- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-08-12
- Bylos Nr.
- 1A-513-493/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43196-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. R. gynėjo advokato D. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo L. R., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 68 straipsniu, L. R. uždrausta 1 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones šios baudžiamojo poveikio priemonės laiką skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. L. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį dėl to, kad ji 2018 m. rugsėjo 6 d., apie 18.17 val., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 53, vairavo jai priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančio, kad artėjant prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos privaloma sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ tam, kad praleisti į bet kurią jos važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, to nepadarė, partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią S. N., eismo įvykio metu nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas, pripažinęs, kad L. R. padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, sprendė, kad yra pagrindas ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Įvertinęs tai, kad L. R. padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau už KET taisyklių pažeidimus nėra bausta, nusikaltimą padarė naudodamasi specialia teise vairuoti transporto priemones, dėl jos veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, teismas skyrė su uždraudimu naudotis specialia teise susijusią baudžiamojo poveikio priemonę nustatydamas minimalų jos taikymo terminą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos L. R. gynėjas advokatas (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams arba šią baudžiamojo poveikio priemonę pakeisti kita ir skirti 5 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones vienų metų laikotarpiui, tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių vieningumo aspektu. Baudžiamojo poveikio priemonė buvo paskirta formaliai. Teismas sprendimą skirti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę motyvavo iš esmės tik tuo, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas.
3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamasis įstatymas įtvirtina net dešimt skirtingų baudžiamojo poveikio priemonių. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs.
3.3. Apeliantas pažymi, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta nei viena L. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Jos atsakomybę lengvinančių ir asmenybę teigiamai charakterizuojančių aplinkybių yra ne viena: nusikalto pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, neturi administracinių nuobaudų, kaltę pripažino, su nukentėjusiąja susitaikė, dėl nusikaltimo gailisi, nusikaltimą padarė būdama blaivi, dirba, charakterizuojama teigiamai. Visos šios aplinkybės rodo, kad L. R. savo elgesį vertina rimtai ir sudaro pagrindą manyti, kad ateityje ji naujų nusikaltimų nedarys.
3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju nebuvo įvertinta ir tai, kad L. R. dirba ne tame pačiame rajone, kuriame gyvena. Iki darbo vietos yra 28 km atstumas, vykti autobusu ji neturi galimybės, nes iš V. kaimo į J. miestą ar rajoną nevyksta nei vienas autobusas. Be to, vairuotojo pažymėjimas būtinas ne tik vykti į darbą, bet ir darbo metu vykdant darbines funkcijas. Šią aplinkybę patvirtina darbdavio pažyma. L. R. viena augina nepilnametį sūnų, kurį būtina nuvežti į mokyklą J. ir po pamokų parvežti namo. L. R. sutuoktinis miręs. L. R. netekus teisės vairuoti transporto priemones bus pažeidžiami ir jos nepilnamečio sūnaus interesai, nes finansinės galimybės tinkamai aprūpinti nepilnametį sūnų ženkliai sumažės, vaikas bus priverstas keisti mokyklą. Paminėtos aplinkybės rodo, kad uždraudimas naudotis specialia teise nėra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai gali būti pasiekti skiriant kitą baudžiamojo poveikio priemonę, šiuo atveju įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleista nuo baudžiamosios atsakomybės L. R. ir jos gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Lina Laurusevičienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, netaikyti L. R. baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise, tačiau paskirti L. R. baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant vienerių metų terminą šiai įmokai sumokėti.
Motyvuojamoji dalis
5. Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. R. gynėjo advokato D. R. apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama L. R. kalltė, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimo išsprendimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas tik atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės L. R. taikytos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumo klausimas, formuluojant du alternatyvius prašymus – L. R. visai neskirti baudžiamojo poveikio priemonės arba pakeisti šią baudžiamojo poveikio priemonę kita ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
7. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas taptų nepagrįstu suvaržymu tada, kai kaltinamajam būtų užkirstas kelias dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95/2013). Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta, naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybių visumą.
8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, Marijampolės apylinkės teismas sprendimą apeliantei L. R. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, motyvavo tuo, kad ji nusikaltimą padarė naudodamasi šia teise, be to, dėl jos padarytos nusikalstamos veikos buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiuo atveju apygardos teismas sprendžia, kad, vadovaujantis aktualia teismų praktika, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes ir įvertinus pačios L. R. asmenybę, teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra gali būti pasiekta ir be uždraudimo naudotis specialia teise.
9. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra susijęs su bausmės skyrimu, todėl sprendžiant tokios priemonės skyrimo ar neskyrimo pagrįstumą, taikytinos tos pačios nuostatos, kaip ir skiriant bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir bausmės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Iš administracinių teisės pažeidimų registro duomenų matyti, kad L. R. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra bausta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 104), anksčiau neteista (1 t., b. l. 103), viena augina mažametį sūnų (2 t., b. l. 8), darbovietėje charakterizuojama teigiamai, kaip atsakinga, lojali, sąžiningai darbines užduotis atliekantis darbuotoja (2 t., b. l. 14), nagrinėjamo įvykio metu buvo blaivi. Be to, L. R. savo kaltę pripažino visiškai, susitaikė su nukentėjusiąja (1 t., b. l. 152), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padarytas KET pažeidimas, nulėmęs eismo įvykį, nėra itin šiurkštus.
10. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad L. R. dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, jos darbinėms funkcijos atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, darbovietėje ji charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 13). Be to, L. R. viena augina mažametį sūnų, kuris mokosi kitame mieste, kuris nuo gyvenamosios vietos nutolęs 28 kilometrų atstumu (2 t., b. l. 10). Uždraudus jai vairuoti transporto priemones, nuo baudžiamosios atsakomybės atleista L. R. susidurtų su sunkumais atliekant jai paskirtas darbo funkcijas, negalėtų tinkamai pasirūpinti mažamečio sūnaus nuvykimu į mokymosi įstaigą, patirtų kitokių sunkumų, kadangi jos gyvenamoji vieta nutolusi nuo miesto centro. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo ir humaniškumo principais, teisėjų kolegija mano, kad bausmės paskirtis, priešingai nei sprendė apylinkės teismas, bus įgyvendinta L. R. neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir L. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieniems metams, naikintina (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
11. Siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, skirtina kita baudžiamojo poveikio priemonė – BK 71 straipsnyje numatyta minimali 5 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 6 (šešių) mėnesių sumokėjimo terminą. Skiriant šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonę, apeliantės padėtis nepasunkėtų, tačiau ji tikslinga siekiant tikslo išlaikyti proporcingumo, teisingumo principus, įgyvendinti visuotinai svarbius tikslus nusikalstamumo prevencijai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. R. gynėjo advokato D. R. apeliacinį skundą tenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 68 straipsniu, L. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienerių metų laikotarpiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti L. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą įmokai sumokėti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.