Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui R. L., trečiajam asmeniui - Rietavo savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė. Ieškovė paaiškino, jog su atsakovu kartu nebegyvena daugiau nei aštuonerius metus. Santuoka tarp jų yra seniai iširusi dėl atsakovo kaltės. Atsakovas dažnai išgėrinėdavo, dėl to nuolat kildavo konfliktai, atsakovas užgauliodavo ją, įžeidinėdavo, būdavo agresyvus, nesirūpino šeima. Atsakovas nuo 2007 m., kai ieškovė jį palikusi su vaikais išėjo gyventi pas mamą, su savo vaikais Nerijumi ir Vaidu nebendrauja, jų nelanko, neteikia išlaikymo. Teigia, jog šalys jokio turto santuokos metu neįgijo. Nutraukus santuoką, prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams po 105 Eur kiekvienam bei po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę.

Trečiojo asmens Rietavo savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau jam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jų atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str.). Pateiktoje išvadoje nurodė, jog pritaria ieškovės J. L. ieškiniui dėl vaikų gyvenamosio vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų ir byloje dalyvavusių ieškovės bei atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad šalys susituokė 2000 m. birželio 24 d. Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 44) (b. l. 9). Byloje esantys gimimo liudijimai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų V. L., gimusio 2000-11-14, ir N. L., gimusio 2001-10-09, tėvai (b. l. 10, 11).

Dėl termino susitaikyti nustatymo.

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (CK 3.64 str.). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (CK 3.54 str. 2 d.). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai ilgiau kaip metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Dėl kaltės, nutraukiant santuoką.

Teismas, nustatydamas kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, kurios buvo ištirtos ir išanalizuotos teismo posėdžio metu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas. Nors pagal Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Teismas konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinių kaltė šioje byloje dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu.

Teismas pažymi, kad šalių paaiškinimais nustatyta, jog santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, bendro gyvenimo taisyklių pažeidimas: bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos trūkumas vienas kitam. Pradėjus šeimoje kilti konfliktams, šalys nebuvo viena kitai lojalios, nesistengė konfliktus spręsti abipusiu sutarimu, neieškojo abiem priimtinų konfliktų sprendimo būdų ir dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo tarp sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, nesiekė bendrai spręsti atsiradusius nesutarimus, abu principingai nesitaikė, kompromisų šeimoje abi šalys neieškojo ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo nebegalimas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai – tiek ieškovė, tiek atsakovas. Patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę, byloje nebuvo pateikta. Šalys vien tik prielaidomis kelia pretenzijas ir kaltinimus dėl neištikimybės ir sutuoktinių pareigų nevykdymo. Teismo vertinimu, byloje yra įrodymų, labiau patvirtinančių, kad nei viena iš šalių nebandė realiai atkurti šeimos santykių, ieškoti kompromiso ir susitaikymo, šeima tapo formali. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų kaltės, todėl atmestinas ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 str., 3.51-3.54 str).

Dėl pavardžių, vienas kito išlaikymo bei turto padalijimo.

Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jos santuokinę pavardę „L.“. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka. Lietuvos Respublikos CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalys augina nepilnamečius vaikus, todėl atsižvelgiant į ieškovės valią, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „L.“.

Šalims nepageidaujant išlaikymo vienas iš kito sutuoktinio, išlaikymas jiems nepriteistinas.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neįsigijo, todėl šis klausimas nutraukiant santuoką nespręstinas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Sutuoktiniai turi du nepilnamečius vaikus - V. L., gimusį 2000-11-14, ir N. L., gimusį 2001-10-09. Šioje byloje nustatyta, kad iš esmės ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, t. y. ieškovė prašė, o atsakovas sutiko, jog sūnų Vaido ir Nerijaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (ieškove). Be to, vaikai visą laiką gyvena su motina, byloje nenustatyta, kad jų gyvenimas su motina prieštarautų jų interesams. Kadangi ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vaikų motina nėra, šis ieškovės reikalavimas tenkintinas ir sūnų V. L. ir N. L. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 325,00 Eur. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

Pažymėtina, kad vaiko tėvai turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnamečius vaikus bei yra vienodai atsakingi už jų auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo sūnūs Vaidas ir N. L. gyvena su motina, kuri rūpinasi jų gyvenimo sąlygomis. Tuo tarpu atsakovas savo nepilnamečių sūnų neaugina, kasdienine jų buitimi bei poreikiais nesirūpina. J. L. šiuo metu dirba Plungės rajono žemės ūkio bendrovėje „Minija“ melžėja, gauna apie 450 € darbo užmokestį (b. l. 18-19), jokių kitų pajamų neturi. VĮ „Registrų centro“ bei VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (b. l. 14, 16). Nepilnamečių sūnų maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams reikalingos lėšos, tačiau vien motinos tam skiriamos lėšos nėra pakankamos. Atsakovas R. L. dirba O. ir J. J. komercinėje – gamybinėje įmonėje, gaunamas darbo užmokestis per paskutinius metus svyruoja nuo 70 € iki 150 €, registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (b. l. 14, 15). Taigi konstatuotina, kad nė viena iš šalių neturi piniginių lėšų ar kito turto, kurie galėtų turėti įtakos nustatant vaikams reikalingo ir priteistino išlaikymo dydį. Įvertinęs anksčiau nurodytus byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai sunki, tačiau teismas tuo pačiu pažymi, kad pakankamai sunki šalių turtinė padėtis nepaneigia ir neatleidžia nė vienos iš šalių nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kaip matyti, atsakovas nėra ligotas, dirba bei gauna pastovias minimalias pajamas. Vadinasi, jam esant darbingo amžiaus, ir nesant duomenų apie jo ligą, taigi esant veiksniam ir atsakingam savo kaip esamų ir būsimų vaikų tėvo įsipareigojimams, privalo dirbti tiek, kad ne tik dabar, bet ir ateityje galėtų rūpintis visais savo vaikais, juos auklėti, globoti, jiems atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus. Kadangi abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikams augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis, todėl abu vienodai ir po santuokos nutraukimo privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymo Nr.I-1234 3, 21 straipsniai).

Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji Vaido bei Nerijaus rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikai. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, tačiau nurodė, jog jų išlaikymui galėtų skirti po 52 € kas mėnesį kiekvienam vaikui. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečių sūnų Vaido ir N. L. išlaikymui po 105 € tenkintinas iš dalies – iš atsakovo R. L. nepilnamečių sūnų išlaikymui priteistina po 80 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2015-­­­09-08 iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 str. 2 d.). Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina motina J. L..

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 186 € išlaidas už ieškinio surašymą. Iš ieškovės pateikto paslaugų pirkimo – pardavimo kvito, matyti, jog ieškovė už ieškinio paruošimą D. J. sumokėjo 186 €, tačiau duomenų, kad jis yra pripažintas advokatu ar įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą nepateikė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, reikalavimas dėl išlaidas už ieškinio surašymą priteisimo netenkintinas, išlaidos už D. J. suteiktas teisines paslaugas iš atsakovo nepriteistinos.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str.). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 57,60 € dydžio žyminis mokestis (80 € x 2 (vaikai) × 12 mėn. × 3 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.). Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, byloje patirtos 6,42 € bylinėjimosi išlaidos susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, priteisiamos valstybės naudai iš atsakovo.

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 2000 m. birželio 24 d. Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 44), tarp J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes – Lukoševičus, L..

Nustatyti nepilnamečių vaikų: V. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir N. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina J. L..

Priteisti iš R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., nepilnamečių vaikų V. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir N. L., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 80 € (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2015-09-08 iki vaikų pilnametystės, šias lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti uzufrukto teise J. L. nepilnamečiams vaikams teiktinų/gaunamų lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 57,60 € (penkiasdešimt septynis eurus 60 centų) žyminį mokestį ir 6,42 (šešis eurus 42 centus) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.