Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2801-1190/2024 pagal pareiškėjo D. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. Š., A. A., V. M., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta, taip pat nenustatyta pagrindų peržengti atskirojo skundo nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo atmesta pareiškėjo skundo dalis dėl antstolio veiksmų, susijusių su nurašytų lėšų paskirstymu ir grąžinimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Nustatyta, kad pareiškėjas, vadovaudamasis CPK 510 straipsniu, suteikiančiu teisę apskųsti antstolio veiksmus (neveikimą), pateikė skundą dėl antstolio A. Š. 2023 m. gegužės 26 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-23-110-22459, kuriuo antstolis visas iš pareiškėjo skolininko A. A. išieškotas sumas paskirstė pareiškėjo kreditoriams (išieškotojams) kitose vykdomosiose bylose ir dėl 2023 m. gegužės 26 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-23-110-22460, kuriuo antstolis išieškotas sumas paskirstė išieškotojui ir paskyrė atlyginimą antstoliui. Pareiškėjas skunde reikalavimą formulavo kaip prašymą nutraukti neteisėtą visų piniginių lėšų, gautų iš skolininko A. A., nurašymą. Pareiškėjas taip pat prašė grąžinti jam visas neteisėtai nurašytas sumas, gautas iš skolininko A. A.. Pirmosios instancijos teismas iš skundo turinio sprendė, kad pareiškėjas skundžia visus antstolio iki tol priimtus patvarkymus, susijusius su išieškotų iš pareiškėjo skolininko A. A. lėšų paskirstymu, t. y. 2020 m. sausio 15 d. patvarkymą Nr. S-20-110-1825 dėl užskaitų darymo, kuriuo antstolis patvarkė iš A. A. išieškotas sumas įskaityti proporcingai skolininko D. Š. vykdomosiose bylose Nr. 0110/12/21588/1, Nr. 0110/13/01100/1, Nr. 0110/13/01101/1, Nr. 0110/14/01638/1, Nr. 0110/16/00885, Nr. 0110/13/00767/1, Nr. 0110/12/08726/1, Nr. 0110/12/08078/1, Nr. 0110/12/08077/1, taip pat ir vėliau sekusius patvarkymus, kuriais kaip ir 2023 m. gegužės 26 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-23-110-22459 antstolis iš skolininko D. Š. išieškotas lėšas paskirstė proporcingai išieškotojams, taip pat dalį lėšų paskyrė kaip atlygį antstoliui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2023 m. gegužės 26 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-23-110-22460 antstolis iš skolininko A. A. vykdant išieškotus 48,02 Eur paskirstė išieškotojui ir 5,15 Eur paskyrė atlygį antstoliui, dėl šio patvarkymo pareiškėjas nepasisakė, todėl teismas padarė išvadą, kad jis nėra skundžiamas.

16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2020 m. sausio 15 d. patvarkymo Nr. S-20-110-1825 taip pat ankstesnių išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų apskundimui yra suėjęs CPK 512 straipsnyje numatytas terminas (dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo), todėl dėl ankstesnių antstolio priimtų procesinių sprendimų nepasisakė, o skundą nagrinėjo ir išnagrinėjęs tenkino tik dėl 2023 m. gegužės 26 d. patvarkymo Nr. S-23-110-22459 panaikinimo, kadangi šiam antstolio procesiniam sprendimui apskųsti pareiškėjas termino nebuvo praleidęs.

17. Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutarties dalį, kuria jo skundas nebuvo patenkintas, t. y. atsisakyta įpareigoti suinteresuotą asmenį antstolį A. Š. grąžinti pareiškėjui visas neteisėtai nurašytas sumas, išieškotas iš skolininko A. A. ir pripažinti, kad antstolis A. Š. šiuos neteisėtus tęstinius veiksmus atlieka išimtinai savo materialinių interesų tenkinimui; be to pareiškėjas prašo pripažinti, kad antstolis A. Š., vykdydamas išieškojimą vykdomosiose bylose, atsisako vadovautis įstatymų leidėjo nustatytais išieškojimo terminais. Nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais.

Dėl reikalavimo įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjui visas neteisėtai nurašytas sumas

18. Kaip jau nurodyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino antstolio A. Š. 2023 m. gegužės 26 d. priimtą patvarkymą Nr. S-23-110-22459. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas, nors ir panaikinęs patvarkymą dėl lėšų išieškotojams paskirstymo, neįpareigojo antstolio grąžinti pareiškėjui nepagrįstai paskirstytas lėšas.

19. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad remiantis CPK 513 straipsnio 1 dalimi, bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba įpareigoja veiksmą atlikti. Taigi teismas, išnagrinėjęs skundą dėl antstolio veiksmų ir nusprendęs, kad jis yra tenkintinas, turi apsispręsti dėl konkretaus įstatyme nustatyto suinteresuoto asmens teisių gynimo būdo. Aiškinant tokį teisių gynimo būdą, teismų praktikoje pripažįstama, kad nors CPK XXXI skyriaus normose nedetalizuota, kaip skunde dėl antstolio veiksmų turi būti formuluojamas reikalavimas, pareiškimą paduodantis asmuo turi atsižvelgti į toje situacijoje galimus asmens teisių apgynimo būdus. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų asmuo siekia apginti savo teisę, kuri pažeista antstolio neteisėtais veiksmais. Vadinasi, teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas. Jeigu padaroma išvada, kad antstolio veikimas neatitinka įstatymo, tai pagal CPK 510, 513 straipsnius yra priimamas teismo procesinis sprendimas neteisėtą veiksmą panaikinti arba įpareigoti antstolį atlikti tam tikrą veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).

20. Pažymėtina, kad skundo dėl antstolio veiksmų patenkinimas iš esmės reiškia grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį (lot. restitutio in integrum) bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą. Vien tik antstolio veiksmų neteisėtumo konstatavimas nereiškia skundžiamų antstolio veiksmų panaikinimo (kaip to reikalaujama pagal CPK 513 straipsnį) ir atitinkamai – asmens pažeistos teisės apgynimo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009). Taigi, atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrąžinimą į iki pažeidimo buvusią situaciją, kas reiškia, kad vykdymo procesui tęsiantis, antstolis atitinkamoje vykdomojoje byloje turi pareigą pagal vykdymo procesą reguliuojančias teisės nuostatas atlikti atitinkamus procesinius vykdomuosius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2013). Teismų praktikoje yra aiškinama, kad teismas, pripažinęs tam tikrus antstolio veiksmus (neveikimą) neteisėtais, nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, o tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).

21. Įvertinus tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavęs antstolio A. Š. 2023 m. gegužės 26 d. priimto patvarkymo Nr. S-23-110-22459 neteisėtumą, sugrąžino vykdymo procesą į iki 2023 m. gegužės 26 d. patvarkymo Nr. S-23-110-22459 buvusią situaciją, kas reiškia, kad net ir nesant jokio įpareigojimo antstoliui dėl netinkamai paskirstytų išieškotų lėšų perskirstymo ar grąžinimo, antstolis privalės iš pareiškėjo skolininko išieškotas lėšas paskirstyti iš naujo vadovaujantis CPK 753, 754, 756 straipsniais ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis.

Dėl reikalavimo pripažinti, kad antstolis nepagrįstai vykdo išieškojimus nepaisydamas įstatyme numatytų išieškojimo terminų

22. Apeliantas atskirajame skunde taip pat reiškia reikalavimą pripažinti, kad antstolis nepagrįstai vykdo išieškojimus nepaisydamas įstatyme numatytų išieškojimo terminų. Apeliantas nurodo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0110/14/01638/1 ir kitose vykdomosiose bylose dėl išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai vykdomas išieškojimas daugiau nei dešimt metų, o antstolis sąmoningai atsisako nutraukti vykdomąsias bylas.

23. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas skundė antstolio veiksmus, susijusius su išieškotų lėšų netinkamu paskirstymu, skunde nenurodydamas reikalavimo nutraukti vykdomąsias bylas suėjus išieškojimo senaties terminui (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ar kitais pagrindais (CPK 629 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tokių argumentų skundžiamoje nutartyje nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė ir pirmosios instancijos teismas.

24. Pažymėtina, jog CPK 306 straipsnio 2 dalis, kuri taikytina ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis), nustato, kad apeliacinio (atskirojo) skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio (atskirojo) skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis (atskirasis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija. Tai susiję su tuo, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovas (pareiškėjas), ieškinyje (pareiškime, skunde) nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. O apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio (atskirojo) skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal ieškovo (pareiškėjo) parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

26. Taigi, atskirojo, kaip ir apeliacinio, skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo procesinio sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama, vertinant tik tuos duomenis, kuriuos, priimdamas procesinį sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Nagrinėjamu atveju klausimų, išspręstų skundžiama nutartimi, nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjas nereiškė jokių reikalavimų, susijusių su vykdomųjų bylų nutraukimu, kaip ir reikalavimo pripažinti, jog antstolis vykdomąsias bylas vykdo pažeisdamas išieškojimo senaties terminus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu bei konstatavus, kad pareiškėjo argumentai dėl išieškojimo senaties pasibaigimo konkrečiose vykdomosiose bylose yra iš esmės nauji, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartyje nebuvo pasisakyta, atskirojo skundo reikalavimas pripažinti, kad antstolis nepagrįstai vykdo išieškojimus nepaisydamas įstatyme numatytų išieškojimo terminų laikytinas peržengiančiu CPK 306 straipsnio 2 dalį, pagal kurią skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

27. Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutarties dalį nepagrįsta ar (ir) neteisėta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.