Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-16-744/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-01
Bylos Nr.: 1A-16-744/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-40500-2019-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Zigmas Kavaliauskas, Nerijus Masiulis, Laisvydas Zederštremas
Advokatai: Ramūnas Dobrovolskis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-16-744/2023

(Nr. 1A-296-744/2022)

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40500-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.18.8.3; 1.2.18.10; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.4.6.1

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Kungiui,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. R. ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Žydrūno Kungio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. R., padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. P. atsakomybei 2 metų terminui be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 120 MGL (tai yra 6000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, kad A. R. nuo 2009 m. gegužės 12 d. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vadovaudamas ir organizuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę veiklą, priimdamas visus sprendimus, susijusius su šios bendrovės veikla, turėdamas tikslą apskaityti tik dalį gautų pajamų ir taip bendrovės naudai išvengti mokesčių sumokėjimo, kurių suma viršija 100 MGL, bet neviršija 750 MGL, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 16 d. į privalomai teikti deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, išgautas naudingąsias iškasenas, darbo užmokestį ir pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, tai yra:

- laikotarpiu nuo 2018–2019 metais medžiagų sandėliavimo aikštelėje fiziniams asmenims pardavė medžiagų krovos apskaitos lapuose nurodytas medžiagas ir gavo pajamų iš viso 82153 Eur (suma su PVM), 2018–2019 metais apskaitoje neapskaitė žvyro, smėlio, skaldos, atsijų pardavimo pajamų iš viso 82153 Eur (iš jų pardavimo pajamų 67895 Eur, PVM 14258 Eur), VMI pateiktose PVM deklaracijose įrašė neteisingus duomenis apie PVM apmokestinamųjų sandorių vertę (deklaracijų 11 laukelis), standartinio tarifo pardavimo PVM (deklaracijų 29 laukelis) ir mokėtino į biudžetą PVM sumą (deklaracijų 36 laukelis), tai yra pateiktose PVM deklaracijose sumažino apmokestinamųjų sandorių vertę 67895 Eur ir standartinio tarifo pardavimo PVM 14258 Eur, taip sumažino mokėtino į biudžetą PVM sumą 14258 Eur;

- laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. medžiagų sandėliavimo aikštelėje fiziniams asmenims pardavė medžiagų krovos apskaitos lapuose nurodytas medžiagas ir gavo 2018 m. buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pardavimo pajamų 42857 Eur (iš jų 7438 PVM), taip 2019 m. lapkričio 13 d. VMI pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) už 2018 m. įrašė neteisingus duomenis apie pajamas, įtrauktas į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę (deklaracijos II dalies 18 laukelis), mokestinio laikotarpio pelną prieš apmokestinimą (deklaracijos III dalies 19 laukelis) ir veiklos rezultatą – pelną (deklaracijos III dalies 40 laukelis), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 35419 Eur (42857 – PVM 7438) sumažinusi 2018 metų pajamas, ta pačia 35419 Eur suma sumažino 2018 metų pelną prieš apmokestinimą ir veiklos rezultatą – pelną, VMI 2019 m. lapkričio 13 d. pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2018 metus įrašė gautų pajamų 1697323 Eur, turėjo įrašyti 1732742 Eur (1697323 + 35419), įrašė pelną prieš apmokestinimą 34931 Eur, turėjo įrašyti 70350 Eur (34931 + 35419), įrašė veiklos rezultatą – pelną 35815 Eur, turėjo įrašyti 71234 Eur (35815 + 35419) ir pelno mokestį 5372 Eur, turėjo įrašyti 10685 Eur (71234 x 15%), taip sumažino mokėtino į biudžetą pelno mokesčio sumą 5313 Eur;

- taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį dirbusiems vairuotojams D. S., A. P., T. V., A. V., M. J. ir D. K. už darbą bendrovėje laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. grynaisiais pinigais išmokėjus apskaitos dokumentais – mokėjimo žiniaraščiais arba kasos išlaidų orderiais nepagrįstą ir į buhalterinę apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį iš viso 14021,85 Eur (už 2018 m. 7215,12 Eur, už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. 6806,73 Eur):

VMI 2019 m. vasario 11 d. pateiktoje metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (duomenys neskelbtini) už 2018 m. 4 ir L8 laukeliuose neįrašė D. S., A. P., T. V., A. V., M. J. priskaičiuotų išmokų iš viso 9493,57 Eur bei L10 ir 5 laukeliuose nuo šių išmokų išskaičiuotos GPM sumos 1424,03 Eur;

VMI 2020 m. sausio 28 d. pateiktoje metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) už 2019 m. 4 ir L8 laukeliuose neįrašė D. S., A. P., T. V., A. V., M. J. ir D. K. priskaičiuotų išmokų 11250,78 Eur bei L10 ir 5 laukeliuose nuo šių išmokų išskaičiuotos GPM sumos 2250,15 Eur;

VSDFV 2018 metais pateiktuose pranešimuose apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas ((duomenys neskelbtini)) A11 eilutėje neįrašė D. S., A. P., T. V., A. V., M. J. priskaičiuotų išmokų iš viso 9493,57 Eur, nuo kurių apskaičiuotos socialinio draudimo įmokos (9 % ir 31,18 %), ir A12 eilutėje neįrašė apskaičiuotų įmokų 3814,51 Eur;

VSDFV pateiktuose pranešimuose apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas ((duomenys neskelbtini)) už 2019 m. 02-09 mėn. A11eilutėje neįrašė D. S., A. P., T. V., A. V., M. J. ir D. K. priskaičiuotų išmokų iš viso 11250,78 Eur, nuo kurių apskaičiuotos socialinio draudimo įmokos (19,50 % ir 1,77 %), ir A12 eilutėje neįrašė apskaičiuotų įmokų 2393,03 Eur;

- taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo išgauti valstybinius gamtos išteklius, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. iš telkinio adresu: (duomenys neskelbtini), iškasus 7592 m3, iš jų 2018 m. – 4515 m3; 2019 m. – 3077 m3, kurio neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, taip, nuo šiame telkinyje išgauto, bet neapskaityto 7592 m3 žvyro kiekio neapskaičiavo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius 3531 Eur (už 2018 m. – 2123 Eur, 2019 m. – 1408 Eur) ir nedeklaravo VMI pateiktose mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) bei nesumokėjo į valstybės biudžetą;

iš viso buvo neapskaičiuota bei valstybės biudžetui nesumokėta 32983,72 Eur mokesčių, tai yra A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 1 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu taip pat nustatė, kad A. R. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios numato, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini) mieste apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra nepagrindė apskaitos dokumentais faktiškai įvykusių ūkinių operacijų, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokusios jo neteisėtų veiksmų pobūdžio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 16 d., tai yra:

- neįformino, neužregistravo apskaitos registruose ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018–2019 m. apskaitą neįtraukė laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. telkinyje adresu: (duomenys neskelbtini), iškasto 7592 m3 žvyro gavimo ir jo panaudojimo ūkinių operacijų, taip nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų; dėl apskaitos dokumentais nepagrįstų ir į tvarkomą atsargų apskaitą neįrašytų 7592 m3 žvyro gavimo ir jo panaudojimo ūkinių operacijų, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d.;

- laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. spalio 16 d. medžiagų sandėliavimo aikštelėje fiziniams asmenims pardavė medžiagų krovos apskaitos lapuose nurodytas medžiagas ir gavo pajamų iš viso 82153 Eur (2018 m. – 42857 Eur, 2019 m. – 39296 Eur), taip PVM sąskaitomis faktūromis neįformino įvykusių medžiagų pardavimo ūkinių operacijų už 82153 Eur (suma su PVM), jų neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose ir neįtraukė į 2018–2019 m. buhalterinę apskaitą, nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų; dėl apskaitos dokumentais nepagrįstų, apskaitos registruose neužregistruotų ir į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtrauktų įvykusių medžiagų pardavimo ūkinių operacijų už 82153 Eur (2018 m. – 42857 Eur, 2019 m. – 39296 Eur), nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. spalio 16 d.;

- laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. už darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį dirbusiems vairuotojams D. S., A. P., T. V., A. V., M. J. ir D. K. grynaisiais pinigais išmokėjo, bet apskaitos dokumentais (mokėjimo žiniaraščiais arba kasos išlaidų orderiais) nepagrindė ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė darbo užmokesčio iš viso 14021,85 Eur (už 2018 m. 7215,12 Eur, už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. 6806,73 Eur), taip apskaitos dokumentais neįformino ir į tvarkomą apskaitą neįtraukė dalies bendrovės vairuotojams grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio, nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų; dėl apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į tvarkomą apskaitą neįrašyto grynaisiais pinigais išmokėto dalies darbo užmokesčio, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio už 2018 m. ir laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.,

tai yra A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Žydrūnas Kungys prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio dalį, kuria A. R., padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. P. atsakomybei 2 metų terminui be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta bei, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 120 MGL (tai yra 6000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant A. R. ją sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; pripažinti A. R. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 180 MGL (9000 Eur) dydžio baudą; taip pat pripažinti A. R. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 180 MGL (9000 Eur) dydžio baudą; likusią nuosprendžio dalį dėl dokumentų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, palikti nepakeistą.

2.1. Apeliaciniame skunde Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Žydrūnas Kungys nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai patikslino kaltinimo faktines aplinkybes, nes jos neatitinka bylos aplinkybių. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu A. R. pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, tai yra sutiko su nustatytomis aplinkybėmis, kaip buvo padarytos nusikalstamos veikos, neneigia kaltinimų dėl 2018-2019 metais medžiagų sandėliavimo aikštelėje parduotų medžiagų, kurios buvo neįtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, taip pat neneigia visa apimtimi ir dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo bendrovės darbuotojams, to neatspindėjimo buhalterinėje apskaitoje, pripažįsta kaltę ir dėl šių įvykių žinomai neteisingų duomenų pateikimo institucijoms. Tačiau A. R. nesutiko su kaltinime nurodytu neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo išgauto valstybinio gamtos ištekliaus – žvyro kiekiu, tai yra A. R. pripažįsta, jog buvo daroma nusikalstama veika ir šioje dalyje, buvo neteisėtai išgaunamas žvyras, tačiau nesutiko su ikiteisminio tyrimo metu nustatytu šio žvyro kiekiu.

2.2. Prokuroro teigimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimas ir 2021 m. kovo 30 d. pateikta specialisto išvada, kur konstatuoti padaryti pažeidimai, tarp kurių ir telkinyje (duomenys neskelbtini) iškasto 14055 kubinių metrų žvyro neįforminimas apskaitos dokumentais. Tyrimą atlikusi specialistė J. D., po kaltinamojo A. R. pateiktų paaiškinimų bei duomenų, 2021 m. lapkričio 8 d. pateikė paaiškinimus dėl kaltinamojo nurodytų aplinkybių bei, įvertinus gautus duomenis, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog iškasto žvyro kiekis 12405 kubiniai metrai. Tačiau kaltinamasis A. R. nesutiko ir su šiuo dydžiu, teigdamas, jog žvyro buvo iškasta dar mažiau. Ir tai grindė teisės aktuose reglamentuotomis jo turimų transporto priemonių leistinomis didžiausiomis masėmis, tai yra kiek kiekviena transporto priemonė gali daugiausia vežti svorio. Pagal šiuos duomenis, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo atlikti specialistės paskaičiavimai ir pateikta išvada, kuria pasirėmė pirmosios instancijos teismas ir pakeisdamas kaltinimo faktines aplinkybes sumažino neteisėtai išgauto žvyro kiekį iki 7592 kubinių metrų (bei su šiuo kiekiu susijusius mokėtinus mokesčius). Tačiau, prokuroras pažymi, kad dėl 2022 m. liepos 27 d. pateiktos išvados (kuria pasirėmė pirmosios instancijos teismas) pasakytina, jog šioje išvadoje atspindėtas žvyro kiekis, kuris galėjo būti pervežtas vadovaujantis teisės aktais, bet ne faktinėmis aplinkybėmis nustatytomis ikiteisminio tyrimo metu ir ištirtomis bylą nagrinėjant teisme, tai yra šią išvadą pagrindžiančių objektyvių duomenų visiškai nėra jokių, vien tik kaltinamojo noras, kad iškasto žvyro kiekis būtų sumažintas, nes tai akivaizdu, jog lemia ir mažesnius mokėtinų į valstybės biudžetą mokesčių dydžius ir kitas pasekmes susijusias su žala gamtai. Tuo tarpu 2021 m. kovo 30 d. specialisto išvada (patikslinta 2022 m. lapkričio 8 d. specialistės paaiškinimu) yra pagrįsta objektyviais duomenimis: liudytojų parodymais, kurių patikimumas ir pagrįstumas yra patvirtinami transporto sekimo sistemos GPS duomenimis, 2019 m. rugsėjo 23 d. slapto sekimo protokolu, 2022 m. balandžio 11 d. vaizdo įrašų apžiūros protokolu apžiūrėta vaizdo medžiaga, užfiksuota prie 2019 m. rugsėjo 23 d. sekimo protokolo.

2.3. Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog nekelia abejonių transporto sekimo sistemos GPS duomenų teisingumas, juos atitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio apskaitos lapuose nurodyti duomenys: vežto žvyro maršrutai ir reisai, šie duomenys sutampa ir su ikiteisminio tyrimo metu duotais, teisme patvirtintais liudytojų parodymais. Tačiau teismas kritiškai įvertino ikiteisminio tyrimo metu duotus liudininkų D. S., D. K., M. J., T. Š., T. V., A. P., A. V. ir G. L. parodymus ir tai lėmė, jog priėmė sprendimą nesiremti 2021 m. kovo 30 d. specialisto išvada (patikslinta 2022 m. lapkričio 8 d. specialistės paaiškinimu). Tai yra teismas nurodė, jog šie liudytojai teisme vienareikšmiškai nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jie posėdžio metu nurodė kitokius (mažesnius) pervežamo žvyro kiekius, todėl ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės yra subjektyvi šių asmenų nuomonė. Tačiau, prokuroro nuomone, atliekant ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų duomenų analizę pasakytina, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai yra objektyvūs, tikslūs ir patvirtinami kitais byloje esančiais įrodymais.

2.4. Prokuroro tvirtinimu, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. nurodė, jog jam buvo priskirtas savivartis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba, iš „(duomenys neskelbtini)“ žvyro kasimo aikštelės buvo pakraunama iškasto žvyro apie 10 kubinių metrų (tą patį kiekį asmuo nurodė du kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 16 d. ir 2020 m. gegužės 20 d.). 2022 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu šis liudytojas nurodė, jog „šiuo metu galiu teigti, kad maksimaliai buvo galima pervežti iki 10 m³. Mes veždavome visiškai pakrautas transporto priemones. Vežiau tokį svorį, koks buvo leidžiamas“. Taigi liudytojo nurodomas kiekis atitinka kiekį, kuriuo remiantis buvo atlikti specialistės paskaičiavimai (2021 m. kovo 30 d. specialisto išvada (patikslinta 2022 m. lapkričio 8 d. specialistės paaiškinimu)). Liudytojas tris kartus, taip pat ir teismo posėdžio metu, nurodo tą patį pervežto žvyro kiekį, tačiau pirmosios instancijos teismas tai nepagrįstai vertina kaip subjektyvią šio asmens nuomonę ir jo nurodytu kiekiu nesiremia.

2.5. Prokuroro teigimu, kitas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. J. nurodė (ikiteisminio tyrimo metu apklaustas du kartus – 2019 m. spalio 16 d. ir 2020 m. birželio 4 d.), jog dirba su triašiu sunkvežimiu „Terberg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vienu reisu į jo transporto priemonę buvo galima pakrauti nuo 10 iki 12 kubų medžiagų (žvyro, smėlio ir pan.). Vidutiniškai į transporto priemonę būdavo pakraunama apie 11 kubų. Kitos apklausos metu liudytojas konkretizavo krovinio dydį – į jo vairuojamą transporto priemonę „Terberg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš „(duomenys neskelbtini)“ žvyro kasimo aikštelės buvo pakraunama apie 12 kubinių metrų žvyro. Dydžiai konkretūs ir iš esmės vieni kitiems neprieštaraujantys, nurodyta konkreti vieta, konkretus pervežamo žvyro kiekis. 2022 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu šis liudytojas jau nurodė, kad žvyro galima pakrauti iki 10 kubinių metrų, neįmanoma žvyro pakrauti, kad būtų pilnai užpildyta mašina, nes su ekskavatoriumi yra sunku prieiti prie jo automobilio kampų, nesugadinant automobilio. Gali būti 8-10 kubinių metrų, nes žvyras yra sunkesnė medžiaga. Taigi, asmuo du kartus nurodo konkretų kiekį, kur net nekalbama apie mažesnį kiekį nei 10 kubinių metrų, bet teisme jį jau sumažina, tačiau tokie teisme duoti parodymai vertintini kritiškai, nes šis asmuo yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir savo parodymų koregavimą daro darbdavio naudai.

2.6. Prokuroras nurodo, kad liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu teigė (2 apklausos), kad jo vairuojama transporto priemonė „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš „(duomenys neskelbtini)“ žvyro kasimo aikštelės buvo pakraunama nuo 12 iki 15 kubinių metrų žvyro. Teisme 2022 m. kovo 25 d. nurodė, kad vieno reiso metu gali pervežti apie 10 kubinių metrų žvyro. Specialistė išvadoje skaičiavo vidutiniškai 12 kubinių metrų vieną reisą. Koks vis dėlto žvyro kiekis buvo pakraunamas į šio asmens vairuojamą transporto priemonę ir kurie parodymai tikslesni galima patikrinti ir pagrįsti vaizdo medžiaga, užfiksuota prie 2019 m. rugsėjo 23 d. sekimo protokolo, kur atskirais atvejais fiksuojama pakrovimas nuo 8 iki 12 ekskavatoriaus kaušų (1 kaušas 1,3 kubinių metrų). Kad asmuo vežė ir 15 kubinių metrų patvirtina ir jo užrašuose rasti įrašai, nors teismo posėdžio metu jis ir bando juos paneigti tariama pirkėjo apgaule. Pirmosios instancijos teismas, nors šio liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra pagrįsti objektyviais duomenimis (net ir išimtuose rašytiniuose įrodymuose fiksuotas aiškus kiekis 15 kubinių metrų), vėl nepagrįstai juos vertina kaip asmens subjektyvią nuomonę ir jais nesiremia.

2.7. Prokuroro tvirtinimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 3 liudytojo T. Š. apklausos, dviejų iš jų metu jis nurodė, kad sunkvežimiu „Volvo Terberg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) žvyrą iš karjero, esančio prie „(duomenys neskelbtini)“ transporto, (duomenys neskelbtini), jis vežė nuo pat tos dienos, kai pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vienu reisu į jo vairuojamą transporto priemonę yra pakraunama apie 15 kubų krovinio. Kitoje apklausoje taip pat nurodė, kad į jo vairuojamą transporto priemonę „Terberg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš „(duomenys neskelbtini)“ žvyro kasimo aikštelės buvo pakraunama apie 15 kubinių metrų žvyro. Asmuo konkrečiai nurodo, iš kur ir kiek krovinio vežė, tačiau teisme 2022 m. kovo 25 d. jau nurodo, kad iš (duomenys neskelbtini) į jo automobilį būdavo pakrauta 11-12 kubinių metrų, pilna mašina talpina 18 kubinių metrų kitokio krovinio. Įlipęs į kuzavą vizualiai jis matydavo, kiek čia gali būti pakrauta kubų. Jam įkraudavo apie 9 kaušus žvyro. Vaizdo medžiagoje prie 2019 m. rugsėjo 23 d. sekimo protokolo visais atvejais fiksuojama pakrovimas 12 ekskavatoriaus kaušų (1 kaušas 1,3 kubinių metrų). Taigi ikiteisminio tyrimo metu liudytojo T. Š. duotus parodymus patvirtina užfiksuoti vaizdo įrašai, tačiau vėl teismas šiuos parodymus nepagrįstai vertina kaip subjektyvią asmens nuomonę.

2.8. Prokuroras nurodo, kad liudytojas G. L. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog 2019 metais maršrutas įvardintas „(duomenys neskelbtini)“ yra žvyro kasimo vieta, esanti ties įmone „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Iš minėtos žvyro kasimo aikštelės žvyrą yra vežęs į „(duomenys neskelbtini)“, tai yra į UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagų sandėliavimo aikštelę, (duomenys neskelbtini). Į automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra pakraunama 25-26 tonos žvyro, smėlio ar kitų medžiagų, į automobilį „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pakraunama 25 tonos žvyro smėlio ar kitų medžiagų (perskaičiavus, tai apie 14-15 kubinių metrų žvyro). 2022 m. kovo 28 d. teismo posėdyje liudytojas nurodė, kad, pavyzdžiui, skaldos jis galėdavo vežti iki 27 tonų, gali būti 2 tonų paklaida, grubiai veždavo apie 25 tonas. Taigi šio liudytojo parodymai sutampa. Koks žvyro kiekis buvo pakraunamas į šio asmens vairuojamą transporto priemonę galima patikrinti ir pagrįsti vaizdo medžiaga, užfiksuota prie 2019 m. rugsėjo 23 d. sekimo protokolo, kur atskirais atvejais fiksuojama pakrovimas nuo 12 iki 15 ekskavatoriaus kaušų (1 kaušas 1,3 kubinių metrų). Tačiau teismas nepagrįstai teigia, kad tai tik asmens subjektyvi nuomonė ir ja nesivadovauja.

2.9. Prokuroro teigimu, liudytojas T. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad į jo vairuojamą transporto priemonę „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš „(duomenys neskelbtini) teritorijos“ žvyro kasimo aikštelės buvo pakraunama iškasto žvyro apie 18 kubinių metrų. 2022 m. kovo 28 d. teismo posėdyje liudytojas nurodė, kad žvyro pakraudavo daugiau negu pusė puspriekabės, gal kokį 16-18 kubinių metrų, nepamena, kokį kiekį nurodė pareigūnui apklausos metu, įprastai jo transporto priemonė gali pervežti, priklausomai nuo krovinio, ir 20 kubinių metrų lengvesnio krovinio. Taigi liudytojo nurodytas kiekis iš esmės atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, bet vėl teismas nepagrįstai teigia, kad šio liudytojo parodymai yra subjektyvūs, nepatikimi ir jais nesivadovauja.

2.10. Prokuroras nurodo, kad dar vienas liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad į jo vairuojamą transporto priemonę „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš „(duomenys neskelbtini)“ žvyro kasimo aikštelės buvo pakraunama iškasto žvyro 18 kubinių metrų. Teisme 2022 m. kovo 29 d. taip pat nurodo, jog žvyro kraudavo beveik pilnas mašinas. Pakrovimo nekontroliavo, nes tam buvo ekskavatorininkas. Pakraudavo gal 18 kubinių metrų, gal daugiau, gal mažiau, tiksliai negali pasakyti. Jo priekaboje, jeigu ją išlyginus, tilpdavo 20-21 kubinis metras, nes kažkada matavo. Priklausomai nuo medžiagos svorio gali prisikrauti ir pilną priekabą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme asmuo davė nuoseklius, aiškius, vienas kitą papildančius parodymus, patvirtino nurodytą iškasto žvyro kiekį, bet teismas nepagrįstai nurodė, kad teisingesnius parodymus liudytojas davė teisme, nurodydamas, jog vieno reiso metu galėjo būti pervežama apie 18 kubinių metrų žvyro, tačiau atsižvelgiant į tai, jog liudytojas negalėjo nurodyti tikslaus pakraunamo žvyro kiekio, paaiškino, jog krovinys nebuvo sveriamas, sprendžia, jog ir teisme duoti liudytojo parodymai negali būti laikomi patikimais.

2.11. Prokuroras taip pat nurodo, kad liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog į jo vairuojamą transporto priemonę „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš „(duomenys neskelbtini) teritorijos“ žvyro kasimo aikštelės buvo pakraunama iškasto žvyro apie 25 tonas (apie 14-15 kubinių metrų), teisme duodamas parodymus, nurodė, kad buvo vežamas 12 kubinių metrų kiekis, tokį kiekį krauti nurodė D. Kiek kartų jis turi nuvykti į objektą nebuvo nurodyta. Jo vairuojama transporto priemonė tuščia svėrė 14,800 tonų, krovinio iš viso galėjo vežti 25,200 tonas. Karjere krauna su svarstyklėmis ir pakraudavo lygiai 25 tonas, o žvyras buvo kraunamas iki 12 kubinių metrų. Automobilyje buvo davikliai, kurių pagalba matydavo svorį. Ant oro pagalvių rodydavo apkrovimo slėgį. Galėdavo pasikrauti iki daviklių rodmens 4, tada svoris atitinka iki 25 tonų. Šie davikliai buvo prie vilkiko rėmo, o kitas prie priekabos rėmo. Žiūrėdavo į abu daviklius ir abiejų rodmuo neturėdavo viršyti 4. Ekskavatorininkas žvyro kraudavo iki 12 kubinių metrų, jis tik sustodavo ir laukdavo, kol pakraus. Daviklius stebėjo ir jie irgi rodė iki 4. Atvažiavęs pasakydavo, kad turi pakrauti 12 kubinių metrų. Vežant žvyrą davikliai niekada nerodydavo daugiau negu 4. Nežino, kiek tonų perveždavo, bet būdavo iki 25 tonų. Koks žvyro kiekis buvo pakraunamas į šio liudytojo vairuojamą transporto priemonę galima patikrinti ir pagrįsti vaizdo medžiaga, užfiksuota prie 2019 m. rugsėjo 23 d. sekimo protokolo, kur atskirais atvejais fiksuojama pakrovimas 12 ekskavatoriaus kaušų (1 kaušas 1,3 kubinių metrų, tai yra 15,6 kubinių metrų). Prokurorui akivaizdu, kad asmuo ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus, tikslius parodymus, kuriuos galima patikrinti užfiksuota vaizdo medžiaga, kuriais pagrįstai buvo remiamasi 2021 m. kovo 30 d. specialisto išvadoje (patikslinta 2022 m. lapkričio 8 d. specialistės paaiškinimu), bet teismas ir šiuos parodymus nepagrįstai atmetė kaip subjektyvią asmens nuomonę.

2.12. Prokuroro teigimu, teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. L., dirbantis ekskavatorininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, kad kubinis ekskavatorius reiškia, kad kaušas yra 1,3 kubo. Pasėmus pilną kaušą jis gali sverti iki 2,5 tonos. Jis dirbo ir su ilgastrėliu ir su kubiniu ekskavatoriumi. Ilgastrėlio kaušas yra lygiai 1 kubinis metras, o kito kubinio ekskavatoriaus - 1,3 kubinis meras. Jis buvo atsakingas už žvyro pakrovimą į transporto priemones (duomenys neskelbtini), abejoti jo žinojimu apie ekskavatorių kaušų dydžius pagrindo nėra, tuo labiau, kad yra fiksuotas akivaizdus minėtų krovimo įrenginių kaušų dydžio skirtumas ir vaizdo medžiagoje užfiksuotoje prie 2019 m. rugsėjo 23 d. sekimo protokolo, tai pagrindžia šio asmens parodymų teisingumą. A. L. nurodo mažesnius kiekius kaušų, įdedamų į transporto priemones skaičių, nes vaizdo medžiagoje akivaizdžiai fiksuotas didesnis skaičius, bet abejoti, kad jis nežinotų kaušų talpos pagrindo nėra, nes patį kiekį (įdedamų kaušų skaičių) asmuo bando priderinti pagal darbdavio A. R. poziciją, kadangi A. L. tebedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2.13. Prokuroro nuomone, visi šie duomenys leidžia paskaičiuoti, kiek žvyro buvo pakraunama į sunkvežimius ir, kaip matyti, nėra pagrindo abejoti 2021 m. kovo 30 d. specialisto išvada (patikslinta 2022 m. lapkričio 8 d. specialistės paaiškinimu). Specialistė pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais ir atliko tikslius paskaičiavimus, kurie yra pagrįsti surinkta tyrimo metu medžiaga ir teisme ištirta. Tuo tarpu kaltinamojo prašymu atlikti paskaičiavimai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, tik teisės akto nuostatomis. Tačiau kaltinamasis ir kaltinamas pažeidęs teisė aktų nuostatas ir padaręs nusikalstamas veikas. Bet pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, laikosi teisės aktų nuostatų. Teismas teigia, kad byloje nėra duomenų, jog laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), vežė žvyrą transporto priemonėmis ar jų junginiais, neatitinkančiais maksimalų transporto priemonės ar jų junginio vežamo krovinio svorį, nurodytą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakyme Nr. 3-66. Atskiri, su šiuo įvykiu nesusiję vairuotojų ar bendrovės direktoriaus arba atsakingo asmens administraciniai baustumai, teismo nuomone, šio fakto nepakeičia. Tačiau prokuroras pažymi, jog laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. pats kaltinamasis yra baustas ANK tvarka už transporto priemonės viršsvorį bei du asmenys pas jį dirbę - T. Š. ir A. V. - tuo laikotarpiu irgi bausti už transporto priemonių viršsvorį. A. V. baustas būtent už iš (duomenys neskelbtini), vežtą krovinį (pagal ANR išrašą vykstanti maršrutu (duomenys neskelbtini)), o tai akivaizdžiai paneigia kaltinamojo nurodomą motyvą, jog transporto priemonės nebuvo perkraunamos ir buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė devynių liudytojų parodymus kaip nepatikimus ir subjektyvius, atmetė 2019 m. rugsėjo 23 d. slapto sekimo protokolu užfiksuotą vaizdo medžiagą. Tai yra atmetė visus surinktus objektyvius duomenis, patvirtinančius vienas kitą, ir pasirėmė iš esmės tik Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 įtvirtintomis transporto priemonės ar jų junginio maksimalią leistiną pervežimo masę reglamentuojančiomis nuostatomis bei priėmė sprendimą patikslinti kaltinimo faktines aplinkybes.

2.14. Prokuroro įsitikinimu, visos anksčiau apeliaciniame skunde aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad A. R. padarė jam inkriminuojamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, esant šioms faktinėms aplinkybėms:

nuo 2009 m. gegužės 12 d., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vadovaudamas ir organizuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę veiklą, priimdamas visus sprendimus, susijusius su šios bendrovės veikla, turėdamas tikslą apskaityti tik dalį gautų pajamų ir taip bendrovės naudai išvengti mokesčių sumokėjimo, kurių suma viršija 100 MGL, bet neviršija 750 MGL, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 16 d. į privalomai teikti deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, išgautas naudingąsias iškasenas, darbo užmokestį ir pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, tai yra: laikotarpiu nuo 2018-2019 metais medžiagų sandėliavimo aikštelėje fiziniams asmenims pardavė medžiagų krovos apskaitos lapuose nurodytas medžiagas ir gavo pajamų iš viso 82153 Eur (suma su PVM), 2018-2019 metais apskaitoje neapskaitė žvyro, smėlio, skaldos, atsijų pardavimo pajamų viso 82153 Eur (iš jų pardavimo pajamų 67895 Eur, PVM 14258 Eur), VMI pateiktose PVM deklaracijose įrašė neteisingus duomenis apie PVM apmokestinamųjų sandorių vertę (deklaracijų 11 laukelis), standartinio tarifo pardavimo PVM (deklaracijų 29 laukelis) ir mokėtino į biudžetą PVM sumą (deklaracijų 36 laukelis), tai yra pateiktose PVM deklaracijose sumažino apmokestinamųjų sandorių vertę 67895 Eur ir standartinio tarifo pardavimo PVM 14258 Eur, taip sumažino mokėtino į biudžetą PVM sumą 14258 Eur; - laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. medžiagų sandėliavimo aikštelėje fiziniams asmenims pardavė medžiagų krovos apskaitos lapuose nurodytas medžiagas ir gavo 2018 m. buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pardavimo pajamų 42857 Eur (iš jų 7438 PVM), taip 2019 m. lapkričio 13 d. VMI pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) už 2018 m. įrašė neteisingus duomenis apie pajamas, įtrauktas į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę (deklaracijos II dalies 18 laukelis), mokestinio laikotarpio pelną prieš apmokestinimą (deklaracijos III dalies 19 laukelis) ir veiklos rezultatą - pelną (deklaracijos III dalies 40 laukelis), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 35419 Eur (42857 - PVM 7438) sumažinusi 2018 m. pajamas, ta pačia 35419 Eur suma sumažino 2018 metų pelną prieš apmokestinimą ir veiklos rezultatą - pelną, VMI 2019 m. lapkričio 13 d. pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2018 m. įrašė gautų pajamų 1697323 Eur, turėjo įrašyti 1732742 Eur (1697323 + 35419), įrašė pelną prieš apmokestinimą 34931 Eur, turėjo įrašyti 70350 Eur (34931 + 35419), įrašė veiklos rezultatą - pelną 35815 Eur, turėjo įrašyti 71234 Eur (35815 + 35419) ir pelno mokestį 5372 Eur, turėjo įrašyti 10685 Eur (71234 x 15%), taip sumažino mokėtino į biudžetą pelno mokesčio sumą 5313 Eur; taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį dirbusiems vairuotojams D. S., A. P., T. V., A. V., M. J. ir D. K. už darbą bendrovėje laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. grynaisiais pinigais išmokėjus apskaitos dokumentais - mokėjimo žiniaraščiais arba kasos išlaidų orderiais nepagrįstą ir į buhalterinę apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį iš viso 14021,85 Eur (už 2018 m. 7215,12 Eur, už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. 6806,73 Eur): - VMI 2019 m. vasario 11 d. pateiktoje metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) už 2018 m. 4 ir L8 laukeliuose neįrašė D. S., A. P., T. V., A. V., M. J. priskaičiuotų išmokų iš viso 9493,57 Eur bei L10 ir 5 laukeliuose nuo šių išmokų išskaičiuotos GPM sumos 1424,03 Eur; -VMI 2020 m. sausio 28 d. pateiktoje metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) už 2019 m. 4 ir L8 laukeliuose neįrašė D. S., A. P., T. V., A. V., M. J. ir D. K. priskaičiuotų išmokų 11250,78 Eur bei L10 ir 5 laukeliuose nuo šių išmokų išskaičiuotos GPM sumos 2250,15 Eur; -VSDFV 2018 m. pateiktuose pranešimuose apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas ((duomenys neskelbtini)) A11 eilutėje neįrašė D. S., A. P., T. V., A. V., M. J. priskaičiuotų išmokų iš viso 9493,57 Eur, nuo kurių apskaičiuotos socialinio draudimo įmokos (9 % ir 31,18 %), ir A12 eilutėje neįrašė apskaičiuotų įmokų 3814,51 Eur; - VSDFV pateiktuose pranešimuose apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas ((duomenys neskelbtini)) už 2019 m. 02-09 mėn. A11 eilutėje neįrašė D. S., A. P., T. V., A. V., M. J. ir D. K. priskaičiuotų išmokų iš viso 11250,78 Eur, nuo kurių apskaičiuotos socialinio draudimo įmokos (19,50 % ir 1,77 %), ir A12 eilutėje neįrašė apskaičiuotų įmokų 2393,03 Eur; taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo išgauti valstybinius gamtos išteklius, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. iš telkinio adresu: Dailidžių g. 11, Šiauliai, iškasus 12405 m3 žvyro, iš jų: 2018 m. 6893 m3 ir 2019 m. 5512 m3, kurio neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, taip, nuo šiame telkinyje išgauto, bet neapskaityto 12405 m3 žvyro kiekio neapskaičiavo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius 5754 Eur (už 2018 m. 3240 Eur, už 2019 m. 2514 Eur) ir nedeklaravo VMI pateiktose mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) bei nesumokėjo į valstybės biudžetą; iš viso buvo neapskaičiuota bei valstybės biudžetui nesumokėta 35206,72 Eur mokesčių,

tai yra A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje,

be to, jis buvo kaltinamas tuo, jog apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, kurios numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios numato, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 16 d. Šiaulių mieste apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra nepagrindė apskaitos dokumentais faktiškai įvykusių ūkinių operacijų, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokusios jo neteisėtų veiksmų pobūdžio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 16 d., tai yra: - neįformino, neužregistravo apskaitos registruose ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-2019 m. apskaitą neįtraukė laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. telkinyje adresu: (duomenys neskelbtini), iškasto 12405 m3 žvyro gavimo ir jo panaudojimo ūkinių operacijų, taip nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų; dėl apskaitos dokumentais nepagrįstų ir į tvarkomą atsargų apskaitą neįrašytų 12405 m3 žvyro gavimo ir jo panaudojimo ūkinių operacijų, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d.; - laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. spalio 16 d. medžiagų sandėliavimo aikštelėje fiziniams asmenims pardavė medžiagų krovos apskaitos lapuose nurodytas medžiagas ir gavo pajamų iš viso 82153 Eur (2018 m. 42857 Eur, 2019 m. 39296 Eur), taip PVM sąskaitomis faktūromis neįformino įvykusių medžiagų pardavimo ūkinių operacijų už 82153 Eur (suma su PVM), jų neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose ir neįtraukė į 2018 - 2019 m. buhalterinę apskaitą, nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų; dėl apskaitos dokumentais nepagrįstų, apskaitos registruose neužregistruotų ir į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtrauktų įvykusių medžiagų pardavimo ūkinių operacijų už 82153 Eur (2018 m. 42857 Eur, 2019 m. 39296 Eur), nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalie. ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. spalio 16 d.; - laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. už darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį dirbusiems vairuotojams D. S., A. P., T. V., A. V., M. J. ir D. K. grynaisiais pinigais išmokėjo, bet apskaitos dokumentais (mokėjimo žiniaraščiais arba kasos išlaidų orderiais) nepagrindė ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė darbo užmokesčio iš viso 14021,85 Eur (už 2018 m. 7215,12 Eur, už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. 6806,73 Eur), taip apskaitos dokumentais neįformino ir į tvarkomą apskaitą neįtraukė dalies bendrovės vairuotojams grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio, nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų; dėl apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į tvarkomą apskaitą neįrašyto grynaisiais pinigais išmokėto dalies darbo užmokesčio, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio už 2018 m. ir laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.,

tai yra A. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

2.15. Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. R., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. P. atsakomybei 2 metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukė. Nagrinėjamu atveju nėra vienos iš pagrindinių sąlygų taikyti BK 40 straipsnyje numatytą laidavimo institutą - tai, jog asmuo visiškai prisipažįsta savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė nusikalstamų veikų faktines aplinkybes pagal išimtinai kaltinamojo paaiškinimus, kurias ir pripažino kaltinamasis A. R., nors byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina faktines aplinkybes, nurodytas kaltinamajame akte, dėl to laikytina, jog kaltės pripažinimas ir išreikštas gailėjimasis nebuvo nuoširdūs. Iš aplinkybių turinio matyti, kad kaltinamasis siekė sušvelninti savo teisinę padėtį, pateikdamas ir interpretuodamas įvykio aplinkybes sau palankiai, stengiantis sumažinti materialines pasekmes, susijusias su mokesčių paskaičiavimu ir sumokėjimu.

2.16. Prokuroro nuomone, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytais bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgiant į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos priskirtinos tyčiniams apysunkiams nusikaltimams, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis A. R. nevedęs, dirbantis, neteistas, ANK tvarka baustas, bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - baudą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Žydrūno Kungio apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu prokuroras Žydrūnas Kungys prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio dalį, kuria A. R., padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir A. R. nuteisti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 d. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. R. ir jo gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis teismo posėdžio metu prašė prokuroro Žydrūno Kungio apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį.

Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Žydrūno Kungio apeliacinis skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (tolau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis).

6. Prokuroras Žydrūnas apeliaciniu skundu iš esmės neginčija A. R. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, todėl šie klausimai, sprendžiant prokuroro apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertintini. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis A. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybėmis ir teismo išvadomis bei sprendimu A. R. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukiant. Prokuroro įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, todėl nėra pagrindo A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl A. R. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o taip pat šias veikas kvalifikuodamas, esmingai nusižengė baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, todėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo

7. Iš bylos duomenų matyti, kad A. R. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, be kita ko, buvo kaltinamas tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo išgauti valstybinius gamtos išteklius, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. iš telkinio, esančio (duomenys neskelbtini), iškasus 12405 m³ žvyro, iš jų: 2018 m. 6893 m³ ir 2019 m. 5512 m³, kurio neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, taip, nuo šiame telkinyje išgauto, bet neapskaityto 12405 m³ žvyro kiekio neapskaičiavo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius 5754 Eur (už 2018 m. 3240 Eur, už 2019 m. 2514 Eur) ir nedeklaravo VMI pateiktose mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) bei nesumokėjo į valstybės biudžetą; o pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, be kita ko, buvo kaltinamas tuo, kad neįformino, neužregistravo apskaitos registruose ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018–2019 metų apskaitą neįtraukė laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. telkinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), iškasto 12405 m³ žvyro gavimo ir jo panaudojimo ūkinių operacijų, taip nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų; dėl apskaitos dokumentais nepagrįstų ir į tvarkomą atsargų apskaitą neįrašytų 12405 m³ žvyro gavimo ir jo panaudojimo ūkinių operacijų, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. A. R. pripažinus esmines kaltinime nurodytas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, tačiau nesutikus su kaltinime nurodytu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. iš telkinio, esančio (duomenys neskelbtini), neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo iškasto ir buhalterinėje apskaitoje neapskaityto žvyro kiekiu 12405 m³, pirmosios instancijos teismas, atlikęs byloje esančių įrodymų tyrimą, nustatė, kad vis dėl to laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. iš telkinio adresu: (duomenys neskelbtini), buvo iškasta ne 12405 m³ žvyro, kaip nurodyta kaltinamajame akte, o 7592 m³ žvyro, iš jų 2018 m. – 4515 m³; 2019 m. – 3077 m³, ir tuo pagrindu patikslino minėtame kaltinime nurodytas A. R. padarytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes.

8. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai patikslino A. R. inkriminuoto kaltinimo faktines aplinkybes. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai įvertino ikiteisminio tyrimo metu duotus liudininkų D. S., D. K., M. J., T. Š., T. V., A. P., A. V. ir G. L. parodymus, 2022 m. liepos 26 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, surašyta remiantis ne faktinėmis aplinkybėmis, o teisės aktais. Tuo tarpu 2021 m. kovo 30 d. specialisto išvada (patikslinta 2022 m. lapkričio 8 d. specialistės paaiškinimu), prokuroro įsitikinimu, yra pagrįsta objektyviais duomenimis: liudytojų parodymais, kurių patikimumas ir pagrįstumas yra patvirtinami transporto sekimo sistemos GPS duomenimis, 2019 m. rugsėjo 23 d. slapto sekimo protokolu, 2022 m. balandžio 11 d. vaizdo įrašų apžiūros protokolu apžiūrėta vaizdo medžiaga, užfiksuota prie 2019 m. rugsėjo 23 d. sekimo protokolo. Tačiau teisėjų kolegija visiškai nepritaria šiems apeliacinio skundo argumentams.

9. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, 2021 m. kovo 30 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ (6 t., b. l. 157-193), kuri patikslinta 2021 m. lapkričio 8 d. specialistės J. D. paaiškinimais (8 t., b. l. 145-155), prokuroras laiko patikimu įrodymu dėl A. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų, nustatant kaltinime nurodytą bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. iš telkinio, esančio (duomenys neskelbtini), neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo iškastą ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą žvyro kiekį. Šioje specialisto išvadoje kategoriškai nurodyta, kad pagal kratos metu paimtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių apskaitos lapų ir ikiteisminio tyrimo byloje pateiktos transporto sekimo sistemos GPS duomenis bendrovė, neturėdama teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo, nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame komercinės paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančiame telkinyje laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. iš viso iškasė 14055 m³ žvyro (2018 m. – 6893 m³, 2019 m. – 7162 m³), iš kurių 7638 m³ išvežė į medžiagų sandėliavimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), 5911 m³ išvežė į (duomenys neskelbtini) karjerą ir 506 m³ išvežė į kitus objektus, nurodant maršrutus, pagal kuriuos negalima identifikuoti žvyro pirkėjų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ telkinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), iškasto 14055 m³ žvyro gavimo neįformino apskaitos dokumentais (pajamavimo aktais ar kitais jo gavimą patvirtinančiais dokumentais) ir neįrašė į bendrovės tvarkomą apskaitą, nedeklaravo VMI pateiktose mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijose bei Lietuvos geologijos tarnybai pateiktose kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitose (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 188). 2021 m. lapkričio 8 d. specialistė J. D., įvertinusi A. R. nurodytas faktines aplinkybes, jog 2019 m. lapkričio mėn. į bendrovės apskaitą buvo įtraukta 1650 m³ žvyro, iškasto telkinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), ir pateiktus dokumentus (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo mėnesio medžiagų pristatymo žiniaraštį bei 2019 m. lapkričio mėnesio medžiagų pajamavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)), patikslino laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. telkinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), iškasto, neapskaityto ir nedeklaruoto žvyro kiekį, iš specialisto išvadoje nurodyto kiekio – 14055 m³ atimant 1650 m³, į bendrovės apskaitą įtrauktą ir deklaruotą kiekį, nurodė, jog laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. iš telkinio, esančio (duomenys neskelbtini), bendrovė iškasė 12405 m³ žvyro, kurio neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, taip, nuo šiame telkinyje išgauto, bet neapskaityto 12405 m³ žvyro kiekio neapskaičiavo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius 5754 Eur (už 2018 m. 3240 Eur, už 2019 m. 2514 Eur) ir nedeklaravo VMI pateiktose mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) bei nesumokėjo į valstybės biudžetą.

10. 2021 m. kovo 30 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. iš telkinio, esančio (duomenys neskelbtini), iškasto ir buhalterinėje apskaitoje neapskaityto žvyro kiekis nustatytas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio apskaitos lapuose nurodytus vežto žvyro maršrutus ir reisus, transporto sekimo sistemos GPS duomenis bei liudytojais apklaustų vairuotojų D. S., D. K., M. J., T. Š., T. V., A. P., A. V. ir G. L. nurodytą į jų vairuojamas transporto priemones pakraunamą žvyro kiekį.

11. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, byloje nėra abejonių ir ginčo dėl transporto sekimo sistemos GPS duomenų teisingumo, juos atitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio apskaitos lapuose nurodyti vežto žvyro maršrutai ir reisai, šie duomenys sutampa ir su liudytojų D. S., D. K., M. J., T. Š., T. V., A. P., A. V. ir G. L. parodymais. Tačiau minėtų liudytojų parodymai apie į jų vairuojamas transporto priemones pakraunamo žvyro kiekį, kuriais buvo remtasi priimant 2021 m. kovo 30 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kelia pagrįstų abejonių.

12. Kaip matyti iš minėtos specialisto išvados, nustatant nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. iš telkinio, esančio (duomenys neskelbtini), iškasto ir buhalterinėje apskaitoje neapskaityto žvyro kiekį, nustatytą transporto priemonių, vežusių žvyrą, reisų skaičius buvo dauginamas iš liudytojų D. S., D. K., M. J., T. Š., T. V., A. P., A. V. ir G. L. nurodytų į jų vairuojamas transporto priemones pakraunamo žvyro kiekių. Iš specialisto išvadoje esančios 5 lentelės matyti, jog atliekant skaičiavimus buvo skaičiuota, jog vieno reiso metu transporto priemonė „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pervežė 15 m³ žvyro, transporto priemonė „Mercedes“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – 10 m³, transporto priemonė „Terberg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – 10 m³, transporto priemonė „Terberg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – 15 m³, transporto priemonė MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – 18 m³, transporto priemonė „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – 18 m³, transporto priemonė „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – 12 m³, transporto priemonė „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – 15 m³. Kaip nurodė pirmosios instancijos apklausiama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vedėja V. B., vairuotojams nurodžius krovinio kiekį „nuo iki“, specialistė, atlikdama tyrimą, rėmėsi minimaliu nurodytu kiekiu, bet atliekant skaičiavimus nebuvo atsižvelgta į transporto priemonės maksimalią pervežimo masę, be to, specialistė V. B. negalėjo paaiškinti, kodėl liudytojams nurodžius vežamo krovinio svorį tonomis specialisto išvadoje nurodytas vežamo žvyro kiekis m³.

13. Vertinant liudytojais apklaustų D. S., D. K., M. J., T. Š., T. V., A. P., A. V. ir G. L. parodymus apie į jų vairuojamas transporto priemones pakraunamo žvyro kiekių, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nurodydami savo transporto priemone pervežamo žvyro kiekį liudytojai pateikė savo subjektyvią nuomonę, nes iš tiesų nežino, kiek žvyro buvo kraunama į transporto priemones, kadangi krovinys niekada nebuvo sveriamas ar kitaip skaičiuojamas, pakraudavo tiek, kiek transporto priemonė gali pavežti, kad nebūtų perkrauta, ekskavatorininko nekontroliuodavo, kiek jis kaušų pakraudavo. Nors siekiant patikrinti šiuos liudytojų parodymus, priimant 2021 m. kovo 30 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo įvertinti ekskavatorininko liudytojo A. L. duoti parodymai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojo A. L. parodymai nepatvirtina liudytojais apklaustų D. S., D. K., M. J., T. Š., T. V., A. P., A. V. ir G. L. parodymų apie į jų vairuojamas transporto priemones pakraunamo žvyro kiekius. Nors A. L. parodė, kad jis į transporto priemones žvyrą krovė „(duomenys neskelbtini)“ kubiniu ekskavatoriumi, kurio kaušo tūris yra 1,3 m³, mėlynam „Mercedes Benz“ automobiliui priklauso pakrauti 8 m³, todėl jis krovė 6 kaušus, „Scania“ automobiliui priklauso pakrauti 10 m³, tad jis kraudavo 7 kaušus, „Terberg“ automobliui priklauso pakrauti 11 m³, todėl kraudavo nepilnus 9 kaušus, „Terberg“ su gerve priklauso 9 m³, tad kraudavo 6,5 kaušo, automobiliams su priekabomis priklauso po 13 m³, todėl jis kraudavo 10 kaušų, tačiau transporto priemonės nebuvo sveriamos, tikslaus krovinio svorio jis nežinojo, kiek į kiekvieną automobilį galima pakrauti žvyro, žinojo tik iš darbinės patirties. Šio liudytojo parodymus taip pat paneigia 2019 m. rugsėjo 21 d. – 2019 m. rugsėjo 22 d. vykdyto slapto sekimo metu užfiksuoti duomenys, kad į transporto priemonę „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pakraunama 8 kaušai birios medžiagos, į transporto priemonę „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pakraunama 12 kaušų birios medžiagos, į transporto priemonę su priekaba „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pakraunama 15 kaušų birios medžiagos; į transporto priemonę su priekaba „Terberg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pakraunama 12 kaušų birios medžiagos; į transporto priemonę su priekaba „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pakraunama 8 kaušai birios medžiagos; į transporto priemonę su priekaba „Scania“, valsybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pakraunama 12 kaušų birios medžiagos, į transporto priemonę su priekaba „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pakraunama 14 kaušų birios medžiagos; į transporto priemonę su priekaba „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pakraunama 9 kaušai birios medžiagos. Žvyras kraunamas vikšrine transporto priemone – ekskavatoriumi, ant kurios matosi raidės „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 191-195). Byloje nėra duomenų, koks ekskavatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ kaušo tūris, tačiau net ir nustačius ekskavatoriaus kaušo tūrį ir skaičiuojant į transporto priemones pakrautą žvyrą ekskavatoriaus kaušais, neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek žvyro buvo pakrauta į konkrečia transporto priemonę, nes kaip matyti iš byloje esančios vaizdo medžiagos, semiant žvyrą ekskavatoriaus kaušu kiekvieną kartą pasemiamas nevienodas kiekis žvyro.

14. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-7-97-895/2019). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės in dubio pro reo principu ir visas abejones aiškinti kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-628/2021).

15. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. iš telkinio, esančio (duomenys neskelbtini), neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo iškastą ir buhalterinėje apskaitoje neapskaityto žvyro kiekį pagrįstai nesirėmė 2021 m. kovo 30 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kadangi ji nelaikytina patikimu įrodymu.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, konstatuoja, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes nebuvo surinkti neginčijami įrodymai, patikimai patvirtinantys kaltinime nurodytą bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. iš telkinio, esančio (duomenys neskelbtini), neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo iškastą ir buhalterinėje apskaitoje neapskaityto žvyro kiekį 12405 m³.

17. Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatant laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. iš telkinio, esančio (duomenys neskelbtini), neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškastą ir buhalterinėje apskaitoje neapskaityto žvyro kiekį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2022 m. liepos 26 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (12 t., b. l. 120-124). Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje 2022 m. liepos 27 d. specialisto išvadoje nustatytas žvyro kiekis, kuris galėjo būti pervežtas, vadovaujantis teisės aktais, bet ne faktinėmis aplinkybėmis nustatytomis ikiteisminio tyrimo metu ir ištirtomis bylą nagrinėjant teisme. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje 2022 m. liepos 27 d. specialisto išvadoje išvados pateiktos remiantis kiekvienos transporto priemonės ar jų junginio, vežusio žvyrą iš telkinio, esančio (duomenys neskelbtini), maksimalia leistina pervežimo mase, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66, A. R. pateiktais duomenimis apie maksimalius transporto priemonių vežamo krovinio svorius (tonomis), pasirenkant tinkamą perskaičiavimo iš masės – tonomis į kiekį – kubiniais metrais būdą, bei remiantis 2021 m. kovo 30 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis apie nustatytus reisus, kuriais žvyras vežtas iš telkinio, esančio (duomenys neskelbtini), į medžiagų sandėliavimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) karjerą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, bei į kitus objektus, skaičiumi. 2022 m. liepos 27 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonėmis iš žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), buvo vežtas žvyro kiekis atitinkantis maksimalų transporto priemonės ar jų junginio vežamo krovinio svorį, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66, tai 2018–2019 m. buvo iškasta, išvežta ir neapskaityta įmonės buhalterinėje apskaitoje 9242 m³, iš jų 2018 m. – 4515 m³; 2019 m. – 4727 m³ žvyro, (maksimalus vežamo krovinio svoris nustatytas pagal 2022 m. birželio 29 d. A. R. pateiktą lentelę); jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš telkinio, esančio (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (laikotarpis – pirmo ir paskutinio reiso datos) iš viso iškasė ir išvežė žvyro 9242 m³ žvyro, iš jų 2018 m. – 4515 m³ (2 ketvirtį – 2827 m³; 3 ketvirtį – 1688 m³), 2019 m. – 4727 m³ (1 ketvirtį – 564 m³; 2 ketvirtį – 101 m³, 3 ketvirtį – 4062 m³), tai šių kiekių neįrašė į bendrovės tvarkomą atsargų apskaitą, nedeklaravo VMI pateiktose mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijose bei nesumokėjo į valstybės biudžetą: 4287 Eur, iš jų 2018 metais – 2123 Eur, 2019 metais – 2164 Eur mokesčių (12 t., b. l. 120-124).

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vežė žvyrą transporto priemonėmis ar jų junginiais, neatitinkančiais maksimalų transporto priemonės ar jų junginio vežamo krovinio svorį, nurodytą Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakyme Nr. 3-66. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. pats A. R. yra baustas administracine tvarka už transporto priemonės viršsvorį bei du asmenys pas jį dirbę - T. Š. ir A. V. – tuo laikotarpiu irgi bausti už transporto priemonių viršsvorį. A. V. baustas būtent už iš sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vežtą krovinį (pagal ANR išrašą vykstanti maršrutu (duomenys neskelbtini)), o tai akivaizdžiai paneigia nurodomą motyvą, jog transporto priemonės nebuvo perkraunamos ir buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų. Tačiau apeliacinės instancijos teismui pareikalavus prokuroro pateikti administracinio nusižengimo bylos medžiagą, susijusią su nurodomais argumentais, apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri niekaip nėra susijusi su šia baudžiamąja byla, nes administracinis nusižengimas padarytas vežant ne žvyrą, o kitas medžiagas – smėlį ir skaldą, todėl remtis šia administracinio nusižengimo medžiaga kaip įrodymu, patvirtinančiu, jog nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vežė žvyrą transporto priemonėmis ar jų junginiais, neatitinkančiais maksimalaus transporto priemonės ar jų junginio vežamo krovinio svorio, nurodytą Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakyme Nr. 3-66, nėra pagrindo.

20. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai 2022 m. liepos 26 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą iškastą, išvežtą ir neapskaitytą įmonės buhalterinėje apskaitoje žvyro kiekį – 9242 m³, iš jų 2018 m. – 4515 m³; 2019 m. – 4727 m³ sumažintino 1650 m³, atsižvelgiant į 2021 m. lapkričio 8 d. pateiktus specialistės J. D. paaiškinimus, nustatant, jog laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. iš telkinio adresu: (duomenys neskelbtini), buvo iškasta, išvežta ir neapskaityta įmonės buhalterinėje apskaitoje 7592 m³ (9242–1650), iš jų 2018 m. – 4515 m³; 2019 m. – 3077 m³ (4727–1650) žvyro.

21. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, iš esmės visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus ir teisingai nustatė A. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo savo išvadas. Vien tai, kad šiuo atveju prokurorui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ir bylos faktinių aplinkybių nustatymo, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei naikinti ar keisti teismo sprendimą.

Dėl A. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

22. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kartu teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-67-942/2019, 2K-81-895/2020).

23. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad A. R. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos, pagal kurią asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tik jeigu jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Prokuroro teigimu, A. R. nesutiko su kaltinime nurodytu neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo išgauto valstybinio gamtos ištekliaus - žvyro kiekiu ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė nusikalstamų veikų faktines aplinkybes pagal kaltinamojo paaiškinimus, kurias pripažino kaltinamasis A. R., nors byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina faktines aplinkybes, nurodytas kaltinamajame akte, dėl to, prokuroro nuomone, laikytina, jog kaltės pripažinimas ir išreikštas gailėjimasis nebuvo nuoširdūs. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais.

24. Teismų praktikoje visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015). Kaltininko prisipažinimas, padarius nusikalstamą veiką, yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kiek kaltinamojo parodymai prisidėjo prie teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2012). Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015).

25. Nagrinėjamu atveju A. R. savo kaltę pagal pirmosios instancijos teismo patikslintas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes pripažino visiškai, viso proceso metu A. R. neginčijo savo kaltės dėl byloje nustaytų faktinių aplinkybių, išskyrus aplinkybes, kurios ir buvo pirmosios instancijos teisme pagrįstai patikslintos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. R. veiksmus ir elgesį, parodymų davimo aplinkybes ir turinį viso proceso metu ir kitas bylos aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad jis visiškai pripažino savo kaltę padaręs nusikalstamas veikas ir toks kaltinamojo pripažinimas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą sąlygą.

26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos ir atleido A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukė. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad A. R. padarė dvi idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas (apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje), anksčiau neteistas, taigi, nusikalto pirmą kartą, pagal teismo patikslintą kaltinimą A. R. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, civilinių ieškinių byloje nėra. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš 2021 m. birželio 28 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie A. R. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, jog A. R. nusikalto būdamas baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas sumokėjęs, yra dirbantis, duomenų apie priklausomybes ar psichiatrinį gydymą nėra. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, taip pat ir į A. R. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamojo savikritišką požiūrį į jas, nuoširdų gailėjimąsi, kaltinamojo elgesį viso proceso, prasidėjusio dar 2019 m. rugsėjo 20 d., metu, kuomet kaltinamasis raštu teikė išsamius paaiškinimus, savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau dėl teismo patikslintų kaltinimo faktinių aplinkybių savo kaltę pripažino visiškai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog A. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad A. R. sugyventinė J. P. laikytina tinkamu, teismo pasitikėjimo vertu laiduotoju, turinčiu realias galimybes daryti teigiamą įtaką A. R..

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai BK 40 straipsnio pagrindu A. R. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Todėl tenkinti prokuroro apeliacinį skundą, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Žydrūno Kungio apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Zigmas KavaliauskasNerijus MasiulisLaisvydas Zederštremas