Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – I. R. atstovo advokato Edmundo Jonušo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties I. R. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2023 m. spalio 16 d. nutarimu I. R. pripažinta padariusia administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirta 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad ji 2023 m. spalio 7 d. 09.42 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neblaivi, kai jai alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatyta 0,45 promilių neblaivumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. R. atstovo advokato Edmundo Jonušo apeliacinis skundas netenkintinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Nagrinėjamu atveju advokatas neginčija savo atstovaujamosios – I. R. kaltės dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir už tai jai paskirtos 800 Eur dydžio baudos. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas – prašoma neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalies sankcijoje, t. y. I. R. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, numatančias galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti pažeidėjos kalte padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą pagrindo taip pat neturi, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, aukštesnės instancijos teismas nustatė, kad jam pateikto apeliacinio skundo argumentai didžiąja dalimi yra analogiški skundo, kuris buvo teikiamas apylinkės teismui, argumentams. Apeliaciniame skunde, prašant taikyti I. R. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, akcentuojamos tos pačios aplinkybės, kaip ir skundžiant ne teismo tvarka priimtą nutarimą, tik iš esmės teigiant, jog šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino ar jas įvertino netinkamai. Apygardos teismas su tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo pozicija sutikti negali. Priešingai nei teigia advokatas, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių skundo argumentų bei motyvuotai nurodė kodėl skunde minimos aplinkybės nėra pakankamos taikyti I. R. atžvilgiu išimtį iš bendrosios ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos, numatančios, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog šioje byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi švelninti pažeidėjai paskirtą administracinio poveikio priemonę. Tokia išvada paremta tinkamu šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių įvertinimu, ji neprieštarauja įtvirtintam teisiniam reguliavimui bei šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo pritarti apeliaciniame skunde keliamai abejonei dėl skundžiamą nutartį priėmusio teismo išankstinio nusistatymo I. R. atžvilgiu, vien dėl to, kad teismas, žodinio proceso tvarka nagrinėdamas nubaustosios advokato skundą, uždavė jai klausimus, kuriais siekė išsiaiškinti alkoholio vartojimo aplinkybes iki jos neblaivumo patikrinimo bei tai kokia buvo pažeidėjos savijauta prieš jai sėdant už automobilio vairo.

8. Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju konstatuoti I. R. padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo negalima. Pažeidėja padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pažymėtina, jog ir įstatymo leidėjas tokį nusižengimą laiko itin šiurkščiu ir pavojingu, kadangi už jo padarymą sankcijoje numatė itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėždamas pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Žinoma, transporto priemonės vairavimas esant apsvaigus nuo alkoholio vos kiek daugiau nei 0,4 promilės (šioje byloje analizuojamu atveju – 0,45 promilės), yra kur kas mažiau pavojingas, nei padidinto pavojaus šaltinio vairavimas asmens, kurio neblaivumas net keletą kartų ar dar daugiau viršija leistiną neblaivumo normą. Tačiau, net ir esant tokiam nežymiai ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones, viršijančiam girtumo laipsniui transporto priemonės vairavimas vis tiek išlieka pavojinga veika ir toks elgesys negali būti pateisinamas. Sutiktina su apeliantu, jog ANK nėra įtvirtintas draudimas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas asmenims, patrauktiems administracinėn atsakomybėn už transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviems, tačiau I. R. padaryto administracinio nusižengimo pobūdis šiuo atveju ir nėra tas esminis faktorius, dėl kurio atsisakoma pažeidėjai apskritai neskirti ANK 28 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – ar bent jau sutrumpinti jos terminą iki 6 mėnesių. Kaip matyti iš ankstesnėje pastraipoje nurodyto, tam, kad asmeniui būtų paskirta švelnesnė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, arba nuobauda ar administracinio poveikio priemonė iš viso nebūtų skirta, turi būti nustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o šiuo atveju tokia visuma nėra nustatyta, ir būtent dėl to, o ne vien dėl I. R. padaryto pažeidimo šiurkštumo ir pavojingumo, jos teisinė padėties remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi nešvelninama.

10. Vertinant pažeidėjos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą jai paskirtos administracinio poveikio priemonės kontekste, apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog I. R. buvo nustatytas minimalus ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, privalomas skirti už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tuo atveju kai neskiriama alternatyvi administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tai, kad pažeidėjai buvo nustatytas minimalus įstatyme numatytas aptariamos administracinio poveikio priemonės taikymo terminas, yra akivaizdus patvirtinimas, jog individualizuojant jai skiriamą nuobaudą tikrai buvo atsižvelgta ir į tai, jog jai nustatytas girtumo laipsnis taip neženkliai viršijo 0,4 promilių ribą.

11. Nors pažeidėja iš tiesų pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tačiau tokio pobūdžio aplinkybė šioje byloje pripažinta tik viena. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, išimtinai teigiamai negali būti vertinama ir I. R. asmenybė. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ji dirba, yra vedusi, nėra teista. Teismui taip pat nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad pažeidėja yra linkusi piktnaudžiauti alkoholiu, piktybiškai nesilaikyti visuomenėje priimtų teisės normų. Tačiau vis tik nustatyta, jog I. R. dar iki šioje byloje analizuojamo administracinio nusižengimo buvo bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – per pastaruosius penkerius metus ji keturis kartus bausta už nustatyto leistino važiavimo greičio viršijimą bei kartą už tai, kad nevykdė pareigos transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančios transporto priemonės. Nors šie jos padaryti administraciniai nusižengimai nėra analogiški šioje byloje jai inkriminuotam pažeidimui, yra kur kas mažiau šiurkštūs, tačiau vis tik jais taip pat buvo pažeistos su eismo dalyvių elgesiu susijusios privalomos elgesio taisyklės, o tai rodo, kad I. R. nors ir nėra piktybiška, bet nėra ir itin drausminga vairuotoja.

12. Tiek skunde dėl institucijos nutarimo, tiek skunde dėl apylinkės teismo priimtos nutarties, apeliantas akcentuoja, jog nubaustoji yra neįgali, jai nustatytas tik 45 procentų darbingumo lygis, bei, kad dėl sveikatos būklės jai bus sudėtinga nuvykti į darbo vietą, kuri yra nutolusi nuo jos gyvenamosios vietos 5 kilometrų atstumu. Apygardos teismui pateiktame skunde papildomai pažymėta ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas I. R. reikalingas rūpintis senyvo amžiaus mama, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Apygardos teismui nekyla abejonių, jog laikinai atėmus teisę vairuoti transporto priemones, pažeidėja patiria ir patirs nepatogumų dėl to, kad pati automobiliu neturės galimybės pasiekti jai reikiamas vietas. Tačiau, kaip jau nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmeniniai pažeidėjo, jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus. Žinodama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra tokia svarbi, I. R. privalėjo įvertinti tai, kad 2023 m. spalio 7 d. rytą ji turės vykti į darbinį susitikimą (pati pažeidėja pripažino teismui, kad apie šį susitikimą jai buvo žinoma iš anksto), ir tai įvertusi alkoholinius gėrimus šios dienos išvakarėse vartoti itin saikingai arba apskritai jų nevartoti, o prieš pat kelionę nuo to griežtai susilaikyti. Tačiau, kaip paaiškino ji pati, nubaustoji net iki 3 val. vakaro gėrė, nors ir nestiprius, tačiau vis tik alkoholio savo sudėtyje turinčius gėrimus.

13. Apygardos teismas apskritai netiki I. R. pateikta versija, kad alkoholis buvo pradėtas vartoti dar 2023 m. spalio 7 d. išvakarėse ir buvo vartojamas tik iki 3 val. nakties, nes ją paneigia pažeidėjos neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai. Iš byloje esančio Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad I. R. neblaivumas alkotesteriu 2023 m. spalio 7 d. buvo tikrintas du kartus – 09.42 val. ir 09.57 val. Pirmojo patikrinimo metu buvo nustatytas 0,45 promilės neblaivumas, o antrojo – 0,47 promilės girtumo laipsnis. Alkoholio koncentracijos organizmo terpėse didėjimas leidžia spręsti, kad alkoholis buvo vartojamas prieš daug trumpesnį laikotarpį, nei beveik 7 valandos iki patikrinimo, kadangi priešingu atveju organizme jau turėjo vykti jo šalinimo, o ne rezorbcijos procesas, ir antrojo patikrinimo alkotesteriu rezultatai turėjo būti palankesni pažeidėjai.

14. Paminėtina ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog sveikatos problemos, dėl kurių I. R. buvo pripažinta neįgalia, riboja jos galimybes judėti ar dėl jų pažeidėjai yra neįmanoma ir (ar) pavojinga naudotis viešuoju transportu, pavėžėjų paslaugomis. Tokios aplinkybės skunduose nenurodytos. Tokių aplinkybių nubaustoji nenurodė ir pirmosios instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje. Jame I. R. akcentavo tik tai, jog susisiekimas viešuoju transporto yra kur kas sudėtingesnis, nei nuosavu automobiliu. Tame pačiame posėdyje ji taip pat paaiškino, kad šiuo metu ją į darbą vežioja vyras. Taigi, teisės vairuoti transporto priemonės turėjimo būtinybė I. R. šiuo atveju apskritai nėra nustatyta.

15. Susidariusios situacijos vertinimo nekeičia ir tai, kad I. R. pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Neabejotina, jog šias aplinkybes institucija jau įvertino skirdama jai minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą baudą bei nustatydamas minimalų ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą terminą ANK 28 straipsnyje reglamentuotai administracinio poveikio priemonei.

16. Vertindamas advokato nurodytą teismų praktiką, apygardos teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-8-316/2020, AN2-41-282/2020 nustatytos nuobaudos individualizavimui reikšmingos aplinkybės, jų visuma, nėra analogiškos nagrinėjamai administracinio nusižengimo bylai, o teismų praktikoje pripažįstama, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Byloje Nr. AN2-8-316/2020 buvo nustatyta, kad pažeidėjas yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai – jis ne tik dirba, nėra teistas, bet ir nebuvo baustas administracine tvarka, priešingai nei I. R.. Tuo tarpu byloje Nr. AN2-41-282/2020 buvo nustatytos dvi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje padariusio asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taip pat nustatyta ir tai, kad šis asmuo nebuvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, netaikęs I. R. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir apskritai jai neskyręs administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 28 straipsnyje, ar nesutrumpinęs jos taikymo termino, įstatymo nuostatų, reglamentuojančių administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimą, nepažeidė. Paminėtina, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausi administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus. Ir nors apeliantas teigia, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus pažeidėjai švelnesnę administracinio poveikio priemonę ar jos iš viso neskyrus, kadangi jau vien administracinio nusižengimo teisenos procesas padarė jai poveikį, tačiau apygardos teismas nemato pagrindo daryti tokią išvadą remiantis vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kokiais nors kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti be pakeitimų, o I. R. atstovo advokato Edmundo Jonušo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

I. R. atstovo advokato Edmundo Jonušo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.