Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su suinteresuoto asmens T. Ž. pareiškimu dėl viso Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1414-513/2016 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-1414-513/2016, pradėta pagal suinteresuoto asmens T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-9276-323/2016 pagal pareiškėjos antstolės B. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. Ž., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei ligonių kasai, AB „Klaipėdos energija“ dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas.

Nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje suinteresuotas asmuo T. Ž. pateikė nušalinimo pareiškimą bylą nagrinėjančiai teisėjai I. Č.. Prašyme taip pat nurodoma, kad jei nušalinimo pareiškimas šiai teisėjai nebūtų tenkinamas, nušalinimo pareiškimas turi būti persiųstas Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti klausimą dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos teismui.

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi netenkino T. Ž. nušalinimo pareiškimo teisėjai I. Č..

Nušalinimo pareiškime teigiama, kad teisėja I. Č. 2013 m. liepos 16 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. B2-657-513/2013, akivaizdžiai melavo. Dėl šio sprendimo T. Ž. iki šiol nėra gavusi jai priteisto darbo užmokesčio.

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas bei nešališkumas yra preziumuojamas, todėl asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi, reikšdamas nušalinimą.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą nagrinėjant iš pradžių (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

Nagrinėjamu atveju T. Ž. nušalinimo pareiškimas bylą nagrinėjančiai teisėjai I. Č. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi buvo atmestas, todėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė šios teisėjos nušalinimo klausimo pakartotinai nevertina. Byloje spręstinas visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo klausimas.

Pažymėtina, kad argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas visu Klaipėdos apygardos teismu, nagrinėjančiu civilinę bylą Nr. 2S-1414-513/2016, nepateikta. Aplinkybė, kad bylą nagrinėjanti teisėja I. Č. yra priėmusi suinteresuotam asmeniui T. Ž. nepalankų procesinį sprendimą negali būti traktuojama kaip šališkumo demonstravimas. Nušalinimo pagrindo nesudaro ir aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė netenkino nušalinimo pareiškimo civilinę bylą Nr. 2S-1414-513/2016 nagrinėjančiai teisėjai, kadangi procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme numatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis).

T. Ž. nuo civilinės bylos Nr. 2S-1414-513/2016 nagrinėjimo siekia nušalinti visą Klaipėdos apygardos teismą. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu. Kaip minėta, šiuo atveju konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, nepateikta, aplinkybių, kurios leistų manyti, kad šio teismo teisėjai negali tinkamai ir nešališkai išnagrinėti civilinę bylą, nenurodyta, todėl darytina išvada, jog preziumuojamas teismų (teisėjų) nešališkumo kriterijus nepaneigtas ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, kad civilinė byla Nr. 2S-1414-513/2016 gali būti išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti suinteresuoto asmens T. Ž. pareiškimo dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1414-513/2016 nagrinėjimo.