- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-17
- Bylos Nr.
- eII-1240-1189/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01081-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Raimondos Dūdienės 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – institucija) 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) T. M. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 23 d. 15.29 val. Kauno rajono sav., Karkazų k., Karkazų, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. T. M. šiuo nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. M., nesutikdamas su institucijos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės taikymo ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą arba skirti alternatyvią administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Skunde nurodyta, jog pareiškėjo nuomone yra visi pagrindai ir sąlygos jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, juo labiau, kad pareiškėjas neneigia padaryto administracinio nusižengimo, prisipažįsta, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau akcentuoja, jog nustatytas neblaivumo laipsnis – 0,71 promilės neblaivumas atskleidžia jo sąžiningą suklydimą dėl savijautos, kadangi nustatytas neblaivumas tik neženkliai viršijo leistiną normą. Iki jį sustabdant policijos pareigūnams, jis jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs, todėl ir pasirinko vairuoti transporto priemonę, manė, kad vakare vartotas alkoholis, kitą dieną, vairuojant po pietų, organizme jau bus suskaidytas. Taip pat skunde nurodyta, jog jei jis iš tiesų būtų jautęsis blogai, tikrai nebūtų vairavęs transporto priemonės, to nebūtų leidusi ir jo gyvenimo draugė, su kuria jis veda bendrą ūkį, jo nuomone nustatyta alkoholio koncentracija, tik labai nežymiai viršijo leistiną normą. Administracinį nusižengimą padarė ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl susidariusios situacijos ir jo organizmo gebėjimo skaidyti alkoholį, o nustatytas nežymus leistinos alkoholio normos viršijimas, pareiškėjo manymu, tik atskleidžia jo sąžiningą suklydimą dėl situacijos, kas turėtų švelninti jo teisinę padėtį. Įvykio dieną vairuodamas nejautė jokių apsvaigimo požymių – jam nesvaigo galva, mąstymas buvo aiškus, netroškino. Akcentuota ir tai, jog jis nėra piktybiškas kelių eismo taisyklių pažeidėjas, už analogiškus nusižengimus baustas nebuvo, o šis padarytas administracinis nusižengimas buvo tik atsitiktinio pobūdžio, o jo veiksmai nesukėlė jokio pavojaus, niekam nebuvo padaryta žala. Jei jam būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones, pareiškėjas liktų be pragyvenimo šaltinio, o pareiškėjo nuomone, tai padaryto administracinio nusižengimo kontekste, būtų neproporcinga.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į pareiškėjo skundą, prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjo įvykdytas nusižengimas yra vienas šiukščiausių ir pavojingiausių administracinių nusižengimų. Pareiškėjas būdamas neblaivus valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, jo neblaivumas viršijo leistiną normą ir nebuvo ribinis, o asmuo vis dar girtėjo. Skundžiamu nutarimu pripažintas administracinis nusižengimas yra formaliosios sudėties ir jam nebūtinos jokios pasekmės, tokiu būdu šis administracinis nusižengimas pats pavojingas savo esme. Įvertinus visa tai, Institucija atsiliepimu sprendė, jog švelninti pareiškėjo T. M. teisinę padėti, jo skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Nei pareiškėjas nei institucijos atstovas į 2025 m. lapkričio 4 d. 10.30 val. vykusį teismo posėdį neatvyko. Institucija atsiliepimu prašė, kad byla būtų nagrinėjama jos atstovui nedalyvaujant, tuo tarpu T. M. 2025 m. spalio 8 d. elektroniniu paštu patvirtino, kad teismo šaukimą gavo. ANK 629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jeigu jam tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iš pareiškėjo T. M. gautas nebuvo, tuo tarpu apie teismo šaukimo gavimą, teismą jis informavo, kas reiškia, jog apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pareiškėjui buvo žinoma. Dėl šių aplinkybių teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 630 straipsnio 3 dalimi, nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Šiuo atveju, institucijos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimu T. M. buvo pripažintas padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik nubaustajam paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pritaikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą arba paskirti draudimą vairuoti transporto priemonės, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
ANK 422 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nurodyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytų minimalios ir maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinių nuobaudų, tame tarpe ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, kaip teisingai pažymima ir pareiškėjo skunde, sprendžiant asmeniui skirtinos administracinio poveikio priemonės klausimą, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą/ administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik individualiai įvertinus kiekvieną asmenį, ir nustačius, jog sankcijoje numatytas nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-22-648/2024). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, institucija atsižvelgus į tai, kad yra viena T. M. atsakomybę švelninanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam paskyrė minimaliausią ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonės terminą – tai yra taikė specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių. Pažymėtina, kad institucija net gi nesivadovavo ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vidurkio taisykle, taip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. M. teisinę padėtį išskirtinai sušvelnindama. Tuo tarpu įvertinus skundo argumentus bei institucijos atsiliepime išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo T. M. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir dar labiau, švelninti jo teisinę padėtį. Nors skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. M. nurodė, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis tik neženkliai viršijo leistiną normą, kas tik atskleidžia, jog jis tik netinkamai įvertinęs savo savijautą pasirinko vairavimą būdamas neblaivus, teismas su šiais argumentais nesutinka ir jokia prasme jų nevertina kaip T. M. išskirtinai teigiamai charakterizuojančius. Visų pirma, iš bylos duomenų nustatyta, jog T. M. buvo nustatytas gana ženkliai, tai yra beveik dvigubai, leistiną normą viršijantis neblaivumas – 2025 m. rugpjūčio 23 d. 15.29 val. 0,72 promilės, tuo tarpu 15.46 val. 0,73 promilės, kas tik atskleidžia, kaip teisingai atsiliepime pastebėjo institucija, jog T. M. neblaivėjo, o priešingai girtėjo. Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai, kad jis nors iš vakaro ir vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau vairavimo metu jautėsi gerai, yra laikytini tik deklaratyviais T. M. teiginiai, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Juo labiau, kad asmuo iš vakaro vartojęs alkoholinius gėrimus, ir tinkamai neįsitikinęs dėl savo savijautos, pasirinkęs vairuoti padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, pats prisiima atsakomybę dėl savo neteisėtų veiksmų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas nediferencijuoja neblaivumo laipsnio, kuris galėtų būti mažiau pavojingas. Įstatymas aiškiai apibrėžia, jog bet koks neblaivumas viršijantis 0,41 užtraukia asmeniui vairavusiam transporto priemonę būnant neblaiviam, atsakomybę. Atsakomybės diferencijavimas yra susijęs tik su tuo, kokia atsakomybės rūšis kils asmeniui, tai yra ar bus padarytas administracinis nusižengimas ar nusikaltimas, kai neblaivumas nustatomas didesnis nei 1,51 promilių. Taigi, kai neblaivumas nustatomas nuo 0,41 iki 1,51 promilių, nėra vertintina, jog kuris nors neblaivumo laipsnis yra mažiau pavojingas, nei kitas. Bendroji atsakomybė kyla asmeniui, pasirinkusiam vairavimą neblaiviam, o be to šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. M. nustatytas neblaivumo laipsnis, nors pareiškėjas pats jį ir vertina priešingai, buvo ženkliai viršijantis leistiną normą. Tokiu būdu, aplinkybės, susijusios su pareiškėjui nustatyto neblaivumo laipsniu, neturi jokios įtakos ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui.
Taip pat, nors T. M. skunde nurodė, kad teisės vairuoti praradimas reikštų ir jo pragyvenimo šaltinio netekimą, kas leidžia preziumuoti, jog T. M. darbinėje veikloje naudojasi teise vairuoti transporto priemones, vis tik, tai pagrindžiančių duomenų pareiškėjas nepateikė. Be to, šios aplinkybės, kaip T. M. teisinę padėtį švelninančios, teismas nevertina dar ir ta prasme, jog patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, duomenis nustatyta, kad T. M. gauna išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriaus, kas reiškia, jog pareiškėjas šiuo metu darbine veikla apskritai neužsiima. Nepaisant to, teismas atkreipia dėmesį, jog net, jei pareiškėjas ir užsiimtų darbine veikla, o teisė vairuoti transporto priemones būtų reikalinga darbinių funkcijų vykdymui, tai nebūtų laikoma aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi kaip jau aptarta aukščiau, asmuo pasirinkdamas vairuoti būdamas neblaivus, atsakingai neįvertinęs savo savijautos, prisiima visas iš to kilsiančias pasekmes. T. M. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuriuo yra pažeidžiami valstybės itin saugomi gėriai, tai yra kelių eismo saugumas ir kitų kelių eismo dalyvių sveikata ar net gyvybė, pareiškėjas pažeidimą padarė, kaip pats nurodė, netinkamai įvertinęs savo savijautą, tačiau tai jo padaryto administracinio nusižengimo, nedaro mažiau pavojingu. Priešingai, toks pareiškėjo veikimas, kai gerai neįvertinus savo savijautos pasirenkamas vairavimas, neįsitikinus dėl blaivumo, kai alkoholiniai gėrimai, dienos prieš vakare buvo vartoti, vertintinas išskirtinai neigiamai, kaip nebrandus ir neatsakingas elgesys Kelių eismo taisyklių požiūriu. Tuo tarpu skunde pareiškėjo akcentuojamas savijautos neįvertinimas ir nustatytų promilių nurodymas, kaip mažiau pavojingų, teismo yra laikytini tik pareiškėjo siekiu sumenkinti savo atsakomybę administracinio nusižengimo padaryme, kas atskleidžia, jog pareiškėjas nėra linkęs visapusiškai priimti atsakomybės dėl savo neteisėtų veiksmų ir savo indėlį į administracinį nusižengimą siekia minimalizuoti. Byloje nėra jokių išskirtinai teigiamai T. M. apibūdinančių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinio poveikio priemonės kontekste, todėl teismas konstatuoja, jog institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, skundo motyvų visumoje, nekeistinas.
Pareiškėjas savo skunde pateikė alternatyvų prašymą taikyti jam administracinio poveikio priemonę – uždraudimą vairuoto transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Vis tik, pažymėtina, kad administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nėra taikoma atskirai be privalomo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi ją pritaikius yra tik trumpesnis, straipsnių sankcijose numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, kai po jo yra pradedama vykdyti administracinio poveikio priemonė draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (ANK 693 straipsnio 2 dalis). Taigi, šiuo atveju iš skundo reikalavimo yra akivaizdu, kad pareiškėjas prašo netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, jam taikyti administracinio poveikio priemonę – uždraudimą vairuoto transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kas įstatymų požiūriu nėra leistina. Tuo tarpu, aukščiau aptartų motyvų kontekste, nustatyta, kad nagrinėjamu atveju nėra ir pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl ir šis pareiškėjo skundo reikalavimas, netenkinamas.
Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti T. M. skundo nėra teisinio pagrindo ir sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Raimondos Dūdienės 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
netenkinti T. M. skundo ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Raimondos Dūdienės 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.