Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto P. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato J. J. skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės R. B. 2023-10-12 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio specialistė G. P. 2023-07-10 P. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 416 straipsnio 4 dalį dėl to, kad P. K. 2023-01-25, 17.48 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t, viršijo greitį 31 km/val., esant leistinam 50 km/val. greičiui, važiavo 81 km/val. greičiu (įvertinus prietaiso paklaidą). Į administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas, siūlant P. K. iki 2023-08-09 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėti 60 Eur baudą ir nurodyta, kad asmeniui skiriamas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams. Administracinėn atsakomybėn traukiamam P. K. buvo išaiškinta, kad per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, šis administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas pareigūnui, įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Bylos nagrinėjimo data buvo paskirta 2023-09-11.

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresnioji specialistė D. D. 2023-09-11 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) P. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta 145 Eur bauda bei paskirtas teisės vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams.

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės R. B. 2023-10-12 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), iš dalies patenkinus P. K. atstovo advokato J. J. 2023-09-28 skundą, P. K. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirta 145 Eur bauda ir skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Institucijos atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti pakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. Aptariamo straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t, vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Kaip rodo pateiktas skundas, P. K. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija ir su administracinio nusižengimo kvalifikavimu sutinka, tačiau kelia administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą bei prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatimant jam teisės vairuoti transporto priemones.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21/2014).

ANK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos minėtame straipsnyje (t. y. ANK 27 straipsnio 1 dalyje) numatytos administracinio poveikio priemonės, tarp jų - ir specialiosios teisės atėmimas. Skiriant administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Remiantis iš esmės tomis pačiomis nuostatomis vadovaujamasi ir nustatant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo trukmę. Tokia teismų praktika ir teisinis reglamentavimas reiškia, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtina nustatyti išimtines aplinkybes ir neatkuriamus itin svarbius padarinius, kurie kiltų pažeidėjui skyrus administracinio poveikio priemonę atsakomybę numatančio straipsnio sankcijos ribose.

Nagrinėjamu atveju institucija 2023-10-12 nutarimu P. K. už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 3 mėnesių terminui. Institucija atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kaltininkas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Kaip rodo bylos medžiaga, P. K. padarė vieną administracinį nusižengimą – vairuodamas transporto priemonę, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t, viršijo nustatytą greitį 31 km/h, t. y. daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei viso kelių eismo saugumui. Todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Šiaulių apygardos teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą (nusižengimą), asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nusižengimu). Administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą (nusižengimą) padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 ir 27 straipsniuose. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą.

Tačiau skiriant administracines nuobaudas ir taikant bet kokią valstybės prievartą, kaip jau minėta, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo. Taigi, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nuobauda ar poveikio priemonė švelninama tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės rūšies bei dydžio paskyrimas, net ir minimalios, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos ar poveikio priemonės, kuri numatyta sankcijoje paskyrimas, būtų neprotingas ir neteisingas.

Kaip matyti, P. K. nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą, tai skundžiamame nutarime buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš bylos duomenų matyti, kad P. K., vairuodamas transporto priemonę, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t, nustatytą greitį viršijo 31 km/h, kai leistinas greitis buvo 50 km/h, o važiavo 81 km/h greičiu. Neginčytina, kad P. K. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, sukeliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir sutiktina, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, tačiau kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Nors P. K. nusižengimą padarė padidinto pavojingumo vietoje – kelyje (duomenys neskelbtini), kur vyksta gana intensyvus transporto priemonių eismas, tamsiu paros metu (17.48 val.), tačiau savo veiksmais žalos niekam nesukėlė, kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. Pažymėtina ir tai, nusižengimo, numatyto ANK 416 str. 4 d., žemutinę ribą asmuo viršijo vos 1 km/h, kai viršijus greitį 30 km/h, nusižengimas būtų kvalifikuotas pagal lengvesnę atsakomybę numatančią ANK 416 straipsnio 3 dalį, pagal kurios sankciją teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo nėra numatyta iš viso. Be to, byloje nėra duomenų, kad po šio pažeidimo padarymo P. K. būtų nesilaikęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų, taip pat nėra ir duomenų, kad P. K. iki nagrinėtino nusižengimo 5 metų laikotarpyje apskritai būtų buvęs baustas administracine tvarka. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, P. K. yra neteistas. Todėl atsižvelgiant į nagrinėjamą nustatytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, galima manyti, jog šis padarytas nusižengimas yra akivaizdžiai atsitiktinio pobūdžio. Nors nurodytos aplinkybės ir nepateisina P. K. poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėjas neturi susiformavusio neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas taisykles, o jo padarytas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas gali būti vertinamas labiau kaip atsitiktinis, bet ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas.

Skunde nurodoma, jog P. K. jam skirtą 145 eurų baudą sumokėjo (tą liudija ir byloje esantis mokėjimo nurodymas), kas, anot administracinėn atsakomybėn patraukto atstovo, yra lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 str. ir liudija kaltininko požiūrį į būtinumą laikytis teisės aktų reikalavimų ir pasiryžimą ateityje nedaryti pažeidimų. Tačiau pažymėtina, jog aplinkybė, kad paskirtą baudą pažeidėjas jau yra sumokėjęs, necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai, nes paskirtų nuobaudų sumokėjimas yra įprasta piliečio pareiga. Toliau skunde pažymima, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas P. K. yra būtinas darbinėje veikloje. Iš bylos medžiagos matyti, kad asmuo dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose nuo 2022-08-31 ir teisės vairuoti netekimas gali sąlygoti darbo praradimą. Iš darbdavio prašymo neatimti P. K. teisės vairuoti matyti, kad P. K. darbdavio yra vertinamas kaip pareigingas ir atsakingas darbuotojas, o dėl paskirtos poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo gali netekti darbo, naują darbą be teisės vairuoti susirasti bus sunku, kai nuolatinės pajamos asmeniui yra itin reikalingos. Skundu nurodoma ir tai, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, labai tikėtina, P. K. sukels itin neigiamas pasekmes ir jo šeimai, kadangi P. K. yra vienintelis šeimos maitintojas, sutuoktinė yra bedarbė ir turinti rimtų sveikatos problemų, kuriai reikalingas reguliarus lankymasis pas medikus, dėl ko teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų šeimoje papildomus rūpesčius. Remiantis teismų praktika, tokios aplinkybės, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės netekęs teisės vairuoti asmuo negalės atlikti savo darbinių funkcijų bei pasirūpinti šeimos poreikiais, negalėtų būti pripažintos išskirtinėmis, dėl ko galėtų būti švelninama skundžiamu nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė. Sutiktina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, šeimyninių ar kitų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą.

Visgi, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, jog nagrinėjamas nusižengimas yra vienintelis 5 metų laikotarpyje, nors P. K. kaip vairuotojas-ekspeditorius nuvažiuoja išskirtinai didelius atstumus vykdydamas darbines pareigas, šis nusižengimas, už kurį numatytas specialiosios teisės atėmimas, padarytas viršijus ANK 416 str. 4 d. žemutinę ribą vos 1 km/h, nusižengimas jokių neigiamų pasekmių kitiems eismo dalyviams nesukėlė, P. K. dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi, itin kritiškai įvertino savo netinkamus veiksmus, bei į tai, kad teisės vairuoti netekimas neišvengiamai pasunkintų šeimos padėtį, sukeltų papildomų rūpesčių rūpinantis sveikatos problemų turinčią bedarbe sutuoktine, darytina išvada, jog specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju net ir sankcijoje numatytam minimaliam trijų mėnesių laikotarpiui savo neigiamu poveikiu ir pasekmėmis būtų akivaizdžiai neteisinga, neproporcinga nusižengimo pavojingumui bei asmens pavojingumui poveikio priemonė. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, t. y. padaryto nusižengimo pavojingumą, teigiamai charakterizuojamą asmenybę ir kitas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai bylojančias aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad administracinės nuobaudos skyrimo tikslus šiuo atveju galima pasiekti vien tik taikant piniginę baudą, kuri lygi sankcijoje numatytam vidurkiui, todėl, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, P. K. administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neskirtina. Kitoje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto P. K. atstovo advokato J. J. skundą tenkinti.

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės R. B. 2023-10-12 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo P. K. dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirta 145 Eur bauda ir skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, pakeisti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo P. K. neskirti.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.