Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad santuoka yra faktiškai iširusi, ilgą laiką nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio. Išsaugoti šeimą nėra jokių galimybių.

3. Teismo posėdyje ieškovė R. K. ir jos atstovė prašė tenkinti ieškinį jame išdėstytais argumentais, tačiau tuo pačiu sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų šalių kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl reikalavimo nutraukti santuoką

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kitos). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).

6. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.62 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje numatytais rungimosi principu ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių tvarka, tam tikras aplinkybes nurodanti šalis turi įrodyti jas egzistavus. Be to, net šaliai ir pateikus į bylą įrodymų, jie privalo būti įvertinti tiek pagal pateikto įrodymo pobūdį, tiek ir atsižvelgiant į įrodymų visumą. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

7. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2014 m. liepos 5 d. Kėdainių rajono civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje įregistravo santuoką. Įrašo Nr. 130.

8. Sutuoktiniai turi nepilnametį sūnų A. K., gimusį 2011 m. Kadangi ieškovė su sūnumi gyvena Jungtinėje Karalystėje ir vaiko išlaikymo klausimai buvo išspręsti minimos šalies institucijų, reikalavimų dėl vaiko išlaikymo ar gyvenamosios vietos nereiškia. Tuo labiau, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, bendravimo tvarkos klausimai nėra teismingi Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams. Bendravimo tvarką apsprendžia tarpusavio susitarimu.

9. Teismo posėdžio metu ir ieškovė, ir atsakovas teigia, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, kadangi atsakovas turėjo priklausomybę azartiniams lošimams, atsakovas turi priekaištų dėl atsakovės elgesio. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes šalių paaiškinimus, laiko, kad dėl santuokos iširimo yra abiejų sutuoktinių kaltė. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad sutuoktiniai dažnai pykosi, nutraukė santuokinius ryšius prieš septynerius metus.

10. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad abu sutuoktiniai pažeidė pareigas, reikalaujančias sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Šių pareigų abu sutuoktiniai nevykdė, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).

11. Kadangi ginčo tarp šalių nėra, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė – K., o atsakovui paliktina prigimtinė pavardė – K. (CK 3.69 straipsnis).

Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turto padalijimo

12. Spręsdamas nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). 0Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88, 3.89 ir kt. sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas.

13. Šalys patvirtino, kad santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto ir Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių jie neturi.

14. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010, yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu.

15. Ieškovė pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje nei asmeninių, nei kartu su atsakovu D. K. bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi. Atsakovas prieštaravimų neišsakė.

16. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas yra darbingo amžiaus. Išlaikymo iš vienas kito nereikalauja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovės R. K. patirtos išlaidos (žyminis mokestis, dokumentų rengimas, atstovavimas, vertimo paslaugos ir atstovavimas teisme: 94,00 Eur+200,00Eur+65,00Eur +442,03Eur) sudaro 801,03 Eur. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, nurodytos išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Sprendžiama, jog iš atsakovo priteistina ne visos ieškovės bylinėjimosi išlaidos, o tik 2/3 – santuoka nutrauktą dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

18. Pažyma civilinėje byloje patvirtina, kad susidarė 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui, todėl šios išlaidos valstybei priteistinos iš jo (CPK 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 2014 m. liepos 5 d. tarp ieškovės R. K. (ikisantuokinė pavardė – U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajono civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, įrašo Nr. 130, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo D. K. palikti prigimtinę K. pavardę, R. K. palikti santuokinę pavardę – K..

Priteisti iš atsakovo D. K. 534,01 Eur (penkis šimtus trisdešimt keturis eurus 1 ct) R. K. naudai – patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. K. 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninio ryšio priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.