- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- e2S-648-569/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04878-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- I. A.
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui R. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe bei atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. A. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl atsakovo R. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. V. pagal 2019-05-09 patvirtintą taikos sutartį.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. V. su prašymu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad R. V. nevykdo taikos sutarties sąlygų. Teigė, kad dukra yra jau ne maža, mergaitė yra (duomenys neskelbtini) metų, turinti tvirtą savo nuomonę, todėl dėl jų susitikimų laiko tėtis tiesiogiai betarpiškai bendrauja su pačia dukra. Iš susirašinėjimo su dukra matosi, kad jis deda maksimalias pastangas dėl bendravimo su dukra ir su ja bendrauja išimtinai atsižvelgdamas į vaiko pageidavimus, jos užimtumą bei pačios dukros valią dėl numatomų susitikimų. Bendravimas su nepilnamečiais vaikais negali būti vykdomas prievartine forma, prieš vaiko valią, nes tai neatitiktų vaiko interesų, juo labiau kai šalių dukra jau yra tokio amžiaus, kai savo valią gali labai aiškiai suformuluoti bei išreikšti. Atsakovas su dukra bendrauja, kartu su vaiku tiesiogiai derina savo susitikimų laiką, taipogi visada atsižvelgia į paties vaiko pageidavimus, paiso vaiko valios bei interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieškovės I. A. prašymo išduoti vykdomąjį raštą netenkino.
4. Teismas sprendė, kad prašyme ieškovė nenurodė jokių argumentų, nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių jai turėtų būti išduotas vykdomasis raštas. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad dėl dukros ir atsakovo bendravimo kyla kažkokių esmingų nesklandumų šalims ir vaikui. Nagrinėjamoje situacijoje neaišku, kokiu būdu, dėl kurių patvirtintos taikos sutarties sąlygų ieškovė teiktų vykdomąjį dokumentą antstoliui ir kaip šis vykdomasis dokumentas būtų vykdomas priverstinai. Atsakovas nurodo, kad bendrauja su dukra, atsižvelgdamas į dukros norą, užimtumą, jos interesus. Šalių vaikas yra pakankamai suaugęs, kad galėtų reikšti ir turėtų teisę reikšti savo nuomonę dėl bendravimo su atsakovu laiko ir būdo. Teismas sprendė, kad būtent toks natūralus vaiko ir tėvo bendravimas laikytinas geriausiai atitinkančiu vaiko interesus, kadangi prievartinis bendravimo su vaiku spraudimas į teisinius rėmus neatitinka šeimos privataus gyvenimo laisvės, gali sukelti nereikalingą įtampą ir konfliktus vaiko ir tėvų bendravime.
5. Netenkinęs ieškovės prašymo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovui priteisė jo patirtas 100 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė I. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovės I. A. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, galioja ir taikos sutartis nenuginčyta, todėl teismo nutartis turi būti vykdoma. Atsakovas R. V. pažeidė taikos sutarties dėl bendravimo su nepilnamete dukra E. V. sąlygas, todėl ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą yra pagrįstas.
6.2. Ieškovės prašymui išduoti vykdomąjį raštą esant nemotyvuotam, jai su prašymu nepateikus prašymą pagrindžiančių įrodymų, teismas šioje situacijoje turėjo pareigą būti aktyvus ir prašymą nagrinėti teismo posėdyje, ištirti visas su prašymu susijusias aplinkybes, nes kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad butų apsaugotos vaikų teisės ir interesai.
6.3. Taikos sutartį atsakovas R. V. pasirašė laisva valia, bendravimo su dukra tvarkos sąlygos su juo buvo suderintos, todėl atsakovas privalo laikytis taikos sutarties sąlygų ir bendrauti su dukra taip, kaip numatyta taikos sutartyje, o ne taip, kaip jis pats sugalvoja ir kaip jam patogiau.
6.4. Ieškovė niekada netrukdė atsakovui bendrauti su jų dukra E. ir dukrą visuomet skatina bendrauti su tėvu. Atsakovo teismui pateiktas susirašinėjimas su dukra patvirtina, kad jų tarpusavio ryšys yra stiprus. Ieškovė mato, kad dukra pergyvena, liūdi, negalėdama bendrauti su tėvu, todėl jaučia pareigą atsakovui priminti ir jo pareigas vaikui. Atsakovas su dukra tinkamai bendravo tik iki teismo sprendimo priėmimo (2019 m. birželio 17 d ).
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. V. prašo atskirąjį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovės atskirojo skundo argumentai, kad atsakovas nesilaiko taikos sutartimi patvirtintos bendravimo su dukra tvarkos, yra teisiškai nepagrįsti.
7.2. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė atsakovo ir dukros tarpusavio susirašinėjimus mobiliąja programa, iš kurių matosi, kad R. V. su dukra bendrauja reguliariai bei šiltai, kartu su vaiku tiesiogiai derindami savo susitikimų laiką, atsižvelgdamas į vaiko pageidavimus, jos užimtumą bei pačios dukros valią dėl numatomų susitikimų datos bei laiko. Šalių dukra yra jau ne maža, turinti savo nuomonę, todėl dėl jų susitikimų laiko tėtis tiesiogiai betarpiškai bendrauja su pačia dukra, individualiai derindamas susitikimų datą ir laiką. Iš byloje esančių įrodymų matosi, kad tėčio ir dukros susitikimui neįvykus, jie geranoriškai susitaria dėl kito susitikimo (ilgesnio ar pan.), tokiu būdu abipusiu sutarimu kompensuodami bendravimui skirtą laiką.
7.3. Iš byloje esančių tėčio ir dukros susirašinėjimų matosi, kad atsakovas niekada neatsisako su dukra leisti laiko, o tais atvejais, kai negali su dukra pasimatyti dėl savo užimtumo darbe ar kitų asmeninių priežasčių, abu susitaria dėl kito susitikimo laiko. Šalių sudarytos taikos sutarties 2.8 punktas numato, kad, dukrai susirgus ar dėl kokių nors kitų priežasčių tėvo ir dukros susitikimui nustatytu grafiku neįvykus, šios dienos tėvo bendravimui su dukra kompensuojamos kitomis savaitės dienomis abiem tėvams jas suderinus iš anksto.
Žemesnės instancijos teismas
7.4. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai konstatavo, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, kad dėl dukros ir atsakovo bendravimo kyla kažkokių esmingų nesklandumų šalims ir vaikui bei pagrįstai atsisakė ieškovei išduoti vykdomąjį raštą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą atsakovui nevykdant taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje pateikimo
10. Ieškovė ir atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – tėvo susirašinėjimus su šalių dukra. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, šalių pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.
Dėl vykdomojo rašto išdavimo sąlygų
11. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis, CPK 584 straipsnio 4 p.). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3dalis). Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2010). Taigi vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su fakto nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytas prievoles (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės I. A. ir atsakovo R. V. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl dukros gyvenamosios vietos su motina I. A. ir konkrečios šalių nepilnametės dukros E. V. ir R. V. bendravimo tvarkos. Taikos sutarties 2 punktu šalys susitarė dėl tokios R. V. bendravimo su dukra E. V. tvarkos: „2.1. R. V. bendrauja su dukra E. V. poriniais metų savaičių savaitgaliais, pasiimdamas dukrą E. iš motinos I. A. gyvenamosios vietos Šiauliuose penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas dukrą į motinos gyvenamąją vietą Šiauliuose sekmadienį 18.00 val.; 2.2. R. V. su dukra E. V. per Šv. Kalėdas, Naujus Metus bendrauja neporiniais metais, pasiimdamas dukrą E. iš motinos I. A. gyvenamosios vietos Šiauliuose gruodžio 23 d. 18.00 val. ir gražindamas kitų metų sausio 1 d. 18.00 val.; 2.3. R. V. su dukra E. V. per Šv. Velykas bendrauja poriniais metais, pasiimdamas dukrą E. iš motinos I. A. gyvenamosios vietos Šiauliuose prieš šventę penktadienį 18.00 val. ir gražindamas pirmadienį 18.00 val.; 2.4. R. V. su dukra E. V. bendrauja per Tėvo dieną, pasiimdamas dukrą E. iš motinos I. A. gyvenamosios vietos 10.00 val. ir gražindamas 18.00 val.; 2.5. R. V. su dukra E. V. per dukros gimtadienį rugsėjo 19 d. bendrauja neporiniais metais abiejų tėvų suderintu laiku, atsižvelgiant į dukros užsiėmimą; 2.6. dukros atostogų mokykloje metu R. V. su dukra E. V. bendrauja pusę visų atostogų laiko; apie numatomą bendravimo laiką informuoja I. A. prieš 14 kalendorinių dienų; 2.7. R. V. su dukra E. V. neribotai bendrauja elektroninėmis ryšių priemonėmis; 2.8. E. V. susirgus ar dėl kokių nors kitų priežasčių tėvo R. V. ir dukros susitikimui aukščiau nustatytu grafiku neįvykus, šios dienos tėvo bendravimui su dukra kompensuojamos kitomis savaitės dienomis abiem tėvams jas suderinus iš anksto; 2.9. I. A. apie numatomą jos ir dukros E. V. gyvenamosios vietos pasikeitimą, dukros lankomos ugdymo įstaigos pasikeitimą raštu (arba trumpąja SMS žinute) informuoja R. V. prieš vieną mėnesį.“
13. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
14. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
15. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
16. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, jog tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
17. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad skyrium gyvenantis tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). Tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).
18. Į bylą ieškovės ir atsakovo pateikti susirašinėjimai patvirtina, kad R. V. su dukra bendrauja gražiai, šiltai, kartu su dukra derina susitikimų laiką. Tačiau matyti, kad nėra bendraujama pagal numatytą bendravimo tvarką šalių pasirašytoje taikos sutartyje. Atsakovas R. V. teigia, jog nėra laikomasi bendravimo tvarkos, numatytos teismo patvirtintoje taikos sutartyje, kadangi bendravimo su vaiku tvarka negali būti privalomai (priverstinai) vykdytina. Teigia, jog atsakovas niekada neatsisako su dukra leisti laiko, o tais atvejais kai negali su dukra pasimatyti dėl savo užimtumo darbe ar kitų asmeninių priežasčių, abu susitaria dėl kito susitikimo laiko. Atsakovo teigimu, šalių dukra yra jau ne maža mergaitė – (duomenys neskelbtini) metų, turinti savo nuomonę, todėl dėl jų susitikimų laiko tėvas tiesiogiai betarpiškai bendrauja su pačia dukra, individualiai derindamas susitikimų datą ir laiką.
19. Pažymėtina, jog aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė įtvirtinta CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“. CPK 376 straipsnyje numatyta teismo teisė rinkti įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad teismas šiose bylose turi būti aktyvus, apeliacinės instancijos teismas įpareigojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių išsiaiškinti šalių nepilnametės dukters E. V. nuomonę dėl bendravimo su tėvu R. V. pagal teismo patvirtintą taikos sutartį ir pateikti teismui išvadą bei pokalbio su vaiku aktą.
20. Išvadą duodanti institucija pateikė teismui 2019-10-29 vaiko nuomonės išklausymo aktą ir savo išvadą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad šalių dukra E. V. nurodė, jog paskutinį kartą su tėvu bendravo tik šių metų birželio pabaigoje, iki liepos mėnesio. Tada pas tėvą nakvojo. Nurodė, kad tada tėvas ją kvietė susitikti. Mergaitė nurodė: „paskui dar kartą turėjau su tėčiu susitikti, buvau daiktus susiruošusi, pasiūliau jam nueiti į kiną, bet jis man parašė SMS, kad pramogų nesitikėčiau ir nuo šiol bendrausim kaip tėtis ir dukra, o jis mamai moka didelius pinigus, tai mama tegul pramogomis ir rūpinasi. Susijaudinau tada, labai verkiau, labai ant tėčio supykau. Nieko jam nebeatrašiau ir jis man nebeparašė, daugiau nebesusitikome.“ Mergaitė taip pat teigė, kad dėl Kalėdų ir kitų švenčių su tėvu dar nekalbėjo, tačiau nurodė, jog norėtų su tėvu jas švęsti. Teigė, kad jokių švenčių dar nėra su tėvu šventusi, tačiau to tikrai nori. Nurodė norinti, jog tėvas ją savaitgaliais pasiimtų pas save, šiuo metu jai yra atostogos, tačiau tėvas jai neskambina. Mergaitė teigė, jog: „pusę atostogų norėčiau su juo praleisti, daugiau tai ne, nes nelabai su juo yra ką veikti, vienintelė pramoga, kad važiuojam pas močiutę“. Mergaitės teigimu bendravimo tvarka yra gera, tik būtų gerai, kad viskas ir vyktų kaip ten parašyta.
21. Išvadą teikianti institucija nurodo, jog neturi duomenų, kad atsakovo bendravimas su dukra darytų vaikui žalą arba mergaitė būtų išreiškusi aiškų nenorą bendrauti su tėvu, priešingai, mergaitė teigia mylinti tėvą, jo pasiilgstanti, norinti laiką leisti kartu su juo, todėl mano, jog atsakovo netinkamas pareigos bendrauti su savo dukra vykdymas daro žalą E. V. interesams, todėl pritaria ieškovės prašymui panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį.
22. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šalių dukra nori bendrauti su tėvu, mergaitei trūksta bendravimo su tėvu, jai tinka taikos sutartyje numatyta bendravimo tvarka, tačiau bendravimas vyksta ne pagal šalių numatytą bendravimo tvarką tik dėl atsakovo veiksmų. Atsakovas R. V. nesilaiko taikos sutartyje patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. nevykdo taikos sutarties sąlygų. Pažymėtina, jog taikos sutartį atsakovas R. V. pasirašė laisva valia, bendravimo su dukra tvarkos sąlygos su juo buvo suderintos, todėl jis turėjo galimybę apsvarstyti visas aplinkybes dėl bendravimo laiko, dėl galimybės derinti darbą ir bendravimą su dukra ir pan.
23. Pažymėtina, kad atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo dukra tam, kad būtų patenkintas dukros poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaikais turi būti vykdoma vaikų interesais, atsižvelgiant į vaikų norus ir juos tinkamai įvertinus. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad dukros bendravimas su tėvu neatitiktų jos interesų, darytų jai žalą, taip pat kad ji būtų išreiškusi aiškų nenorą bendrauti su tėvu. Priešingai, mergaitė nurodo, kad nori bendrauti su tėvu ir kad jai bendravimo su juo trūksta.
24. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas R. V., esant priežasčių, dėl kurių jis negali vykdyti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu vykdyti savo kaip tėvo pareigų, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią laiko, vietos, būdo prasme bendravimo su vaiku tvarką nei šiuo metu nustatyta, bet ne atsisakyti ją vykdyti.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovės I. A. prašymo išduoti vykdomąjį raštą netenkino, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės I. A. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Atsakovas prašė iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, tenkinus ieškovės atskirąjį skundą, atsakovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės I. A. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.