- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- e2S-2012-863/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00119-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- UAB „Pomona“, UAB „Astoga“, UAB „Karoso rezidencija“, R. K., G. K., R. S., L. S.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovų) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pomona“, UAB „Astoga“, UAB „Karoso rezidencija“, R. K., G. K., R. S., L. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Pomona“, UAB „Astoga“, UAB „Karoso rezidencija“, R. K., G. K., R. S., L. S. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Mūsų laikas“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai UAB „Pomona“, UAB „Astoga“, UAB „Karoso rezidencija“, R. K., G. K., R. S., L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimus Nr. 16SD-2069-(14.16.136 E.); 16SD-2076-(14.16.136 E.); 16SD-2068-(14.16.136 E.); 16SD-2074-(14.16.136 E.) ir 16SD-2073-(14.16.136 E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos“; 2) įpareigoti atsakovę per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su: a) UAB „Pomona“ 2325/17992 dalių (0,2325 ha ploto) valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir valstybinės žemės sklypas, žemės sklypas), nuomos sutartį; b) UAB „Astoga“ 6432/17992 dalių (0,6432ha ploto) valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį; c) UAB „Karoso rezidencija“ 3851/17992 dalių (0,3851 ha ploto) valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį; d) G. K. ir R. K. 1315/1799 dalių (0,1315 ha ploto), kurioje G. K., dalis – 0,0657 ha (657/17992), R. K. dalis – 0,0658 ha (658/17992), valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį; e) L. S. ir R. S. 1315/17992 dalių (0,1315 ha ploto), kurioje R. S., dalis – 0,0658 ha (658/17992), L. S. dalis 0,0657 ha (657/17992), valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad valstybinės žemės sklype stovi pastatas, kuriame yra ieškovams priklausančios patalpos. 2018 m. vasario 28 d. nuomos sutartimi žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „Mūsų laikas“. 2023 m. gruodžio 5 d. ieškovai atsakovei pateikė prašymus dėl žemės sklypo dalių nuomos sutarčių sudarymo ne aukciono būdu, kuriuose nurodė, kad nuosavybės teise valdo nurodytas patalpas, todėl pageidauja išsinuomoti proporcingai turimam patalpų plotui pastate žemės sklypo dalis, reikalingas toms patalpoms eksploatuoti. Atsakovė 2023 m. gruodžio 27 d. raštais ieškovams nurodė, kad valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo klausimas su ieškovais bus sprendžiamas tik po to, kai bus išspręsta Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1433-1086/2023, pagal UAB „Mūsų laikas“ patikslintą ieškinį atsakovei NŽT dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovų vertinimu, tokie atsakovės atsakymai (raštai) yra neteisėti, nepagrįsti ir nemotyvuoti, todėl turi būti panaikinti, o atsakovė įpareigotina su ieškovais sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono būdu.
2. 2024 m. birželio 26 d. teismo posėdyje ieškovų UAB „Pomona“, UAB „Astoga“, UAB „Karoso rezidencija“ atstovė, ieškovai R. K., R. S. nesutiko su bylos sustabdymu. Atsakovės atstovė sutiko su bylos sustabdymu ir mano, jog bylą stabdyti tikslinga.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2024 m. liepos 4 d. nutartimi nutarė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki galutinių procesinių sprendimų įsiteisėjimo Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-361-524/2024, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėse bylose Nr. e2-63-1086/2024 ir Nr. e2-638-1086/2024.
3.1. Teismas pažymėjo, kad civilinėse bylose Nr. e2-63-1086/2024 ir Nr. e2-638-1086/2024, kuriose šioje byloje esantys ieškovai, minėtose bylose yra tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, pagal ieškovės UAB „Mūsų laikas“ pareikštus ieškinio reikalavimus prašoma įpareigoti atsakovę NŽT per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove UAB „Mūsų laikas“ valstybinės 1,7992 ha ploto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį parduodant UAB „Mūsų laikas“, bendros dalinės nuosavybės teise valdomos 1/2 dalies (320,21 kv. m) pastato (patalpų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimui tenkantį žemės sklypo 0,2754 ha (2754/17992) bei įpareigoti NŽT pagal ieškovės UAB „Mūsų laikas“ pateiktą 2020 m. spalio 13 d. prašymą sudaryti su ieškove valstybinės 1,7992 ha ploto žemės sklypo 1,5238 ha dalies pirkimo–pardavimo sutartį. Abiejose bylose prašoma atskirais reikalavimais (0,2754 ha ir 1,5238 ha) įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove UAB „Mūsų laikas“ viso valstybinės 1,7992 ha ploto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, turimų ieškovės nuosavybės teise priklausančių patalpų ir statinių eksploatavimui. O šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1141-1086/2024 ieškovai prašo visų reikalavimų sumoje įpareigoti atsakovę sudaryti ne pirkimo–pardavimo sutartis, o valstybinės žemės nuomos (viso 1,5238 ha ploto) sutartis, reikalingas jų turimų patalpų eksploatavimui.
3.2. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-361-524/2024 sprendžiamas ginčas yra susijęs su dėl ieškovei UAB „Mūsų laikas“ nuosavybės teise priklausančia 1/2 dalimi negyvenamųjų patalpų – poilsio patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), perleidimu UAB „Astoga“, kuri šioje nagrinėjamoje byloje yra viena iš ieškovių bei civilinė byla Nr. e2-63-1086/2024 Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartimi sustabdyta iki galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-361-524/2024, nes Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-361-524/2024 tenkinus ieškovės UAB „Astoga“ ieškinį, UAB „Mūsų laikas“ nebeturėtų patalpų nuosavybės teise žemės sklype, kurį nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-63-1086/2024 prašo teismo įpareigoti NŽT sudaryti šio pirkimo–pardavimo sandorį, o tokio pobūdžio bylose kaip ši nagrinėjama byla pagal ginčą reglamentuojančias įstatymų nuostatas bei formuojamą teismų praktiką, teisė įsigyti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, be kitų sąlygų, siejama su statinio ar įrenginio ant valstybinės žemė buvimu bei jo priklausymu nuosavybės teise asmeniui, ketinančiam įsigyti valstybinę žemę be aukciono, todėl Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-361-524/2024 priimtas galutinis procesinis sprendimas turės įtakos šioje nagrinėjamoje byloje. Be to, Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-361-524/2024 2024 m. sausio 12 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: be kitų nurodytų, taikė draudimą NŽT parduoti UAB „Mūsų laikas“ žemės sklypo dalį, reikalingą naudoti UAB „Mūsų laikas“ priklausančios 1/2 dalies negyvenamosios patalpos naudojimui pagal jų paskirtį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
3.3. Teismas pažymėjo ir tai, jog civilinėje byloje Nr. e2-638-1086/2024 ieškovė UAB „Mūsų laikas“ ieškinio reikalavimu prašo įpareigoti atsakovę NŽT sudaryti su ieškove pagal pateiktą 2020 m. spalio 13 d. prašymą valstybinės 1,7992 ha ploto žemės sklypo 1,5238 ha dalies pirkimo–pardavimo sutartį, o šioje nagrinėjamoje byloje Nr. e2-1141-1086/2024 ieškovai prašo bendrai susumavus įpareigoti atsakovę sudaryti valstybinės žemės sklypo 1,5238 ha dalies ne pirkimo–pardavimo sutartį, o nuomos sutartį. Teismo vertinimu, nesustabdžius šios bylos nagrinėjimo ir nesulaukus Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-361-524/2024, Plungės apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. e2-63-1086/2024 ir Nr. e2-638-1086/2024 priimtų ir įsiteisėjusių galutinių procesinių sprendimų, kol nebus išspręstas ginčas dėl UAB „Mūsų laikas“ ir UAB „Astoga“ turimų patalpų nuosavybės dalių, kurios yra ginčo žemės sklype, bei nuo išsprendimo rezultato priklausys ir turės šios nustatytos aplinkybės prejudicinę reikšmę sprendžiant klausimą, kokia valstybinės žemės sklypo dalis reikalinga UAB „Mūsų laikas“ turimai nuosavybės teise statinių ar įrenginių eksploatavimui bei nuo to priklausys, kokią sklypo dalį reikalinga įpareigoti NŽT parduoti UAB „Mūsų laikas“ civilinėse bylose Nr. e2-63-1086/2024 ir Nr. e2-638-1086/2024 pagal pareikštus reikalavimus, egzistuoja galimybė priimti neteisingą ir nepagrįstą procesinį sprendimą pagal faktines aplinkybes šioje byloje. Teismas sprendė, kad kol nėra įsiteisėjusiais teismo sprendimais išnagrinėtos minėtos civilinė bylos, šios bylos tinkamas išnagrinėjimas taip pat nėra galimas, todėl tai sudaro Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 164 straipsnio 4 punkte numatytą pagrindą sustabdyti bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
4. Ieškovai UAB „Pomona“, UAB „Astoga“, UAB „Karoso rezidencija“, R. K., G. K., R. S., L. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Plungės apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartį dėl bylos sustabdymo panaikinti. Apeliantai savo atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.
4.1. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje teismas iš esmės aptarė privalomo bylos sustabdymo pagrindus ir su tuo susijusią teismų praktiką, todėl ieškovai vertina, jog teismas nusprendė būtent dėl privalomo bylos sustabdymo ir savo skunde išdėsto argumentus, patvirtinančius, kad toks sustabdymas nėra pagrįstas. Pažymi, kad teismas taip ir neatskleidė, kokią prejudicinę reikšmę gali šiai bylai turėti civilinėje byloje Nr. e2-63-1086/2024 priimtu sprendimu nustatytinos aplinkybės, jeigu abiejose bylose ginčo objektu esančios žemės sklypo dalys nesutampa, ir kokių aplinkybių teismas negali pats nustatyti šioje byloje. Akcentuoja, jog ryšį tarp šios bylos ir bylos Nr. e2-63-1086/2024 teismas įžvelgia tame, kad apskųstą atsakovės sprendimą, kuriuo atsisakyta sudaryti žemės nuomos sutartis su ieškovais, atsakovė pagrindė tuo, kad ji negalinti priimti sprendimo, kol neišnagrinėta byla Nr. e2-63-1086/2024. Atkreipia dėmesį, kad atsakovės sprendimą ieškovai kaip tik ir apskundė teismui, ieškinyje ginčydami atsakovės nurodomą atsisakymo išnuomoti žemę priežastį, o teismas ieškinio dar neišnagrinėjo ir todėl nėra teisėta nutartį grįsti ginčijamu atsakovės sprendimo motyvu, tarsi teismas jau būtų pripažinęs jį teisingu.
4.2. Pažymi, kad dviejų bylų procesas, tikėtina, dviejų instancijų teismuose tęsis tikrai ne vienerius metus. Visą tą laiką ieškovai negalės naudotis nuosavu turtu, kadangi neturės teisės naudotis žemės sklypu, kuris būtinas norint tinkamai eksploatuoti žemės sklype esančias patalpas. Ieškovai patalpas yra nusipirkę iš trečiojo asmens jau prieš du ir daugiau metų, tačiau iki šiol patalpomis nesinaudoja. Patalpoms reikalingas remontas, reikalinga nutiesti iki jų inžinerinius tinklus, tačiau to ieškovai negali padaryti, nes nevaldant žemės sklypo statybą leidžiantys dokumentai nėra išduodami. Nevaldydami žemės sklypo ieškovai taip pat negali nupirktu turtu disponuoti jį perleisdami, tame tarpe, parduoti asmenims, su kuriais jau yra sudarytos preliminariosios sutartys, yra apsunkinta turto hipotekos, o tuo pačiu ir patalpų remontui reikalingo kredito gavimo galimybė. Nurodo, kad byloje Nr. e2-361-524/2024 iš ieškovų dalyvauja tik UAB „Astoga“. Kiti ieškovai su joje nagrinėjamu ginču nesusiję, į bylą neįtraukti ir niekaip negali paveikti jos nagrinėjimo trukmės ar rezultatų, tačiau dėl šitokio bylinėjimosi vis dėlto patirs reikšmingas neigiamas pasekmes, nes ir toliau negalės naudotis nuosavu turtu. Skundžiama teismo nutartimi neproporcingai neapibrėžtam laikui apribota nuosavybės teisė tų ieškovų, kurie net nėra bendraturčiai, neturi nieko bendra nei su patalpomis, dėl kurių nuosavybės vyksta ginčas byloje Nr. e2-361-524/2024, nei su žemės sklypo 0,2754 ha ploto dalimi, dėl kurios pirkimo vyksta ginčas byloje Nr. e2-63-1086/2024. Pastebi, kad byloje Nr. e2-361-524/2024 priimtu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės net ir nebus laikomos prejudiciniais faktais tų ieškovų, kurie nedalyvauja byloje Nr. e2-361-524/2024, atžvilgiu.
4.3. Laiko nepagrįsta ir nutarties dalį dėl bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-638-1086/2024, kurioje sprendžiamas ginčas dėl 1,5238 ha ploto žemės sklypo dalies pardavimo UAB „Mūsų laikas“. Ieškovų ieškinyje byloje Nr. e2-1141-1086/2024 ginčas vyksta dėl tokio pat 1,5238 ha ploto žemės sklypo dalies išnuomojimo, kokią pretenduoja nusipirkti UAB „Mūsų laikas“, tačiau šioje byloje ieškovų ieškinys priimtas anksčiau, negu UAB „Mūsų laikas“ ieškinys byloje Nr.e2-638-1086/2024, ir skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kodėl gi teismas nusprendė, kad ieškinys dėl žemės sklypo dalies pardavimo turi būti nagrinėjamas anksčiau negu ieškovų ieškinys dėl tokios pačios sklypo dalies išnuomojimo. Palikus skundžiamą teismo nutartį galioti, susiklostytų padėtis, kai ieškovai, turintys įregistruotą ir neginčijamą nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, negali išsinuomoti tam turtui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies tol, kol teismas nenuspręs dėl trečiojo asmens teisės pirkti tą pačią žemės sklypo dalį, nors trečiasis asmuo yra nekilnojamąjį turtą pardavęs ieškovams, nei to turto, nei žemės sklypo nenaudoja ir pirkimo teisės, taip pat kaip ir nuomos teisės, akivaizdžiai nebeturi. Pažymi, kad ir atsakovės atstovė 2024 m. birželio 26 d. teismo posėdyje pripažino, kad „neginčija NŽT ieškovų teisės išsinuomoti“. Mano, kad šioje byloje teismui nėra kliūčių nuspręsti dėl ieškovų teisės išsinuomoti valstybei priklausančią žemę remiantis imperatyviomis tokią nuomą reguliuojančiomis teisės normomis ir teismų praktika. Taip pat pabrėžia, kad išnuomojus žemės sklypą ieškovams valstybės nuosavybės teisė į sklypą išliktų, todėl, net jei atsitiktų taip, kad būtų pripažinta trečiojo asmens teisė pirkti sklypą, ši trečiojo asmens teisė galės būti realizuota atitinkamai pakeitus ar nutraukus nuomos sutartį. Laiko, kad skundžiamoje nutartyje nėra bylos sustabdymą pagrindžiančių motyvų.
Atsiliepimas
5. Atsakovė NŽT atsiliepime su ieškovų atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais argumentais.
5.1. Kritiškai vertindama apeliantų argumentus dėl jų teisių naudotis turtu apribojimo, atkreipia dėmesį, kad ieškovai nepaaiškina būtent kaip, ar (ir) kokias būdais apribotas disponavimas įsigytomis patalpomis, nepateikta jokių jų minimas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Pažymi, kad ginčas kilęs ne dėl ieškovams priklausančių patalpų tinkamo disponavimo, o dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis. Nurodo, kad NŽT nėra žinoma apie ieškovų sudarytas naujas preliminariąsias sutartis ar pateiktus / teikiamus prašymus dėl teisių perleidimo ir priešingai nei teigia ieškovai, kad jiems apribota disponavimo teisė, jau sudarytos preliminariosios sutartys pagrindžia faktą, kad ieškovai savo turtu disponuoja laisvai ne tik patys, bet ir preliminariųjų sutarčių pagrindu perleisdami jas kitiems. Be to, laiko nesuprantamu ir nepaaiškinamu ieškovų sprendimą sudaryti naujas preliminariąsias sutartis, kol vyksta teisminiai ginčai dėl vienos iš ieškovių sudarytų preliminariųjų sutarčių ir kol nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-361-524/2024. Nurodo, jog pritaria teismo argumentams, kad minėtoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas turės įtakos šioje nagrinėjamoje byloje.
5.2. Pažymi, kad ieškovai, patalpas iš trečiojo asmens nusipirkę prieš du ar daugiau metų, NŽT 2021 m. birželio 29 d. ir 2022 m. lapkričio 10 d. raštais buvo informuoti, kad jie turi teisę kreiptis į NŽT dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo, tačiau daugiau nei du metus jie nesikreipė į NŽT. Ieškovai nebuvo aktyvūs ir dėmesingi, nes tik praėjus dviem ar daugiau metų nuo patalpų įsigijimo, t. y. 2023 m. gruodžio 4 ir 5 d. NŽT pateikė prašymus dėl kitos paskirties naudojamo valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu.
5.3. Akcentuoja, kad yra viešojo administravimo institucija, veikianti teisės aktų suteiktų įgaliojimų ir kompetencijos ribose, ir atsakydama vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu, kad prašymas nenagrinėjamas, kai paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas. NŽT atsakė ieškovams, kad valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo klausimas su ieškovais bus sprendžiamas tik po to, kai bus išspręsta Plungės apylinkės teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-63-1086/2024. Atsakovės atsakymas neturi būti vertinamas kaip NŽT atsisakymas sudaryti valstybinės žemės nuomos arba pirkimo–pardavimo sutartį, kas ir buvo akcentuota 2024 m. birželio 26 d. vykusio teismo posėdžio metu.
5.4. Atkreipia dėmesį, kad nuo 2024 m. sausio 31 d. ginčo žemės sklypą valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Palangos miesto savivaldybė, o ne NŽT. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1311, savivaldybėms suteikiama kompetencija nuomoti ar suteikti panaudai jos patikėjimo teise valdomus valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės pardavimą. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Nurodo, jog pritaria bylos stabdymui, nes gali susiklostyti tokia situacija, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas, t. y. įpareigojimas NŽT sudaryti valstybinės žemės, kurią patikėjimo teise valdo savivaldybė, nuomos sutartį, prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams, nuo 2024 m. sausio 1 d. reglamentuojantiems institucijos atliekamas funkcijas valstybinės žemės administravimo srityje.
6. Trečiasis asmuo UAB „Mūsų laikas“ atsiliepime su ieškovų atskiruoju skundu nesutinka ir prašo skundžiamą Plungės apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais motyvais.
Šalies argumentai
6.1. Atkreipia dėmesį, kad pati UAB „Astoga“ civilinėje byloje Nr. e2-63-1086-2024 pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo iki įsiteisės teismo sprendimas Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-361-524/2024 pagal ieškovės UAB „Astoga“ ieškinį atsakovei UAB „Mūsų laikas“ dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi, nuosavybės teisės pripažinimo, netesybų priteisimo. Prašyme nurodė, kad sustabdžius bylą būtų išvengta galimos teisinės aklavietės, kai patenkinus UAB „Mūsų laikas“ ieškinį NŽT, vykdydama teismo sprendimą, privalėtų parduoti bendrovei „Mūsų laikas“ žemės sklypą, reikalingą eksploatuoti UAB „Astoga“ priklausančioms patalpoms. Todėl UAB „Astoga“ prašė sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-63-1086/2024 ir 2024 m. sausio 22 d. Plungės apylinkės teismas nutartimi tą prašymą tenkino. Akivaizdu, kad pati UAB „Astoga“ akivaizdžiai nurodė, jog nagrinėjamos bylos yra susijusios ir jas būtina stabdyti, kol įsiteisės Klaipėdos apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-361-524/2024.
Atsiliepimas
6.2. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovai nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, jog teismas neva neatskleidė, kokią prejudicinę reikšmę gali šiai bylai turėti civilinėje byloje Nr. e2-63-1086/2024 priimtu sprendimu nustatytinos aplinkybės, jeigu abiejose bylose ginčo objektu esančios žemės sklypo dalys neva nesutampa, ir kokių aplinkybių teismas negali pats nustatyti šioje byloje. Pažymi, kad abiejose minėtose bylose prašoma atskirais reikalavimais (0,2754 ha ir 1,5238 ha) įpareigoti atsakovę sudaryti su UAB „Mūsų laikas“ viso valstybinės 1,7992 ha ploto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, turimų UAB „Mūsų laikas“ nuosavybės teise priklausančių patalpų ir statinių eksploatavimui. O šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1141-1086/2024 ieškovai prašo visų reikalavimų sumoje įpareigoti atsakovę sudaryti ne pirkimo–pardavimo sutartis, o valstybinės žemės nuomos (viso 1,5238 ha ploto) sutartis, reikalingas jų turimų patalpų eksploatavimui. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad ši byla sustabdyta pagrįstai.
6.3. Mano, kad priešingai nei teigia ieškovai civilinės bylos Nr. e2-63-1086/2024, Nr. e2-361-524/2024 ir Nr. e2-638-1086/2024 yra akivaizdžiai susijusios, t. y. ginčo objektas sutampa su sustabdyta civiline byla Nr. e2-1141-1086/2024, todėl teismo priimta nutartis yra pagrįsta. Pastebi, kad analogiška situacija buvo su civiline byla Nr. e2-63-1086/2024, kurią teismas sustabdė vien tik pripažinęs, kad bylą sustabdyti yra būtina. Analogiškai kaip ir minėta civilinė byla ši byla yra sustabdyta ne vien dėl to, kad yra būtina, bet ir todėl, kad yra nustatytas privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas – negalima nagrinėti šios bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
9. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas sustabdė bylos nagrinėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Iš bylos duomenų, be kita ko duomenų iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, matyti, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (anksčiau ir toliau – žemės sklypas arba valstybinės žemės sklypas), kurio plotas 1,7992 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, nuo 2024 m. sausio 31 d. valstybinės žemės patikėjimo teise valdomas Palangos miesto savivaldybės. Žemės sklype yra pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 5 patalpos: 1) Negyvenamoji patalpa – poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2021 m. gruodžio 27 d. valdomos UAB „Pomona“; 2) Negyvenamoji patalpa – poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2022 m. liepos 18 d. valdomos UAB „Astoga“; 3) Negyvenamoji patalpa – poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2022 m. gruodžio 20 d. valdomos UAB „Astoga“ (1/2 dalis) ir UAB „Mūsų laikas“ (1/2 dalis); 4) Negyvenamoji patalpa – poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2022 m. vasario 7 d. valdomos L. S. ir R. S. (1/2 dalis) bei G. K. ir R. K. (1/2 dalis); 5) Negyvenamoji patalpa – poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2022 m. gegužės 2 d. valdomos UAB „Karoso rezidencija“. Bylos duomenimis, 2018 m. vasario 28 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi UAB „Mūsų laikas“ nuosavybės teise valdomų minėtų negyvenamųjų patalpų eksploatacijai buvo išnuomotas aptariamas 1,7992 ha valstybinės žemės sklypas; vėliau, laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. liepos 15 d., UAB „Mūsų laikas“ minėtas patalpas perleido nuosavybėn kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
11. Šioje byloje ieškovai pareiškė ieškinį atsakovei dėl jos 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimų (raštų), priimtų ieškovų atžvilgiu dėl jų pateiktų prašymų dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, panaikinimo bei įpareigojimo atsakovei per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovais atitinkamų žemės sklypo dalių nuomos sutartis turimų žemės sklype nuosavybės teise valdomų patalpų eksploatavimui. Atsakovė ginčo sprendimais (raštais) nurodė ieškovams, kad valstybinės žemės nuomos arba pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo klausimas bus sprendžiamas tik įsiteisėjus procesiniam sprendimui kitoje civilinėje byloje (Nr. e2-1433-1086/2023 (dabartinis bylos Nr. e2-63-1086/2024).
12. Iš bylos duomenų, be kita ko duomenų iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad minėtoje Plungės apylinkės teismo byloje Nr. e2-63-1086/2024 nagrinėjamas ieškovės UAB „Mūsų laikas“ ieškinys atsakovei NŽT dėl įpareigojimo sudaryti su ieškove UAB „Mūsų laikas“, valstybinės 1,7992 ha ploto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį parduodant 0,2754 ha (2754/17992) dalį žemės sklypo, tenkantį bendros dalinės nuosavybės teise ieškovei valdomos 1/2 dalies pastato (patalpų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimui. Paminėtoje Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamoje byloje šios bylos (Nr. e2-1141-1086/2024) ieškovai yra tretieji asmenys.
13. Minėtoje Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-361-524/2024 yra nagrinėjamas ieškovės UAB „Astoga“ ieškinys atsakovei UAB „Mūsų laikas“ dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi, nuosavybės teisės pripažinimo, netesybų priteisimo, kurioje UAB „Astoga“ be kitų ieškinio reikalavimų prašo 2023 m. kovo 23 d. Preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti pagrindine nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, pagal kurią ieškovė UAB „Astoga“ nupirko iš atsakovės UAB „Mūsų laikas“ 1/2 dalį negyvenamosios patalpos - poilsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių valstybinės žemės sklype; pripažinti, kad pagal 2023 m. kovo 23 d. Preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė UAB „Astoga“ įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – poilsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
14. Be to, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose yra nagrinėjama ir civilinė byla Nr. e2-638-1086/2024, pagal ieškovės UAB „Mūsų laikas“ ieškinį atsakovei NŽT dėl įpareigojimo pagal ieškovės pateiktą 2020 m. spalio 13 d. prašymą sudaryti su ieškove aptariamo valstybinės 1,7992 ha ploto žemės sklypo 1,5238 ha dalies pirkimo–pardavimo sutartį.
15. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat nustatyta, kad paminėta civilinė byla Nr. e2-63-1086/2024 Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartimi buvo sustabdyta iki galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-361-524/2024 (Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi minėtą Plungės apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą). Be to, Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartimi iki galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo minėtoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje buvo sustabdytas ir civilinės bylos Nr. e2-638-1086/2024 nagrinėjimas (ši nutartis nėra įsiteisėjusi, yra apskųsta apeliacine tvarka).
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismui 2024 m. liepos 4 d. nutartimi įžvelgus pagrindą nagrinėjamos bylos sustabdymui iki kol bus išspręsti aukščiau paminėti civiliniai ginčai, apeliantai atskirajame skunde su tokia teismo pozicija nesutinka, bylos sustabdymą laiko nepagrįstu ir mano, kad teismui nėra kliūčių nuspręsti dėl ieškovų teisės išsinuomoti valstybinės žemės sklypo dalis, be kita ko akcentuodami šioje ir civilinėje byloje Nr. e2-63-1086/2024 ginčo objektu esančios žemės sklypo dalių nesutapimą, ieškovų teisių disponuoti turimu turtu apribojimus ir pan.
17. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. CPK 163 straipsnio normos įtvirtina privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
18. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo yra suformuota. Joje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020).
19. Aukščiau nurodytas privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas siekiant išvengti situacijų, kai yra priimami prieštaringi teismų sprendimai tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat siekiant, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomas byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo lėšos bei laikas. Kita vertus, tik tai, kad keliose bylose skirtingais aspektais vertinami tie patys faktiniai duomenys, savaime nėra pagrindas sustabdyti bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis byloje Nr. e2-704-790/2022).
20. Be to, kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad siekiant tinkamai taikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, būtina tinkamai nustatyti, kokie faktai yra įrodinėjimo dalykas byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ir kokie faktai yra įrodinėjimo dalykas kitoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Byloje nustatytinus faktus lemia ieškinio (priešieškinio) dalykas ir pagrindas, t. y. materialusis teisinis reikalavimas ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas. Jeigu kitoje nagrinėjamoje byloje nustatytini ir įrodinėjimo dalyku joje esantys faktai nėra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, tai nėra jokio pagrindo spręsti, kad kitoje byloje teismo gali būti nustatyti kokie nors prejudiciniai faktai, kurie būtų teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai, ir kad yra CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas civilinės bylos sustabdymo pagrindas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).
21. Tuo tarpu fakultatyvaus bylos sustabdymo atveju CPK nuostatos teismo neįpareigoja, bet suteikia teisę sustabdyti bylą. Vienas iš fakultatyvių atvejų, kada teismas turi teisę sustabdyti bylą, yra, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Spręsdamas bylos fakultatyvaus sustabdymo klausimą teismas privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008). Be to, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnį, teismas taip pat turi, be kita ko, išsiaiškinti, ar tai pateisinama ir proceso trukmės ir intensyvumo aspektais.
22. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įžvelgė abu paminėtus pagrindus civilinės bylos sustabdymui, vertindamas, jog nesustabdžius šios bylos nagrinėjimo ir nesulaukus Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-361-524/2024, Plungės apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. e2-63-1086/2024 ir Nr. e2-638-1086/2024 priimtų ir įsiteisėjusių galutinių procesinių sprendimų, kol nebus išspręstas ginčas dėl UAB „Mūsų laikas“ ir UAB „Astoga“ turimų patalpų nuosavybės dalių, kurios yra ginčo žemės sklype, nuo išsprendimo rezultato priklausys ir turės šios nustatytos aplinkybės prejudicinę reikšmę sprendžiant klausimą, kokia valstybinės žemės sklypo dalis reikalinga UAB „Mūsų laikas“ turimai nuosavybės teise statinių ar įrenginių eksploatavimui bei nuo to priklausys, kokią sklypo dalį reikalinga įpareigoti NŽT parduoti UAB „Mūsų laikas“ civilinėse bylose Nr. e2-63-1086/2024 ir Nr. e2-638-1086/2024 pagal pareikštus reikalavimus, kartu spręsdamas, kad kol nėra įsiteisėjusiais teismo sprendimais išnagrinėtos minėtos civilinė bylos, šios bylos tinkamas išnagrinėjimas taip pat nėra galimas.
23. Visgi, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išreikštą poziciją dėl būtinybės stabdyti nagrinėjamą bylą, tiek privalomu CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, tiek fakultatyviu CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, vertina kritiškai. Neneigtina, kad visų aukščiau paminėtų civilinių bylų ginčo objektas iš esmės yra susijęs su tuo pačiu valstybinės žemės sklypu, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo bylos sustabdymui ar išvadai dėl nurodytų bylų išsprendimo rezultato svarbos ar tose bylose nustatytų aplinkybių reikšmės sprendžiant šios bylos ginčą, juo labiau, kai bylose pareikšti materialiniai reikalavimai nesutampa. Kaip jau minėta, civilinėje byloje Nr. e2-63-1086/2024 nagrinėjamas ieškovės UAB „Mūsų laikas“ ieškinys atsakovei NŽT dėl įpareigojimo sudaryti su ieškove UAB „Mūsų laikas“ valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį parduodant 0,2754 ha dalį žemės sklypo, tenkančią bendros dalinės nuosavybės teise ieškovei valdomos 1/2 dalies patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimui. Kaip ir Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-361-524/2024 yra nagrinėjamas ginčas tarp ieškovės UAB „Astoga“ ir atsakovės UAB „Mūsų laikas“ dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi, nuosavybės teisės pripažinimo būtent dėl 1/2 dalies negyvenamosios patalpos - poilsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių valstybinės žemės sklype; pripažįstant, kad pagal 2023 m. kovo 23 d. Preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė UAB „Astoga“ įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį minėtų patalpų. Tuo tarpu šioje byloje (Nr. e2-1141-1086/2024), ieškovams pareiškus ieškinį atsakovei dėl jos sprendimų (raštų) panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti su jais valstybinės žemės sklypo dalių, visų bendrai 1,5238 ha ploto, nuomos sutartis. Tokiu būdu, įvertinus paminėtas aplinkybes, šios bei civilinės bylos Nr. e2-361-524/2024 dalyką, taip pat tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-63-1086/2024 nagrinėjamas ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos 1/2 dalies patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimui tenkančiai žemės sklypo, daliai – 0,2754 ha, taigi iš esmės nesutampant esminiam ginčo objektui su nagrinėjama byla, nėra jokio pagrindo spręsti, kad paminėtų abiejų bylų nustatytos aplinkybės turės tiesioginį teisinį ryšį su šia byla ar privalomąją galią šiai bylai ir be kurių išnagrinėjimo neva negalima nagrinėti šios civilinės bylos, kurioje sprendžiamas visai kitas teisinis klausimas (dėl ieškovų teisės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis). Aptariamu atveju nėra duomenų, jog šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas neturi galimybės nustatyti teisiškai reikšmingų faktų, surinkti įrodymų ar atlikti kitų būtinų veiksmų, siekdamas objektyviai išnagrinėti šią bylą (joje pareikštus reikalavimus).
24. Atitinkamai dėl pagrindo bylos sustabdymui nebuvimo spręstina ir vertinant šios bylos ryšį su kita skundžiamoje nutartyje nurodyta, aukščiau paminėta civiline byla Nr. e2-638-1086/2024, kurioje nagrinėjamas ginčas pagal ieškovės UAB „Mūsų laikas“ ieškinį atsakovei NŽT dėl įpareigojimo pagal ieškovės pateiktą 2020 m. spalio 13 d. prašymą sudaryti su ieškove aptariamo valstybinės 1,7992 ha ploto žemės sklypo 1,5238 ha dalies pirkimo–pardavimo sutartį. Šiuo gi atveju, atsižvelgiant į šių abiejų nagrinėjamų bylų dalyką, galima įžvelgti ginčo objekto sutapimą, kai vienu atveju sprendžiama dėl valstybinės žemės sklypo dalies (1,5238 ha) nuomos, kitu atveju – pirkimo–pardavimo, tačiau vėlgi vien ši aplinkybė dar nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčas dėl žemės sklypo nuomos turi būti sprendžiamas tik po kito minėto ginčo išnagrinėjimo ar atvirkščiai. Tokiu atveju, susiklosčius šiai situacijai, kai iš esmės dėl to paties objekto skirtingose bylose buvo pareikšti skirtingi materialiniai reikalavimai, manytina, kad teismas turėjo įvertinti ir kitą civiliniame procese numatytą galimybę ir spręsti klausimą dėl bylų sujungimo. CPK 136 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Kasacinis teismas šiuo klausimu taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga sujungti bylas į vieną bylą, jeigu teismo žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, ir jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008). Atsižvelgiant į tai, kad bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą, prioritetas teikiamas ne vienos iš susijusių bylų sustabdymui, o sujungimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2185/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino galimybės sujungti nagrinėjamą bylą su civiline byla Nr. e2-638-1086/2024, atsižvelgiant į abiejų bylų dalyką ir objektą, bylose dalyvaujančias šalis, taikant prioritetiniu laikomą bylų sujungimo institutą, kadangi sujungus bylas gali būti pasiekti tie patys tikslai, kurių siekiama bylą sustabdant, tačiau tokiu būdu kartu greičiau išnagrinėjant ginčą ir atkuriant tarp šalių teisinę taiką, taupant bylos šalių ir teismų darbo laiko sąnaudas.
25. Apeliacinės instancijos teismas be kita ko dar pažymi, kad bylos sustabdymo institutas turi būti taikomas tik išimtinais atvejais, esant pagrįstam įsitikinimui, kad, nesustabdžius bylos, jos tikrai nebūtų įmanoma išnagrinėti. Priešingu atveju nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiką (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neteisingai įvertino bylos aplinkybes, dėl to civilinę bylą sustabdė nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
26. Kitos atskirajame skunde ar atsiliepimuose į jį akcentuotos aplinkybės neturi esminės reikšmės priimtam procesiniam sprendimui, todėl plačiau dėl to nepasisakoma. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
27. Teismas be kita ko dar atkreipia dėmesį, kad, kaip jau buvo paminėta ir šioje nutartyje, valstybinės žemės sklypas nuo 2024 m. sausio 31 d. valstybinės žemės patikėjimo teise yra valdomas Palangos miesto savivaldybės, ką savo atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo ir atsakovė, tačiau pastebėtina, kad aptariamo turto patikėtinė kol kas į bylą nėra įtraukta jokiu statusu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Pomona“, uždarosios akcinės bendrovės „Astoga“, uždarosios akcinės bendrovės „Karoso rezidencija“, R. K., G. K., R. S., L. S. atskirąjį skundą tenkinti.
Plungės apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.