Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria ieškovo R. V. ieškinys atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

6. Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė: i) iš EPP apie civilinės bylos Nr. e2-3654-560/2020 informaciją, susijusią su mokėtojo R. V. 75 Eur žyminio mokesčio sumokėjimu ir ii) „Swedank“, akcinė bendrovė 2020 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo nurodymą Nr. 9 dėl 75 Eur sumokėjimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Šiais dokumentais ieškovas grindžia žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo aplinkybę. Pagal CPK 306 straipsnio 4 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi). Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Apeliacinės instancijos teismas priima ieškovo prie atskirojo skundo pridėtus dokumentus, kadangi nėra duomenų apie ieškovo piktnaudžiavimą ir šių įrodymų pateikimas proceso neužvilkins, tačiau pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, apeliacinės instancijos teismas patikrins, ar civilinėje byloje Nr. e2-3654-560/2020 yra mokėjimo užduočių duomenys apie ieškovo R. V. sumokėtą žyminį mokestį už ieškinį.

Dėl atskirojo skundo tenkinimo

7. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis).

8. Bylos iškėlimo stadijoje teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas, gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), atsi­sakyti ieškinį priimti esant tik įstatyme išvardytiems pagrindams (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis).

9. Atskirojo skundo argumentai, susiję su neišspręstu žyminio mokesčio grąžinimo klausimu, kai teismas ieškinį atsisako priimti, atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo atveju sprendžiama dėl skundžiamos nutarties, kuria ne atsisakyta ieškinį priimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį, o ieškinys laikytas nepaduotu dėl ieškovo nepašalintų ieškinio trūkumų (nesumokėto žyminio mokesčio už ieškinį (CPK 115 straipsnio 3 dalis). CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys (priešieškinis) neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

10. Nagrinėjamu atveju ieškovas R. V. EPP pateikė teismui ieškinį su trūkumais, todėl teismas nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, taip pat sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį už ieškinį. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą kituose ginčuose mokamas 100 Eur žyminis mokestis. Pateikiant procesinius dokumentus (ieškinį) tik EPP, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Kadangi ieškovas ieškinį ir patikslintą ieškinį pateikė tik EPP, todėl mokėtinas už ieškinį 75 Eur dydžio žyminis mokestis. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, jog 75 Eur dydžio žyminis mokestis mokamas per EPP.

11. Ne tik bylos, tačiau ir kiti dokumentai turi skiltį „Žyminis mokestis“. Dokumento kortelėje esantis skirtukas „Žyminis mokestis“ parodo tam konkrečiam dokumentui skirtas mokėjimo užduotis. Tokiu būdu Lietuvos teismų informacinėje sistemoje yra vykdoma mokėjimo užduočių apskaita, matoma pagrindinė mokėjimo užduoties informacija (kam skirta, mokėjimo užduoties kodas, suma ir t. t.). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-3654-560/2020 duomenis, nustatė, kad ieškovas R. V. EPP 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikė (pasirašymo data) patikslintą ieškinį (registracijos Nr. DOK-27886). Šio patikslinto ieškinio kortelėje yra skiltis „Žyminis mokestis“. Skiltyje „Žyminis mokestis“ yra suformuota Žyminio mokesčio užduotis. Žyminio mokesčio užduotyje yra pateikta tokia informacija: EPP; vardas pavardė – R. V.; kodas – ZI800661; suma – 75 Eur; užduoties tipas – Žyminio mokesčio užduotis; Būsena – Apmokėta. Suformuotoje žyminio mokesčio užduoties lentelės skiltyje „Kodas“, paspaudus ant nuorodos „ZI800661“, matome detalią informaciją: ieškovas R. V. 2020 m. rugpjūčio 5 d., 07 val. 01 min. 22 sek. sumokėjo 75 Eur už patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-3654-560/2020; mokėjimo užduoties būsena – Apmokėta. Paspaudus ant nuorodos „Generuoti kvitą“ matome suformuotą Kvitą.

12. Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog ieškovas teismo nustatytu terminu nepašalino visų teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų – nesumokėjo žyminio mokesčio už ieškinį. Priešingai, ieškovas teismo nustatytu terminu (iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. įskaitytinai) pašalino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartyje nurodytą trūkumą – 2020 m. rugpjūčio 5 d. sumokėjo (įvykdytas ieškovo 2020 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo nurodymas) 75 Eur dydžio žyminį mokestį už ieškinį, todėl ieškovo R. V. ieškinys laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

13. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės nuostatas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, todėl ieškovo atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis naikinama ir ieškovo R. V. ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui išspręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.