- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- e2KT-142-790/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02689-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- G. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras, susipažinęs su pareiškėjos G. G. nušalinimo pareiškimu Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-5222-902/2020,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl Panevėžio apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2YT-5222-902/2020 perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.
2. Iš Lietuvos apeliaciniam teismui paduoto prašymo galima spręsti, kad pareiškėja nepasitiki visais Panevėžio apylinkės teisme bei Panevėžio apygardos teisme dirbančiais teisėjais ir prašo civilinę bylą perduoti nagrinėti apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje. Pareiškėjos įsitikinimu, šioje byloje galimas tarnybinis suinteresuotumas, kadangi šioje byloje suinteresuoto asmens procesiniu statusu dalyvaujantys Panevėžio rajono vaikų globos namai ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai yra tame pačiame mieste. Be to, bylos nagrinėjimo metu šis teismas nėra aktyvus, tinkamai nesivadovauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bei ignoruoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
Nušalinimo pareiškimas netenkinamas, byla neperduodama nagrinėti kitam teismui.
3. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).