Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-04-08 · Civilinė byla Nr. 2YT-3232-1014/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-08
Bylos Nr.
2YT-3232-1014/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33179-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Kazlauskienė
Pareiškėjas
A. R.
Suinteresuotas asmuo
L. R., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto banko“
Kategorijos
  • 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
+
Civilinė byla Nr. 2YT-3232-1014/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33179-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.15.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė,sekretoriaujant Linai Laniauskienei,dalyvaujant pareiškėjai A. R., suinteresuotam asmeniui L. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. R. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai turtą valdyti, suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto banko“, L. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

Šalies argumentai

1. Pareiškėja A. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad P. R., suinteresuotas asmuo L. R. ir pareiškėja A. R. po (duomenys neskelbtini) D. R., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti.

2. Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) D. R. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė. Pareiškėjos tėvas P. R. buvo įgyjęs butą esantį (duomenys neskelbtini). Be to, iš byloje pateiktų dokumentų (garažo byla, (duomenys neskelbtini), bei individualaus autotransporto garažų kooperatyvo „Melioratorius‘‘ Salininkuose kooperatyvo narių pareiškusių norą privatizuoti jų naudojamus boksus sąrašas), pareiškėjos tėvas P. R., (duomenys neskelbtini) buvo įsigijęs nekilnojamąjį turtą (garažą), (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) garažas. Po pareiškėjos motinos (duomenys neskelbtini) D. R. mirties, butu toliau rūpinosi sutuoktinis P. R., suinteresuotas asmuo L. R. bei pareiškėja A. R..

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo - Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto banko“ (toliau – VĮ Turto bankas) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos (duomenys neskelbtini) D. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jos palikto turto priėmimą valdyti. Prašo pareiškėjos A. R. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai turtą valdyti, nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra.

4. Suinteresuotas asmuo L. R. atsiliepime į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodo, kad sutinka su pareiškėjos reikalavimu.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėja A. R. ir suinteresuotas asmuo L. R. paaiškino, kad po (duomenys neskelbtini) D. R. mirties kartu gyveno bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) D. R.. Remiantis santuokos liudijimu, (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) D. R. ir P. R. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad santuokos metu (duomenys neskelbtini) D. R. ir P. R. susilaukė dviejų vaikų (pareiškėja A. R., suinteresuotas asmuo L. R.). Iš byloje pateiktų dokumentų (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo (duomenys neskelbtini), P. R. mirė (duomenys neskelbtini).

7. Iš 2021 m. spalio 11 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog nuosavybės teise pareiškėjos tėvui P. R. priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir garažas (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas butas ir garažas buvo P. R. įgytas santuokos metu, todėl jie yra laikomi P. R. ir (duomenys neskelbtini) D. R. bendrąja jungtine nuosavybe.

8. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018)

9. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

10. Po (duomenys neskelbtini) D. R. mirties nei pareiškėja, nei kiti įstatyminiai paveldėtojai (t. y., sutuoktinis, sūnus) laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad Pareiškėja, jos tėvas, jos brolis po (duomenys neskelbtini) D. R. mirties gyveno bute, naudojosi visais bute esančiais daiktais bei mokėjo visus mokesčius. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja, jos tėvas, jos brolis po (duomenys neskelbtini) D. R. mirties, priėmė palikimą bei rūpinosi juo kaip savu. Iš karto po motinos mirties sprendė tiek viso nekilnojamojo turto naudojimo, tiek jo priežiūros klausimus. Šią aplinkybę patvirtino ir pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai 2021 m. spalio 7d. pažyma, Nr. 299, UAB „Naujininkų ūkis“, kad pareiškėja įsiskolinimų už „kitas paslaugas“ neturėjo. Pareiškėja, jos tėvas, jos brolis mokėjo nekilnojamojo turto išlaikymo, komunalinius mokesčius ir kitus mokesčius. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po (duomenys neskelbtini) D. R. (duomenys neskelbtini) mirties jos palikimą priėmė pareiškėja A. R., suinteresuotas asmuo L. R. ir jų tėvas, pradėję turtą faktiškai valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

11. Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėja, suinteresuotas asmuo, sutuoktinis priėmė savo (duomenys neskelbtini) D. R., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, o ne konkretų turtą, t. y. butą ar jo dalį (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

12. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai A. R. yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip įstatyminės paveldėtojos teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 ir 448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos A. R. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po (duomenys neskelbtini) D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties jos palikimą priėmė pareiškėja A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo L. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei sutuoktinis P. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)) pradėję turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos A. R., suinteresuoto asmens L. R. paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Rūta Kazlauskienė