- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-11
- Bylos Nr.
- A15.-1593-1131/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01264-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Asta Benetytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. B.
- Nukentėjusysis
- UAB ,,(duomenys neskelbtini)“
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui, nukentėjusiųjų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. B. 2021 m. kovo 29 d. apie 09.45 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę Mercedes-Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nepaliko tarpo iš šono, važiuodamas kliudė gatvės apšvietimo stulpą ir šviesoforą ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir tokiais savo veiksmais S. B. padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. B., apklausiamas teismo posėdžio metu, savo kaltę pripažino, gailėjosi ir parodė, kad įvykio dieną sukdamas iš (duomenys neskelbtini), neapskaičiavo automobilio gabaritų ir kliudė stulpą. Pirmąkart taip jam nutiko, išsigando, taip pat vėlavo pristatyti krovinį, todėl pasišalino iš įvykio vietos. Vairuoja 40 metų, anksčiau taip nėra nutikę. Prašo baudą išdėstyti mokėti dalimis, kadangi jo pajamos 1000-1200 Eur, turi 5000 Eur kreditą, padeda dukrai ir jos šeimai.
Iš rašytinio 2021 m. gegužės 13 d. S. B. paaiškinimo nustatyta, kad jis 2021 m. kovo 29 d. apie 10.00 val. važiavo su Mercedes-Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, neapskaičiavo sunkvežimio gabaritų, todėl kliudė gatvės apšvietimo stulpą ir šviesoforą. Pažymėjo, kad toks įvykis jo gyvenime buvo pirmą kartą, kadangi labai išsigando ir pasimetė, todėl pabėgo iš eismo įvykio vietos. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 29).
Iš 2021 m. balandžio 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės tarnybinio pranešimo nustatyta, kad iš SĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ gauta vaizdinė medžiaga, kurią peržiūrėjus nustatyta, kad 2021 m. kovo 29 d. apie 9.45 val. krovininis automobilis, sukdamas į dešinę, galine krovininės priekabos dalimi kliudė šviesoforą. Vairuotojas, sustojęs netoliese esančioje stotelėje, išlipęs apžiūrėjo apgadinimus ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Minėtame vaizdo įraše nesimato krovininio automobilio valst. Nr., tačiau matosi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ lipdukas. Išsiuntus užklausą į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, buvo gautas atsakymas, kad eismo įvykio metu krovininį automobilį Mercedes-Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo S. B. (b. l. 4).
Iš 2021 m. kovo 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyr. patrulės tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. kovo 29 d. apie 11.45 val. patruliuojant gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje apgadintas šviesoforas. Kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Įvykio vietoje juos pasitiko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas, kuris paaiškino, jog apgadinti jiems priklausantys šviesoforai. Pažymėjo, kad įvykio vieta yra filmuojama. Aiškinantis įvykio aplinkybes taip pat paaiškėjo, kad dar apgadintas vienas apšvietimo stulpas, priklausantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Registruojant įvykį, kreipėsi pilietis, kuris paaiškino, kad iš tolo matė, kaip sunkvežimis su juoda kabina kliudė. Vairuotojas išlipęs pamatė, kad kliudė šviesoforą, tačiau pasišalino (b. l. 5).
Iš 2021 m. kovo 29 d. 11.27 val. eismo įvykio schemos matyti įvykusio įvykio schema (b. l. 6), iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kaip įvyko minėtas eismo įvykis (b. l. 32).
Iš 2021 m. kovo 29 d. rašytinio R. M. paaiškinimo matyti, jog jis buvo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), ir matė, kaip sunkiasvoris automobilis (juoda kabina) pravažiuodamas pro sankryžą kliudė šviesoforą. Vairuotojas už 10-15 metrų sustojo ,,(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, išlipo, pamatęs, kad kliudė šviesoforą, iš eismo įvykio vietos pasišalino po 2 min. Numerių nepastebėjo (b. l. 7).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad apgadinti gatvės apšvietimo stulpas ir šviesoforas (b. l. 11-13).
Iš VĮ ,,Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio Mercedes-Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas/savininkas yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 26).
Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 23 d. rašto Nr. 2021-23/02 nustatyta, kad įmonė atlieka šviesoforų priežiūrą Vilniaus mieste. Eismo įvykio metu, kuris įvyko 2021 m. kovo 29 d. apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, apgadintas šviesoforas ir padarytos žalos dydis sudaro – 1800 Eur (b. l. 27).
Iš 2021 m. balandžio mėn. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąmatos Nr. 252 nustatyta, kad padarytos žalos dydis yra 498,88 Eur (b. l. 28).
Dėl S. B. kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 9 punkte numatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos, o būtent, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 126 punktą vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo S. B., kaip transporto priemonės Mercedes-Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą. Byloje surinktų įrodymų visuma įrodo, kad S. B. bylai reikšmingu laiku ir vietoje, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nepaliko tarpo iš šono, važiuodamas kliudė gatvės apšvietimo stulpą ir šviesoforą ir jį apgadino, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo, S. B. rašytinio paaiškinimo ir jo paaiškinimo teismo posėdžio matyti, kad nuo pat tyrimo pradžios S. B. savo kaltę pripažino ir neneigė, kad važiuodamas kliudė gatvės apšvietimo stulpą ir šviesoforą ir jį apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Be to, S. B. kaltė įrodyta ir kita byloje surinkta medžiaga: 2021 m. balandžio 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės tarnybiniu pranešimu (b. l. 4), 2021 m. kovo 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyr. patrulės tarnybiniu pranešimu (b. l. 5), eismo įvykio schema (b. l. 6), 2021 m. kovo 29 d. rašytiniu R. M. paaiškinimu (b. l. 7), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 23 d. raštu (b. l. 27) ir 2021 m. balandžio mėn. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąmata (b. l. 28), vaizdo įrašu (b. l. 32).
Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad S. B. neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nepaliko tarpo iš šono, važiuodamas kliudė gatvės apšvietimo stulpą ir šviesoforą ir jį apgadino, taip pažeidė KET 126 punkte nustatytą vairuotojo pareigą, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.
Sprendžiant dėl S. B. administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Be to, teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).
S. B. neneigė, jog suprato, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu jis kliudė gatvės apšvietimo stulpą ir šviesoforą ir jį apgadino, buvo išlipęs iš mašinos, pasižiūrėjo, kas nutiko, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taigi jis suprato (turėjo suprasti), jog nagrinėjamo įvykio metu buvo sugadintas svetimas turtas, dėl ko jis privalėjo likti įvykio vietoje ir imtis atitinkamų veiksmų jam įforminti, kaip nustatyta KET 222 punkte. Kaip minėta, KET 222 punkte nustatyta, kad su eismo įvykiu susijusiam eismo dalyviui kyla pareiga nedelsiant pranešti apie eismo įvykį. Be to, S. B. nurodomos aplinkybės, kad toks įvykis jo gyvenime buvo pirmą kartą, kadangi labai išsigando ir pasimetė, todėl pabėgo iš eismo įvykio vietos, neturi reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir nepaneigia jo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šis teisės pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo eismo įvykio metu prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nepaliko tarpo iš šono, važiuodamas kliudė gatvės apšvietimo stulpą ir šviesoforą ir jį apgadino, suvokė, jog sukėlė eismo įvykį. Tokie jo veiksmai yra laikomi tyčiniais, nes akivaizdu, kad jis suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas sąmoningai iš jos pasišalino. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį.
Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad 1 MGL yra 50 Eur bei į tai, kad S. B. 2021 m. kovo 29 d. veiksmais apgadinto šviesoforo padarytos žalos dydis – 1800 Eur, o sugadinto gatvės apšvietimo stulpo padarytos žalos dydis yra 498,88 Eur, t. y. viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį (750 Eur), pirmiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, jog S. B. protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį Mercedes-Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nepaliko tarpo iš šono, važiuodamas kliudė gatvės apšvietimo stulpą ir šviesoforą ir jį apgadino, padaręs eismo įvykį, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir pažeidė KET 222 punktų reikalavimus. Ši jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.
Dėl S. B. skirtinų nuobaudų
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. ANK straipsnio 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų.
Skirdamas administracinę nuobaudą S. B., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo S. B. asmenybę – administracine tvarka baustas už smulkius pažeidimus, kitų grubių KET pažeidimų nenustatyta, duomenų apie jo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn byloje nėra, tai matyti ir iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, SODROS duomenimis dirba.
S. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė ANK 417 straipsnyje nustatytą administracinį nusižengimą pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti S. B. paskyrus ANK 417 straipsnio 7 dalies, 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas administracines nuobaudas – minimalaus dydžio baudas. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, S. B. materialinę padėtį, teismas nustato ilgesnį terminą baudai sumokėti (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Dėl administracinio poveikio priemonių
ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.
Šios administracinio poveikio priemonės taikymas ar netaikymas nagrinėjamu atveju yra teismo diskrecijos teisė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors S. B., vairuodamas transporto priemonę, padarė gana šiurkščius ir pavojingus administracinius nusižengimus, tačiau tiriant ir nagrinėjant bylą, savo padarytus nusižengimus pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir tai buvo akivaizdžiai matyti iš jo elgesio teismo posėdžio metu. Be to, būtina atsižvelgti į S. B. asmenybę. Jis anksčiau nė karto netrauktas administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, byloje duomenų apie jo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn taip pat nėra. Taigi S. B. iki šiol laikėsi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, taip pat ir KET reikalavimų, todėl jo nustatyti šioje byloje administraciniai nusižengimai laikytini labiau atsitiktinio pobūdžio ir neleidžia teigti, kad jis yra linkęs sistemiškai pažeisti teisės aktų reikalavimus.
Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad ANK numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti šiuo atveju nėra būtina skirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 35, 36, 38 straipsniais, 417 straipsnio 7 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646 straipsniais,
nutaria:
S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam dešimties eurų (10 Eur) dydžio baudą.
S. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio vieno šimto eurų (1100 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, S. B. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio vieno šimto eurų (1100 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti S. B. paskirtos vieno tūkstančio vieno šimto eurų (1100 Eur) dydžio baudos mokėjimą 22 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 50 eurų įmoką.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21130909407.