistajam A. K. inkriminuotos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su paskirta bausme. Iš skundo turinio seka, jog nuteistojo gynėjas prašo pripažinti A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog A. K. aktyviais veiksmais padėjo atskleisti kitą sunkų nusikaltimą bei juose dalyvavusius asmenis ir taikant BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jam švelnesnę bausmę, t.y. skirti švelnesnę bausmės rūšį arba paskirti mažesnę bausmę sutrumpinant laisvės atėmimo laikotarpį bei neskiriant baudos, arba taikant BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymą atidėti.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti A. K. laisvės atėmimo bausmę pagrindė tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusiomis aplinkybėmis, taip pat su kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimu, jas nuosprendyje aptarė ir teisingai įvertino kaip rodančias, kad paskyrus švelnesnės rūšies bausmę BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti.

9. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. K. padarė nusikalstamą veiką susijusia su disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, kuri priskiriama sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). A. K. savo neteisėtais veiksmais realizavo keturias BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytas alternatyvias veikas, t.y. jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti, ir pardavė narkotinę medžiagą. Todėl vertinti, kad apelianto padarytas nusikaltimo pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumas, nėra pagrindo. Be kita ko, A. K. baigtą nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tikslu gauti materialinę naudą. Už apelianto padarytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų (BK 260 straipsnio 1 dalis).

10. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bei neatsižvelgė į tai, kad A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir ne tik padėjo išsiaiškinti šį savo nusikaltimą, bet ir padėjo atskleisti kitą sunkų nusikaltimą, nuo pat pradžių bendradarbiavo su teisėsauga. Tačiau pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o nustatydamas tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagrįstai akcentavo, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Neabejotina, kad apylinkės teismas, nustatydamas šią aplinkybę, įvertino ne tik apelianto prisipažinimą, jo parodymų nuoseklumą bei atitikimą kitiems byloje esantiems įrodymams, bet ir tai, kad jis savo parodymais prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir padėjo atskleisti labai sunkų nusikaltimą, taip pat nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos. Taigi, vien tai, kad nustatydamas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas kartu su prisipažinimu bei nuoširdžiu gailėjimusi neįvardijo ir apelianto padėjimo išaiškinti nusikalstamą veiką, nesuteikia pagrindo teigti, kad į tai nebuvo atsižvelgta. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju tą pačią BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę, tik kitu pagrindu – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo atskleisti sunkų nusikaltimą, pripažinti kaip dar vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra teisinio pagrindo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatant apeliantui bausmės dydį, buvo atsižvelgta į tai, kad dėl padarytos veikos nuteistasis išreiškė gailestį, kaltę pripažino tiek teisminio nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, padėjo pareigūnams atskleisti kitas nusikalstamas veikas, kad byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

11. Nustatant bausmės rūšį ir dydį už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pirmosios instancijos teismas įvertinęs A. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis: kad apeliantas nagrinėjamoje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė anksčiau būdamas ne kartą teistas (teistumas nėra išnykęs ar panaikintas), kad jo atžvilgiu anksčiau buvo taikytos tiek švelnesnės bausmės, tiek bausmės vykdymo atidėjimas, jog A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo daug galiojančių administracinių nuobaudų, baudų nemoka (b. l. 130-134), nors jis nurodė, kad dirbo Nyderlanduose, tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra, kad jis teistas ir užsienio valstybėse, pagrįstai darė išvadą, kad apeliantas būdamas jauno amžiaus yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys ir nusikalstamos veikos pobūdis bei padarymo aplinkybės rodo, jog šiuo atveju apelianto A. K. daroma savanaudiška nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o jo pragyvenimo šaltinis yra nusikalstamų veikų darymas. Šios įvertintos aplinkybės ir lėmė pirmosios instancijos išvadas, jog A. K. ankščiau už jo padarytas nusikalstamas veikas parodytas pasitikėjimas nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, nes jis ir vėl padarė nusikalstamą veiką. Tokie nuteistojo neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo, jog nuteistasis nepakeitė savo elgesio, šioje baudžiamojoje byloje nuteistajam inkriminuota veika yra dėsninga jo ankstesnio neteisėto elgesio tąsa, o ankstesni teistumai ir skirtos švelnesnės bausmės nepasiekė bausmės tikslams keliamų reikalavimų ir neatgrasė apelianto nuo nusikaltimų darymo. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant nuteistajam tik laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas mažesnis nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

12. Pirmosios instancijos teismo aptartos ir šia nutartimi įvertintos aplinkybės yra nepalankios nuteistajam, jį charakterizuoja neigiamai ir tuo pačiu leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skyrimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties ir nuo naujų nusikaltimų darymo nuteistojo nesulaikytų. Nors byloje yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, jos nepakanka nuteistajam paskirtos bausmės švelninimui. Ši aplinkybė nuosprendyje buvo aptarta bei įvertinta ir nuteistajam, nors ir esant neigiamai jo charakteristikai, buvo paskirta ženkliai mažesnė nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be kita ko, ši paskirta laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota ir teisinga, todėl ją švelninti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad BK 54, 61 straipsnių nuostatos pažeistos nebuvo, o paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra akivaizdžiai per griežta. Konstatavus šią išvadą, nėra pagrindo A. K. paskirtą bausmę švelninti taikant BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Šios išvados nekeičia ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas prižiūri ir padeda buityje savo tėvui, kuris yra neįgalus ir gyvena vienas, kad apeliantas yra prisiregistravęs pas jį, nes tokios aplinkybės nėra išimtinės ir daug mažesnio padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio nerodo, kaip ir nesudaro pagrindo A. K. asmenybę vertinti, kaip mažiau pavojingą.

13. Atitinkamai, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo prašymą ir BK 75 straipsnio pagrindu atidėti nuteistajam A. K. paskirtos bausmės vykdymą. Kaip ir akcentavo pirmosios instancijos teismas, apeliantas skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK XXXVII skyriuje, padarymą, o pagal šio straipsnio nuostatas, dėl sunkių nusikaltimų, numatytų šiame skyriuje, bausmės vykdymo atidėjimas negalimas, taip pat bausmės vykdymo atidėjimas dėl sunkių nusikaltimų nebuvo galimas ir pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 75 straipsnio 1 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija).

14. Pateiktas prašymas nebendrinti skundžiamu nuosprendžiu skirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę su ankstesniu nuoprendžiu paskirta bausme (bauda) yra nemotyvuotas, be to, atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal teismų praktiką, jei, priėmus nuosprendį, teismai nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką (veikas), paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi, priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, kasacinės nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-7-3/2014, 2A-2/2014). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. nėra sumokėjęs baudos, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. baudžiamuoju įsakymu. Nusikalstamą veiką skundžiamu nuosprendžiu A. K. padarė 2020 m. balandžio 19 d., t.y. ši jo veika buvo padaryta iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo. Taigi apylinkės teismas bausmes, paskirtas minėtais nuosprendžiais, pagrįstai bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1,3, 9 dalies nuostatomis, taikant visišką bausmių sudėjimo būdą. Todėl teisėjų koegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas subendrindamas bausmes pagal kelis nuosprendžius ir nustatydamas galutinę bausmę A. K., baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

15. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios ypatingai lengvintų nuteistojo A. K. teisinę padėtį ir kurių pagrindu būtų galimybė paskirti jam švelnesnę bausmę. Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė apeliantui tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai. Keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. (A. K.) gynėjo advokato Ramūno Vanago apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėPaulius Veršekys