Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A.R. ieškinį atsakovei M.I. dėl bendravimo tvarkos su anūku nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) D.R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra M.R., gim. (duomenys neskelbtini), ir M.R. (I.), gim. (duomenys neskelbtini).

Pagal išrašą iš gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) M.R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra A.R. ir A.R..

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymai nustatyta, kad tarp M.R. ir atsakovės M.I. sudaryta santuoka nutraukta 2016 m. vasario 18 d., po santuokos nutraukimo vaiko D.R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove M.I.

D.R., gim. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) lanko (duomenys neskelbtini).

Ieškovė pagal 2019 m. sausio 11 d. darbo sutartį dirba slaugos paslaugų įstaigoje (duomenys neskelbtini), Vokietijoje.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės bendravimo su anūku D.R.. Ieškovė nurodo, kad atsakovė riboja jos bendravimą su anūku, anūką bando nuteikti prieš ieškovę priešiškai, nors ieškovę ir anūką sieja artimas ryšys ir jų bendravimas daro teigiamą įtaką vaikui. Atsakovė teigia, kad niekada neribojo ieškovės ir D. R. bendravimo, priešingai, vaiką nuolat skatina eiti aplankyti močiutę, t. y. ieškovę. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė yra močiutė iš vaiko tėvo pusės, vaiko tėvai yra išsiskyrę, gyvena atskirai, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama, t. y. atsakove.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju, nustatant vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais – seneliais galimybę, turi būti įvertinama, ar toks bendravimas neprieštarauja vaiko interesams konkrečioje situacijoje atitinkamu laikotarpiu. Vadovaujantis šiuo principu, bet koks trečiųjų asmenų bendravimas su vaiku yra pateisinamas tik tuo atveju, jei šie asmenys įrodo, kad tai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo, kad toks bendravimas nepakenks vaiko interesams, našta tenka būtent artimiesiems giminaičiams, siekiantiems palaikyti šeimos ryšius su vaiku. Tačiau nustatyta įrodinėjimo pareiga vienai ar kitai šaliai neatima teisės visiems kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims įrodinėti bylai reikšmingų aplinkybių, nes įrodinėjimas yra ne tik šalių ir kitų byloje dalyvaujančių byloje asmenų pareiga, bet ir jų teisė. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas.

Pažymėtina, kad vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B., bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013).

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, daro išvadą, jog ieškovės bendravimas su vaiku D.R. nekenkia jo interesams, kadangi vaikas D.R. neturi galimybės dažnai bendrauti su tėvu, bendravimas su močiute iš tėvo pusės iš dalies kompensuoja minimalų bendravimą su tėvu. Be to, byloje nenustatyta, kad ieškovė netinkamai elgtųsi vaiko atžvilgiu, juo nesurūpintų ar kitaip kenktų jo interesams, priešingai, ieškovė deda pastangas palaikyti ryšį su vaiku D.R., juo rūpinasi, jį lavina ir pan. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog nėra pagrindo apriboti ieškovės ir jos anūko D.R. bendravimą, tačiau turi būti nustatoma tokia bendravimo tvarka, kuri pirmiausia atitiktų vaiko interesus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 380 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Pagal CPK 380 straipsnio 2 dalį, vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Nagrinėjamoje civilinėje byloje 2020 m. vasario 26 d. nutartimi nepilnamečiui vaikui D.R., gim. (duomenys neskelbtini), paskirtas individualus susitikimas su teismo psichologu, pavedant jį atlikti Klaipėdos apylinkės teismo vyriausiajai specialistei (teismo psichologei). Vyriausiasis specialistas (teismo psichologas) 2020 m. kovo 20 d. pateikė nuomonę raštu dėl nepilnamečio vaiko D.R. bendravimo su močiute tvarkos nustatymo. Minėtoje nuomonėje raštu nurodyta, kad individualaus pokalbio metu vaikas D.R. nurodė savo amžių, — gyvenamąją vietą bei mokyklą, kurioje šiuo metu mokosi ir išsakė savo nuomonę pagal nutartyje pateiktus klausimus, teismo psichologo kontaktas su vaiku - abipusis teigiamas; vaiko bendradarbiavimo lygis - aukštas; vaiko nuomonė - aiški, argumentuota, paremta asmenine patirtimi ir norais. Vyriausiasis specialistas (teismo psichologas) nuomonėje raštu nurodė, kad vaikas nenori ir nėra pasirengęs su savo močiute praleisti aštuonis savaitgalius iš eilės (nei su nakvyne, nei be nakvynės). D.R. norėtų ir toliau bendrauti su savo močiute pagal susitarimą, o ne pagal nustatytą grafiką. Vaikas jaučia močiutei šiltus jausmus ir supranta jos rūpestį, tačiau įvardija, kad dėl didelio amžiaus skirtumo, ilgesnį laiką būnant su močiute, jam darosi nuobodu. D.R. negali pasakyti, kaip turėtų atrodyti jo ir močiutės bendravimas, kad jam būtų „įdomu“, kadangi šiuo metu jam labiausiai patinka būti su savo bendraamžiais, žaisti futbolą arba kompiuterinius žaidimus. Vyriausiojo specialisto (teismo psichologo) nuomone, D.R. išsakyti pastebėjimai, tik iš dalies atitinka jo interesus. Vaiko noras visą laisvalaikį praleisti su draugais arba prie kompiuterio yra suprantamas, tačiau 10-ties metų asmuo, dar negali numatyti ir įvertinti visų savo pasirinkimo pasekmių, todėl yra būtinos ribos, kuriais už vaiko gerovę atsakingi asmenys (tėvai) privalo nubrėžti tam, kad vaikas, visų pirma, jaustųsi saugus, visų antra - suprastų, kokios yra pageidaujamos socialinės normos ir kaip jų laikytis, siekiant sėkmingos socializacijos bei atsakingo vaiko elgesio ateityje. Nors D.R. supranta, kad jam reikia bendrauti su savo močiute ir iš esmės tam neprieštarauja, abi šalys (tiek mama, tiek močiutė) turi geriau suprasti vaiko poreikius ir, savo tinkamu elgesiu, padėti jam palaikyti bei stiprinti jo ryšius su artimais žmonėmis. Tai padaryti padės tik abiejų šalių geranoriškas nusiteikimas ir profesionalios (psichologų, pedagogų ir kt.) specialistų konsultacijos bendravimo, auklėjimo, užimtumo ir kt., su vaiko fizine, emocine, psichologine ir socialine raida, susijusiais klausimais. Pažymėtina, kad teismo psichologė yra objektyvus ir nešališkas asmuo, neturintis jokios suinteresuotumo bylos baigtimi ir niekaip nesusijusi su byloje dalyvaujančiais asmenims, todėl nėra pagrindo abejoti psichologės pateiktomis išvadomis ir rekomendacijomis dėl bendravimo tvarkos.

Ieškovė prašo nustatyti, kad ji bendrauju su D.R. aštuonias savaites iš eilės, savaitgaliais, pasiimant anūką D.R. penktadieniais iš mokyklos po pamokų ir grąžinant sekmadienį iki 18.00 val. į atsakovės gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Konkretų laiką, kada norės bendrauti su anūku, ieškovė įsipareigoja pranešti iš anksto telefonu, SMS žinute. Tokią bendravimo tvarką prašo nustatyti dėl savo darbo pobūdžio, t. y. dėl to, kad ieškovė aštuonias savaites dirba Vokietijoje ir aštuonias savaites būna Lietuvoje. Atsakovė nurodo, kad D. ieškovę lanko pagal norą ir galimybę, mažiausiai du kartus per mėnesį, nes D. lanko futbolo treniruotes, savaitgalį dažnai būna turnyrai, varžybos, taip pat visus metus lankė baseiną. D. noriai leidžia laiką su savo vyresniais seserimi ir broliu. Kadangi D. brolis, t. y. atsakovės sūnus, irgi dirba užsienyje ir grįžta į Lietuvą kas aštuonias savaites, vaikas mieliau renkasi brolio draugiją nei močiutės. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė A.Š. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės prašomas bendravimas su vaiku aštuonias savaites iš eilės savaitgaliais yra per intensyvus, siūlė nustatyti, kad iš aštuonių savaitgalių vaikas vieną savaitgalį pasilieka su nakvyne ir du ar tris savaitgalius be nakvynės. Be to, institucijos atstovė pažymėjo, kad būtina atsižvelgti į vaiko norus, kurie šiuo atveju neprieštarauja jo interesams. D.R. individualaus pokalbio su teismo psichologe metu nurodė, kad jaučia močiutei šiltus jausmus ir supranta jos rūpestį, tačiau įvardijo, kad dėl didelio amžiaus skirtumo, ilgesnį laiką būnant su močiute, jam darosi nuobodu. Būtina įvertinti tai, kad D.R. taip pat noriai bendrauja su savo broliu, seserimi, taip pat turi būti skiriama laiko vaiko laisvalaikiui, pomėgiams (D.R. lanko futbolą), poilsiui. D.R. aiškiai išreiškė savo nuomonę dėl bendravimo su močiute, t. y. nurodė, kad nenori ir nėra pasirengęs su savo močiute praleisti aštuonis savaitgalius iš eilės (nei su nakvyne, nei be nakvynės). Paaiškino, kad iki šiol nėra pasilikęs pas močiutę namuose su nakvyne ir dabar to nenorėtų. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir išreikštą nuomonę, sutinka su institucijos, teikiančios išvadą, nuomone, jog ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra per intensyvi ir neatitinka vaiko norų bei interesų, todėl nustatytina bendravimo tvarka, ieškovei bendraujant su anūku D.R. savo buvimo Lietuvoje laiku, t. y. aštuonias savaites, kas antrą šeštadienį. Konkretų laiką, kada norės bendrauti su anūku, ieškovė turėtų pranešti iš anksto telefonu, SMS žinute.

Ieškovė prašo nustatyti, kad ji turi teisę du kartus per metus, mokyklinių atostogų metu išvykti atostogų su anūku D.R. iš Lietuvos iki 10 dienų. Konkretų laiką įsipareigoja pranešti ne vėliau kaip prieš mėnesį, o išvykimas galimas tik mokyklinių atostogų metu, kai tai netrukdo ugdymosi procesui. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka, teigia, kad nesijaustų saugi išleidusi vaiką kartu su ieškove keliauti į užsienį. Papildomai nurodo, kad su tokiu reikalavimu sutiktų galbūt vėliau, kai D.R.. bus didesnis. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė A.R. teismo posėdyje nurodė, kad siūlo suteikti galimybę ieškovei bendrauti su vaiku vasaros atostogų metu vieną savaitę, be to, pritarė atsakovės bylos nagrinėjimo metu išsakytai nuomonei, jog ieškovė galėtų išsivežti vaiką atostogų iš Lietuvos tik vaikui sulaukus 12 metų. D.R. individualaus pokalbio su teismo psichologe metu nurodė, kad jam kartais patinka keliauti, tačiau su močiute nei po Lietuvą, nei į kitą šalį keliauti nenorėtų. Paaiškino, kad pas tėtį Vokietijoje buvo svečiuose du kartus, dar kartą važiuoti ten nenorėtų, nes reikia per ilgai važiuoti su autobusu. Taigi D.R. aiškiai nurodo, kad jam keliauti nelabai patinka, nebūtinai keliavimą siejant su močiute. Pastebėtina, kad mokinių rudens, žiemos ir pavasario atostogos įprastai būna apie dvi savaites, tik vasaros atostogos yra pakankamai ilgos, jog būtų galimybė ilgesniam laikui išvykti tiek su mama, tiek su močiute. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir išreikštą nuomonę, taip pat institucijos, teikiančios išvadą, nuomone, pripažįsta, kad vaiko interesus atitiktų bendravimo tvarkos nustatymas, kad ieškovė turi teisę vaikui D.R. sulaukus 12 metų kartą per metus vasaros atostogų metu išvykti atostogų su anūku D.R. iš Lietuvos iki 7 dienų. Konkretų laiką, kada pageidautų keliauti, ieškovė turėtų pranešti ne vėliau kaip prieš mėnesį, o išvykimas galimas tik mokyklinių atostogų metu, kai tai netrukdo ugdymosi procesui.

Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovė įsipareigoja netrukdyti ir sudaryti galimybę ieškovei bendrauti su anūku D. telefonu, „Skype“ programomis. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iki šiol ieškovė su D. bendraudavo „Viber“ programėle, tačiau, jei ji netinkama, atsakovė sutinka sukurti kitą pageidaujamą programėlę. Teismo posėdžio metu atsakovė taip pat su šiuo reikalavimu sutiko, patvirtino, kad instaliuos D.R. telefone reikiamą programėlę, kad ieškovė galėtų su vaiku susisiekti.

Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovė įsipareigoja netrukdyti ir leisti ieškovei pasveikinti anūką D.R. gimtadienio dieną arba po gimtadienio grįžus į Lietuvą, tuo atveju, jei D. gimtadienio dieną bus išvykusi iš Lietuvos. Atsakovė nurodė, kad su šiuo reikalavimu sutinka, niekada nebuvo daroma jokių kliūčių ieškovei pasveikinti vaiką su gimtadieniu. Įvertinus prašomą nustatyti bendravimo tvarką, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl šio reikalavimo ir šis įpareigojimas būtų perteklinis. Atkreiptinas dėmesys, jog nustatytina ieškovės bendravimo tvarka su anūku D.R., bendraujant kas antrą savaitgalį, taip pat neribotai bendraujant telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, taigi ieškovei sudaroma galimybė pageidaujamu laiku pasveikinti D.R. su gimtadieniu.

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės atstovės ir atsakovės, liudytojos paaiškinimus, institucijos išvadą, byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, nustatytina ieškovės ir D.R. bendravimo tvarka, nustatant, kad ieškovė savo buvimo Lietuvoje laiku, t. y. aštuonias savaites, bendrauja su D.R. kas antrą šeštadienį. Konkretų laiką, kada norės bendrauti su anūku, ieškovė įsipareigoja pranešti iš anksto telefonu, SMS žinute; D. R. sulaukus 12 metų, ieškovė turi teisę kartą per metus vasaros atostogų metu išvykti atostogų su anūku D.R. iš Lietuvos iki 7 dienų. Konkretų laiką įsipareigoja pranešti ne vėliau kaip prieš mėnesį, o išvykimas galimas tik mokyklinių atostogų metu, kai tai netrukdo ugdymosi procesui; atsakovė įsipareigoja netrukdyti ir sudaryti galimybę ieškovei bendrauti su anūku D.R. telefonu, „Skype“, „Viber“ ar kitomis programomis. Kita ieškinio dalis atmestina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta teisinė pagalba, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 5 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad byloje suteikta teisinė pagalba už 224 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 50 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, į tai, kad tenkintina 50 procentų ieškovės ieškinio, iš atsakovės priteistina 112 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, o iš ieškovės priteistina 56 Eur bylinėjimosi išlaidų už valstybei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį. Tenkinus 50 procentų ieškovės ieškinio, iš atsakovės priteistina 19 Eur žyminio mokesčio ieškovei ir 18,50 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, valstybei (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

Teismas nusprendžia:

ieškovės A.R. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovės A.R. ir D.R., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, nustatant, kad:

1) ieškovė A.R. savo buvimo Lietuvoje laiku, t. y. aštuonias savaites, bendrauja su D.R. kas antrą šeštadienį. Konkretų laiką, kada norės bendrauti su anūku, ieškovė įsipareigoja pranešti iš anksto telefonu, SMS žinute;

2) D.R. sulaukus 12 metų ieškovė A.R. turi teisę kartą per metus vasaros atostogų metu išvykti atostogų su anūku D.R. iš Lietuvos iki 7 dienų. Konkretų laiką įsipareigoja pranešti ne vėliau kaip prieš mėnesį, o išvykimas galimas tik mokyklinių atostogų metu, kai tai netrukdo ugdymosi procesui;

3) atsakovė M.I. įsipareigoja netrukdyti ir sudaryti galimybę ieškovei A.I. bendrauti su anūku D.R. telefonu, „Skype“, „Viber“ ar kitomis programomis.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės M.I. ieškovei A.R. 19 Eur (devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovės M.I. 18,50 Eur (aštuoniolika eurų 50 ct) žyminio mokesčio valstybei, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“; AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Citadele“ bankas; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660, paskirtis – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovės M.I. 112 Eur (vieną šimtą dvylika eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“; AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Citadele“ bankas; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės A.R. 56 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“; AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Citadele“ bankas; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos miesto rūmus.