- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-01
- Bylos Nr.
- 2A-883-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16978-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- K. R.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „ARV Auto“, J. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje Nr. 2-21337-375/2014 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui K. R. – B., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „ARV Auto“, J. B. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2013 m. gegužės 16 d. Pylimo g., Kaune įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo K. R. – B. vairuojama transporto priemonė V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su UAB „ARV Auto“ priklausančia transporto priemone V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ją apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino. Ieškovui priklausantis automobilis V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, dėl ko draudimo bendrovė UAB Interassista“, veikdama ieškovo vardu, išmokėjo nukentėjusiai įmonei UAB „ARV Auto“ 791,09 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas nurodė, kad TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu išmokėjęs nurodytą draudimo išmoką, pagal 23 straipsnio 1 dalį draudikas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės savininką (atsakovą). Atsakovui gera valia nevykdžius ieškovo įpareigojimo, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas regreso tvarka priteisti iš atsakovo 791,09 Lt (229,12 Eur) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, kad jis nebuvo minėto eismo įvykio dalyvis ir jo nesukėlė, administracinio pažeidimo byloje nebuvo nustatyta nei kas, nei kada, nei su kokiu automobiliu atsitrenkė į UAB „ARV- Auto“ priklausančią transporto priemonę, todėl, anot atsakovo, nėra priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir įmonei UAB „ARV Auto“ padarytos žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo ieškovui 114,56 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-09-16) iki sprendimo visiško įvykdymo, 10,42 Eur žyminio mokesčio ir 20,85 Eur kuro išlaidų; priteisė iš atsakovo 3,58 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
Iš nagrinėjamos ir prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr.A2.6.-4323-660/2013 duomenų teismas nustatė, kad 2013 m. gegužės 16 d. eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai: V. G., vals. Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimu, o Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi, išnagrinėję administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad eismo įvykis įvyko dėl to, jog automobilį V. G., vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs atsakovas K. R. B. pažeidė Kelių eismo taisykles, nes nepasirinko saugaus atstumo, lenkė priekyje važiavusią transporto priemonę, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir į ją atsitrenkė. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję teismai nustatė, jog eismo įvykį sukėlė neteisėti atsakovo veiksmai, dėl ko pripažino atsakovą kaltu bei nubaudė jį administracine nuobauda. Teismas pažymėjo, kad neteisėti atsakovo veiksmai įrodyti ir nustatyti teismų procesiniais sprendimais administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl šioje byloje jų įrodinėti nebereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėjęs, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to yra pripažintas kaltu bei nubaustas administracine nuobauda), dėl kurių buvo apgadintas trečiajam asmeniui UAB „ARV-Auto“ priklausantis automobilis ir jų valdytojas patyrė žalą, teismas sprendė, jog tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys. Todėl konstatavo, kad byloje nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir jis yra atsakingas už savo veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Įvertinęs tai, kad atsakovas, būdamas transporto priemonės savininku, nebuvo apdraudęs savo civilinės atsakomybės, teismas sprendė, kad draudimo išmoką išmokėjęs ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį - atsakovą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas žalos neatlygino, ginčydamas žalos dydį konkrečių įrodymų nepateikė, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo yra pagrįstas. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra senyvo amžiaus (nuo 2012 m. liepos 16 d. yra pensijinio amžiaus), neįgalus (nuo 2012 m. liepos 16 d. jam neterminuotai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis), jo sutuoktinei I. R. – B. neterminuotai yra nustatytas neįgalumas nuo 2007 m. spalio 3 d., jos darbingumas tesiekia 20 procentų, vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis teismas sprendė, jog visos ieškovo nurodytos sumos priteisimas atsakovo šeimai gali turėti nepriimtinų ir sunkių pasekmių, todėl priteistiną suma sumažino 50 procentų ir ieškinį tenkino iš dalies (CPK 185 str.).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas LR transporto priemonių draudikų biuras prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta ieškovui iš atsakovo priteisti 114,56 Eur, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį – 29 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog teismas, sumažindamas iš atsakovo priteistiną ieškovui žalos dydį, netinkamai aiškino bei taikė TPVCAPDĮ ir CK nuostatas. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatose apibrėžtos išimtys, kuomet visiško nuostolių atlyginimo principas taikomas ne visa apimtimi ir atlygintinų nuostolių dydis gali būti sumažintas. Tačiau šių išimčių taikymas yra ribotas draudimo suma, kuria skolininko civilinė atsakomybė turėjo būti privalomai apdrausta, t. y. tokiu atveju mažintinas atlygintinų nuostolių dydis negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė turėjo būti privalomai apdrausta. Todėl, apelianto nuomone, atsižvelgiant į 2013 m. gegužės 16 d. įvykusio eismo įvykio metu galiojusio TPVCAPDĮ 11 straipsnio nuostatas, transporto priemonės V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė privalomai turėjo būti apdrausta 1 000 000 Eur dėl žalos turtui ir 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos padarymo). Šiuo atveju ieškovo pateiktas reikalavimas atsakovui tik 229,12 Eur.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nuostolių atlyginimo sumažinimo. Apelianto nuomone, pripažinęs ieškinį pagrįstu, pirmosios instancijos teismas turėjo jį tenkinti pilna apimtimi. Kadangi atsakovas teismo sprendimo neskundė ir atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
Transporto priemonių draudimą reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Vienas iš pagrindinių transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas, kurį lemia transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio aplinkiniams, panaudojimas. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį yra nustatyta tik savininkui arba asmeniui, transporto priemonę valdančiam lizingo, išperkamosios nuomos ar panašios sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Todėl automobilio savininko atsakomybė Draudikų biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad jis neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008). Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, numatantį, kad Biuras moka draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo pripažino pagrįstu ir ši teismo sprendimo dalis nėra ginčijama. Taigi apeliacijos dalyku nėra nei žalos atsiradimo faktas ir jos dydis, nei kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyką sudaro (ne)tinkamas CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas, kiek tai liečia teismo teisę sumažinti nuostolių atlyginimą atsižvelgiant į šioje teisės normoje nurodytas sąlygas. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad minėto straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų - visiško nuostolių atlyginimo principas - turi išimtį, kurią numato CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismas tai gali padaryti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Tačiau šioje teisės normoje (CK 6.251 straipsnio 2 dalyje) įstatymų leidėjas įtvirtino imperatyvą, t. y. kad teismo sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta.
Atsižvelgiant į įvykio metu (2013 m. gegužės 16 d.) galiojusią Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakciją, eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė privalomai turėjo būti apdrausta 5 000 000 eurų suma dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų suma dėl žalos turtui. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovo reikalaujami priteisti iš atsakovo nuostoliai (229,12 Eur) neviršijo draudimo sumos, kuria atsakovo civilinė atsakomybė turėjo būti apdrausta, yra pagrindas išvadai, kad nebuvo įstatyme numatyto pagrindo mažinti ieškovo prašomą priteisti sumą. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinių argumentų, kurie patvirtintų CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatytų šios teisės normos taikymo sąlygų egzistavimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatyta visiško nuostolių atlyginimo principo išimtis turi būti taikoma labai atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2010, kt.). Nagrinėjamu atveju sumažinti nuostolių dydį atsakovas neprašė, savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo neigė, pirmosios instancijos teismas sumažino nuostolių dydį atsižvelgdamas į administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytą atsakovo socialinę padėtį, tačiau į bylą nebuvo pateikta kitų duomenų apie atsakovo turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurie leistų objektyviai įvertinti jo turtinę padėtį. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažinti nuostolių atlyginimą nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Teismo nustatytos aplinkybės, liečiančios atsakovo ir jo sutuoktinės darbingumo lygį ir pensijinį amžių, galėtų būti pagrindas spręsti klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo (CPK 284 straipsnis), tačiau nesudaro pagrindo nuostolių mažinimui.
Remiantis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatas, dėl ko 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas keistinas ir ieškovo ieškinys tenkintinas pilna apimtimi (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus apeliacinį skundą ir ieškinį tenkinus visiškai, perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nustatyta, kad ieškovas, paduodamas ieškinį, sumokėjo 20,85 Eur žyminio mokesčio (b. l. 31), patyrė 20,85 Eur kuro išlaidų (b. l. 70-76), apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 29 Eur žyminį mokestį. Apeliacinį skundą tenkinus, ieškovo patirtos išlaidos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš atsakovo K. R.-B. (88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovo K. R. – B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (į. k. 125709291) 229,12 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus 12 euro centų) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (229,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-09-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,85 Eur (dvidešimt eurų 85 euro centus) žyminio mokesčio ir 20,85 Eur (dvidešimt eurų 85 euro centus) kuro išlaidų.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo K. R. – B.(a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (į. k. 125709291) 29 Eur (dvidešimt devynių eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.