- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-01
- Bylos Nr.
- 2-14-297/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00545-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Ieškovas
- B. J., I. J. M., V. A., M. B., M. L., D. P.
- Atsakovas
- A. S.
- Advokatai
- Vidutė Tiškuvienė
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Loretai Žukevičiūtei, Akvilei Povilanskaitei, dalyvaujant ieškovams B. J., I. J. M., V. A., M. B., ieškovės B. J. atstovei Andrutei Kalinauskienei, atsakovui A. S., jo atstovei advokatei Vidutei Tiškuvienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. J., I. J. M., M. L., V. A., D. P., M. B. ieškinį atsakovui A. S., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarui Juozui Paliuliui, Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarei Rasytei Gudienei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 15-20) prašė: 1) ieškovams B. J., I. J. M., M. L., D. P., M. B. pratęsti terminą palikimui priimti, atsiradusiam po J. S. mirties, 2) pripažinti 2010-09-28 Lazdijų rajono 2-ame notarų biure patvirtintą palikėjos J. S. testamentą negaliojančiu, 3) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. S., gyvenusi (duomenys neskelbtini), kuri buvo atsakovo A. S. ir ieškovių B. J., I.J. M., M. L. motina, ieškovų V. A., M. B., D. P. senelė. Po J. S. mirties ieškovai, būdami įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.5 str., 5.11 str.), kreipėsi į Druskininkų savivaldybės 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Notaras J. Paliulis ieškovus informavo, kad 2010-09-28 Lazdijų rajono 2-ame notarų biure buvo patvirtintas J. S. testamentas, kuriuo palikėja visą turtą paliko vienam iš savo vaikų-atsakovui A. S.. Ieškovų įsitikinimu sudarytas testamentas neišreiškė J. S. tikrosios valios bei neatitiko teisingumo ir protingumo principų. Pagal testamentą J. S. visą savo turtą paliko vienam atsakovui, o ne visiems savo vaikams ir anūkams, kurie ją prižiūrėjo ir nuolatos rūpinosi ilgus metus. Ieškovų santykiai su J. S. buvo labai draugiški ir geri, artimiausiai su ja bendravo ieškovai B. J. ir V. A., kurie gyveno netoliese ir vykdė jos nuolatinę priežiūrą, kiti ieškovai J. S. lankydavo savaitgaliais, vasarą, švenčių dienomis. J. S. nuolat sakydavo, kad po jos mirties visi vaikai turi draugiškai pasidalinti senelių užgyventą turtą, į kurio sudėtį įėjo ir butas Druskininkuose, kurį J. S. paveldėjo po jos sūnaus E. S., mirusio 2004 m., mirties, šiuo butu nuolatos rūpinosi ieškovas V. A.. Tuo tarpu atsakovo santykiai su motina J. S. buvo ypatingai konfliktiški, jis jos nelankė ir ja nesirūpino, o kai ji mirė, nei moraliai, nei materialiai neprisidėjo prie laidotuvių, visas laidojimo apeigas organizavo ir laidojimo išlaidas patyrė ieškovai B. J. bei V. A.. Ieškovų teigimu atsakovas neteisėtu būdu įtakojo J. S. valią, kad ši sudarytų testamentą jo naudai; prievartos, realaus grasinimo būdu atsakovas nuvežė J. S. pas notarę, tuo pažeidė CK 5.15 str. 1 d. įtvirtintą principą, kad niekas negali įtakoti testatoriaus valios, jam pasirenkant turto paveldėtojus, dėl šių priežasčių atsakovas pagal CK 5.6 str. 1 d. 2 p., 3 p. neturi teisės paveldėti palikėjos turto. Tai, kad testatorės J. S. valia neatitiko jos tikrosios valios, patvirtina ta aplinkybė, kad pati testatorė nepasirašė testamento, už ją pasirašė kitas asmuo-E. R. dviejų liudytojų-L. Š. ir A. B. akivaizdoje. J. S. buvo raštinga ir ji neturėjo tokių sveikatos problemų, dėl kurių nebūtų sugebėjusi pati pasirašyti testamento, todėl akivaizdu, jog J. S. nepasirašė testamente ne dėl ligos, kaip tai nurodyta testamente, o dėl tos priežasties, kad surašytas testamentas neatitiko jos tikrosios valios, todėl vadovaujantis CK 5.6 str. 1 d. 3 p., 5.16 str. 2 d., 5.17 str., 5.18 str., 1.80 str., 1.81 str., 1.91 str. 1 d. testamentas pripažintinas negaliojančiu. Taip pat visi ieškovai, išskyrus ieškovą V. A., prašė pratęsti terminą palikimui priimti po J. S. mirties, nes šį terminą jie praleido dėl svarbių priežasčių, t.y. neturėdami teisinio išsilavinimo, dalis jų būdami pensijinio amžiaus, su sveikatos problemomis, nežinojo, kad pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo reikia parašyti per tris mėnesius, to jiems neišaiškino ir notaras, todėl pareiškimą notarų biurui pateikė tik vienas iš ieškovų-V. A..
Teismo posėdžio metu ieškovai palaikė savo reikalavimus ir ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrindu prašė tenkinti ieškinį. Papildomai paaiškino, kad kai ieškovai V. A., B. J., I.J. M., M. B., D. P. 2011 m. kovo mėn., dar nesuėjus trijų mėnesių terminui po J. S. mirties, kreipėsi į Druskininkų savivaldybės 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo, notaras J. Paliulis užtikrino, kad nėra būtinumo visiems ieškovams rašyti pareiškimų dėl palikimo priėmimo, kad tokias pačias teisines pasekmes sukels ir kažkurio vieno iš įpėdinių pareiškimas dėl palikimo priėmimo, todėl ieškovų susitarimu pareiškimą notarui parašė ieškovas V. A.. Taip pat ieškovai paaiškino, kad atsakovas A. S. yra ūmaus būdo, piktnaudžiaujantis alkoholiu, kai jis neblaivus nuvykdavo pas motiną, kuri gyveno viena, pastaroji jo bijodavo, apie tai J. S. yra sakiusi ieškovams, todėl ieškovai mano, kad atsakovas galėjo paveikti J. S. ir ši, jo bijodama, pakluso atsakovui, sutiko nuvykti pas notarą sudaryti testamento, bet kadangi testamento turinys neatitiko jos tikrosios valios, kad turtą paveldėtų visi įpėdiniai lygiomis dalimis, todėl J. S. tokio testamento nepasirašė, tai padarė pašalinis asmuo-E. R..
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 88-91) ir teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad CK 5.19 str. nustato palikėjo teisę palikti testamentu turtą savo nuožiūra, todėl atsakovo motina J. S. savo turtą galėjo palikti bet kuriam iš įpėdinių, kitiems tuo pačiu atimdama teisę paveldėti, kaip kad ji ir pasielgė, 2010-09-28 sudarydama testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovui, taigi, ieškovų argumentai, kad J. S. testamentas neatitiko jos tikrosios valios bei teisingumo ir protingumo kriterijų, yra nepagrįsti. J. S., nežiūrint jos garbaus amžiaus ir silpno regėjimo, buvo veiksni ir pilnai suvokė ką daranti, todėl nėra jokio pagrindo abejoti jos sveika nuovoka testamento sudarymo metu. Atsakovas nurodė nenaudojęs jokių grasinimų ir prievartos J. S. atžvilgiu, ji pati prašė atsakovo, kad šis nuvežtų ją į Lazdijus pas notarą, nes sakė norinti pabaigti sutvarkyti dokumentus dėl palikimo po sutuoktinio J. S., mirusio 1993 m., mirties, todėl atsakovas 2010-09-28 nuvežė J. S. į Lazdijų raj. 2-ą notaro biurą, nes būtent šiame biure buvo užvesta paveldėjimo byla. Pradėjus tvarkyti dokumentus, J. S. paprašė notarės surašyti testamentą, ji sakė norinti perrašyti turtą savo sūnui, t. y. atsakovui. Sudarant testamentą, jį reikėjo ne tik pasirašyti, bet ir įskaitomai parašyti testatoriaus vardą ir pavardę. J. S. bandė tai daryti, bet ji blogai matė, drebėjo rankos, todėl ji negalėjo savarankiškai aiškiai parašyti savo vardą ir pavardę, dėl ko notarė pasiūlė kviesti liudytojus. Atsakovas kartu su J. S. nuėjo į vaistinę, esančią tame pačiame pastate, kaip ir notarės R. G. biuras, ir J. S. paprašė ten dirbusių nepažįstamų moterų pasirašyti už ją testamente, nes ji pati negali to padaryti, kadangi silpnai mato ir dreba rankos, moterys sutiko. Atsakovas nurodė nebuvęs notarės kabinete, kada buvo tvirtinamas testamentas, todėl jis niekaip negalėjo įtakoti testatorės valios, be to, nuo testamento sudarymo iki J. S. mirties praėjo keturi mėnesiai, per tą laiką J. S. galėjo pasiskųsti ieškovams apie tariamus grasinimus ar prievartą, galėjo pakeisti ar panaikinti testamentą, bet ji to nepadarė, kas paneigia ieškovų argumentus apie atsakovo neteisėtu būdu padarytą įtaką testatorės valiai. Atsakovo teigimu jo santykiai su J. S. visada buvo geri, atsakovas sistemingai lankydavo motiną, kuri gyveno viena, atveždavo jai maisto produktų, prinešdavo į trobą malkų, vandens. Tai, kad atsakovo santykiai su motina buvo geri, patvirtina ir tas faktas, kad J. S. 1992 m. per du kartus perleido atsakovui vienkartines išmokas. Atsakovas nesutiko ir su ieškovų reikalavimu pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po J. S. mirties, priimti, nes ieškovų nurodytos priežastys-įstatymų nežinojimas, neturėjimas teisinio išsilavinimo, kai kurių ieškovų pensijinis amžius, sveikatos problemos nėra svarbios priežastys, kurios leistų pratęsti terminą palikimui priimti, įstatymo (CK 5.50 str.) nustatytas trijų mėnesių terminas yra pakankamas laikas paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Lazdijų rajono 2 notarų biuro notarė R. Gudienė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teismo posėdžio metu R. Gudienė paaiškino, kad 2010 m. rugsėjo mėn. į notarų kontorą kreipėsi J. S., kuri buvo atvykusi su atsakovu, ji pageidavo užbaigti tvarkyti žemės dokumentus paveldėjimo byloje po jos sutuoktinio mirties, kuri buvo užvesta Lazdijų rajono 2 notarų biure, o taip pat pareiškė norą sudaryti testamentą. Bendraujant su J. S., R. Gudienei nekilo kokios nors abejonės dėl jos veiksnumo, nes J. S. orientavosi aplinkoje, suprato savo veiksmų esmę, aiškiai išreiškė savo valią testamentu palikti visą turtą sūnui atsakovui A. S.. Taip pat R. Gudienė nurodė, kad jai nekilo kokių nors įtarimų, kad atsakovas neleistinai įtakotų J. S. apsisprendimą dėl testamento turinio, atsakovo nebuvo notarės kabinete, kai buvo tvirtinamas testamentas. Atliekant notarinius veiksmus, susijusius su paveldėjimo bylos atnaujinimu, J. S. teko pasirašinėti notarinių veiksmų registro knygoje, taip pat prašyme dėl bylos atnaujinimo, kur reikėjo ne tik pasirašyti, bet ir parašyti vardą bei pavardę, ir buvo akivaizdu, kad J. S. negali aiškiai ir įskaitomai parašyti savo vardą ir pavardę, nes jos rankos drebėjo, ji sunkiai išlaikė rankoje rašymo priemonę, be to, blogai matė, visi jos parašai buvo skirtingi, todėl notarė R. Gudienė, įvertinusi, kad testamentas sudaromas dviem egzemplioriais, norėdama apsidrausti, kad vėliau nekiltų abejonės dėl testatorės parašo tikrumo, pasiūlė J. S. surasti kitą asmenį, kuris už ją pasirašytų testamentą, ir du liudytojus, kurių akivaizdoje tai būtų daroma. Tada J. S. nuėjo ir pakvietė moteris, kurios dirbo vaistinėje, esančioje šalia notarų biuro. Kai buvo parengtas testamentas, notarė R. Gudienė, dalyvaujant E. R. bei liudytojoms A. B. ir L. Š., perskaitė testamentą ir J. S. žodžiu patvirtino, kad testamentą suprato ir jis atitinka jos valią, tada E. R. liudytojų akivaizdoje pasirašė testamentą už J. S..
Žemesnės instancijos teismas
Tretysis asmuo Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notaras J. Paliulis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Šalių paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2010-09-28 Lazdijų rajono 2 notarų biuro notarė R. Gudienė patvirtino J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. S. visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, koks jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, paliko atsakovui A. S., savo sūnui (t. 2, b. l. 29, t. 1, b. l. 93). Testamente nurodyta, kad už negalinčią pasirašyti dėl ligos J. S., jai pačiai prašant, pasirašė E. R., dalyvaujant liudytojams L. Š. ir A. B.. (Duomenys neskelbtini) J. S. mirė (t. 1, b. l. 21). Ieškovas V. A. 2011-04-19 kreipėsi su pareiškimu į Druskininkų savivaldybės 1-ąjį notarų biurą dėl J. S. palikimo priėmimo pagal įstatymą (t. 1, b. l. 68). 2011-02-28 Druskininkų savivaldybės 1-ame notarų biure palikimą po testatorės J. S. mirties priėmė testamentinis įpėdinis atsakovas A. S. (t. 1, b. l. 97).
Dėl reikalavimo pratęsti terminą palikimui priimti
Lietuvos Respublikos CK 5.3 str. 1 d. nustatyta, kad palikimas atsiranda mirus palikėjui. Kad įgytų palikimą įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.) J. S. palikimo atsiradimo metu galiojusio CK 5.50 str. 2 d. buvo nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 red., galiojusi iki 2011-11-01). Palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Be to, pagal CK 5.57 str. 1 d. nuostatas įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Taigi, CK 5.57 str. įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011, 2011-12-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-547/2011 ir kt.). Kasacinis teismas suformavo teismų praktiką, kad sprendžiant dėl termino palikimui priimti pratęsimo, reikia atsižvelgti į šio termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Ieškovai B. J., I.J. M., M. L., D. P., M. B., prašydami pratęsti jiems terminą palikimui priimti po J. S. mirties, termino praleidimo priežastimis nurodo tokias aplinkybes: teisinių žinių stoką, pensinį amžių, sveikatos problemas, taip pat aiškina buvę suklaidinti notaro, dėl ko pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą parašęs vienas ieškovas-V. A.. Teismas, įvertinęs ieškovų paaiškinimus, daro išvadą, kad pagrindo pratęsti terminą palikimui priimti šiuo atveju nėra. Ieškovų paaiškinimais nustatyta, kad 2011-03-16, t. y. nesuėjus trijų mėnesiui terminui po J. S. palikimo atsiradimo dienos, ieškovai kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir sužinoję, kad palikimą gali priimti ir vienas iš įpėdinių, paduodamas pareiškimą notarų biurui, ieškovai susitarė, kad V. A. priims palikimą visų įpėdinių vardu. Ieškovas V. A. 2011-04-19, t.y. nepraleidęs CK 5.50 str. įtvirtinto trijų mėnesių termino, kreipėsi su pareiškimu į Druskininkų savivaldybės 1-ąjį notarų biurą dėl J. S. palikimo priėmimo pagal įstatymą (t. 1, b. l. 68). Tokiu būdu, pripažintina, kad nebuvo jokių individualių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių ieškovai B. J., I.J. M., M. L., D. P., M. B. negalėjo atlikti aktyvių veiksmų tam, kad priimtų palikimą, atsižvelgiant į tai, nurodytos priežastys negali būti laikomos svarbiomis, todėl nėra pagrindo pratęsti terminą palikimui priimti.
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu
Testamentas yra asmeninio pobūdžio vienašalis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kuriame išreikšta testatoriaus valia dėl turto paveldėjimo jo mirties atveju. Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.19 str. kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Taigi, testatorius turi teisę savo nuožiūra spręsti kam ir kokį turtą palikti, jis gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių. Įstatymų leidėjas testatoriaus valios išreiškimui nustato atitinkamas sąlygas ir tvarką, tam, kad ši valia būtų išreikšta laisvai paties testatoriaus be pašalinės įtakos (CK 5.15 str.). Valia ir jos tinkamas išreiškimas yra labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. LR CK 5.18 str. 1 d. įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismai, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2000; 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).
Testatorės J. S. dukterys ieškovės B. J., I. J. M., M. L., anūkai V. A., M. B. ir D. P. ginčija 2010-09-28 notaro patvirtintą J. S. testamentą tuo pagrindu, kad testamentas neišreiškė tikrosios testatorės valios, neatitiko teisingumo ir protingumo principų, nes testamento nepasirašė pati testatorė, kuri galėjo pasirašyti testamente, kadangi mokėjo rašyti bei pasirašyti ir neturėjo sveikatos problemų, dėl kurių nebūtų galėjusi to padaryti, t. y. CK 5.15 str. 1 d. ir 1.80 str. pagrindu, taip pat ieškovai ginčija testamentą CK 5.6 str. 1 d. 3 p., 1.91 str. 1 d. numatytu pagrindu, t. y. ieškovai teigia, jog atsakovas neteisėtu būdu įtakojo testatorės valią, kad ši sudarytų testamentą jo naudai, jis prievartos, realaus grasinimo, spaudimo būdu nuvežė testatorę pas notarą, tuo pažeidė CK 5.15 str. 1 d. įtvirtintą principą, kad niekas negali įtakoti testatoriaus valios, jam pasirenkant turto paveldėtojus, todėl pagal CK 5.6 str. 1 d. 2, 3 p. atsakovas neturi teisės paveldėti palikėjos turto.
Dėl testamento negaliojimo CK 1. 91 str. 1 d., 5.6 str. str. 1 d. 3 p. pagrindu
Ieškovai teigia, kad atsakovo santykiai su motina J. S. buvo ypatingai konfliktiški, jis ja nesirūpino, jos nelankė, būdamas ūmaus būdo, grasinimo įtakoje nuvežė J. S. į notarų biurą ir taip neteisėtu būdu įtakojo testatorės valią sudaryti atsakovui palankų testamentą, o testatorei mirus, į laidotuves atvyko neblaivus, ir nei moraliai, nei materialiai neprisidėjo prie laidotuvių. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.), taigi, būtent ieškovams teko pareiga pateikti įrodymus, kurie pavirtintų jų teiginius dėl testatorės atžvilgiu atsakovo naudotų grasinimų ir prievartos. Šiuos teiginius ieškovai įrodinėjo iš esmės savo paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais laidojimo išlaidas. Kitų įrodymų ieškovai nepateikė. Pažymėtina, kad pagal CK 5.6 str. 1 d. 3 p. nuostatas ieškovų nurodytos aplinkybės apie tai, kad atsakovas grasinimais, prievarta privertė palikėją sudaryti testamentą, dėl ko jis neturėtų teisės paveldėti nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą, turi būti nustatytos teismo tvarka. Ieškovai nepateikė leistinų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Taip pat ieškovai neįrodė, kad J. S. buvo prievarta atsakovo nuvežta pas notarą sudaryti testamento, vien tas faktas, kad būtent atsakovas nuvežė J. S. į notarų biurą ir ne į Druskininkų sav., o į Lazdijų rajono 2 notarų biurą, dar nereiškia, kad atsakovas tokiu būdu neleistinai įtakojo J. S. valią. Atsakovas paaiškino, kad į Lazdijų rajono 2 notarų biurą važiavo todėl, kad šiame biure buvo užvesta paveldėjimo byla po J. S. sutuoktinio J. S. mirties. Taip pat atsakovas nurodė, kad pati J. S. prašė nuvežti ją pas notarą, sakydama, kad ji nori užbaigti tvarkyti žemės paveldėjimo reikalus, o kai jie nuvyko, J. S. pasakė, kad dar norinti sudaryti testamentą. Atsakovo paaiškinimus apie tai, kad J. S. vyko į Lazdijų rajono 2 notarų biurą ne vien tik testamento sudarymo tikslu, patvirtina trečiojo asmens R. Gudienės paaiškinimai, taip pat rašytiniai įrodymai-J. S. 2010-09-28 prašymas atnaujinti paveldėjimo bylą, užvestą Lazdijų rajono 2 notaro biure po J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, taip pat notarės R. Gudienės 2010-09-28 patvirtinti J. S. mirties liudijimo, paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą nuorašai ir 2010-09-28 padaryti įrašai notarinių veiksmų registro knygoje Nr. 7265, 7266, 7267 (t. 2, b. l. 124-127). Notarė R. G. paaiškino, kad betarpiškai bendraudama su J. S., ji įsitikino, jog nežiūrint garbaus amžiaus, J. S. pilnai suprato atliekamų notarinių veiksmų reikšmę, abejoti jos sveika nuovoka nebuvo pagrindo, taip pat notarei nekilo kokių nors abejonių, kad atsakovas įtakojo J. S. valią, jai pasirenkant atsakovą kaip turto paveldėtoją. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad J. S. testamentas buvo sudarytas atsakovo naudotų grasinimų ar psichologinio spaudimo įtakoje, t. y. CK 5.18 str. 1 d. reikalavimai nebuvo pažeisti, todėl pripažinti testamentą negaliojančiu CK 1. 91 str. 1 d. nustatytu sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindu negalima.
Dėl testamento negaliojimo CK 1.80 str., 1.81 str., 5.15 str. 1 d. pagrindu
Lietuvos Respublikos CK 5.15 str. 1 d. nustatyta, kad tik pats testatorius gali sudaryti testamentą. Pagal CK 5.28 str. 1 d., 3 d. nuostatas oficialieji testamentai –tai testamentai, kurie sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje, surašytas testamentas perskaitomas vienam testatoriui arba dalyvaujant liudytojams ir testamentą pasirašo pats testatorius. Išimtis numatyta CK 5. 29 str., kur nustatyta, kad jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, jo prašymu testamentą gali už jį pasirašyti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentą pareigūno ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą, kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Liudytojai taip pat turi pasirašyti testamente. Tos pačios nuostatos įtvirtintos ir Notariato įstatymo 32 str. Toks teisinis reglamentavimas leidžia asmeniui, gebančiam laisvai reikšti savo valią, suvokiančiam sudaromo sandorio esmę ir pasekmes, tačiau dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitų priežasčių negalinčiam pasirašyti testamento, įgyvendinti teisę išreikšti savo valią dėl turto paveldėjimo jo mirties atveju.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kito asmens pasirašymas testamente yra išimtinis atvejis ir turi būti atliekamas, laikantis nustatytų sąlygų: 1) testatorius turi asmeniškai paprašyti, kad už jį pasirašytų kitas asmuo; 2) kitas asmuo turi būti veiksnus ir neturi būti įpėdiniu pagal testamentą; 3) testamentas turi būti pasirašomas notaro ir dviejų liudytojų akivaizdoje, kurie taip pat pasirašo testamentą); 4) testamente turi būti nurodyta priežastis, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-814/20002, 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010-09-28 notarės R. G. patvirtintame testamente už testatorę J. S., jai prašant, pasirašė kitas veiksnus fizinis asmuo-E. R., dalyvaujant liudytojoms L. Š. ir A. B. (t. 2, b. l. 29). Testamente nurodyta priežastis, dėl kurios testatorė negalėjo pati pasirašyti, t. y. dėl ligos. Taigi, šioje byloje svarbu nustatyti, ar egzistavo priežastys, dėl kurių testatorė pati negalėjo pasirašyti testamento.
Ieškovai nurodė, kad testatorės J. S. sveikata buvo gera, ji iki mirties gyveno vienkiemyje viena ir jai nebuvo nustatyta globa ar rūpyba, nes ji buvo sąmoningo proto ir nesirgo jokiomis sunkiomis ligomis, dėl kurių nebūtų galėjusi pasirašyti testamente. Atsakovas A. S. paaiškino, kad iš tikrųjų J. S. protavo blaiviai, adekvačiai vertino situaciją ir galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir padarinius, tačiau jos fizinė sveikata nebuvo gera, ji daugelį metų sirgo diabetu, nuolat vartojo vaistus, be to, jai buvo diagnozuota katarakta, dėl kurios ji blogai matė, nešiojo akinius (ką, beje, patvirtino ir ieškovai), ir jos regėjimas nuolat prastėjo, todėl kai sudarant testamentą J. S. reikėjo ne tik pasirašyti, bet ir parašyti savo vardą ir pavardę, J. S. objektyviai negalėjo to padaryti, nes silpnai matė, be to, drebėjo rankos ir ji negalėjo aiškiai parašyti vardą ir pavardę, todėl notarė pasiūlė daryti testamentą su liudytojais. Atsakovas kartu su J. S. nuėjo į šalia notarės biuro esančią vaistinę ir J. S. paprašė ten dirbusių moterų pabūti liudytojomis. J. S. medicininiuose dokumentuose esantys įrašai patvirtina, kad 2010-05-06, t. y. prieš keturis mėnesius iki testamento surašymo, J. S. lankėsi pas šeimos gydytoją dėl regėjimo problemų, gydytojo įrašyta, kad „blogai mato su senais akiniais, mato lyg pro rūką“, dėl šios priežasties J. S. siųsta okulisto konsultacijai, rekomenduotas operacinis kataraktos gydymas (t. 1, b. l. 101-104, 122). Tretysis asmuo R. Gudienė nurodė, kad atliekant notarinius veiksmus, susijusius su J. S. paveldėjimo bylos atnaujinimu, buvo akivaizdu, kad J. S. sunkiai gali pati pasirašyti, nes dėl savo amžiaus, silpno regėjimo ir dėl to, kad rašant nevalingai drebėjo rankos, ji negalėjo nulaikyti rašymo priemonės, todėl notarė, pagal Notariato įstatymo 2 str. nuostatas privalėdama užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, kas suponuoja notaro pareigą veikti maksimaliai atidžiai, atsargiai ir dėmesingai, įvertinusi atliekamo notarinio veiksmo svarbą ir tai, kad testamentas turi būti sudarytas dviem egzemplioriais ir abiejuose testatorius turi įskaitomai pilnai parašyti savo vardą ir pavardę, siekdama pašalinti bet kokias galimas abejones dėl testamento autentiškumo, pasiūlė J. S. pakviesti kitą, nesuinteresuotą asmenį, kuris galėtų už ją pasirašyti, ir paaiškino, kad tokiu būdu tvirtinant testamentą turi dalyvauti du liudytojai. Iš notarinių veiksmų registracijos knygos išrašo, J. S. prašymo atnaujinti paveldėjimo bylą (t. 2, b. l. 124, 125) matyti, kad J. S. šiuose dokumentuose pati pasirašė, be to, prašyme ji parašė ir savo vardą bei pavardę, tačiau jos rašysena neišlavinta, padrika, raidės netolygiai išsidėstę vertikalėje, parašuose įskaitomi tik inicialai, o vardas ir pavardė parašyti nepilnai, neaiškiai ir neįskaitomai. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos E. R., L. Š., A. B. parodė, kad pati J. S. prašė jų pabūti liudytojomis, tvirtinant testamentą, ir už ją pasirašyti, nurodydama priežastį, kad nemato, ranka dreba. Taip pat liudytojos nurodė, kad sudarant testamentą, dalyvavo tik jos trys ir notarė bei J. S., kuri sakė norinti palikti savo turtą sūnui, notarė garsiai perskaitė testamento tekstą, J. S. patvirtino, kad sutinka su testamento turiniu, po ko E. R. liudytojų L. Š. ir A. B. akivaizdoje pasirašė testamentą už J. S.. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų E. R., L. Š. ir A. B. parodymų patikimumu, vien ta aplinkybė, kad jos dirba vaistinėje greta notarės R. G. kontoros, nesudaro pagrindo abejoti liudytojų parodymų objektyvumu. Liudytoja V. G., apklausta teismo posėdyje, tvirtino, kad J. S. pati pasirašydavo, kai gaudavo pensiją. Išmokų išmokėjimo kvitai (t. 2, b. l. 35-37) patvirtina, kad J. S. pasirašė 2010-09-11, 2010-10-12, 2010-11-12, 2010-12-11, 2011-01-12 už gautą pensiją (pensijas išmokėjo R. G., o ne V. G.), matyti, kad pasirašyta nevienodai, ne visuose parašuose įskaitomos net ir pirmosios vardo ir pavardės raidės, taigi, parašai nepakankamai informatyvūs, ir nei viename kvite J. S. nėra pilnai parašiusi savo vardą ir pavardę, todėl šie įrodymai nepakankami spręsti apie J. S. gebėjimą savarankiškai įskaitomai parašyti vardą ir pavardę. Atmestini ieškovų argumentai, kad J. S. testamentas neatitinka teisingumo ir protingumo principų, nes būdama gyva ji visą laiką tvirtino, kad visus savo vaikus myli vienodai ir jos valia buvo palikti turtą visiems įpėdiniams lygiomis dalimis, o ne vienam atsakovui. Jau minėta, kad testamentas yra vienašalis sandoris ir palikėjas turi teisę palikti testamentu turtą savo nuožiūra (CK 5.19 str.). Net ir esant J. S. pradinei valiai tokiai, kaip nurodo ieškovai, ji turėjo teisę laisvai apsispręsti ir savo valią keisti. Pažymėtina dar ir tai, kad nuo testamento sudarymo iki testatorės mirties praėjo keturi mėnesiai, per tą laiką ieškovai ne vieną kartą aplankė J. S., kuri gyveno viena, ne su atsakovu, taigi, jeigu testamente išreikšta J. S. valia nebūtų atitikusi jos tikrosios valios, J. S. turėjo visas galimybes pasakyti apie tai ieškovams, netgi pakeisti ar panaikinti testamentą, tačiau ji to nepadarė. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad tvirtinant ginčijamą testamentą, imperatyviosios CK 5.29 str. normos nebuvo pažeistos, testatorė savo laisva valia sudarė ginčijamą testamentą, ji suprato testamento reikšmę ir jo turinį, šis atitiko tikrąją testatorės valią, kuri testamente išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), neatitinkantį teisingumo ir protingumo principų, nėra.
Tokiu būdu, nenustačius 2010-09-28 J. S. sudaryto testamento negaliojimo pagrindų tiek pagal CK 1. 91 str. 1 d., 5.6 str. str. 1 d. 3 p., tiek pagal CK 1.80 str., 1.81 str., 5.15 str. 1 d., ieškinys laikytinas nepagrįstu, dėl to atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, jog atsakovas už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 3000 Lt (t. 2, b.l. 159-161). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, analizuojamas faktines bei teisines aplinkybes, parengtų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, advokato dalyvavimą bylos nagrinėjime, bei įvertinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.16, 8.18 punktuose nurodytus maksimalius dydžius, pripažintina, kad prašoma priteisti suma yra pagrįsta, todėl iš ieškovų priteistina po 500,00 Lt iš kiekvieno atsakovo naudai. Be to, atmetus ieškinį, ieškovams tenka pareiga atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 180,11 Lt, todėl iš jų valstybės naudai priteistina po 30,00 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 8 p., 9 str. 1 d., 98 str. 1 d., Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d ).
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011-06-06 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro, esančio (duomenys neskelbtini), notarui J. Paliuliui išduoti atsakovui A. S. ar kitiems asmenims paveldėjimo teisės liudijimą pagal J. S. 2010-09-28 testamentą (t. 1, b.l.58-59), įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikintinos (CPK 150 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui A. S. iš ieškovų B. J., I. J. M., M. L., V. A., D. P., M. B. po 500,00 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš ieškovų B. J., I. J. M., M. L., V. A., D. P., M. B. po 30,00 Lt (trisdešimt litų), sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 188659752, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 (mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo raštinei, kab. Nr. 1).
Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011-06-06 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro, esančio (duomenys neskelbtini), notarui Juozui Paliuliui išduoti atsakovui A. S. ar kitiems asmenims paveldėjimo teisės liudijimą pagal J. S. 2010-09-28 testamentą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.