Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-490-891/2017

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-04-27
Bylos Nr.: 1-490-891/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-06-7-00003-2016-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Arūnas Budrys
Kaltinamasis: A. A., R. S.
Advokatai: Rytis Paukštė

Kategorijos

1.2.19.3.1Papirkimas (BK 227 str. 1 d.)
1.2.19.1.1Kyšininkavimas (BK 225 str. 1 d.)

Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-490-891/2017Teisminio proceso Nr. 1-06-7-00003-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.3.1, 1.2.19.1.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Giedrei Vasilevskai ir Živilei Osipovai,dalyvaujant prokurorui Rimantui Vagriui,kaltinamajam A. A., jo gynėjui advokatui Algimantui Kolpertui,kaltinamajam R. S., jo gynėjui advokatui Ryčiui Paukštei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalyje;

R. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ Uždaromosios armatūros skyriaus vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB „K. v.“ direktoriumi, 2015-12-22 apie 14.40 val., UAB „Topo grupė“ parduotuvėje, Ukmergės g. 240, Vilniuje, netiesiogiai – per savo dukrą A. A., kuri dėl šios veikos nekalta, iš R. S., dirbančio UAB „I.“ Uždaromosios armatūros skyriaus vadovu, savo ir dukros naudai priėmė kyšį – 699 € vertės kavos virimo aparatą „Philips Saeco HD8924/09“ už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad jis kaip įmonės vadovas užtikrintų, kad jo vadovaujama įmonė UAB „K. v.“ pakvies UAB „I.“ į 2016 metais IV ketvirtyje suplanuotą organizuoti 20 000 € vertės Vandentiekio medžiagų, vamzdynų ir jungiamųjų detalių viešojo pirkimo tiekėjų apklausą.

R. S., būdamas UAB „I.“ Uždaromosios armatūros skyriaus vadovu, 2015-12-22 apie 14.40 val., UAB „Topo grupė“ parduotuvėje, Ukmergės g. 240, Vilniuje, netiesiogiai – per A. A. dukrą A. A., kuri dėl šios veikos nekalta, davė kyšį – 699 € vertės kavos virimo aparatą „Philips Saeco HD8924/09“, valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB „K. v.“ direktoriui A. A., už pageidaujamą A. A. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad A. A., kaip įmonės vadovas užtikrintų, kad jo vadovaujama įmonė UAB „K. v.“ pakvies UAB „I.“ į 2016 metais IV ketvirtyje suplanuotą organizuoti 20 000 € vertės Vandentiekio medžiagų, vamzdynų ir jungiamųjų detalių viešojo pirkimo tiekėjų apklausą.

Kaltinamasis A. A. teisminio nagrinėjimo metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad jis nuo 1999 m. iki 2016-09-12 dirbo UAB „K. v.“ direktoriumi. Jis R. S. pažįsta apie 20 metų, ankščiau jie buvo kolegos, nes pastarasis kažkada dirbo UAB „P. v.“ direktoriumi. R. S. yra jo šeimos draugas. R. S. atstovaujama įmonė UAB „I.“ apie 2012 m. buvo laimėjusi konkursą ir sutartis vis buvo tęsiama, tačiau ėjo į pabaigą. Dėl eksploatacinių medžiagų užpirkimo UAB „K. v.“ 2016 m. vėl turėjo vykti viešas konkursas apklausos būdu, kurio suma siekė iki 20 000 €. UAB „K. v.“ veikė jo įsakymu sudaryta viešųjų pirkimų komisija, kuri tą viešąjį pirkimą vykdė. Jis pats nebuvo nei komisijos narys, nei jos pirmininkas. Komisijos nariai buvo jo vadovaujamos įmonės darbuotojai, jam tiesiogiai pavaldūs. Jis su darbuotojais (pavaldiniais) darbinių pasitarimų metu aptardavo, kokių medžiagų jiems reikia. Viešieji pirkimai vykdavo metams ar dviem. Kadangi prieš tai sudaryta sutartis su UAB „I.“ ėjo į pabaigą, dėl to jis su darbuotojais ir kalbėjo, kad bus skelbiamas konkursas, buvo aptarta, kad kvies keletą įmonių. UAB „I.“ irgi buvo minima. Darbuotojai kalbėjo, kad UAB „I.“ teikia kokybiškas medžiagas ir pristato laiku, neatmestina galimybė, kad bus ir jie pakviesti į konkursą. Įmonės darbuotojai pageidavo, kad liktų tie patys medžiagų tiekėjai. 2016 m. jis su darbuotojais kalbėjo ir siūlė, kad jeigu jiems tinka, tai kviesti tas pačias įmones, taip pat ir UAB „I.“. Jis pats į pirkimo procedūras nesikišo, tam yra komisija. Jo, kaip vadovo, pareiga buvo tik įsakymu suformuoti atsakingą komisiją. Kavos aparatą R. S. jam nupirko kaip dovaną už tai, kad jis pakvies jo atstovaujamą įmonę į busimą konkursą. Tačiau kai ta įmonė buvo pakviesta, jis jau nedirbo. Jis sakė R. S., kad komisija vykdys viešųjų pirkimų konkursą, bet jis negarantavo, kad jie laimės, ar pan., sakė, kad tai priklausys nuo komisijos narių. Kažkada, bendraujant neoficialiojo aplinkoje su R. S., jis buvo užsiminęs, kad pirks kavos aparatą. R. S. sakė, neskubėti, kad jis padės. Jis tiesiog nežino, kodėl jis pasisiūlė padėti, galvoja, kad jis Vilniuje gyvena, o jam iš Kupiškio atvažiuoti sunkiau. Jis pagalvojo, kad R. S. nori atsiliginti, bet tai jam nebuvo pasakyta. Tuomet jis R. S. pasakė, kad nuvažiuos į bet kokią Vilniuje esančią parduotuvę ir apsižiūrės, o R. S. pasiūlė išsirinkti aparatą ir jis (A. A.) pasakė, kokio norėtų. Jis išsirinko tą aparatą ir tada paskambino jam, kad būtų gerai į parduotuvę atvykti ir pasiimti. Bet jis negalėjo pasiimti, paskambino dukrai ir ji nuvyko pasiimti to aparato. Ten ji susitiko su R. S., kuris ir nupirko aparatą. Jis nežino kaip pirko, apie tai nieko jam nesakė. Prieš tai jis Vilniuje kavinėje su R. S. susitiko ir kalbėjo dėl medžiagų įsigijimo. Bendra suma pirkimo siekė 20 000 €, o medžiagų iki 10 000 €. R. S. jo klausė apie busimą viešąjį pirkimą ir klausė ar jie vykdys konkursą. Jis R. S. pasakė, viešas pirkimas bus ir kalbėjo apie galimybę dalyvauti. Jis negarantavo R. S., kad jo įmonė laimės konkursą, nes spręs komisija, tačiau pakviesti pažadėjo. Pagarsinus kaltinamojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b. l. 147, 148), kaltinamasis A. A. patvirtino, kad dėl UAB I.“ pakvietimo į konkursą, jam buvo nupirktas kavos aparatas. Dalyvius į konkursą tiesiogiai kviečia įmonės viešųjų pirkimų komisija. Jeigu nebūtų pakviesta UAB „I.“, jis tikriausiai būtų grąžinęs skolą. Pasitarimų su darbuotojais metu eilė darbuotojų pritarė, kad UAB „I.“ dalyvautų konkurse, jam nereikėjo darbuotojams nieko sakyti, jie patys kvietė UAB „I.“, nes yra mažai įmonių, kurios teikia geros kokybės produkciją. Jie su R. S. pakalbėjo dėl kavos aparato, vėliau jie su dukra apžiūrėjo ir jis pasirinko šitą aparatą. Ar R. S. tarėsi dėl kavos aparato pirkimo su savo vadovais – jis nežino. R. S. tik nurodė išsirinkti ir nupirko. Dukra nežinojo kas perka aparatą, galvojo, kad jis R. S. kaip draugo prašė padėti nusipirkti aparatą. Jis gailisi ir pripažįsta, kad padarė didelę klaidą. Prašo, kad jį atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis supranta, kad pažadėjo R. S. jo atstovaujamą įmonę pakviesti į viešąjį pirkimą ir supranta, kad už tą pažadą gavo kavos aparatą.

Kaltinamasis R. S. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino. Jis nurodė, kad dirba UAB „I.“ skyriaus vadovu ir yra atsakingas už pardavimo skyriaus veiklą, dalyvauja visuose viešuose pirkimuose. A. A. pažįsta apie 20 metų. Kavos aparato nupirkimas A. A. nebuvo kyšis. Kyšio davimas prieštarauja UAB „I.“ veiklos filosofijai, kadangi įmonė yra skandinaviško kapitalo. Anot kaltinamojo, jis tiesiog pasiūlė padėti A. A. įsigyti kavos aparatą pigiau, kadangi jis dalyvauja lojalumo programoje, į kurią įeina tokios įmonės kaip „Senukai“, „Maxima“, „Vaga“, „Elektromarkas“ ir daug kitų įmonių, todėl gali gauti gera nuolaidą. Jis siūlė A. A. prisijungti prie šios programos, nes perkant savo nariams suteikiamos papildomos nuolaidos. Jo pasiūlymas A. A. buvo vasarą, kad jeigu jis pirks ką didesnio, tai per jį, nes ir jam bus gerai. A. A. minėjo, kad planuoja pirkti televizorių. Anot kaltinamojo, tik atsitikinai sutapo momentas, kad UAB „I.“ turėjo vykti tokia pat procedūra. Jis UAB „I.“ įmonei turėjo taip pat pirkti kavos aparatą Kauno filialui, bet pasirodė, kad atsivežė seną ir to aparato nereikėjo, tai atsirado progą pasipelnyti įmonės sąskaitą. Ji tą padarė ir dabar turi problemų. 20 000 € yra labai maža suma, dėl kurios įmonė imtųsi kažkokių veiksmų. Jų įmonės apyvarta 2014 m. buvo 8,1 milijono, 2015 m. – 6,7 milijono, 2016 m. – 6,3 milijono. Įmonė konkursuose neįsipareigoja laimėtojui, kad ji nupirks prekes už tą sumą, kokia yra apklausos rezultatuose, nes medžiagos reikalingos eksploatacijai ir jie nežino ko jiems gali prireikti, kad apsidrausti jie išvardina visas medžiagas. 2014 m. iš jų UAB „K. v.“ nupirko už 5,5 tūkstančio, 2015 m. – už 8,1 tūkstančio, 2016 m. - už 3,1 tūkstančio €, tai sudaro šimtąsias procentų dalis nuo jų įmonės pelno, tai čia nėra esminis dalykas, čia nereikia daryti kažkokias nusikalstamas veikas ir duoti kyšį. Vadovaujantis tokia logika, jiems per metus reiktų nupirkti po kelis šimtus tų kavos aparatų, žiūrint pagal apyvartą ir pagal to konkurso vertę. Jie tikrai to nedaro. Be to, visų pokalbių laikas ir kavos aparato pirkimas buvo daugiau nei metai prieš konkursą. Todėl nelogiška nešti kyšį už tai, kad kitais metais bus konkursas, už pakvietimą dalyvauti konkurse. R. S. patvirtino, kad kavinėje kalbėjosi su A. A. dėl viešo pirkimo, tas kalbėjimas buvo vienu sakiniu, kad yra pasibaigusi sutartis. Jis klausė A. A., kaip dėl kito pirkimo, pastarasis sakė, kad organizuos pirkimą ir jis paprašė nepamiršti jo pakviesti. Tiesiog tai pasakė pusiau juokais, nes jie seni bičiuliai. Jis mano, kad A. A. sakė netiesą, kad buvo pažadas kviest į konkursą. Patį kavos aparatą jis pirko „Topo cente“, kuris jo minėtai lojalumo programai nepriklausė. Bet jis tą kavos aparatą jau mintyse buvo nupirkęs, jam nebuvo didelio skirtumo iš kur jį pirkti. Kai A. A. norėjo kavos aparato ir pas juos UAB „I.“ vyko tas pats pirkimas, tai jis planavo, kad aparatą pasisavins. Jis pirko UAB „I.“ vardu kavos aparatą, kad jį parduotų A. A.. Jam nauda buvo tokia, kad jis iš UAB „I.“ jau turėjo tą kavos aparatą dykai pasiėmęs, todėl jam 700 € nauda perkant iš bet kur. Jis turėjo tą aparatą sau pasiėmęs, jo tikslas buvo parduoti jį A. A., bet jis jam nedavė pinigų. Jis turėjo nupirkti iš jo. Jie tarėsi, kad nupirks, jis jam kaip ir pirko, bet tas pirkimas buvo komplikuotas, nes jis išsirašė įmonės sąskaitą. A. A. pinigų už kavos aparatą nedavė, bet jis visada tikėjo, kad jis sumokės. Jo ikiteisminio tyrimo duoti parodymai dėl pinigų gavimo neteisingi. Jis taip sakė dėl to, kad nenorėjo atsidurti šitoje vietoje. Kai atvažiuoja ryte 4 vyrai, tai daug streso. Parodymai toje vietoje neteisingi, tai vienintelė vieta kur skiriasi jo parodymai. Jis negavo tų pinigų. Pats kavos aparato pirkimas vyko paprastai. Jie telefonu susitarė nuvykti ir pirkti aparatą. A. A. dukrai jis nieko neaiškino, nuvyko, nupirko ir perdavė jai aparatą. Sąskaitą pasiliko sau ir, kaip įprastai, įformino pirkinį UAB „I.“ vardu. Iš UAB „I.“ darbuotojų niekas apie tai nežinojo iki rugsėjo 12 dienos, kai atvyko pas jį STT. Už aparatą jis mokėjo savo asmenine kortele, o jam buhalterija grąžino pinigus į kortelę. Dėl 2015-12-04 užfiksuoto pokalbio gali nurodyti, kad jame prašė A. A. pirkti aparatą per jį, tai jis tą patį ir kartojo. Jis nežino ką A. A. turėjo omenyje, kad turėtų neišeiti, jis neturėjo su niekuo pasikalbėti, negali paaiškinti, kodėl taip tada kalbėjo. Dėl 2015-12-09 pokalbio jis negali nieko paaiškinti, ar čia apie kavos aparatą eina kalba, nežino.

Motyvuojamoji dalis

Kalinamųjų A. A. ir R. S. kaltė įrodyta iš dalies kaltinamojo R. S. parodymais, kaltinamojo A. A. parodymais, liudytojų V. R., V. Z., B. G., S. R. parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais, kratos protokolais, reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu, kitais įrodymais.

Liudytoja V. R. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad A. A. pažįsta 21 metus, juos siejo darbiniai santykiai. Ankščiau ji yra mačius, kad kaltinamasis R. S. lankėsi pas A. A.. Ji dirba įmonėje UAB „K. v.“ sekretore bei yra Viešųjų pirkimų komisijoje narė. Vyko konkursas, buvo tiekėjų apklausa, atrinkti laimėtojai ir iš jų buvo perkamos prekės. Konkursas vyko dėl vandentiekio medžiagų pirkimo trim metams. Pirkimas buvo skirstomas dalimis, UAB „I.“ buvo vienos dalies laimėtojai. 2011 m. buvo konkursas, po to 2016 m. buvo du konkursai. Pirmas pirkimas vyko tiekėjo apklausos būdu. Buvo kviečiami tiekėjai, jie pateikė pasiūlymus, o komisija juos išnagrinėjo ir skyrė laimėtojus. Viešųjų pirkimų komisiją įsakymu sudarė direktorius. Komisijos nariais buvo vyr. inžinierius V. Z. – jis komisijos pirmininkas, ji, tiekėjas B. G.. Į 2011 m. viešąjį pirkimą buvo kviečiamos įmonės UAB „I.“, UAB „S.“, UAB „C.“. Gal buvo ir įmonė UAB „S.“. Kai inicijuoja pirkimą, tai žino, kas tiekia tos kategorijos medžiagas, todėl yra žinomi tiekėjai. Būtent tuos tiekėjus pasiūlė kviesti vyr. inžinierius V. Z., B. G. – tai asmenys, kurie užsiima tuo, kad būtų parinkti patikimi tiekėjai. Gamybiniai susirinkimai vykdavo, bet ji juose nedalyvaudavo. Pas juos yra administracinis pastatas, o kitas – gamybinis, tai jame kas rytą jie rinkosi ir aptardavo eilinius reikalus. Gamybinius susirinkimus vesdavo direktorius A. A.. Gamybiniuose susirinkimuose dalyvaudavo V. Z., B. G., A. R., R. M., S. R., A. Z., V. S. – padalinių vadovai. Ar susirinkimų metu buvo aptariami tiekėjų parinkimo klausimai – nežino, nes juose nedalyvavo, tik girdėjo, kad grįžę iš susirinkimų jie apie tai kalba. Ar pritarė A. A. 2011 m. tiekėjų sudarytam sąrašui, ji nepamena, bet mano, kad taip. Jų įmonė maža, todėl visi gamybiniai reikalai sprendžiami bendrai. A. A. žinojo, kokie tiekėjai yra kviečiami. Ar jo nuomonė šiuo klausimu buvo svarbi – galbūt, sunku pasakyti. Ji tik tvarkė dokumentus. 2011 m. pirkimo pardavimo sutartį pasirašė direktorius A. A.. Apie pirkimą 2016 m. pabaigoje buvo pradėta kalbėti tais pačiais 2016 m., kai buvo daromas metų pirkimo planas. 2016 m. jau buvo sudarytas planas ir į jį buvo įtraukta, kad metų trečiame ketvirtyje bus vykdomas pirkimas, bet jie jį įvykdė vėliau – ketvirtame ketvirtyje. Kadangi metų trečiame ketvirtyje prasidėjo įvykiai, susiję su šia byla, direktoriaus neliko ir paskyrė pavaduojantį. 2016 m. į 23 pirkimo poziciją buvo įtrauktas numatomas 2016 m. atlikti mažos vertės viešasis pirkimas „Vandentiekio medžiagos, vamzdynai ir jungiamosios detalės“ už 20 000 €. Kai planą sudarė, nežinojo ką kvies į viešąjį pirkimą. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo apklausta, bet tuo metu tas pirkimas dar nebuvo įvykęs. 2016 m. buvo kitos sąlygos nei 2011 m., nes vyko atskiras pirkimas. 2016 m. pirkimo sąlygas patvirtino laikinai direktoriaus pareigas einantis V. Z.. A. A., dar būdamas direktoriumi, nenurodė, ką reikės kviesti į 2016 m. pirkimą. Komisija laisva pasirinkti ką kviesti, svarbu, kad atitiktų pirkimo sąlygas. Kadangi tai mažos vertės pirkimai, tai jie nevykdomi atviro konkurso būdu, o ką kviesti pasirenka pati perkančioji organizacija. Komisija atsižvelgia į tai, kas dirba su medžiagomis, kad tiekėjas būtų patikimas ir kokybiškos prekės. V. Z. nuo 2015 m. nebėra komisijos pirmininku, o paskirtas kitas asmuo. Komisijos veikloje ji dalyvavo, bet tik pritardavo pasirenkamiems tiekėjams, nes jos – moterys, mažai ką supranta apie tuos dalykus, yra techniniai darbuotojai, kurie žino. Ji dalyvaudavo tik kai vykdavo pasiūlymų ir sąlygų nagrinėjimas. 2015-2016 m. A. A. su ja nekalbėjo, kad į būsimą pirkimą reikėtų pakviesti kaip vieną iš tiekėjų ir įmonę UAB „I.“.

Liudytojas V. Z. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad A. A. pažįsta nuo 1999 m. A. A. jį priėmė į darbą, šiuo metu jų santykiai normalūs. Jis nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio UAB „K. v.“ laikinai eina direktoriaus pareigas. Pirkimas buvo vykdomas 2011 m., kai prasidėjo viešieji pirkimai, bet ir anksčiau pavienes prekes yra pirkę. UAB „I.“ prisimena iš anksčiau, nes jų prekės kokybiškesnės, o kai prasidėjo viešieji pirkimai, pasirinko keturias įmones, kurios buvo arčiau jų. Jie kolegialiai tardavosi, kokių medžiagų reikia ir atrasdavo įmones. Jis buvo Viešųjų pirkimų komisijos narys, nors ir nelabai savo noru. Visi rinko medžiagų technines specifikacijas, nes žinojo kokių medžiagų jiems reikia. Po to V. R. apiformindavo visus tuos reikalus. Gamybiniuose susirinkimuose jie tardavosi kokias įmones reikėtų kviesti. A. A., kaip direktorius, išsakydavo savo nuomonę. 2016 m. viešojo pirkimo eiga buvo tokia pat. Sutartis su UAB „I.“ jau buvo pasibaigusi senokai, gal 2014 m. Jie visi apsitarė ką kvies, nes visą laiką tuos pačius kvietė: UAB „S.“, UAB „I.“, UAB „S.“, o UAB „C.“ nebeliko. 2011 m. viešuosius pirkimus laimėjo dvi įmonės, pagal tam tikras grupes. Tada laimėjo UAB „I.“ ir UAB „S.“. 2016 m. žinojo, kad rudenį vyks viešieji konkursai. Kai prasidėjo šie įvykiai, nepamena, ar jau buvo priimtos sąlygos, nes tuo metu pirmininkas buvo S. R.. 2011 m. Viešųjų pirkimų komisija buvo sudaryta direktoriaus įsakymu. Jos nariais buvo jis, B. G., V. R.. Gamybiniuose susirinkimuose buvo aptariama kokius tiekėjus reikėtų kviesti. Kokias įmones kviesti – sprendė bendrai apsitarę. Direktoriaus nuomonė buvo svarbi, bet nebuvo taip, kad jis pasakytų su kuo tartis, o su kuo ne. Ginčų buvo, bet nebūdavo prieštaravimų ką kviesti, rasdavo bendrą sutarimą. Nebuvo didelio pasirinkimo, dėl ko reikėtų ginčytis. 2011 m. pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „I.“ pasirašė direktorius. Dabar pirkimas jau yra įvykęs, laimėjo UAB „I.“ ir UAB „S.“. Gamybiniai susirinkimai vyko ir 2015-2016 m. visą laiką. Kiekvieną rytą jie susitikę apsitardavo ko reikia. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas V. Z. nurodė, kad jie yra teisingi. Tuo metu – 2015 m., jis buvo įmonės vyriausiasis inžinierius ir su meistrais aptarė bei priėmė sprendimą. 2015 m. pabaigoje jam nerūpėjo mažos vertės viešieji pirkimai, nes tuo metu jis nebuvo Viešųjų pirkimų komisijos nariu. 2015 m. komisijos vadovu buvo S. R.. Jis nuo 2014 m. nėra minėtos komisijos pirmininkas. Jam tik nuo 2016 m. spalio-lapkričio mėnesio pradėjo rūpėti, nes jis tapo administracijos vadovu, kadangi nuo rugsėjo mėnesio direktoriaus neliko. 2016 m. pirkimui A. A. jokios įtakos neturėjo, nes tuo metu jau ne A. A. buvo įmonės vadovas. 2015-2016 m. gamybiniuose pasitarimuose dalyvaudavo direktorius A. A., jis, S. R., A. R., R. M., A. Z., V. S.. Gamybiniai pasitarimai vykdavo kas rytą. Jis ten dalyvaudavo ne tik kaip Viešųjų pirkimų komisijos narys, bet ir kaip vyriausiasis inžinierius.

Liudytojas B. G. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad UAB „K. v.“ dirba apie 20 m. A. A. jį priėmė į darbą ir jis šiuo metu taip pat yra UAB „K. v.“ Viešųjų pirkimų komisijos narys. Meistrai jam pasako ko jiems reikia, o jis perduodu direktoriui ko reiks metams. Jis dalyvaudavo gamybiniuose pasitarimuose, kuriuose jie nutardavo ką kvies į viešuosius pirkimus. A. A. nesakė iš kokių konkrečių juridinių asmenų pirkti, bet jie žiūrėjo ir internete, kieno prekės geros, ar patikimi tiekėjai. Jie žinojo, kad įmonė UAB „I.“ yra nebloga ir iš jos galima pirkti. Jie atvažiuodavo ir pristatydavo jiems naujoves. R. S. atvažiavus, sukviesdavo darbininkus ir žiūrėdavo ką siūlo. Darbininkams patiko. 2015 m. pabaigoje jau planavo ko reikės 2016 m. Taip pat B. G. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi ir papildomai nurodė, kad 2016-10-18 A. A. jau nebebuvo įmonės direktoriumi, jo nuomonė Komisijai įtakos neturėjo. Anot liudytojo, jis pamena, kad UAB „I.“ prekės geros, į pirkimą jis juos būtų kvietęs, nepriklausomai nuo direktoriaus nuomonės. Apie UAB „I.“ konkrečiai su direktoriumi A. A. nekalbėjo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 274 straipsnio 1 dalimi, siekdamas patikrinti bylose esančius duomenis, teismas pagarsino B. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas B. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad per rytinius gamybinius pasitarimus, kurie įvykdavo UAB „K. v.“ dispečerinėje, (duomenys neskelbtini), apsitardavo tarpusavyje direktorius A. A., jis, abonentinės tarnybos vadovas S. R., vyr. inžinierius V. Z., vyr. energetikas A. Z., inžinierė V. S., inžinierius A. R., meistras R. M. dėl bendrovės einamų ūkinių ir veiklos klausimų, įskaitant tai, kokius planuoja prekių pirkimus vykdyti ir kokias įmones kaip tiekėjus reiktų pakviesti pas juos į viešuosius pirkimus. Direktoriaus A. A. nuomonė tais klausimais būdavo svarbi ir į ją būdavo įsiklausoma, tačiau galutinius sprendimus ką kviesti į viešuosius pirkimus priimdavo pirkimų komisija. (1 t., b. l. 127.

Liudytojas S. R. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis dirba UAB „K. v.“ abonentinės grupės vadovu ir yra Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas nuo 2014-10-30. Jį paskyrė direktorius A. A.. Šiuo metu santykių su A. A. nepalaiko. Anot liudytojo, gamybinių pasitarimų metu jie apsitardavo kokį darys užpirkimą ir ko jiems reikia, bet jų metu UAB „I.“ nebuvo minima. Gamybinių susitikimų metu nebuvo kalbama kokias įmones reikės kviesti. Prieš renkant, Viešųjų pirkimų komisijoje pasitaria ir nutaria ką kviesti. Komisija teikė direktoriui pasiūlymus, ką yra parinkę kviesti. Jei A. A. sakytų, kad kažkokia įmonė netinka, į tai atsižvelgtų, jis kaip patariamasis balsas, nes direktorius yra direktorius. Gamybiniuose pasitarimuose aptardavo medžiagų specifiką. Pasitarimų metu galėjo būti užsimenama, kokias įmones tikslinga kviesti į prikimus. 2016 m. konkursas įvyko, kai A. A. jau nebebuvo direktoriumi.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB „K. v.“ sekretorė V. R. pateikė UAB „K. v.“ planuojamų 2016 metams pirkimų planą, iš kurio matyti, kad 23 punkte nurodytas 2016 m. III-IV ketvirtį suplanuotas Vandentiekio medžiagų, vamzdynų ir jungiamųjų detalių už 20 000 € pirkimas, pirkimo būdas – tiekėjų apklausa, ketinamos sudaryti sutarties trukmė – 12 mėn. (1 t., b. l. 172-178).

Kratos protokole užfiksuota, kad A. A. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas kavos virimo aparatas „Philips Saeco“ (2 t., b. l. 164-170).

Kratos protokole užfiksuota, kad UAB „I.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo paimti UAB „I.“ dokumentai, iš kurių matyti, kad UAB „I.“, atstovaujama R. S., iš UAB „Topo grupė“ 2015-12-22 Ukmergės g. 240, Vilniuje, įsigijo kavos virimo aparatą SAECO HD8924/09, sumokėta 699 € mokėjimo kortele. Kratos metu taip pat paimtas dokumentas – Pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 2011-06-27 tarp pardavėjo UAB „I.“ ir pirkėjo UAB „K. v.“ dėl plastikinių vamzdžių, jų fasoninių dalių, uždaromosios armatūros ir remontinių movų įsigijimo. Sutartis galioja 12 mėnesių su galimybe pratęsti 24 mėnesiams. 2012-06-26 susitarimu prie 2011-06-27 pirkimo-pardavimo sutarties keičiamas 2011-06-27 pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo laikas, susitarimu nustatyta, kad sutartis galioja iki 2015-06-26 (2 t., b. l. 184-191).

Iš UAB „K. v.“ įstatų matyti, kad Bendrovės vadovas su kitais asmenimis Bendrovės vardu veikia vienvaldiškai (46 p.), kad jis organizuoja kasdieninę Bendrovės veiklą (100 p.), kad jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius (101 p.), kad bendrovės vadovas yra direktorius ir jo kompetencijoje yra priimti į darbą ir atleisti iš jo darbuotojus, nustatyti jų darbo apmokėjimo ir skatinimo tvarką, skirti paskatinimus ir nuobaudas darbuotojams, sudaryti sutartis su juridiniais ir fiziniais asmenimis ūkinės veiklos klausimais (107 p.) (2 t., b. l. 75-96).

Iš UAB „I.“ pateiktų duomenų matyti, kad UAB „I.“ generalinis direktorius V. R. skyrė R. S. drausminę nuobaudą – papeikimą, už tai, kad darbuotojas R. S. 2015-12-22 įmonės UAB „I.“ vardu ir lėšomis nupirko kavos virimo aparatą SAECO HD8924/09 (PVM sąskaitai faktūrą Nr. 15TG15005907 – 699,00 €), kurio nepristatė į UAB „I.“ biurą ir taip pasinaudojo tarnybine padėtimi, panaudojo jam išmokėtus pinigus pagal avanso apyskaitą Nr. 188 2015-12-23, savo asmeninėms reikmėms. R. S. 2016-09-14 pasiaiškinime generaliniam direktoriui V. R. nurodyta, kad 2015-12-22 UAB „I.“ vardu įsigytą kavos virimo aparatą „Philips Saeco“ nepristatė į Kauno filialą, kaip buvo numatyta, o pasisavino. R. S. pasižadėjo nedelsiant atlyginti įmonei padarytą žalą, pervedant į įmonės sąskaitą 699 €. Pridėtame mokėjimo nurodyme Nr. 488 nurodyta, kad R. S. 2016-09-15 sumokėjo 699 € į UAB „I.“ sąskaitą (3 t., b. l. 102-105).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (A. A. pokalbių kontrolė) užfiksuoti tyrimui reikšmingi pokalbiai. Iš pokalbių išklotinės matyti, kad 2015-12-04 10.14 val. A. A. nurodo R. S., kad geriau būtų kavos aparatas, o ne televizorius. R. S. abstrakčiai pažada pažiūrėti, pakalbėti. 2015-12-04 15.50 A. A. kalbasi su A. A. apie kavos aparatų modelius, prašo nurodyti jam konkretų kavos aparato modelį. 2015-12-07 15.55 val. A. A. kalbasi su R. S., pastarasis nurodo, kad pakalbėjo, viskas gerai, bet gausis kažkoks pramoninis daiktas. 2015-12-11 10.41 val. A. A. kalbasi su R. S. apie tai, kad vaikšto toje pačioje parduotuvėje, tariasi susitikti prie „Elektromarkto“. 2015-12-21 14.34 val. A. A. kalbasi su A. A., nurodo jai nuvažiuoti iki „Panoramos“. 2015-12-21 15.38 val. A. A. kalbasi su R. S., tariasi, kad rytoj į „Panoramą“ atvažiuos Agnė, susitiks su R. S. ir pasiims tą daiktą, o jis pats atvažiuoti negali. 2015-12-22 13.19 val. A. A. kalbasi su A. A., nurodo, kad ji antrai valandai nuvažiuotų į „Panoramą“, lauktų pažįstamo skambučio. 2015-12-22 13.58 val. A. A. kalbasi su A. A. apie sutarto kavos aparato kainą, diskutuoją kurį aparatą įsigyti. 2015-12-22 14.04 val. A. A. kalbasi su A. A., kad dar nieks neskambino, A. A. abstrakčiai nurodo A. A. pasakyti, kad ji nori šito, nes apkalbėta. 2015-12-22 14.06 val. A. A. kalbasi su R. S., pastarasis nurodo, kad važiuoja į „Senukus“ Ukmergės g., A. A. nurodo, kad ji „Panoramoje“, kad nusipaveiksluos ir atvažiuos į Ukmergės g., kad kitą modelį pažiūrėjo. 2015-12-22 14.27 val. A. A. kalbasi su R. S. apie aparatų modelių skirtumus, A. A. nurodo imti geresnį, sutaria, kad R. S. reikia vykti į „Elektromarktą“. 2015-12-22 14.29 val. A. A. kalbasi su A. A., pastaroji nurodo, kad yra „Senukuose“, jog reikia eiti į „Topo centrą“, sako, kad mato R. S. ir su juo pasitars. 2015-12-22 14.44 val. A. A. kalbasi su A. A., pastaroji nurodo, kad R. siūlė važiuoti į „Panoramą“, bet jie nuėjo į „Topo centrą“ ir nupirko aparatą už 700 (1 t., 64-83).

Dėl įrodymų vertinimo ir inkriminuojamų veikų kvalifikavimo

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. A. kaltė dėl kyšio priėmimo, o R. S. dėl kyšio davimo pilnai įrodyta aptartais įrodymais.

Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (BK redakcija galiojusi nusikaltimo padarymo metu) baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmė kyšį už jo teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, nuo bet kurios iš šių veikų padarymo momento.

Taip pat, teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 225 straipsnio taikymas siejamas su šios nusikalstamos veikos vykdytojo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimais, t. y. kai valstybės tarnautojas gauna ar siekia gauti naudos, o tiksliau bet kokio turto ar turtinių paslaugų už jo, kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, teisėtą ar neteisėtą veikimą (neveikimą) vykdant tarnybinius įgaliojimus duodančiojo kyšį ar kito asmens naudai. Kaltininkas priima ar siekia kyšio, už kurį savo tarnybiniais veiksmais (neveikimu), vykdydamas įstatymais ir kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus, turi ir (ar) gali ar pasinaudodamas tarnybine padėtimi siekia, žada ir pan. patenkinti kyšio davėjo ar kito asmens interesus, todėl bylose kiekvienu atveju nustatytina, kokie įgaliojimai ir kokiais įstatymais ar kitais teisės aktais kaltinamajam yra suteikti.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. S., dirbdamas UAB „I.“, būdamas atsakingas už įmonės pardavimus (t. 3, b. l. 18), 2015-12-22 nupirko už UAB „I.“ pinigus (699 €) kavos virimo aparatą ir jį perdavė UAB „K. v.“ direktoriaus A. A. dukrai. Nurodytą kavos virimo aparatą R. S. nupirko UAB „I.“ vardu pagal PVM sąskaitą-faktūrą (t. 3, b. l. 6, 8). UAB „I.“ aparatą įvedė į eksploataciją kaip ilgalaikį materialųjį turtą (t. 3, b. l. 9, 10). Taip pat baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. S. ir A. A. pažįstami jau apie 20 m., buvę kolegos, pakankamai artimai bendravo, pažįsta vienas kito šeimos narius (iš telefoninių pokalbių tarp A. A. ir R. S. išklotinės matyti, kad pastarasis A. A. vadino „Don Alberto“, 1 t., b. l. 26, R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „I.” dirba A. A. žentas). A. A. atstovaujama UAB „K. v.“ su UAB „I.“, kurioje dirbo R. S., jau 2011-06-27 buvo sudariusi pirkimo-pardavimo sutartį, kuri baigėsi 2015-06-26 (3 t., b. l. 11-17). 2016 m. UAB „K. v.“ buvo planuojamas naujas viešasis santechnikos prekių pirkimas. Dėl šių nustatytų aplinkybių byloje ginčo nėra. Tačiau kavos aparato nupirkimo tikslą ir aplinkybes abu kaltinamieji nurodo skirtingai. A. A. nurodė, kad kavos virimo aparatą jam nupirko R. S. kaip atlygį už tai, kad jis pakvies R. S. atstovaujamą UAB „I.“ į 2016 m. pabaigoje UAB „K. v.“ planuojamą organizuoti santechninių prekių viešąjį pirkimą. Kaltinamasis A. A. patvirtino, kad 2015 m. pabaigoje jis Vilniuje, kavinėje, buvo susitikęs su R. S. ir kalbėjo apie planuojamą skelbti viešąjį pirkimą ir pažadėjo R. S. UAB „I.“ pakviesti į šį pirkimą bei užsiminė, kad norėtų nusipirkti kavos virimo aparatą. R. S. užsiminė, kad galėtų jam padėti nusipirkti aparatą, kalbėjo apie nuolaidas, o vėliau iš telefoninių pokalbių suprato, kad jis pasiruošęs jam apskritai tą aparatą nupirkti, ką ir padarė. A. A. patvirtino, kad jokių pinigų R. S. už kavos aparatą neprašė, jis pats R. S. jų nesiūlė, nedavė ir nesiruošė duoti bei suprato, kad tai kyšis. Anot A. A., UAB „K. v.“ pirkimų komisija sprendžia ką kviesti į konkursą ir netgi jam nepaėmus aparato, UAB „I.“ greičiausiai būtų pakviesta į pirkimą, o jei UAB „I.“ būtų nepakviesta į konkursą, jis būtų grąžinęs pinigus už kavos virimo aparatą R. S.. Tokie A. A. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, yra pakankamai nuoseklūs, logiški, įtikinami, sutampa su kitais bylos duomenimis (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų telefoninių pokalbių tarp R. S., A. A. ir A. A. turiniu (1 t., b. l. 54-63, 66-78), todėl teismais jais vadovaujasi. Kaltinamasis R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme neigė davęs kaip kyšį kavos virimo aparatą A. A. ir nurodė, kad jis tik žadėjo jam padėti jį nupirkti su didesnėmis nuolaidomis, o A. A. jam perdavė pinigus už šį aparatą. Tokie kaltinamojo R. S. parodymai yra nelogiški, nes kaltinamasis R. S. nurodė, kad jis galėjo pasiūlyti pigiau kavos virimo aparatą įsigyti draugui, kadangi dalyvavo lojalumo programoje, tačiau teisminio nagrinėjimo metu pats patvirtino, kad aparatą pirko iš UAB „Topo centras“, kuri jo minėtoje lojalumo programoje nedalyvavo. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, kavos virimo aparatas buvo apskritai nupirktas už UAB „I.“, o ne R. S. lėšas. Ikiteisminio tyrimo metu R. S. teigė, kad A. A. jam davė pinigų kavos virimo aparatui nupirkti, tačiau teismini nagrinėjimo metu kaltinamasis R. S. parodymus pakeitė ir nurodė, kad pinigų jam A. A. nedavė, bet žadėjo atiduoti ir jis tikėjosi juos gauti. R. S. parodymus apie nuolaidas ir apie tai, kad jam pinigus aparatui davė A. A., teisminio nagrinėjimo paneigė ir pats kaltinamasis A. A., kuris nurodė, kad net nežadėjo ir nesiruošė pinigų už kavos virimo apartą R. S. duoti, nebent UAB „I.“ nebūtų pakviesta į viešuosius pirkimus. Esant tokiai situacijai R. S. parodymus teismas vertina kaip neįtikinančius, prieštaringus, nelogiškus, neatitinkančius kitų bylos duomenų, todėl teismas jais nesivadovauja ir daro išvadą, kad R. S. 2015-12-22 nupirko kavos virimo aparatą už UAB „I.“ pinigus ir perdavė jį A. A. (per jo dukrą) kaip kyšį už tai, kad A. A. užtikrintų jo atstovaujamos UAB „I.“ dalyvavimą 2016 m. UAB „K. v.“ numatomame organizuoti viešajame pirkime, o A. A. kyšį per dukrą priėmė.

Teisminio nagrinėjimo metu A. A. gynėjas nurodė, kad nepaisant to, jog jo ginamasis kaltę pripažino, jo veiksmai labiau atitinka BK 226 straipsnio 2 dalyje, o ne BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimo požymius. Anot gynėjo, kaltinamasis A. A. neturėjo įgaliojimų priimti sprendimo, ką kviesti į viešąjį pirkimą, tai galėjo padaryti tik UAB „K. v.“ sudaryta Viešųjų pirkimų komisija. Todėl, anot gynėjo, A. A. veiksmai negali būti vertinami kaip kyšio paėmimas, o greičiau kaip prekyba poveikiu. Tačiau, teismo vertinimu, kaltinamojo gynėjas BK 225 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos požymius vertina per daug formaliai.

Iš tikrųjų, pagal BK 226 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, pasinaudodamas savo tarnyba, įgaliojimais, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo naudai priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus (BK redakcija galiojusi nuo 2015-11-26 iki 2016-11-17). Prekybos poveikiu sudėtis yra formali ir nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas už kyšio davėjo duotą kyšį pažada šiam jo interesais paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų. Tačiau, teismo vertinimu, A. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį kaip kyšininkavimas už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. A. A. buvo UAB „K. v.“ direktorius, pagal tuo metu galiojusius bendrovės įstatus atsakingas už bendrovės veiklą, organizavo jos kasdienę veiklą, turėjo teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, priimti ir atleisti darbuotojus, nustatyti jų darbo apmokėjimo ir skatinimo tvarką (2 t., b. l. 75-96). Vadovaudamasis nustatytai įgaliojimais būtent A. A. įsakymu sudarė Viešųjų pirkimų komisiją iš jam pačiam pavaldžių UAB „K. v.“ darbuotojų (2 t., b. l. 127). Minėti Viešųjų pirkimų komisijos nariai apklausti teisminio nagrinėjimo metu (V. R., V. Z.) nurodė, kad darbinių pasitarimų metu su direktoriumi A. A. buvo aptariami galimi tiekėjai, ką vertėtų kviesti į pirkimus, nes įmonė maža, gamybiniai reikalai sprendžiami bendrai, A. A. nuomonė buvo svarbi, į ją buvo atsižvelgiama, didelių ginčų nebūdavo, rasdavo bendrą sutarimą. Tuo metu (nuo 2014 m. iki 2016 m.) buvęs UAB „K. v.“ Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas S. R., teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad nors konkrečiai direktorius A. A. nenurodė, kad būtina kviesti į konkursą UAB „I.“, bet Viešųjų pirkimų komisijos nariai pasitarę tarpusavyje teikdavo pasiūlymus – ką konkrečiai kviesti į pirkimus ir jei direktorius nesutiktų, į tai reiktų atsižvelgti. Be to, viename iš užfiksuotų telefoninių pokalbių tarp R. S. ir A. A. pastarasis nurodo, kad „<...> ar aš ten, ar ten perku, bet duodu komandą, kad pirkt čia <...>“ (1 t., b. l. 37). Visos šios aplinkybė rodo, kad iš esmės A. A., kaip UAB „K. v.“ direktorius, turėjo realią galimybę nuspręsti, kokios įmones į konkursą bus pakviesto, o kokios ne, nepaisant to, kad formaliai tokį sprendimą priimdavo įmonės Viešųjų pirkimų komisija, t. y., pasinaudodamas savo kaip įmonės direktoriaus tarnybine padėtimi žadėjo patenkinti kyšio davėjo atstovaujamos įmonės interesus. Šioje byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad A. A. būtų žadėjęs ką nors paveikti, kam nors perduoti kyšį už teisėtą ar netesėtą veikimą, t. y. neveikė kaip tarpininkas, o tiesiog pats pažadėjo R. S., kad jo atstovaujama įmonė bus pakviesta į UAB „K. v.“ planuojamą 2016 m. vykdyti viešąjį pirkimą. Šiuo atveju, kaltinamojo veikos kvalifikacijai pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, įtakos neturi tai, kad kyšio paėmimo metu konkursas dar nebuvo paskelbtas ir jo vykdymo metu A. A. nebebuvo įmonės direktoriumi. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „I.“ buvo tinkamas tiekėjas, ką patvirtino, tiek apklausti UAB „K. v.“ darbuotojai, tiek tai, kad pirkimo komisija 2016 m. gruodį pripažino UAB „I.“ viešojo pirkimo dėl plastikinių vamzdžių ir jų fasoninių dalių laimėtoju bei 2016-12-23 pasiūlė pasirašyti sutartį (3 t., b. l. 30), laikytina, kad A. A. kyšis buvo duotas už jo teisėtą veikimą atliekant savo pareigas, kad UAB „I.“ kaip tinkamas tiekėjas būtų pakviestas į viešąjį pirkimą.

Teisminio nagrinėjimo metu R. S. gynėjas teigė, kad R. S. veiksmai apskritai negali būti vertinami kaip kyšio davimas, kadangi tuo metu, kai buvo perduodamas kavos aparatas apskritai dar nebuvo paskelbtas aptariamas viešasis pirkimas, o kai pirkimas įvyko, A. A. jau nebėjo UAB „K. v.“ direktoriaus pareigų. Tačiau teismas pažymi, kad pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (BK redakcija galiojusi nusikaltimo padarymo metu) atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta veika – šiuo atveju kyšio davimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-429/2011, 2K-266/2014), todėl, teismo nuomone, kaltinamojo gynėjo nurodytos aplinkybės nėra svarbios R. S. veikos kvalifikavimui. Tuo metu, kai A. A. buvo nupirktas ir perduotas kavos virimo aparatas, jis buvo šio nusikaltimo subjektas – UAB „K. v.“ direktorius ir planavo 2016 m. pabaigos viešuosius pirkimus.

BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius. Pažymėtina, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-406/2011). Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis A. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme patvirtino, jog kavos virimo aparatą jam nupirko kaip įmonės vadovui dėl to, kad jis užtikrintų UAB „I.“ pakvietimą į ateityje vykstantį viešąjį pirkimą. R. S. teisminio nagrinėjimo metu pats patvirtino, kad 2015 m. pabaigoje kavinėje, Vilniuje, kalbėjosi su A. A. dėl viešo pirkimo, kad yra pasibaigusi sutartis tarp UAB „I.“ ir UAB „K. v.“, jis teiravosi A. A. dėl kito pirkimo, pastarasis sakė, kad organizuos pirkimą ir jis paprašė nepamiršti jo pakviesti. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „I.“ ankščiau buvo laimėjusi konkursą, tiekė prekes, tačiau sutartis su UAB „K. v.“ buvo pasibaigusi. Iš užfiksuotų telefoninių pokalbių tarp A. A. ir R. S. matyti, kad 2015 m. rudenį jie intensyviai bendravo, taip pat ir darbiniais reikalais, dėl prekių įsigijimo iš UAB „I.“, buvo ir prekių tiekimo sutrikimų (1 t., b. l. 27-38). Pats kavos aparatas buvo nupirktas už UAB „I.“ pinigus ir įtrauktas į minėtos įmonės apskaitą. Liudytojai – UAB „K. v.“ darbuotojai V. R., V. Z., B. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme patvirtino, kad apie 2016 m. pirkimus buvo žinoma iš anksto, nes iš anksto sudaromas visų metų pirkimų planas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių dėl to, kad R. S. puikiai suvokė, kad kavos virimo aparatą jis perdavė A. A. naudai tam, kad pastarasis veiktų jo ir jo atstovaujamos įmonės naudai, t. y., kad UAB „I.“ būtų bent jau pakviesta dalyvauti 2016 m. UAB „K. v.“ organizuojamame pirkime. Tai leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad R. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 1 dalį kaip papirkimas ir, kad R. S. duodamas A. A. kyšį veikė tiesiogine tyčia.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra tai, kad jis prisipažino, jog padarė nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. A. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė 1 apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, administracinėn atsakomybėn netrauktas), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (vedęs, dirbantis), iš UAB „K. v.“ direktoriaus pareigų atleistas pačiam prašant, netrukus po sulaikymo (3 t., b. l. 192). Teismas, įvertinęs visumą reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, atsižvelgdamas į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, artimesnę sankcijoje numatytos bausmės minimumui.

Teismas, skirdamas kaltinamajam R. S. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė 1 apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, trauktas administracinėn atsakomybėn), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (vedęs, dirbantis). Teismas, įvertinęs visumą reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, atsižvelgdamas į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, artimesnę sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

Dėl laidavimo

Byloje yra pateiktas R. A. prašymas perduoti A. A. laiduotojos atsakomybei (3 t., b. l. 91). Teismo posėdžio metu R. A. paaiškino, kad dirba mokytoja apie 12 m., šiuo metu Kupiškio progimnazijoje dėsto anglų kalbą. Praeityje neteista, administracine tvarka nebausta. Anot R. A., ji žino, kas vyksta, tikt tiek, ką skaitė spaudoje. Jie su vyru darbo temomis nekalba. Ji nežino, ką vyras padarė, nesigilino. Savo vyro elgesį vertina neigiamai. Ji mano, kad vyrui gali daryti įtaką, jis klauso jos nuomonės. Gal vyrui gėda ir jis nenori šeimai užkrauti rūpesčių, todėl su ja apie tai nesikalba. Ji norėtų, kad vyras būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jai laiduojant. Ji žino, ką jos vyras padarė, bet negali konkrečiai pasakyti, nes girdėjo įvairių variantų. Iš kur tas kavos aparatas – nežino, dukra nepasakojo.

Nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, yra visos formaliosios sąlygos nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 2 dalis), tačiau BK 40 straipsnio nuostatų taikymas nuteistojo atžvilgiu yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas teigiamai vertina aplinkybes, kad A. A. dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino ir gailėjosi, nusikalto pirmą kartą, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad duodamas parodymus teisme A. A. tiksliai negalėjo įvardinti, kur slypi jo padarytos veikos pavojingumas. Be to, prašymą perduoti A. A. pagal laidavimą pateikė jo žmona, kuri teisminio nagrinėjimo metu apskritai negalėjo nieko konkretaus pasakyti apie vyro padaryta nusikalstamą veiką. Paklausta teismo, kaip vertina vyro veiksmus, nurodė, kad gerai. Gynėjui uždavus tą patį klausimą, nurodė, kad neigiamai. Tačiau plačiau paaiškinti kaip vertina vyro veiksmus negalėjo. R. A. apskritai nurodė, kad nežino iš kur tas kavos virimo aparatas atsirado, negalėjo plačiau paaiškinti ir tai, kaip pasireiškia jos teigiama įtaka vyrui, kokių veiksmų ji gali imtis, kad padėtų vyrui suprasti savo klaidas ir jis jų ateityje išvengtų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismo nuomone, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad perdavus kaltinamąjį A. A. žmonos R. A. atsakomybei pagal laidavimą, ji jam turės tokią įtaką, kad pastarasis daugiau nebenusikals.

Kiti klausimai

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kaip nustatyta byloje, kavos virimo aparatas buvo perduotas kaltinamajam A. A. per jo dukrą A. A. kaip kyšis, todėl kavos virimo aparatas „Philips Saeco“, paimtas 2016-09-12 kratos A. A. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu kaip BK uždraustos veikos rezultatas privalo būti konfiskuotas.

2016-09-12 atliktos kratos UAB „I.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), metu paimti UAB „I.“ dokumentai (2 t., b. l. 184-191), pradėjus vykdyti nuosprendį grąžintini UAB „I.“.

Kiti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su fiksuotais telefoniniais pokalbiais, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

A. A. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016-09-12 iki 2016-09-20 (3 t., b. l. 117-120, 171-174) pagal BK 66 straipsnio 2 dalį įskaitytinas į jam skirtiną bausmę.

Kardomosios priemonės – 10 000 € užstatas (3 t., b. l. 176-178) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį naikinti, užstatas grąžintinas užstato davėjui – R. A..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytus BK 225 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 100 MGL, t. y. 3766 € (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) baudą.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytus BK 227 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 260 MGL, t. y. 9791,6 € (devynių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt vieno euro ir šešiasdešimties centų) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į A. A. skirtą bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-09-12 iki 2016-09-20 (viena suėmimo parą atitinka 2 MGL dydžio baudą).

A. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir užstatą, palikti nepakeistas iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti. Užstatą – 10 000 €, saugomą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje, pradėjus vykdyti nuosprendį, grąžinti užstato davėjui – R. A., į jos nurodytą banko sąskaitą.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 2 dalimi, kavos virimo aparatą „Philips Saeco“, saugomą Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyboje (Vasario 16-osios g. 22, Panevėžyje), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su 4 vnt. kompaktinių diskų, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, o segtuvą Nr. 1 su dokumentais, paimtas 2016-09-12 kratos metu iš UAB „I.“, pradėjus vykdyti nuosprendį grąžinti UAB „I.“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikras:teisėjas Arūnas Budrys