Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1409-803/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-07-18
Bylos Nr.: e2S-1409-803/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-22277-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Petkuvienė
Ieškovas: V. M.
Atsakovas: R. Š., L. Š., D. S.

Kategorijos

2.6.38Taikos sutartis
2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. e2S-1409-803/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22277-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 2.4.2.9.1; 3.3.2.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ir atsakovų R. Š., L. Š. ir R. Š. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-333-1040/2024 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams R. Š., L. Š., R. Š. ir D. S. ir atsakovų R. Š., L. Š. ir R. Š. priešieškinį ieškovui V. M. ir atsakovei D. S. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir teisės be bendraturčių sutikimo atlikti būtinus veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. M. ieškiniu prašė: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), dalį rūsyje pažymėtą indeksu R1-1, dalis pirmame aukšte pažymėtas indeksais: 1-19, 1-18, 1- 15, 1-20, 1-21, dalis pastogėje (mansardoje) pažymėtais indeksais: 1-25, 1-27, 1-30, 1-31 ir paskirti šias patalpas ieškovui pagal architekto P. B. 2023 m. lapkričio 10 d. parengtą vienbučio gyvenamojo namo paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą schemą bei pagal UAB „Granvalda“ 2008 m. vasario 8 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą; 2) pripažinti ieškovui teisę be bendraturčių L. Š., R. Š., R. Š., D. S. sutikimo gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažymą apie naujai suformuotus nekilnojamojo turto kadastro objektus, atlikti kitus, teisės aktais nustatytus reikiamus veiksmus, būtinus atidalinant ieškovui priklausančias nuosavybės teise patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo.

2. Atsakovai R. Š., L. Š. ir R. Š. priešieškiniu prašė: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato – namo dalį rūsyje pažymėtą indeksu R2, pirmame aukšte dalis pažymėtas indeksais 1-28, 1-29, 1-13, 1-14, mansardoje dalis pažymėtas indeksais 1-22 ir 1-23, ir paskirti šias patalpas atsakovams pagal architekto K. K. parengtą vienbučio gyvenamojo namo paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą schemą bei pagal UAB „Granvalda“ 2008 m. vasario 8 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą; 2) pripažinti atsakovams teisę be bendraturčių D. S. ir ieškovo sutikimo gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažymą apie naujai suformuotus nekilnojamojo turto kadastro objektus, atlikti kitus, teisės aktais nustatytus reikiamus veiksmus, būtinus atidalinant ieškovams priklausančias nuosavybės teise patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo.

3. Ieškovas ir atsakovai R. Š., L. Š. ir R. Š. pateikė teismui 2024 m. balandžio 17 d. sudarytą taikos sutartį, kurią prašo teismo patvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi atsisakė tvirtinti ieškovo V. M. ir atsakovų R. Š., L. Š. ir R. Š. 2024 m. balandžio 17 d. sudarytą taikos sutartį.

5. Teismas nustatė, kad atsakovai su ieškovu ir atsakove D. S. yra žemės sklypo, namo ir kitų pastatų bendrasavininkiai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimu patvirtintu taikiu susitarimu buvo susitarta, kad namo 1A1/m virtuvė, plane pažymėta indeksu 1-16 (9.99 m²) ir kambarys, plane pažymėtas indeksu 1-17 (17.00 m²) atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės atitektų ieškovės B. V. asmeninėn nuosavybėn, o kaminas, katilinė, šulinys ir vartai liks bendro naudojimo objektais. Nekilnojamojo turto registro duomenimis B. V. savo nekilnojamojo turto dalį perleido D. S..

6. Nekilnojamojo turto registre yra registruotas juridinis faktas, kad 2006 m. kovo 9 d. apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-8-464/2006 patvirtinta taikos sutartis, kuria nuspręsta, kad atidalinant patalpas 1-16 ir 1-17, jos atiteks B. V. asmeninėn nuosavybėn, o kaminas, katilinė, šulinys ir vartai lieka bendro naudojimo objektais. Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas D. S. bendros dalinės nuosavybės atidalinimas, neregistruota asmeninė nuosavybės teisė į konkrečias turto dalis, o ir pats 2006 m. kovo 9 d. sprendimu patvirtintos taikos sutarties turinys leidžia spręsti, kad šalys susitarė dėl būsimo turto atidalinimo būdo, o ne faktiškai atidalino vieno iš bendrasavininkų turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

7. Teismas pripažino, kad byloje dalyvaujantys asmenys nepagrįstai sprendžia, jog atsakovės D. S. turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje jau yra atidalinta. Taikos sutartis sudaryta tarp nekilnojamojo turto bendraturčių, į sutarties sudarymą neįtraukiant atsakovės D. S., kuri taip pat yra dalintino turto bendrasavininkė. Dėl to yra pažeidžiamos vieno iš bendraturčių teisės ir teisėti interesai.

8. Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes prašoma atidalinti bendraturčių patalpas į butus, keičiant gyvenamojo namo paskirtį iš vienbučio į dvibutį. Nekilnojamojo turto paskirties keitimui yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas – statybos leidimas, kurį išduoda Vilniaus miesto savivaldybė. Dėl to pateiktos taikos sutarties priedai, susiję su namo paskirties keitimu į dvibutį gyvenamąjį namą, ir byloje dalyvaujančių asmenų susitarimai, susiję su nekilnojamojo turto paskirties keitimu nėra nagrinėtini teisme ir dėl to negali būti tvirtinami jokie su tuo susiję šalių susitarimai. Teismas sprendžia tik turto atidalinimo klausimą, priskiriant bendraturčiam atitinkamas turto dalis pagal jų pateiktą atidalinimo planą. Tuo tarpu pateiktos sutarties priedai, planai (schemos) dėl pastato paskirties keitimo iš vienbučio į dvibutį kartu su kitais teisės aktuose numatytais būtinais dokumentais turi būti teikiami paskirties keitimą atliekančiai kompetentingai institucijai, t. y. Vilniaus miesto savivaldybei.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9. Ieškovas V. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2006 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-464/2006 atidalino šiuo metu D. S. priklausančias patalpas. Minėtu sprendimu patvirtintoje taikos sutartyje nurodyta, kad virtuvė, pažymėta indeksu 1-16, ir kambarys, pažymėtas indeksu 1-17, atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės atitenka B. S. asmeninėn nuosavybėn. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 7.6. punkte nurodytas įregistruotas juridinis faktas – apylinkės teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. 2-8-464/2006 ir nurodytas jo turinys. Dėl to teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės D. S. turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra atidalinta.

9.2. Pats teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartimi nagrinėjamoje civilinėje byloje patvirtino, kad atsakovės D. S. patalpos jau atidalintos ir bylos dalį pagal jos priešieškinį dėl atidalijimo nutraukė. Taigi teismas pažeidė teismo sprendimo privalomumo principą ir priėmė dvi viena kitai prieštaraujančias nutartis. Teismas nepagrįstai nutartyje rėmėsi aplinkybe, kad Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas D. S. bendros dalinės nuosavybės atidalinimas, neregistruota asmeninė nuosavybės teisė į konkrečias turto dalis. Turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Aplinkybė, kad D. S. nesiėmė jokių veiksmų ir Nekilnojamojo turto registre nėra įregistravusi bendros dalinės nuosavybės atidalinimo, negali paneigti fakto, kad D. S. patalpos jau buvo atidalintos teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimu.

9.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad į taikos sutartį neįtraukus atsakovės D. S., yra pažeidžiamos vieno iš bendraturčių teisės ir teisėti interesai. Taikos sutarčiai sudaryti būtinas visų bendrininkų (bendraieškių arba bendraatsakovių) sutikimas, išskyrus atvejus, kai šie veiksmai yra atliekami tik neviršijant reikalavimų ar įsipareigojimų (CPK 44 straipsnio 3 dalis). Kai, esant keliems atsakovams, juos sieja neprivalomas bendrininkavimas, o taikos sutartis sudaroma ne su visais bendraatsakoviais, tačiau neviršijant taikos sutartį sudariusių ginčo šalių reikalavimų ir įsipareigojimų, nei taikos sutartį sudarančioms šalims, nei jos tvirtinimo klausimą sprendžiančiam teismui neatsiranda pareiga gauti bendraatsakovių, nedalyvavusių sudarant taikos sutartį, sutikimą. Atsakovų ir D. S. nesiejo privalomojo bendrininkavimo teisiniai santykiai. D. S. realioji nuosavybės dalis teismo sprendimu 2006 m. kovo 9 d. buvo nustatyta ir atidalinta. Dėl to taikos sutartį galėjo sudaryti dalis gyvenamojo namo bendraturčių.

9.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes prašoma atidalinti bendraturčių patalpas į butus, keičiant gyvenamojo namo paskirtį iš vienbučio į dvibutį. Ieškovas ir atsakovai siekia suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus – butus daugiabučiame name. Dėl to šalys yra pareiškę reikalavimus ne tik dėl patalpų atidalijimo, bet ir dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažymos gavimo apie naujai suformuotus nekilnojamojo turto kadastro objektus be bendraturčių sutikimo. Ieškovas ir atsakovai pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuostatas parengė schemas, kurias yra būtina parengti formuojant nekilnojamojo turto kadastro objektus.

9.5. Taikos sutartimi šalys davė viena kitai sutikimus dėl nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo. Šalims suformavus atskirus nekilnojamojo turto objektus, nekilnojamojo turto objekto paskirtis nepasikeis. Gyvenamojo namo paskirtis liks ta pati – gyvenamoji, o ieškovo ir atsakovų suformuotų naujų nekilnojamojo turto objektų (butų) paskirtis taip pat bus gyvenamoji. Teismas neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį, kuria byla iš naujo buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šioje nutartyje teismas nenustatė kitų taikos sutarties pažeidimų, išskyrus tai, kad taikos sutartimi buvo susitarta dėl nekilnojamojo daikto padalijimo pagal neįregistruotus kadastrinius matavimus.

9.6. Teismas nutartyje nurodė, kad ją priėmė viešame teismo posėdyje, tačiau ši nutartis nebuvo priimta ir įteikta proceso šalims teisės aktų nustatyta tvarka. Teismo 2024 m. balandžio 22 d. posėdyje teismas taikos sutarties patvirtinimo klausimo nesprendė ir neatsisakė patvirtinti taikos sutarties. Šalys po teismo posėdžio, kartu su 2023 m. balandžio 23 d. lydraščiu gavo teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta patvirtinti taikos sutartį. Teismo 2024 m. balandžio 22 d. posėdyje buvo priimtas vienas procesinis sprendimas, kuriuo teismas suteikė laiko ištaisyti procesinių dokumentų trūkumus, tačiau pasibaigus teismo posėdžiui, buvo gauta kito turinio nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti taikos sutartį.

Šalies argumentai

10. Atsakovai R. Š., L. Š. ir R. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

10.1. Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2006 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-464/2006 atidalino D. S. priklausančias patalpas. Nagrinėjamoje byloje teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartimi nusprendė, kad atsakovės D. S. patalpos jau atidalintos Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo sprendimais. Atidalinimas yra atliktas teismo sprendimo pagrindu. Tuo tarpu tokio fakto tinkamas neišviešinimas Nekilnojamojo turto registre reiškia, kad atsakovė D. S. neatliko tinkamo išviešinimo ir registracijos.

10.2. Atsakovės D. S. patalpos jau yra atidalintos. Dėl to teismas padarydamas išvadą, kad taikos sutartis negalėjo būti sudaryta be atsakovės D. S., padarė teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Nagrinėjamoje byloje kiekvienai iš šalių priklauso konkrečios patalpos. Atsakovai yra pareiškę ieškinį dėl jų patalpų atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovas – dėl jam priklausančių patalpų atidalinimo. Tokio pobūdžio atsakovės D. S. ieškinys nėra nagrinėjamas, nes teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartimi atsisakė jį priimti. Bylos šalių nesieja privalomas procesinis bendrininkavimas. Dėl to taikos sutartis galėjo būti tvirtinama tarp dalies gyvenamojo namo bendraturčių.

10.3. Ieškiniais šalys siekia suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus – butus daugiabučiame name. Dėl to ieškiniais yra suformuoti reikalavimai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažymos gavimo apie naujai suformuotus nekilnojamojo turto kadastro objektus be bendraturčių sutikimo. Šalys pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuostatas parengė schemas, kurias yra būtina parengti formuojant nekilnojamojo turto kadastro objektus. Taikos sutartimi šalys davė viena kitai sutikimus dėl nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo. Dėl to teismas nepagrįstai nurodė, kad taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes prašoma atidalinti bendraturčių patalpas į butus, keičiant gyvenamojo namo paskirtį iš vienbučio į dvibutį. Suformavus atskirus nekilnojamojo turto objektus, nekilnojamojo turto objekto paskirtis nepasikeis, nes suformuotų dviejų butų paskirtis išliks gyvenamoji.

Atsiliepimas

11. Atsakovės D. S. atsiliepimu į ieškovo V. M. atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą, prijungti naujus įrodymus. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Taikos sutartis pagrįsta prie jo pridėtais UAB „Granvalda“ 2008 m. vasario 8 d. nekilnojamojo daikto kadastriniais matavimais, kurie neatitinka gyvenamojo namo faktinės būklės, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nes ieškovas savavališkai pakeitė gyvenamojo namo kadastriniuose planuose užfiksuota ankstesni išplanavimą. Ieškovas ir atsakovai taikos sutarties 4.1 papunktyje susitarė, kad ieškovui atitenka patalpa, plane pažymėta indeksu 1-15, kurios natūroje nėra. Natūroje nėra kadastriniuose planuose pažymėtų karkasinio priestato 2al/ž viduje ir karkasinės medinės pertvaros, skiriančios D. S. buto lauko duris ir patalpą 15 nuo ieškovui priklausančios patalpos 1-18.

11.2. Taikos sutarties 4.1 papunktyje nurodytos ieškovui atitenkančios patalpos 1-18 plotas yra ne 14,51 m², o apytiksliai 18,18 m² ploto. Natūroje nėra durų į patalpą, pažymėtą indeksu 1-15, iš kiemo pusės. Natūroje nėra durų į patalpą, namo pirmo aukšto plane pažymėtą indeksu 1-32, iš patalpos (koridoriaus) 1-15. UAB „Granvalda“ kadastriniuose planuose nėra ieškovo savavališkai įrengto lango karkasinio priestato 2al/ž pietvakarinėje sienoje. Taikos sutarties 3.5 papunktyje šalys bendro naudojimo katilinę R-l klaidingai įvardija kaip namo rūsio patalpą. Šalys neteisėtai tarpusavyje susitarė ir dėl D. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios katilinės dalies, nepažymėdamos, kad šios katilinės dalis priklauso ir D. S..

11.3. Dėl taikos sutartyje susitartų betoninių įėjimo laiptų ir terasos, planuose pažymėtos indeksu 3al/ž, tarp atsakovės D. S. ir ieškovo yra ginčas. Šalys dėl betoninės terasos taikos sutartimi priskyrimo ieškovui privalėjo tartis ir D. S.. Neišsprendus žemės dalies naudojimosi tvarkos ir sąlygų, nėra galimybių, nepažeidžiant D. S. teisių, prieš jos valią atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančios patalpos 1-15 ir 3,64 m² ploto terasos, kurios pastatytos ant D. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies.

11.4. Taikos sutartis netiksli, nes grindžiama dviem viena kitai prieštaraujančiomis vienbučio gyvenamojo namo paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą schemomis. Taikos sutarties 17 punktu šalys susitarė, kad neatskiriama taikos sutarties dalis yra priedai: UAB „Granvalda“ 2008 m. vasario 8 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, architekto P. B. 2023 m. lapkričio 10 d. vienbučio gyvenamojo namo paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą schema, architekto K. K. vienbučio gyvenamojo namo paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą schema.

11.5. Taikos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant atsakovės D. S., kaip privalomojo bendrininkavimo subjekto, teises. Nagrinėjamoje byloje visus bendrasavininkius sieja labai glaudūs materialiniai teisiniai ryšiai. Visi bendrasavininkiai turi būti įtraukti bylose dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šis imperatyvus reikalavimas, kad procesas gali vykti tik visus bendrasavininkus įtraukus į bylą, turėtų būti taikomas ir taikos sutarties sudarymui. Taiko sutarties sąlygos blogina atsakovės D. S. gyvenimo sąlygos, apribotos D. S. galimybės gintis nuo ieškinio atsiliepime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais.

12. Atsakovės D. S. atsiliepimu į atsakovų R. Š., R. Š. ir L. Š. atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą, prijungti naujus įrodymus. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Taikos sutartimi šalys susitarė atidalinti ieškovui priklausančią namo dalį, kuri neparengta atidalijimui, kaip atskiras nekilnojamojo turto kadastro objektas. Atsakovės D. S. patalpos nėra atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimu patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė dėl būsimo turto atidalijimo būdo, o ne faktiškai atidalino D. S. turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pažymėtina, kad ir ieškovas su atsakovais nepasirašo sutikimų suteikiančių D. S. teisę be bendraturčių sutikimo gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažymą, reikalingą pateikti Nekilnojamojo turto registrui apie teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-464/2006 atidalintą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir D. S. priskirtą, naujai suformuotą atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti šį butą.

12.2. Ieškovas ir atsakovai neturi teisės sudaryti taikos sutarties be atsakovės D. S.. Taikos sutarties dalimi yra UAB „Granvalda“ 2008 m. vasario 8 d. namo kadastriniai matavimai, kuriuose yra užfiksuota patalpa 1-15, kurios faktiškai jau nėra. Namo būklė ir plotas neatitinka architekto P. B. 2023 m. lapkričio 10 d. vienbučio gyvenamojo namo paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą schemos ir K. K. vienbučio gyvenamojo namo paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą schemos. Šiuose dokumentuose yra užfiksuoti skirtingi namo plotai. Architekto P. B. schemoje D. S. butas priskiriamas prie buto Nr. 2, sublokuojant su atsakovams priklausančiu butu. Architekto K. K. schemoje D. S. butas priskiriamas prie buto Nr. l, sublokuojant jį su ieškovo prašomomis atidalinti patalpomis.

12.3. Taikos sutartimi šalys neteisėtai tarpusavyje susitarė ir dėl D. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios katilinės, pažymėtos indeksu R-l, dalies, nepažymėdami, kad šios katilinės dalis priklauso ir D. S.. Nagrinėjamoje byloje pagrindinis ginčas vyksta dėl kiekvieno bendrasavininkio pateiktų skirtingų vienbučio gyvenamojo namo paskirties keitimo į dvibutį ar daugiabutį schemų ir šių bendrasavininkių atsisakymo kartu pasirašyti vieną iš pateiktų schemų. Ieškovas ir atsakovai atsisako pasirašyti sutikimus, suteikiančius teisę D. S. gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažymą, reikalingą pateikti Nekilnojamojo turto registrui dėl D. S. atidalinto iš bendrosios dalinės nuosavybės buto įregistravimo. Dėl to D. S. negali pasirašyti ieškovo ir atsakovų prašomų sutikimų, leidžiančių ieškovui ir atsakovams gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažymas apie naujai suformuotus nekilnojamojo turto kadastro objektus. Pagal ieškovo ir atsakovų pavedimus architektų parengtose schemose suplanuota D. S. jau atidalintą butą grąžinti atgal į bendrąją dalinę nuosavybę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti ieškovo ir dalies atsakovų pateiktą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas ir atsakovai R. Š., L. Š., R. Š. ir D. S. yra žemės sklypo, jame esančio gyvenamojo namo ir kitų pastatų bendrasavininkai, turtą valdantys bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovui priklauso 2/6 dalys namo, o atsakovams po 1/6 dalį namo.

15. Ieškovas ieškiniu prašo atidalinti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo, tam tikras patalpas priskiriant ieškovui pagal architekto P. B. 2023 m. lapkričio 10 d. parengtą vienbučio gyvenamojo namo paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą schemą ir pagal UAB „Granvalda“ 2008 m. vasario 8 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, taip pat prašo pripažinti jam teisę be kitų bendraturčių sutikimo gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažymą apie naujai suformuotus nekilnojamojo turto kadastro objektus, atlikti kitus, teisės aktais nustatytus reikiamus veiksmus, būtinus atidalinant ieškovui priklausančias nuosavybės teise patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės teise namo.

16. Atsakovai R. Š., L. Š. ir R. Š. byloje yra pareiškę priešieškinį, kuriuo prašo atidalinti jiems priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo, tam tikras patalpas priskiriant atsakovams pagal architekto K. K. parengtą vienbučio gyvenamojo namo paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą schemą ir pagal UAB „Granvalda“ 2008 m. vasario 8 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, taip pat prašo pripažinti atsakovams teisę be kitų bendraturčių sutikimo gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažymą apie naujai suformuotus nekilnojamojo turto kadastro objektus, atlikti kitus, teisės aktais nustatytus reikiamus veiksmus, būtinus atidalinant atsakovams priklausančias nuosavybės teise patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo.

17. Atsakovė D. S. nėra byloje pateikusi įstatymo reikalavimus atitinkančio ir teismo priimto priešieškinio, tačiau atsiliepimais į ieškovo ieškinį ir atsakovų R. Š., L. Š. ir R. Š. priešieškinį su jais sutinka tik iš dalies. Ieškovas ir atsakovai R. Š., L. Š. ir R. Š. pateikė teismui 2024 m. balandžio 17 d. sudarytą taikos sutartį, kurią prašo teismo patvirtinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė ją patvirtinti.

18. Pagal CK 6.983 straipsnio 1 dalį taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Pažymėtina, kad taikos sutarties tvirtinimas yra susijęs ir su vienu iš esminių civilinio proceso tikslų – teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimu (CPK 2 straipsnis).

19. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ir atsakovai yra nekilnojamojo turto bendrasavininkai, siekiantys atsidalinimo iš šio turto. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

20. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises.

21. Asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019). Pažymėtina, kad atidalijimo teisės įgyvendinimas suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektų teisinio statuso pasikeitimus. Tais atvejais, jeigu įvyksta visiškas atidalijimas, t. y. visų bendraturčių dalys atidalijamos iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai apskritai pasibaigia. Be to, atidalijimas lemia ir paties daikto, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto, teisinio režimo pasikeitimus – po atidalijimo suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, jie atitenka atitinkamo bendraturčio nuosavybėn. Taip asmuo, buvęs bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektas, įgyja galimybę vienvaldiškai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į daiktą, kaip atskirą turtinį vienetą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto tokios galimybės atsiradimas sietinas su labai svarbia sąlyga: atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Būtent toks teisinis efektas turėtų kilti įvykdžius teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022).

22. Sistemiškai aiškinant bendrosios dalinės nuosavybės valdomo turto atsidalinimą ir taikos sutarties sudarymą reglamentuojančias teisės nuostatas, pripažintina, kad taikus atsidalinimas yra galimas tik visiems bendraturčiams kartu sutarus ir patvirtinus taikos sutartį.

23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-464/2006 buvo išnagrinėtas ieškovės B. V. ieškinys atsakovams V. M., E. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir dėl dalies reikalavimų patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią virtuvė, pažymėta indeksu 1-16, ir kambarys, pažymėtas indeksu 1-17, atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės atitenka B. V. asmeninėn nuosavybėn, o plytų kaminas, katilinė, geriamojo vandens betoninių žiedų šulinys ir vartai yra pagrindinio daikto priklausiniai ir priklauso kiekvienam namo bendrasavininkui bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ir toliau lieka bendro naudojimo. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA32-570/2006 Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

24. B. V. ir A. V. 2007 m. kovo 1 d. žemės sklypo dalies ir pastatų dalies pirkimo –pardavimo sutartimi perleido atsakovei D. S. 92/913 dalis žemės sklypo ir 1/6 dalį namo ir 1/6 dalį kitų statinių (šulinio, tvoros, kiemo aikštelės), sutartyje nurodydami, kad pirkėja naudosis virtuve 1-16 ir kambariu 1-17. Plytų kaminas, katilinė R-1, geriamojo vandenes betoninių žiedų šulinys ir vartai yra pagrindinio daikto priklausiniai ir priklauso kiekvienam namo bendrasavininkui bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.

25. Bylos šalys atskiruosiuose skunduose teigia, kad Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-464/2006 atsakovei D. S. priklausanti turto dalis jau buvo atidalinta, šią aplinkybę patvirtino ir bylą nagrinėjantis teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartimi, nepriimdamas atsakovės D. S. priešieškinio, todėl atsakovė neturi būti įtraukta į taikos sutarties sudarymą.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartis, kuria buvo nutraukta nagrinėjamos bylos dalis pagal D. S. priešieškinio reikalavimą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nebuvo apskųsta ir patikrinta aukštesnės instancijos teismo. Minėta nutartis yra procesinė ir ja nebuvo išnagrinėtas visas ar dalis šalių ginčo iš esmės. Be to, šią nutartį priėmusi teisėja 2023 m. spalio 24 d. nutartimi nusišalino nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo ir byla buvo perduota nagrinėti kitai teisėjai.

27. Pagal CPK 16 straipsnio 2 dalį, jeigu bylos nagrinėjimo metu keičiasi teisėjų sudėtis, bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas, o po to ji turi būti pradėta nagrinėti nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta. Pažymėtina, kad naujos sudėties teismas šią teisės normą šalims išaiškino teismo 2024 m. balandžio 22 d. posėdyje, taip pagrįsdamas, kodėl nesivadovauja teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal šiuo metu byloje esančius duomenis Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas suformuotas atskiras nekilnojamojo turto objektas, priklausantis atsakovei D. S.. Atsakovės D. S. byloje esančių atsiliepimų į ieškovo ieškinį, atsakovų priešieškinį ir atsiliepimų į šalių atskiruosius skundus turinys atskleidžia, kad atsidalinti ir įvykdyti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimo atsakovė negali dėl ieškovo bei atsakovų R. Š., L. Š. ir R. Š.. Be to, atsakovė D. S., net ir egzistuojant atsidalinimui, vis tiek išlieka ir gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų bendrasavininkė. Dėl to kitų bendraturčių atsidalijimo būdas, gali įtakoti ir jos teises bei interesus.

29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal šalių pateiktas taikos sutarties sąlygas ieškovui atitenka patalpos pagal architekto P. B. 2023 m. lapkričio 10 d. parengtą vienbučio gyvenamojo namo paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą schemą, o atsakovams ir atsakovams R. Š., L. Š. ir R. Š. atitenka patalpos pagal architekto K. K. parengtą vienbučio gyvenamojo namo paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą schemą. Šios dvi schemos yra neatskiriama taikos sutarties dalis. Pažymėtina, kad pagal minėtus dokumentas vienbutis namas yra keičiamas į dvibutį. Taigi abiejose schemose nėra atsižvelgta į pačių apeliantų nurodomą įvykusį faktinį atsakovei priklausančios dalies atidalinimą, nes namas keičiamas tik į dvibutį, o ne į daugiabutį. Taip pat abiejose schemose skiriasi atidalinimo schemos, nes P. B. 2023 m. lapkričio 10 d. parengtoje schemoje atsakovei D. S. priklausanti dalis priskiriama prie atsakovams R. Š., L. Š. ir R. Š. atidalinamo buto Nr. 2, tuo tarpu architekto K. K. parengtoje schemoje atsakovei D. S. priklausanti patalpa priskiriama prie ieškovui atidalinamo buto Nr. 1.

30. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė D. S. turėjo būti įtraukta į taikos sutarties sudarymą, o pačios taikos sutarties sąlygos akivaizdžiai pažeidžia šios atsakovės teises ir interesus. Dėl to tokia taikos sutartimi nėra išsprendžiamas šalių ginčas, bet sąlygojami tolesni bendrasavininkų teisminiai ginčai. Tuo tarpu klausimas dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimo ribų, jo įtakos dabartiniam bendrasavininkių atsidalinimo būdui ir kitos su šio sprendimo vykdymu susijusios aplinkybės galės būti nustatytos ir išspręstos tik nagrinėjant bylą iš esmės.

31. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ir atsakovai R. Š., L. Š. ir R. Š. jau buvo kartą teismui pateikę tvirtinti 2023 m. liepos 4 d. taikos sutartį, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartimi buvo patvirtinęs. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2159-580/2023 panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atsisakė patvirtinti šalių 2023 m. liepos 4 d. taikos sutartį. Pažymėtina, kad minėta apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo nagrinėjama pagal atsakovės D. S. atskirąjį skundą, todėl buvo vertinami tik tie taikos sutarties aspektai, kuriuos ginčijo apeliantė, bet nebuvo vertinamas visų taikos sutarties sąlygų teisėtumas iš esmės. Dėl to skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalims išaiškino teismo bei savivaldybių kompetenciją Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reglamentuojamais klausimais.

32. Atsakovė D. S. kartu su atsiliepimais į ieškovo ir atsakovų R. Š., L. Š. ir R. Š. atskiruosius skundus prašė apeliacinės instancijos teismo priimti naujus dokumentus (2023 m. liepos 21 d. pranešimą ieškovui ir atsakovams, 2024 m. gegužės 8 d. nuotraukas, 2007 m. liepos 4 d. notaro patvirtintą E. Š. sutikimą) ir patvirtinti 2007 m. liepos 4 d. notaro patvirtintą E. Š. sutikimo kopijų atitikimą originalui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti duomenys neturi esminės įtakos, sprendžiant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl atsisako šiuo dokumentus priimti. Atsakovei D. S. išaiškintina, kad šiuos dokumentus ji gali pateikti bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.

33. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo. Kiti atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti ieškovo V. M. ir atsakovų R. Š., L. Š. ir R. Š. atskirųjų skundų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė