- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-07
- Bylos Nr.
- 1A-234-954/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38909-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė
- Nuteistasis
- M. L.
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. G. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienė ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažinta kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalyje ir nubausta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. L. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad ji veikdama bendrininkų grupe su A. G. (kurio atžvilgiu 2020 m. liepos 30 d. priimtas nutarimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir ikiteisminį tyrimą nutraukti) ir su nenustatytais asmenimis, turėdama išankstinį ketinimą apgaule įgyti svetimą turtą, 2019 m. rugpjūčio 28 d., 15.28 val., nenustatytam asmeniui būnant (duomenys neskelbtini), internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) patalpinus skelbimą apie neva parduodamą dviratį „Cube 2018 Attention“, 2019 m. rugsėjo 8 d. susidomėjusiam skelbimu P. S. paskambinus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bei nenustatytam asmeniui apgaule su P. S. susitarus dėl dviračio pardavimo ir nurodžius P. S. už minėtą dviratį pervesti į A. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank banko filialą, 203 eurus, 2019 m. rugsėjo 8 d., apie 15.23 val. P. S. pervedus 203 eurus į nurodytą A. G. sąskaitą, o pastarajam 2019 m. rugsėjo 8 d., 19.28 val. bankomate H813/HB, esančiame (duomenys neskelbtini), išsigryninus 280 eurų ir 2019 m. rugsėjo 8 d., apie 19.30 val., „Perlo“ terminale pervedus į M. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 250 eurų, M. L. pinigus įvairiomis sumomis pervedė įvairiems asmenims, tačiau dviračio nepardavė, tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – P. S. priklausančius 203 eurus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas nuosprendyje, pripažindamas nuteistąją M. L. kalta nurodė, kad kaltinamosios parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu yra nevienodi, tarpusavyje prieštaraujantys, nelogiški: kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu apklausos pradžioje nurodžiusi, kad jai buvo reikalingi pinigai, todėl ji kreipėsi pagalbos pas sutuoktinį, parodymų pabaigoje jau teigė, kad, gavusi pinigus, asmens, su kuriuo susirašinėjo, nurodymu, juos pervedė į kitas sąskaitas, skirtingiems asmenims ir jai pačiai pinigų neliko. M. L. ,,SEB banko“ sąskaitos išklotinėje užfiksuota, kad iš ,,SEB banko“ sąskaitos M. L. 2019 m. rugpjūčio 5 d. ir rugsėjo 2 d. (1 t., b. l. 183, 185) pervedė savo sutuoktiniui D. D. 57 eurus ir 55 eurus į Šiaulių tardymo izoliatorių, taigi akivaizdu, kad M. L. apie savo sutuoktinio išvykimą į tardymo izoliatorių žinojo ir, bendraudama su pastarojo draugais, suvokė, kokiu būdu jai bus „padedama“. Tai, kad pataisos įstaiga nėra daiktų gaminimo ar platinimo įstaiga, taigi net jei tarp kalinčiųjų ir vyksta kokia nors prekyba, siekiant užsidirbti pinigų, ji vyksta nelegaliai, kaltinamoji žinojo ir suprato ne tik dėl turimo savo išsilavinimo, informacinių priemonių pastoviai teikiamos informacijos, tačiau, kaip ji pati nurodė savo, kaip liudytojos, apklausos metu, kad jau ir anksčiau ji buvo kviečiama į policiją dėl į jos sąskaitą siunčiamų pinigų, kur jai buvo paaiškinta, kad kaliniai internete deda skelbimus, kad parduoda automobilius, prašo užstato, tą užstatą nusiunčia kitiems žmonėms, šie tuos pinigus persiunčia jai, o jau M. L., vykdydama D. D. nurodymus, gautus pinigus paskirsto toliau. Taigi M. L., žinodama apie įkalinimo įstaigoje esančių asmenų vykdomus sukčiavimus, vykdydama galimai D. D. bei kitų įkalinimo įstaigoje kalinčių asmenų nurodymus bei į jos sąskaitą sukčiavimo būdu gaunamus pinigus pervesdama kitiems, kalinčių asmenų nurodytiems asmenims, veikė tiesiogine tyčia. Liudytojas A. G. patvirtino, kad į jo sąskaitą buvo pervesti 203 Eur, kuriuos bei kitus gautus pinigus, nenustatytų asmenų nurodymu, jis pervedė M. L. bei kitiems asmenims. Šias aplinkybes taip pat patvirtina A. G., M. L. banko sąskaitų išklotinės, ,,Swedbanko“, AB pateiktos operacijų nuotraukos iš bankomato, kuriose užfiksuotas A. G., 2019 m. rugsėjo 8 d. 19.27 val. gryninantis bankomate pinigus. M. L. iš A. G. gautus pervestus pinigus pervedė įvairiems kitiems asmenims. Tai, kad buvo veikiama su nenustatytais asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmes Pravieniškių pataisos namuose, patvirtina liudytojo T. K. parodymai, kad kalinčio nuteistojo L. B. pagrindinis „darbas“ buvo sau, kitiems nuteistiesiems (D. D. ir E. M.), ,,(duomenys neskelbtini)“ prisikūrus įvairių profilių, ieškoti sąskaitų, į kurias butų pervesti pinigai, o po to tie žmonės iš savo sąskaitų šiuos pinigus išgrynindavo ir per ,,Perlo“ terminalą išsiuntinėdavo įvairiems kaliniams už visokius parduodamus daiktus – telefonus, cigaretes ir kt. Apylinkės teismas pasisakydamas dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo nurodė, kad nors M. L. padarė baudžiamąjį nusižengimą, jos nusikalstama veika padaryta žala ir nėra didelė, tačiau jau vien iš jos parodymų matyti, kad jos elgesys nebuvo atsitiktinis, o gerai apgalvotas, be to – ne vienkartinis. Su įkalinimo įstaigose laisvės atėmimo bausmes atliekančiais asmenimis daromi sukčiavimai yra vieni iš labiausiai paplitusių sukčiavimo nusikaltimų, kad M. L. nusikalstama veika buvo daroma veikiant tiesiogine tyčia, veikiant bendrininkų grupėje su įkalinimo įstaigoje kalinčiais asmenimis, kurie vieni, be tokių laisvėje esančių asmenų, kaip M. L., pagalbos galimai tokių nusikaltimų ir negalėtų padaryti, konstatuoja, kad kaltinamosios M. L. veika negali būti pripažinta mažareikšme.
Šalies argumentai
3. Nuteistoji apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. nuosprendį, kuriuo teismas ją pripažino kalta pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir priimti naują nuosprendį - ją pagal BK 182 straipsnio 3 dalį išteisinti.
3.1. Skunde nurodo, pirmos instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kur nustatyta, jog įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksniais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apylinkės teismas pažeidė šį įrodymų vertinimo reikalavimą, kadangi vertino ir rėmėsi priimant apkaltinamąjį nuosprendį tik įrodymų nepatvirtinta dalimi ir menamais įrodymais, asmenine susidariusia teorija, o tai ir nulėmė, jog teismas padarė klaidingas išvadas, nustatant jos kaltę.
3.2. Apeliantė pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog teisminio proceso metu A. G. sakė, kad pinigus pervesdavo tik apeliantei. Apeliantė patikrinusi savo atsiskaitomąją sąskaita esančią AB „Swedbank“, nustatė tik du bankinius pervedimus nuo A. G. (pagal M. L. banko išrašą 2019 m. rugsėjo 9 d. 70 Eur ir 250 Eur, o pranešimu iš „Perlo“ terminalo yra nustatyta, kad A. G. be kaltinamosios siuntė pinigus A. S., N. B.). Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantei buvo žinoma, jog sutuoktinis yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nes jam siuntė pinigus į Šiaulių tardymo izoliatorių. Ji pažymi, kad siuntė pinigus sutuoktiniui į Šiaulių tardymo izoliatorių tik apytiksliai žinodama (išskaičiuojant), jog jis galimai ten turi būti tą dieną, nes informaciją gavo iki jį konvojavo iš pataisos namų į tardymo izoliatorių. Apeliantės sutuoktinis D. D. turi nuteistojo statusą ir konvojuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių apklausai atlikti. Jos parodymai, jog nežinojo, jog bendrauja ne su savo sutuoktiniu yra pakankamai pagrįsti, nes manė, jog D. D. jau buvo konvojuotas atgal į pataisos namus. Byloje nėra duomenų, kuriais būtų nustatyta su kuo ji bendravo, ji ir pati nežino, nes visą laiką manė, kad bendrauja su sutuoktiniu.
3.3. Apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai ir neturint tam pagrindo savaip interpretavo jos parodymus, darė išvadą be faktinio pagrindo ir įrodymų. Ji pažymi, jog pinigus nurodytus nenustatyto asmens (manant, kad tai D. D.) naudojo pagal reikalavimą, t. y. asmeninės naudos neturint. Vien tai, kad apeliantė gavo atsakymą į prašymą, jog bus patalpintas skelbimas, nėra pagrindas konstatuoti, jog pinigai bus gauti sukčiaujant. Ji sutinka, jog pataisos įstaiga nėra daiktų gaminimo ar platinimo įstaiga, taigi net jei tarp kalinčiųjų ir vyksta kokia nors prekyba, siekiant užsidirbti pinigų, ji galimai vyksta nelegaliai, tačiau ne baudžiamosios, o administracinės teisės pažeidimo lygmenyje, veikiant civilinės apyvartos ribose. Be to, apeliantė pažymi, jog jai iš to paties asmens A. G. buvo pervesti du bankiniai pavedimai (70 ir 250 Eur), kur nei viena suma neatitinka su nukentėjusiojo pareikšta patirta žala.
3.4. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesurinkęs visų būtinų nusikalstamai veikai kvalifikuoti duomenų (požymių), konstatavo jos nustatytus sukčiavimo objektyviuosius požymius. Byloje nėra duomenų ar įrodymų, pagrindžiančių, jog ji žinojo apie ruošiamą padaryti nusikalstamą veiką, kaip nors sąmoningai prisidėjusią prie jos ir turėjusią finansinės naudos. Į bylą nėra pateikti duomenys, kiek pinigų kaltinamoji galimai pasiliko savo naudai iš gautų 70 Eur ir 250 Eur. Ji visus gautus pinigus persiuntė pagal pateiktus nurodymus nenustatytiems asmenims. Apylinkės teismas nenustatė, kokie pinigai ir už ką buvo jai persiųsti ir kam ji turėjo juos toliau persiųsti. A. G. parodė, kad gautus pinigus iš nukentėjusiojo pervedė apeliantei, tačiau nebuvo nustatytos aplinkybės, kodėl nukentėjusiojo patirta žala skiriasi nuo bankinių perlaidų, nebuvo ištirtos aplinkybės, jog galimai minėtos dvi A. G. bankinės perlaidos nėra susijusios su nukentėjusiojo patirta žala ir tai visai kitokio pobūdžio pinigai.
3.5. Apeliantė pažymi, kad teisminio proceso metu prokuroro prašymu buvo keičiamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės bloginant kaltinamosios padėtį, nustačius, kad nusikalstama veika padaryta kartu su A. G.. Ji atkreipia dėmesį, kad A. G., kurio atžvilgiu 2020 m. liepos 30 d. priimtas nutarimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir ikiteisminį tyrimą nutraukti, atleidimas buvo taikomas pagal kaltinamajai pateiktus pirminius kaltinimus ir apie pakeistas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes informuojamas ir apklausiamas nebuvo. Taigi, ji nuteista, kaip nusikalstama veiką padariusi kartu su A. G., o A. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nusikalstamą veiką padaręs vienas. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės turi įtakos veikos kvalifikavimui ir bausmės skyrimui bei suvaržė jos teises.
3.6. Apeliantė pažymi, kad jos atžvilgiu pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jos elgesys nebuvo atsitiktinis, o gerai apgalvotas, be to - ne vienkartinis ir neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės kaip mažareikšme (BK 37 straipsnis). Aukščiau aptartos aplinkybės atskleidė, jog galimi veiksmais sukeliamų padarinių rūšinis pavojingumas buvo mažesnis net įprastai veiksmais sukeliamų padarinių pavojingumas, t. y. padaryta žala nebuvo tokia didelė, kad kaltininkui negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios M. L. gynėjas advokatas K. Dobilas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Prokuroras prašė nuteistosios M. L. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios M. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistosios M. L. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams, yra nepagrįsti, prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek skundžiamo nuosprendžio turiniui. Priešingai, negu nurodo apeliantė savo skunde, pirmosios instancijos teismo M. L. pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantė, apylinkės teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, o vien tai, kad nuteistajai nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu M. L. kalta neprisipažino ir nurodė, kad D. D. yra jos sutuoktinis. Nors jis ir atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, tačiau kai reikėdavo, vienas kitam padėdavo. Kadangi jai reikėjo pagalbos, tai ji parašė vyrui į telefono numerį, per kurį bendraudavo su juo. Gavo atsakymą, kad bus įdėtas skelbimas ir bus parduotas daiktas. Kad tuo metu D. D. buvo perkeltas į Šiaulių tardymo izoliatorių, ji nežinojo. Taip pat nežinojo, jog dėl daikto pardavimo bus įdėtas apgaulingas skelbimas. Ji buvo įsitikinusi, kad susirašinėja su savo sutuoktiniu. Po kelių dienų jai į sąskaitą buvo pervesta 250 eurų. Kai iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus D. D. grįžo, pastarasis pasakė, kad tuo metu jis buvo Šiauliuose. Kadangi asmuo, su kuriuo susirašinėjo, jai nurodė gautus pinigus pervesti į kitas sąskaitas, skirtingiems asmenims, tą ji ir padarė, todėl jai pačiai pinigų neliko. Taip pat M. L. nurodė, kad dažnai į savo sąskaitą gaudavo piniginius pervedimus, nes vyras, būdamas Pravieniškėse, pardavinėdavo telefonus, jis jos prašydavo kažkam pervesti pinigus, nes jis būdavo kažkam skolingas. Ji galvojo, kad ir šiuo atveju susirašinėjo su savo vyru ir jis paprašė pervesti pinigus kaip visada. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad M. L. parodymai dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, nebuvo nuoseklūs viso proceso metu. 2020 m. rugpjūčio 5 d. įtariamosios apklausos metu M. L. savo kaltę pripažino visiškai ir prašė baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t., b. l. 146–147), o apklausia specialiąja liudytoja tvirtino, jog yra įsitikinusi, kad jokio nusikaltimo ji nedaro, jei patys žmonės pagal skelbimus nematę prekės perveda pinigus (2 t., b. l. 65–66) . Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus M. L. parodymų nenuoseklumą, neabejotina, jog vadovautis vien tik jais, sprendžiant jos kaltės klausimą, teisinio pagrindo nėra. Iš nagrinėjamos bylos duomenų visumos akivaizdu, jog nuteistosios pozicija skirtingose proceso stadijose keitėsi, ji nebuvo nuosekli, jos parodymai esminėse nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinėse aplinkybėse nesutapo su kitais bylos duomenimis.
7. Nors nuteistoji M. L. savo kaltės nepripažino nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde, tačiau atkreipiamas apeliantės dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltinamojo parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytos veikos, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis bei objektyviai nustatytomis aplinkybes. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, jų visuma vertinama bendrame nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, jų neišskiriant, nesuteikiant jiems jokio prioriteto, itin kruopščiai lyginant skirtingose proceso stadijose kaltininko duotus parodymus, vertinant juose esančius prieštaravimus ir sprendžiant, ar nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jie yra esminiai.
8. Išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą teisėjų kolegija nuteistosios M. L. apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais bei deklaratyviais. Patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas laikėsi BPK 20 straipsnyje išdėstytų įrodymų vertinimo taisyklių, skundžiamas nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, o pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 182 straipsnio 3 dalis – pritaikytas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą. Nuteistosios kaltę patvirtina byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ištirtų įrodymų visuma. Pripažindamas M. L. kalta, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė ir išvardijo jos kaltės dėl jai inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo konstatavimui reikšmės turinčius įrodymus, išsamiai juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir argumentavo tokį savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl įrodymų vertinimo nekelia abejonių, nes įrodymai byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas teisiamojo posėdžio metu. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas patikrino įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir objektyviai įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumą. Visi pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvai pakankamai aiškiai nurodyti skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas visų jų nekartoja.
9. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad M. L. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį nuteista už nusikalstamą veiką, įvykdytą veikiant bendrininkų grupėje. Remiantis BK 24 straipsniu, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkais pagal BK 24 straipsnio 2 dalį laikomi vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, M. L. baudžiamąjį nusižengimą padarė kartu su kitais, nustatytu ir nenustatytais bendrininkais, t. y. veikė kaip vykdytojas (bendravykdytojas). Vykdytoju gali būti pripažintas nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius tiesiogiai realizavęs asmuo (tiesioginis vykdytojas); taip pat asmuo, realizavęs tik dalį sudėties požymių (kai likusią dalį požymių realizuoja kitas vykdytojas); vykdytoju gali būti pripažintas ir asmuo, kuris nors tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties požymių, bet būdamas nusikalstamos veikos darymo vietoje kitiems bendrininkams suteikia būtinąją pagalbą; vykdytojas taip pat gali veikti per tarpininką, t. y. asmenį, kuris nėra kaltas dėl nusikalstamos veikos, yra nepakaltinamas ar nesulaukęs įstatymo numatyto amžiaus ir kita. Taigi, vykdytojo, kaip bendrininko, baudžiamosios atsakomybės ypatumas yra tas, kad jis atsako ne tik už savo paties betarpiškai atlikus veiksmus, kuriais realizuojami objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-1073/2020). Kaip minėta, tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nors pati nukentėjusioji neatliko veiksmų įdėdama skelbimą dėl neva parduodamo dviračio, nukentėjusysis P. S. pinigus pervedė ne į jai priklausančią sąskaitą, tai yra, kad ji pati asmeniškai visų objektyviųjų inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių nerealizavo, esminės reikšmės jos veiksmų teisiniam vertinimui neturi ir baudžiamosios atsakomybės nešalina.
10. Taigi tam, jog pripažinti asmenį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo veikiant bendrininkų grupėje, nėra būtina nustatyti, kad asmuo buvo iš anksto susitaręs su kitais bendrininkais vykdyti nusikalstamą veiką. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-271-303/2016 ir kt.). Konstatuojant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012 ir kt.). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką kaip bendravykdytojai.
11. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje neabejotinai nustatyta, tas iš esmes nėra ginčijama ir apeliaciniame skunde, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d., 15.28 val., nenustatytas asmuo būdamas (duomenys neskelbtini), internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą apie neva parduodamą dviratį „Cube 2018 Attention“. 2019 m. rugsėjo 8 d. minėtu skelbimu susidomėjo nukentėjusysis P. S., kuris paskambino skelbime nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), dėl parduodamo dviračio. Nenustatytas asmuo, apgaule su P. S. susitarė dėl dviračio pardavimo ir nurodė nukentėjusiajam už minėtą dviratį pervesti į A. G. sąskaitą 203 eurus. P. S. 2019 m. rugsėjo 8 d., apie 15.23 val. pervedė 203 eurus į nurodytą A. G. sąskaitą, tačiau dviračio negavo. Šias aplinkybes patvirtina ne tik nuoseklūs nukentėjusiojo P. S. parodymai, tačiau ir byloje esantys rašytiniai duomenys, tai yra paties nukentėjusiojo P. S. pateiktas susirašinėjimas su nenustatytu asmeniu, duomenys apie pinigų pervedimus.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. G. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad 2019 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, jis socialiniame tinkle ,,Facebook“ rado skelbimą su darbo pasiūlymu. Skelbimo autorius buvo asmuo, pasivadinęs ,,N. S.“. Šiam asmeniui parašė asmeninę žinutę, kad sudomino skelbimas. Gavo atsakymą, kad jis turi duoti savo sąskaitos numerį, kad į ją gaus pinigus, iš tų pinigų 30 procentų turi pasilikti sau, o likusius pinigus turės per ,,Perlo“ terminalą pervesti nurodytiems asmenims. Su asmeniu pasivadinusiu „(duomenys neskelbtini)“ bendravimas vyko tik susirašinėjant. Jo numerių neprisimena. Sekančią dieną pradėjo iš nepažįstamų asmenų gauti banko pavedimus su prierašais, o ,,N. S.“ nurodydavo, kad visus likusius pinigus, pasilikus savo 30 procentų nuo atsiųstos sumos, turi siųsti M. L.. Iš viso gavo 607 eurus iš keturių skirtingų asmenų, iš kurių vienas buvo P. S., kuris jam pervedė 203 eurus už dviratį. 2019 m. rugsėjo mėnesį atliko ne daugiau kaip 10 pervedimų. Gavęs pinigus P. S., juos išgrynino ir per „Perlas“ terminalą pervedė M. L.. Iš visų gautų pinigų, sau pasiliko 185 eurus. Šia veikla užsiėmė apie 4 dienas, po to daugiau to nebedarė ir apie tai jis pranešė ,,N. S.“, kuris dar bandė įkalbėti tęsti šią veiklą, bet jam nesutikus, jis buvo iš karto užblokuotas. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam P. S. grąžino 203 Eur. Nors nuteistoji apeliaciniame skunde nurodė, kad nebuvo nustatyta, dėl kokių priežasčių A. G. jai pervesta pinigų suma skiriasi nuo jam pervestos nukentėjusiojo P. S. pinigų sumos, tačiau tiek liudytojo A. G. parodymai, tiek ir duomenys užfiksuoti jo banko sąskaitoje bei pateikti „Perlo“ terminalo kvitai, patvirtina, jog A. G. gavęs nukentėjusiojo P. S. pinigus – 203 eurus, už neva parduodamą dviratį, juos tą pačią dieną išgrynino bankomate ir netrukus, tai yra 2019 m. rugsėjo 8 d., apie 19.30 val., „Perlo“ terminale pervedė 250 eurų į M. L. sąskaitą. Vien tai, jog A. G. pervesta pinigų suma buvo didesnė, nei jam pervedė nukentėjusysis, nešalina M. L. baudžiamosios atsakomybės. Liudytojo A. G. parodymais nustatyta, jog jis į savo sąskaitą gavo ne tik P. S. pervestus pinigus, tačiau tokių pervedimų buvo ir daugiau.
13. Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. L. parodymus vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes kaip jau buvo minėta jos parodymai skirtingose proceso stadijose nebuvo nuoseklūs. Nors M. L. nurodė, jog buvo įsitikinusi, kad pagalbos prašo savo sutuoktinio D. D. ir tik vėliau sužinojo, jog jis buvo išvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių, tačiau tokią jos iškeltą versiją paneigia baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai duomenys, tai yra jos ,,SEB banko“ sąskaitos išklotinėje užfiksuoti duomenys, jog ji iš ,,SEB banko“ sąskaitos 2019 m. rugpjūčio 5 d. ir rugsėjo 2 d. pervedė savo sutuoktiniui D. D. 57 eurus ir 55 eurus į Šiaulių tardymo izoliatorių. Taip pat nepagrįsti M. L. skundo argumentai, jog jai nebuvo žinoma į jos sąskaitą gautų pinigų kilmė. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu pati nuteistoji pripažino aplinkybę, kad po to, kai ji parašė žinutę dėl reikiamos pagalbos, gavo atsakymą, jog bus patalpintas skelbimas dėl daikto pardavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pačios nuteistosios M. L. pasirinkta studijų kryptis, tiek jos ikiteisminio tyrimo nurodytos aplinkybės, kad jau iki nagrinėjamo įvykio ne kartą buvo kviečiama dėl panašių įvykių į teisėsaugos institucijas, rodo, kad jai buvo žinoma į jos sąskaitą pervedamų pinigų kilmė, tai yra, jog pataisos namuose atliekantys asmenys vykdo sukčiavimus talpindami apgaulingus skelbimus dėl parduodamų daiktų, o iš to gautus pinigus perveda jai į sąskaitą, kuriuos ji vėliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymu pervesdavo kitiems asmenims. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš dalies pačios nuteistosios M. L. parodymai, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto nukentėjusiojo P. S., liudytojų A. G., T. K. parodymai, byloje esantys duomenys apie atliktus pinigų pervedimus, duomenys apie telefonų numerių veikimo vietą, patvirtina, kad M. L. veikdama bendrininkų grupe su A. G. (kurio atžvilgiu priimtas nutarimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir ikiteisminį tyrimą nutraukti) ir su nenustatytais asmenimis, turėdama išankstinį ketinimą apgaule įgyti svetimą turtą, 2019 m. rugpjūčio 28 d., 15.28 val., nenustatytam asmeniui būnant (duomenys neskelbtini), internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) patalpinus skelbimą apie neva parduodamą dviratį „Cube 2018 Attention“, 2019 m. rugsėjo 8 d. susidomėjusiam skelbimu P. S. paskambinus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bei nenustatytam asmeniui apgaule su P. S. susitarus dėl dviračio pardavimo ir nurodžius P. S. už minėtą dviratį pervesti į A. G. sąskaitą 203 eurus, 2019 m. rugsėjo 8 d., apie 15.23 val. P. S. pervedus 203 eurus į nurodytą A. G. sąskaitą, o pastarajam 2019 m. rugsėjo 8 d., 19.28 val. bankomate išsigryninus 280 eurų ir 2019 m. rugsėjo 8 d., apie 19.30 val., „Perlo“ terminale pervedus į M. L. sąskaitą 250 eurų, M. L. pinigus įvairiomis sumomis pervedė įvairiems asmenims, tačiau dviračio nepardavė, tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – P. S. priklausančius 203 eurus.
14. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistosios M. L. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jos kaltės. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistoji, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl M. L. kaltės bei jos veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų aplinkybių nepaneigia ir nuteistosios M. L. skundo argumentai dėl liudytojų A. G. ir T. K. nurodytų aplinkybių bei kaltinimo keitimo pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekviena byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnis), todėl skundo argumentai dėl A. G. atliktų kitų veiksmų nesusijusių su nagrinėjamu įvykiu bei T. K. nurodytos aplinkybės apie 8 000 Eur pervedimą M. L., nevertinami, nes nėra susiję su nagrinėjamu kaltinimu. BPK 256 straipsnio 1 dalis prokurorui suteikia teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Baudžiamasis įstatymas įsakmiai nenurodo, kurioje proceso pirmosios instancijos teisme stadijoje toks prašymas gali būti pateiktas, svarbiausia, kad tai būtų padaryta iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 17 d., vykusio teisiamojo posėdžio metu prokurorė pateikė prašymą patikslinti kaltinime nurodytos veikos aplinkybes, kuris buvo perskaitytas ir įteiktas proceso dalyviams. M. L. susipažino su pateiktu prokurorės prašymu, ilgesnio laiko gynybai neprašė ir jokių pastabų nepareiškė (3 t., b. l. 55–56). Pažymima, kad tiek pirminiame, tiek patikslintame kaltinime, M. L. buvo kaltinama padarius baudžiamąjį nusižengimą veikiant bendrininkų grupėje. Taigi, nuteistajai buvo tinkamai pranešta, kuo ji yra kaltinama, pastaroji žinojo, nuo ko gintis, ir viso baudžiamojo proceso metu aktyviai šia teise naudojosi, todėl BPK 256 straipsnio nuostatos bei M. L. teisė į gynybą pažeistos nebuvo.
16. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai M. L. pripažino kalta pagal 182 straipsnio 3 dalį. Nuteistosios kaltė yra įrodyta ir abejonių nekelia, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra tokie svarūs, kad dėl jos padarytos nusikalstamos veikos teisėjų kolegija galėtų daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas, todėl tenkinti nuteistosios M. L. apeliacinį skundą ir panaikinus skundžiamą nuosprendį, priimti jos atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nėra pagrindo.
Dėl BK 37 straipsnio nuostatų
17. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl BK 37 straipsnio nuostatų netaikymo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teisme BK 37 straipsnio taikymo galimybė buvo apsvarstyta ir padaryta išvada, jog M. L. padarytą baudžiamąjį nusižengimą pripažinti mažareikšmiu ir baudžiamąją bylą nutraukti nėra pagrindo. BK 37 straipsnis numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Šiame straipsnyje nurodoma, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Baudžiamasis kodeksas numato dvi nusikalstamų veikų rūšis: nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus (BK 10 straipsnis). BK 37 straipsnis nenumato galimybės atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, nes BK 37 straipsnyje kalbama tik apie nusikaltimo mažareikšmiškumą. Pagal galiojančią teismų praktiką BK 37 straipsnyje nurodyta konkreti nusikalstamos veikos rūšis – nusikaltimas – ir tai reiškia, kad šio straipsnio nuostatos kitai nusikalstamų veikų rūšiai – baudžiamajam nusižengimui – netaikomos. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo spręsti BK 37 straipsnio nuostatų taikymo ar netaikymo klausimo nuteistosios M. L. atžvilgiu.
Dėl kitų klausimų
18. Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2020 m. kovo 6 d. prokurorės nutarimu ir 2020 m. rugsėjo 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. L. piniginėms lėšos, esančioms AB ,,Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant nuosavybės teisę disponuoti. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ši laikina procesinė prievartos priemonė turi būti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimo neišsprendė. Dėl to, kas paminėta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neišspęstos laikinos procesinės prievartos priemonės panaikinimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Dėl proceso išlaidų
19. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. kovo 8 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-1722 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąją M. L., sudaro 162 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas.
20. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistosios apeliacinį skundą, kuris yra iš esmės nepagrįstas, taip pat į tai, kad M. L. yra jauno, darbingo amžiaus, todėl pajamas galės gauti ir ateityje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajai M. L. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistosios turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš nuteistosios M. L. (BPK 106 straipsnio 2 dalis)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
nuteistosios M. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 8 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2020 m. kovo 6 d. prokurorės nutarimu ir 2020 m. rugsėjo 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. L., gimusios 2000 m. spalio 16 d., piniginėms lėšos, esančioms AB ,,Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Išieškoti iš nuteistosios M. L. 162 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus), antrinės teisinės pagalbos išlaidas susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5630, o mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinė pagalbą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.