- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-12
- Bylos Nr.
- e2A-366-601/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00946-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- I. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic United“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3713-962/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic United“ ieškinį atsakovei I. K. dėl skolos, palūkanų priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisų apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Baltic United“ (toliau ir – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 629,20 Eur skolą, 5,09 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas
2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. spalio 14 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo iki 2022 m. spalio 25 d. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), sumontuoti ir priduoti atsakovei paruošti eksploatavimui 10 kW modulinę saulės elektrinę, o atsakovė įsipareigojo prekę priimti ir už ją atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Visus montavimo darbus sutarties pagrindu ieškovė atsakovei operatyviai atliko bei pateikė apmokėjimui 2022 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 73 2 875,50 Eur sumai. Nepaisant to, kad atsakovei visi sąskaitoje faktūroje nurodyti darbai buvo atlikti tinkamai ir laiku, tačiau atsakovė jai išrašytos sąskaitos faktūros pilnai neapmokėjo. Atsakovė 2022 m. spalio 21 d. atliko 840,00 Eur avansinį mokėjimą bei jau po ieškovės kreipimosi į teismą (po pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui dienos) 2022 m. lapkričio 17 d. atliko 1 406,30 Eur mokėjimą, likusi atsakovės neapmokėta suma yra 629,20 Eur. Ieškovė ragino atsakovę likusią skolą apmokėti, tačiau atsakovė į tai tinkamai nereagavo, laikėsi pozicijos, kad už montavimo darbus ieškovei šio likučio nemokės, nes dėl ieškovės kaltės atsiradusių defektų šalinimo, atsakovė patirs 629,20 Eur išlaidas. Priešingai nei yra įsitikinusi atsakovė, ieškovė tinkamai ir laiku atliko atsakovei visus montavimo darbus, nei darbų atlikimo metu, nei po jų atlikimo neatliko jokių veiksmų, susijusių su atsakovės nurodytais defektais, jokie ieškovės veiksmai neįtakojo nurodomų defektų atsiradimo, todėl nėra jokio pagrindo ieškovei šalinti defektus ir/ar mažinti atsakovės mokėtiną sumą atitinkama suma.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, procesiniuose dokumentuose nurodė ir 2023 m. birželio 13 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po ieškovės atliktų darbų, stogo danga daugelyje vietų yra pažeista, atlikti stogo dangos UV apsauginio sluoksnio pažeidimai, todėl įvertinti nustatytus defektus buvo pakviesti stogo dangos ekspertai, kurie apžiūrėję esamus įbrėžimus ir trūkumus 2022 m. lapkričio 11 d. defektiniame akte nurodė, kad montavimo darbai atlikti pažeidžiant konstrukcinius reikalavimus, nėra sumontuota tarpinio sluoksnio tarp dangos ir rėmo, kas tiesiogiai daro įtaką stogo dangos ilgaamžiškumui laike dėl trinties poveikio ir didina mechaninio pažeidimo riziką. Aktas su nuotraukomis ieškovei buvo pateiktas elektroniniu paštu ir 2022 m. lapkričio 11 d. bei 2022 m. lapkričio 14 d., tačiau ieškovė jokio konstruktyvaus sprendimo būdo nepateikė, dėl darbų ištaisymo į vietą neatvyko, kategoriškai neigė darbų kokybės klausimą. 2022 m. lapkričio 15 d. atsakovė pateikė ieškovei pranešimą dėl nustatytų defektų, kuriame nurodė visas esančias aplinkybes ir reikalavo: sumažinti mokėtiną sutarties kainą sumoje 520 Eur + PVM (629,20 Eur) remiantis pateiktame defektiniame akte nurodytais darbų įkainiais; arba atlyginti nustatytų defektų šalinimo išlaidas sumoje 520 Eur + PVM (629,20 Eur) ir nurodytą sumą pervesti į I. K. banko sąskaitą. Atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 1 405,30 Eur su PVM pagal pateiktą sąskaitą faktūrą, likusią ginčytiną sąskaitos dalį sulaikė kaip garantiją dėl darbų trūkumų ištaisymo, ko ieškovė nėra atlikusi iki šios dienos. Sutartimi numatyti darbai nebuvo atlikti tinkamai, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti priešpriešinės pareigos sumokėti už darbus, kurie nėra atlikti tinkamai ir per garantinį laikotarpį neištaisyti.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad byloje ieškovei neįrodžius, kad jos atlikti Elektrinės montavimo darbai yra atlikti tinkamai, darytina išvada, jog ieškinyje atsakovės atžvilgiu keliami reikalavimai yra nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį visiškai patenkino, t. y. priteisė iš atsakovės I. K. ieškovei UAB „Baltic United“ 629,20 Eur skolą, 5,09 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (634,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 001,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas tokį sprendimą priėmė konstatavęs, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jos ieškovė darbus atliko nekokybiškai, saulės elektrines sumontavo netinkamai. Teismas sprendė, jog būtent atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę, t. y. laiku pilnai neatsiskaitė su ieškove už atliktus darbus, neatliko ir priešpriešinio ginčo sumos įskaitymo, todėl ieškovės reikalavimą laikė pagrįstu.
7. Teismas konstatavo, kad atsakovės argumentai dėl atliktų darbų trūkumų nepagrįsti ir neįrodyti. Nei pati atsakovė, nei defektinį aktą surašiusi UAB „Restogis“, nei 2023 m. vasario 28 d. Ekspertinę išvadą surašęs specialių ekspertinių žinių turintis asmuo J. G. nenurodė, kuo remiantis, t. y. kokiu reglamentu, įstatymu ar taisyklėmis nustatytas reikalavimas dėl tarpinio sluoksnio tarp metalinių rėmų, ant kurių pritvirtinti moduliai, ir esamos naujos pvc stogo dangos būtinumo. Priešingai, apklausiamas teismo posėdžio metu J. G. nurodė, kad dangos kontaktas su metaliniais rėmais yra galimas ir jeigu moduliai pastatyti stabiliai, nejuda, tai tarpinis sluoksnis ir nėra būtinas. Anot teismo, pirmiausia, byloje nėra jokių duomenų, kad moduliai stovėtų nestabiliai, kad būtų užfiksuotas modulių judėjimas, kad būtų atsiradusi trintis, todėl tarpinio sluoksnio reikalingumas nėra pagrįstas ir įrodytas. Be to, atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad tarpinio sluoksnio nebuvimas sukėlė kokių nors neigiamų pasekmių, kad dėl to kilo žala. Priešingai, atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad per 8–9 mėnesius, kai naudojami saulės elektrinės moduliai, jokių neigiamų pasekmių, sąlygotų trinties, neatsirado, todėl teismas padarė išvada, jog elektrinė stovi stabiliai, jos stabilumo vėjas neįtakoja. Be to, teismas iš ruloninės stogo dangos „Sikaplan 12 VGWT“ duomenų lapo nustatė, kad ruloninė danga yra labai tvirta, turi didelį atsparumą mechaniniam poveikiui, ir nėra draudžiama, jog metaliniai rėmai būtų statomi ant ruloninės dangos be jokio tarpinio sluoksnio, todėl teismas sprendė, kad atsakovės teiginiai dėl tarpinio sluoksnio tarp stogo dangos ir saulės elektrinės modulių neįrengimo neįrodyti ir nepagrįsti. Tuo tarpu pasisakydamas dėl elektrinės montavimui panaudoto balasto tinkamumo, teismas nurodė, kad nei atsakovė, nei defektinį aktą bei ekspertizės išvadą surašę asmenys nepateikė paskaičiavimų, koks yra tinkamas balasto svoris, ir, kad ieškovės parinktas modulių balastas būtų netinkamas, kad panaudotos trinkelės būtų netinkamas balastas, todėl padarė išvadą, jog tiek balasto medžiaga, tiek jo svoris ieškovės parinkti teisingai, įvertinus visus reikšmingus veiksnius, atlikus būtinus paskaičiavimus. Juolab, kad elektrinės moduliai stovi stabiliai, jokia žala dėl netinkamo balasto ar netinkamo jo svorio atsakovei nėra padaryta (priešingų duomenų nepateikta). Teismas taip pat laikė nepagrįstu atsakovės įvardytą kaip ieškovės darbų trūkumą neva netinkamai atliktą kabelių pravedimo per stogo dangą mazgą. Šiuo aspektu teismas akcentavo, kad ekspertas J. G., teikdamas galutinę išvadą, šio trūkumo, kaip šalintino, neįvardijo, byloje nėra jokių duomenų apie nustatytus reikalavimus tokiai darbo funkcijai atlikti ir kokią neigiamą įtaką toks kabelių pravedimo per stogo dangą mazgas daro (padarė), kokia konkreti žalos išraiška. Negana to, teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė į ieškovę dėl trūkumų kreipėsi praleidusi Sutartimi nustatytą 5 darbo dienų terminą.
8. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovės argumentai, jog ieškovė neperdavė darbų bei jų rezultato, nepagrįsti. Šiame kontekste teisme pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovės darbų rezultatas yra priimtas, t. y. atsakovė naudojasi ieškovės atliktų darbų rezultatu, saulės elektrinės yra tinkamos eksploatuoti ir iš saulės elektrinių atsakovė gauna naudą, o jokių atsiradusių gedimų, paaiškėjusių trūkumų, dėl kurių nebūtų galima naudotis ieškovės darbų rezultatu – saulės elektrinėmis, nenustatyta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė I. K. apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3713-962/2023 ir priimti naują sprendimą – priteisti iš UAB „Baltic United“ apeliantės I. K. naudai: padarytą žalą sumoje 520 Eur + PVM (629,20 Eur) ir sumažinti mokėtiną sutarties kainą sumoje 520 Eur + PVM (629,20 Eur) remiantis pateiktame defektiniame akte nurodytais darbų įkainiais. Apeliantė taip pat prašo priteisti jos naudai ikiteismines išlaidas bei bylinėjimosi išlaidas sumoje 1 911,80 Eur su PVM pirmosios instancijos teisme, eksperto išlaidas sumoje 400 Eur už eksperto išvados pateikimą pagal į bylą pateiktus dokumentus, žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pagal į bylą pateiktus dokumentus. Apeliaciniame skunde nurodė šiuos esminius argumentus:
9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliantė, teigdama, kad egzistuoja pagrindžiančios aplinkybės, jas įrodinėjo, o ieškovė, jas neigdama, privalėjo įrodyti aplinkybes, kurios, jos nuomone, paneigia netinkamai atliktus darbus ir santykių tarp šalių egzistavimą, tačiau teismas nepagrįstai atleido ieškovę nuo įrodinėjimo pareigos ir tokių aplinkybių įrodinėjimo neprašė bei sprendime jų nenagrinėjo ir net neatsižvelgė į Valstybinės vartotojų teisių institucijos išvadą, kad ieškovė ginčo nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovės pateiktuose defektiniuose apžiūros aktuose bei ekspertinėje išvadoje nurodytų aplinkybių, todėl, tarnybos nuomone, ieškovės atlikti elektrinės montavimo darbai yra netinkamos kokybės;
9.2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantė į ieškovę dėl trūkumų kreipėsi praleidusi Sutartimi nustatytą 5 darbo dienų terminą. Teismas neteisingai įvertino aplinkybes dėl Sutartyje nustatyto 5 darbo dienų termino, t. y. pats teismas konstatavo, kad darbų rezultato perdavimas įvyko 2022 m. lapkričio 8 d. ESO perdavus saulės elektrinės duomenis ir ieškovei išrašius sąskaitą faktūrą. Tuo tarpu apeliantė pirminę pretenziją ieškovei pateikė 2022 m. lapkričio 14 d. elektroniniu paštu, kartu su nuotraukomis ir defektiniu aktu. Remiantis terminų skaičiavimo taisyklėmis ir Sutartyje nustatytu bei teismo akcentuojamu 5 darbo dienų terminu, konstatuotina, kad apeliantė nustatyto termino nepažeidė. Priešingai, pretenziją pateikė viena diena anksčiau nei to reikalavo Sutartis. Todėl šis teismo vertinimas turi būti atmestas kaip neturintis teisinio pagrindo. Juolab, kad šioje situacijoje galioja rangos teisiniams santykiams nustatyti garantiniai terminai, kurių metu apeliantė, kaip užsakovė, turi teisę pareikšti reikalavimą dėl netinkami atliktų darbų;
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino, kad tarp šalių susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai, vertindamas bylos aplinkybes, nepasisakė dėl ieškovės neveikimo situaciją spręsti civilizuotu būdu, t. y. byloje nebuvo nuginčytas faktas, kad apeliantė (kaip vartotoja) pasielgė tinkamai ir, suprasdama defektinio akto reikšmę ir galimas pasekmes, savo iniciatyva kreipėsi į rangovus (profesionalus), prašydama nustatyti ar tinkamai atlikit darbai. Gavusi defektinį aktą, juo pasidalino su ieškove, tačiau pastaroji neatvyko į vietą, neapžiūrėjo stogo dangos, neįvertino pastabų ir apskritai neieškojo būdų kažką pakeisti ir/ar ištaisyti galimus defektus;
9.4. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad moduliai stovėtų nestabiliai, kad būtų užfiksuotas modulių judėjimas, kad būtų atsiradusi trintis, todėl tarpinio sluoksnio reikalingumas nėra pagrįstas ir įrodytas. Būtent ieškovė nepateikė į bylą jokių duomenų apie atliktus galimus balasto paskaičiavimus, jų tinkamumą apeliantės stogui, kaip ir jokiais dokumentais nepaneigė eksperto išsakytų trūkumų, o tai reiškia, kad ieškovė neatliko savo pareigos ir neįrodė, kad elektrinės montavimo darbai yra tinkamos kokybės.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime ieškovė UAB „Baltic United“ apeliacinės instancijos teismo prašo atsakovės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3713-962/2023 nepakeistą bei priteisti ieškovei iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo objektyviai ir tinkamai įvertinęs visą bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, duotus žodžiu teismo posėdžių metu, tiek ir nurodytus procesiniuose dokumentuose, ir padarė pagrįstas išvadas bei priėmė teisingą sprendimą, kurio tiek motyvuojamajai tiek rezoliucinei daliai ieškovė visiškai pritaria. Taip pat pažymėjo, kad išsamiai savo poziciją visais bylos klausimais buvo išdėsčiusi pirmosios instancijos teismui, todėl ją palaiko ir, dėl bylos koncentruotumo, jos nekartoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
12. Byloje nustatyta, kad 2022 m. spalio 14 d. ieškovė su atsakove sudarė paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. EB 2022/10/04-01PPG, kurios objektas - 10 kW modulinė saulės elektrinė ir jos montavimo darbai. Ieškovė įsipareigojo iki 2022 m. spalio 25 d. adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj., sumontuoti ir priduoti atsakovei paruoštą eksploatavimui 10 kW modulinę saulės elektrinę (toliau – Prekė), o atsakovė įsipareigojo Prekę priimti ir atsiskaityti už Prekę Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šalys susitarė, kad ieškovė sumontuos, perduos ir paruoš eksploatavimui Sutartyje nurodytas Prekes adresu (duomenys neskelbtini), už 2 694 Eur su PVM. 2022 m. spalio 21 d. atsakovė ieškovei sumokėjo 840 Eur avansą už saulės elektrinės montavimą. 2022 m. lapkričio 8 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 73 už saulės jėgainės montavimo darbus 2 875,50 Eur (su PVM) sumai. 2022 m. lapkričio 17 d. atsakovė ieškovei sumokėjo 1 406,30 Eur pagal sąskaitą – faktūrą Nr. 73, mokėjimo paskirtyje be kita ko nurodė, kad mokėjimas atliktas atėmus defektų šalinimo išlaidas 629,20 Eur sumai, nurodytas defektiniame apžiūros akte.
13. Atsakovė naudojasi įrengta saulės elektrine.
Dėl ginčo esmės
14. Ginčo esmė – ar ieškovė tinkamai (kokybiškai) sumontavo saulės elektrinę.
15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jos ieškovė darbus atliko nekokybiškai, saulės elektrinę sumontavo netinkamai, todėl sprendė, jog būtent atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę, t. y. laiku pilnai neatsiskaitė su ieškove už atliktus darbus, nėra atlikusi ir priešpriešinio ginčo sumos įskaitymo, todėl ieškovės reikalavimą tenkino.
16. Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.
17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo.
18. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).
19. Nagrinėjamu atveju, atsakovei, atsisakant mokėti už atliktus darbus dėl to, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai (netinkamai sumontavo saulės elektrinę), tenka pareiga įrodyti sumontuotos saulės elektrinės trūkumus. Tik įrodžius trūkumų buvimo faktą, t. y. kad sumontuota saulės elektrinė neatitinka sutarties sąlygų, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus, ieškovei atsiranda pareiga įrodyti, kad darbai atlikti laikantis sutarties sąlygų (atitinka kokybės reikalavimus). Pažymėtina, kad šiuo atveju ginčo dalykas ne tai, ar montuojant saulės elektrinę buvo padaryta kokia nors žala atsakovės namo stogui (reikalavimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra), o tai, ar tinkamai sumontuota saulės elektrinė, t. y. ar ji, kaip sukurtas daiktas, atitinka kokybės reikalavimus ir yra tinkama naudojimui.
20. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas nenustatė sumontuotos saulės elektrinės kokybės trūkumų fakto. Atsakovė, grįsdama sumontuotos saulės elektrinės galimus trūkumus, pateikė: 1) 2022 m. lapkričio 11 d. ir 2023 m. sausio 23 d. UAB „Restogis“ defektinius apžiūros aktus; 2) 2023 m. vasario 28 d. ekspertinę išvadą.
21. Defektiniuose aktuose ir ekspertinėje išvadoje nurodyti tokie sumontuotos saulės elektrinės galimi trūkumai: 1) metaliniai rėmai, ant kurių pritvirtinti moduliai, sumontuoti be tarpinio sluoksnio po rėmu ant esamos naujos pvc stogo dangos, todėl būtina sutvarkyti įrengiant tarpinį sluoksnį; 2) atlikti saulės elektrinės balasto svorio skaičiavimus, nes ji nėra mechaniškai fiksuota, bei vadovaujantis atliktais skaičiavimais sumontuoti balastą. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime (31-32 punktai) motyvuotai pasisakė dėl šių atsakovės nurodomų trūkumų (nepripažino jų pagrįstais). Tuo tarpu atsakovė savo apeliaciniame skunde, nurodydama tik deklaratyvius (bylai nereikšmingus) paaiškinimus (dėl 5 dienų termino pretenzijai pareikšti, dėl statybvietės fiksavimo, dėl priėmimo-perdavimo akto nesurašymo, dėl defektinio akto formos ir pan.), kurie nedaro įtakos ginčo esmei, nenurodo jokių pagrįstų motyvų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais dėl trūkumų fakto nebuvimo (saulės elektrines netinkamo sumontavimo).
22. Nepagrįstu laikytinas atsakovės argumentas, kad ieškovė nepateikė skaičiavimų (įrodymų), ar saulės elektrinės balastas yra tinkamo svorio. Byloje nėra ginčo, kad saulės elektrinė sumontuota, veikianti, turinti balastą (panaudotos trinkelės). Duomenų, kad saulės elektrinė būtų nestabili (kam būtent balastas ir skirtas) nei byloje, nei apeliaciniame skunde nepateikta. Ekspertinėje išvadoje taip at nepasakyta, kad esantis balastas netinkamas. Taigi, nesant jokių požymių, kad saulės elektrinės balastas galimai netinkamas, būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti tokio trūkumo buvimą, ko atsakovė nepadarė.
23. Nepagrįstu laikytinas atsakovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateikta išvada – „Civilinėje byloje Nr. e2-3713-962/2023 Ieškovei neįrodžius, kad Ieškovės atlikti Elektrinės montavimo darbai yra atlikti tinkamai, darytina išvada, jog ieškinyje Atsakovės atžvilgiu keliami reikalavimai yra nepagrįsti“. Pažymėtina, kad šia išvada būtų pagrindas vadovautis, jeigu atsakovė būtų įrodžiusi sumontuotos saulės elektrinės trūkumų faktą, kas šiuo atveju nenustatyta. Kaip matyti iš išvados turinio, išvadoje kaip pakankamais įrodymais dėl trūkumų fakto buvimo buvo remtasi ieškovės pateiktais defektiniais aktais ir ekspertine išvada, kurie, atlikus jų vertinimą visų bylos įrodymų visumoje, pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo pripažinti kaip įrodantys trūkumų faktą. Ieškovės reikalavimas yra skolos priteisimas už sutartyje atliktus darbus. Kad darbai atlikti ir saulės elektrinė veikia, ginčo nėra, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja už ją atsiskaityti. Tuo tarpu atsakovė, neatsiskaitydama galutinai su ieškove ir motyvuodama tuo, kad saulės elektrinė įrengta netinkamai (neatitinka kokybės reikalavimų), turi įrodyti trūkumų faktą, o to neįrodžius, atsakovės vengimas atsiskaityti laikytinas nepagrįstu.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).
25. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos. (CPK 93 straipsnis).
28. Ieškovė prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, t. y. 120 Eur už advokato padėjėjo K. Č. suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą).
29. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023).
30. Tokiu būdu ieškovės prašymas atmestinas, nes, kaip minėta, advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokių procesinių veiksmų, už kuriuos turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį.
31. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų apeliacinės instancijos teismas nepatyrė.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.