Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vitai Viduolei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovui E. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų, su tuo susijusių klausimų išsprendimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

5. Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 23. Šalys turi tris nepilnamečius vaikus: J. L., gim. (duomenys neskelbtini), S. L., gim. (duomenys neskelbtini), M. L., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokoje įgyto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (e. b. l. 9, 11). Kreditorių neturi.

Dėl santuokos nutraukimo

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje – aplinkybės, kurioms esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalis).

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

8. Ieškovės ir jos atstovo paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo nuo 2022 m. spalio 1 d. Sutuoktiniai tarpusavyje nebendrauja, nesutaria bendro gyvenimo klausimais, santuoka yra nutrūkusi, taikytis nenori. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, iš kurių galima būtų tikėtis, kad ieškovė ir atsakovas vėl pradės gyventi kartu, todėl teismas sprendžia, kad šalių santuoka yra iširusi ir turi būti nutraukta. Atsakovas atsiliepimo ir aplinkybių dėl šeimos iširimo neteikė, į teismo posėdį neatvyko. Teismas sprendžia, kad tai rodo atsakovo abejingumą dėl byloje sprendžiamų klausimų. Iš LITEKO informacinės sistemos duomenų bazės matyti, kad atsakovas 2023-04-03 Panevėžio apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-265-830/2023 buvo nuteistas už smurto vartojimą ieškovės atžvilgiu, kas patvirtina, kad atsakovas naudojo smurtą prieš ieškovę ir tuo pažeidė sutuoktinio pareigas gerbti savo sutuoktinę, būti lojaliu, remti ją moraliai ir materialiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalis). Minėtas atsakovo elgesys (smurtavimas sutuoktinės atžvilgiu) niekaip nėra suderinamas su jo kaip sutuoktinio pareigomis, šeimos interesais ir iš esmės jiems prieštarauja bei yra nepriimtinas nei teisės, nei moralės požiūriu. Įvertinus šias teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas nevykdė įstatyme numatytų sutuoktinio pareigų: gerbti savo sutuoktinę, būti lojaliu, remti ją moraliai ir materialiai, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių pavardžių

9. Po santuokos nutraukimo ieškovės pageidavimu jai paliekama ikisantuokinė pavardė „R.“, o atsakovui paliekama pavardė „L.“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio

10. Ieškovė prašo vaikų išlaikymui priteisti po 200 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam nuo 2023-03-02 iki vaikų pilnametystės. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, atsižvelgtina į įstatymo nuostatas ir nepilnamečio vaiko interesus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikiant išlaikymą proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.

11. Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove jos nuomojamame bute. Ji išlaiko vaikus, suteikia jiems gyvenamąjį būstą. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos yra LR Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis (MMA dydis Lietuvoje nuo 2023-01-01 840 Eur) (e. b. l. 98-99). Atsakovas yra jaunas ir darbingas vyras, galintis dirbti ir gauti pajamų, ir pilnai užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius. Byloje daugiau duomenų apie kitus jo išlaikytinius, turtinę padėtį nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie ribotą atsakovo darbingumą, atsakovas yra jauno darbingo amžiaus, todėl daroma išvada, kad jis yra pajėgus teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą vaikams.

12. Atsižvelgiant į turimus duomenis, nepilnamečių vaikų amžių ir poreikius, reikalavimas dėl 200 Eur išlaikymo dydžio vienam vaikui, teismo vertinimu, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas, nustatydamas nurodyto dydžio išlaikymo prievolę atsakovui pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Išlaikymas priteistinas nuo 2023-03-02 (ieškinio pateikimo teisme dienos) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 str.). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

13. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

14. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo šalių gyvenimo atskirai pradžios, t. y. nuo 2022-10-01 iki ieškinio padavimo teisme jokio išlaikymo vaikams neteikė. Todėl daroma išvada, kad susidarė vaikų išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2022-10-01 iki 2023-03-02 įskaitytinai, t. y. už 5 mėnesius. Teismo vertinimu, pagal bylos duomenis vaikų poreikiai bei šalių turtinė padėtis iš esmės nesikeitė ir vaikų išlaikymo įsiskolinimo susidarymo nurodytą laikotarpį. Todėl, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), teismas sprendžia, kad nurodytą laikotarpį atsakovas privalėjo teikti šiuo sprendimu nustatytą išlaikymą vaikams – po 200 Eur per mėnesį kiekvienam. Todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo – 3 000 Eur priteisimo, tenkinamas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos

15. Teismui nepateikta duomenų, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų nepilnamečių vaikų interesams, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų motina, ji skirtina vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.185 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos

16. Ieškovė nurodė, kad atsakovas netrukdomai gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, todėl konkreti bendravimo tvarka nenustatoma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnis). Išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms galima kreiptis pakartotinai į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo.

Dėl neturtinės žalos

17. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kai santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji mylėjo atsakovą, planavo susieti su juo savo gyvenimą, pagimdė tris vaikus. Visa bylos medžiaga rodo atsakovo netinkamą elgesį su ieškove, pasireiškiantį fizinio smurto naudojimu, kas konstatuota ir sprendžiant dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Todėl teismas pripažįsta ieškovei teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas vertina santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, santuokos trukmę, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, šalių turtinę padėtį, ieškovei priteistinas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 460 Eur sumokėtas žyminis mokestis nuo kurio ieškovė buvo atleista, 360 Eur Valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų ir 33,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos Valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 85, 93, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 23, tarp N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo E. L. kaltės.

Po santuokos nutraukimo N. L. palikti ikisantuokinę pavardę „R.“, E. L. – „L.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam, pradedant nuo kreipimosi į teismą dienos (2023-03-02) iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti, kad atsakovas E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiais atskirai, gali matytis ir bendrauti be apribojimų.

Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į Valstybės pajamas 460 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) ir 33,20 Eur (trisdešimt tris eurus 20 ct) pašto išlaidų (įmokos kodas 5662).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.