Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Ternita“ ir atsakovės I. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-310-432/2019 pagal ieškovės UAB „Ternita“ ieškinį atsakovei I. G. dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir užmokesčio už darbus priteisimo bei atsakovės I. G. priešieškinį ieškovei UAB „Ternita“ dėl darbų priėmimo-perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas šalių apeliaciniais skundais, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

34. Atsakovė I. G. 2019-08-01 byloje pateikė naujus įrodymus - teismo eksperto T. M. parengtą Defektų nustatymo (pagal pateiktus dokumentus) ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 190718, kuriuos prašo priimti į bylą, kuri, apeliantės teigimu, patvirtina byloje parengto ekspertizės akto nepagrįstumą ir jame padarytų išvadų neteisingumą. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, vadovaujantis CPK 323 straipsnio nuostatomis, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą teisinį reglamentavimą, tai, kad minėti įrodymai apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, atsisako juos priimti ir jų turinio nevertina.

35. Byloje nustatyta. kad ieškovė UAB „Ternita“ ir atsakovė I. G. 2017-06-14 sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2017/06/47, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti vidaus apdailos remonto ir statybos darbus, nurodytus lokalinėje sąmatoje, bendrai 56 911,95 Eur sumai, o atsakovė I. G. - juos priimti ir atsiskaityti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Ternita“ parengė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus: 2017-07-31, 2017-08-31, 2017-10-31 ir už juose numatytus atliktus darbus apmokėjo UAB „Augimita“, kurios akcininke yra atsakovė I. G.. Nustatyta, kad UAB „Ternita“ atlikti darbai, nurodyti 2017-11-21 priėmimo-perdavimo akte, 16 701,70 Eur sumai, atsakovės nebuvo priimti bei apmokėti, o 2017-12-12 atsakovė pateikė pretenziją ieškovei dėl netinkamai atliktų statybos rangos darbų ir vienašališko Sutarties nutraukimo. Ieškovė prašė pripažinti 2017-06-14 statybos rangos sutarties Nr. 2017/06/14 nutraukimą neteisėtu bei priteisti iš atsakovės I. G. 16 701,70 Eur už atliktus darbus pagal 2017-11-21 priėmimo-perdavimo aktą bei jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 000282, o priešieškiniu atsakovė I. G. prašė pripažinti negaliojančiais 2017-07-28, 2017-08-31, 2017-10-20 darbų priėmimo-perdavimo aktus bei priteisti iš ieškovės UAB „Ternita“ 43 357,59 Eur žalos atlyginimą, patirtą dėl darbų trūkumų ištaisymo. Bylos nagrinėjimo eigoje I. G. nurodė, kad faktinės išlaidos, patirtos šalinant UAB „Ternita“ atliktų darbų defektus, sudaro 17 440 Eur ir prašė priteisti šią sumą.

36. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė priėmė 2017-07-31, 2017-08-31, 2017-10-31 darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodytus darbus, nes už juos sumokėjo atsakovės kontroliuojama įmonė, o įvertinęs šalių sudarytos Sutarties Nr. 2017/06/47 7.8. punkto nuostatas, reglamentuojančias darbų priėmimą-perdavimą, konstatavo, kad UAB „Ternita“ nuo 2017-12-01 pagrįstai laiko, kad 2017-11-21 akte nurodyti darbai atlikti ir reikalauja iš atsakovės 16 701,70 Eur užmokesčio. Įvertinęs byloje atliktos ekspertizės išvadas, teismas konstatavo, kad dalis ieškovės atliktų darbų yra su defektais bei sprendė, kad atsakovė, vadovaudamasi CK 6.658 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis, turėjo teisę atsisakyti sutarties, sumokėdama rangovui atlyginimą už tinkamai atliktų darbų dalį. Vadovaudamasis ekspertizės akte pateikta išvada, kad ieškovės atliktų darbų su defektais pašalinimo kaina yra 4 598 Eur (be PVM) arba 5 563,58 Eur su PVM, sprendė esant atsakovės prievolei sumokėti 11 138,12 Eur už ieškovės atliktus darbus pagal rangos sutartį Nr. 2017/06/47. UAB „Ternita“ nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti šalių sudarytą Sutartį, o atsakovė I. G. - su nustatyta 4 598 Eur (be PVM) arba 5 563,58 Eur su PVM patirtų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų suma.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos išdėstytus teisinius argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš esmės nevertino Sutarties nutraukimo pagrįstumo, atsakovės I. G. pateiktų įrodymų dėl patirtos ir prašomos priteisti žalos, kaip patirtos ištaisant ieškovės atliktų statybos rangos darbų trūkumus, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, nulėmė, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

38. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017-12-12 raštišku pranešimu I. G. informavo UAB „Ternita“, kad dėl nekokybiškai ir nesavalaikiai atliktų darbų, rangos sutartis yra nutraukiama. CK 6.217 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis sutarties pažeidimas kvalifikuojamas kaip esminis, o CK 6.217 straipsnio 5 dalis numato, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Iš minėto atsakovės I. G. pranešimo ir atsakovės paaiškinimų teismo posėdyje darytina išvada, kad Sutartį su UAB „Ternita“ atsakovė nutraukė dėl esminių sutarties pažeidimų. Sprendžiant, ar toks sutarties nutraukimas yra teisėtas, teismas turi nustatyti, ar Sutartis nutraukta nustatyta tvarka. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kita šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų.

39. Iš UAB „Ternita“ ir I. G. 2017-06-14 sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 2017/06/47 matyti, kad 10.5 punktu šalys susitarė, kad užsakovė I. G. turi teisę nutraukti sutartį tuo atveju, jei rangovė pagal sutartį neįgijusi teisės pratęsti darbų atlikimo terminą, nepaisydama užsakovės 1 (vieno) įspėjimo rašto, vėluoja pradėti ar užbaigti dalies darbų arba dirba taip lėtai, kad baigti darbus sutartyje nustatytu laiku būtų tikrai neįmanoma ir tai padarytų užsakovei nuostolių. Nors Sutartimi šalys susitarė, kad statybos darbai bute bus baigti 2017-09-29, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino dėl kokių priežasčių baigti darbus buvo vėluojama, ar dėl to UAB „Ternita“ buvo įspėta. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad darbai buvo vykdomi atsižvelgiant į užsakovės I. G. pageidavimus, jos finansines galimybes, o jų susitarimą pratęsti darbų terminus įrodo faktas, kad suėjus Sutarties 6.2 punkte nustatytiems terminams, atsakovė jokių pretenzijų dėl to nereiškė, leido atlikti darbus, už juos apmokėjo, jokių įspėjimų neteikė. Atsakovė I. G. iš dalies minėtus teiginius neigia. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu, konstatavo, kad dalis UAB „Ternita“ atliktų darbų turi defektų, todėl atsakovė, pagal CK 6.658 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, turėjo teisę atsisakyti Sutarties.

40. CK 6.658 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, – atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita. Minėto straipsnio 4 dalies nuostatos numato, kad jei yra svarbių priežasčių, užsakovas turi teisę bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti sutarties kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant į nuostolius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo. Sutiktina su atsakovės I. G. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais teiginiais, kad teismas turi teisę ir pareigą nurodyti ginčo santykiams taikytinos teisės normas, tačiau pripažindamas, kad atsakovė turėjo teisę Sutartį nutraukti minėtais CK 6.658 straipsnio 3-4 dalių pagrindais, teismas sprendime nepagrindė minėtų pagrindų, nenurodė ar UAB „Ternita“ buvo nurodyti trūkumai ir terminas, per kurį turi nurodytus trūkumus pašalinti, ar trūkumai buvo šalinami ir nenurodė, nekonstatavo svarbių priežasčių (išskyrus, kad ekspertizės išvada patvirtina, kad darbai turi trūkumų), dėl kurių užsakovė įgijo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Atsakovė nurodo, kad UAB „Ternita“ nekokybiškai atlikti darbai buvo slepiami, uždengiant juos kitais darbais, dalis sutartų medžiagų nebuvo panaudota ir kt., dėl terminų bendrovė buvo įspėjama, tačiau teismas minėtų pažeidimų nekonstatavo ir kaip minėta, esminių, svarbių priežasčių sprendime nenurodė, todėl konstatuoti, kad Sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas byloje išspręstas teisingai, negalima.

41. Byloje nustatyta, kad priešieškinio reikalavimus atsakovė I. G. grindė 2017-11-29, 2018-01-10 antstolės B. Palavinskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, statybos techninės priežiūros vadovo V. L. 2017-11-27 statybos darbų defektų aktu, 2018-01-08 tech. prižiūrėtojo A. B. išvadomis dėl nekokybiškai atliktu? statybos darbu? bei prie šių aktų pridėtomis nuotraukomis, vaizdo medžiaga, taip pat UAB „RJ Sprendimai“ lokaline sąmata. Atsakovė I. G. nurodė nepriėmusi 2017-11-21 perdavimo-priėmimo aktu atliktų darbų bendrai 16 701,70 Eur sumai, kuriuos ieškiniu prašė priteisti ieškovė, tai yra, atliktų darbų: sienų parengimas dažymui, sienų dažymas, angokraščių apdaila, grindų pagrindo paruošimas ir išlyginimas, GK lubų paruošimas dažymui ir dažymas, šildomo kilimėlio įrengimas, angos oro rekuperatoriui įrengimas, angos sanitarinio mazgo spintelei suformavimas. Kaip konstatuota 2017-11-29 antstolės B. Palavinskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, jo metu buvo užfiksuoti statybos darbų trūkumai ir neatitikimai normatyvinių statybos dokumentų reikalavimams: 1) betoninės grindys bute įrengtos skirtingų trijų lygių aukštais. Atskirose vietose grindų plokštumos yra nelygios. Nelygumų amplitudė ~ +/- 10-15 mm; 2) išardžius vieno lango angokraščio gipso kartoną, nustatyta, kad angokraštis neapšiltintas; 3) daugelyje gyvenamųjų kambarių, koridoriaus vidaus sienų, pertvarų pirmas dažymas atliktas ant netinkamai nutinkuotų, nuglaistytų sienų paviršių; užfiksuotos sienų vertikalėje nuokrypos; 4) blogai nutinkuota prie židinio siena Rotband mišiniu – užneštas tinkas ant sienos neišlygintas, siena neglaistyta, nedažyta; 5) po langais esančių nišų vertikalios plokštumos išlygintos blogai – akivaizdžiai matomi nelygumai ir kt.. 2018-01-10 pakartotinai atliktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat užfiksuoti darbų trūkumai: 1) tinkas atšokęs ir byra nuo sienų; 2) įvairiose buto vietose suskilinėjęs grindų išlyginamasis sluoksnis; 3) matyti dėmės ant sienų, paviršiai nelygūs (įdubimai, skilimai, dažų ir purvo likučiai, kiti paviršinių sluoksnių pažeidimai, išsikišę aštrūs objektai, galimai vinys), apšvietus sienas matyti vidiniai sluoksniai (laidai, kitos detalės); 4) sienos ir grindys akivaizdžiai nelygios, nėra galimybės montuoti baldų, nes paliktos nišos nesudaro 90 laipsnių kampo su sienomis. Atsikirsdama į priešieškinį UAB „Ternita“ tvirtino, kad tik dalis minėtuose dokumentuose bei UAB „RJ Sprendimai“ lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų yra susiję su bendrovės atliktais darbais (pvz., nurodė, kad darbo apimtis tinkuojant sienas buvo tik 37,76 kv.m), be to, vykdant darbus dėl tam tikrų statinio ypatumų buvo nustatyta, kad darbų nėra galima atlikti pagal suderintą sąmatą bei joje nurodytas medžiagas, todėl, atsakovės sutikimu, buvo priimti kiti sprendimai (pvz.: angokraščių apšiltinimas politirolu, grindų išlyginimas). Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės minėtų įrodymų nevertino ir netyrė aplinkybių kokius konkrečiai darbus pagal tarp šalių sudarytą rangos sutartį ir prie jos pridėtą lokalinę sąmatą bei vėlesnius žodinius šalių susitarimus, ieškovė privalėjo atlikti, kokius darbus ir konkrečiomis apimtimis ieškovė atliko pagal į bylą pateiktus darbų priėmimo perdavimo aktus, nes byloje nėra ginčo, kad dalis darbų pagal šalių sudarytą rangos sutartį nebuvo baigti, atsakovei vienašališkai nutraukus Sutartį; kokie yra konkretūs ieškovės atliktų darbų trūkumai. Byloje nepaneigti UAB „Ternita“ paaiškinimai, kad dalis darbų, medžiagų buvo keičiami atsakovės sutikimu. Ar minėti teiginiai teismo buvo vertinami, nėra aišku, nors teisėjų kolegijos vertinimu, šių duomenų visuma itin svarbi teisingam ginčo išsprendimui.

42. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ekspertizės akte nustačius, kad ieškovės darbai yra su defektais, o jų pašalinimo kaina - 4 598 Eur (be PVM) arba 5 563,58 Eur su PVM, atsakovės prievolė apmokėti UAB „Ternita“ už atliktus darbus, pagal 2017-11-21 perdavimo-priėmimo aktą, šia dalimi mažintina. Atsakovė I. G. nesutinka su eksperto išvada, kuria nustatyta darbų trūkumų šalinimo kaina.

43. Civilinio proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija, tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Be to, CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus; CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), nes ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje.

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors eksperto išvada vertintina kartu su kitais įrodymais, vadovaudovaujantis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovės patirtos žalos dydį, vadovavosi tik eksperto išvada ir nevertino kitų byloje esančių įrodymų, nes ir pačios ieškovės rengtoje sąmatoje bei darbų priėmimo-perdavimo aktuose, nurodomos didesnės darbų atlikimo kainos nei, kad sprendė ekspertas esant reikalinga jau atliktų darbų defektams pašalinti (pvz. sienų paruošimas dažymui bei dažymas UAB „Ternita“ 2017-11-21 darbų priėmimo-perdavimo akte įvertintas bendroje 6 956,45 Eur sumoje, tuo tarpu ekspertizės akte konstatuota, kad šio defekto šalinimas kainuotų 1 197,92 Eur). Be to, iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas, spręsdamas dėl atliktų darbų tinkamumo, pažymėjo, jog šią aplinkybę būtų galima vertinti jei būtų žinomi Techninio projekto reikalavimai, tačiau toks dokumentas ekspertiniam vertinimui nebuvo pateiktas. Atsakovė I. G., ginčydama ekspertizės akte atliktus skaičiavimus dėl defektų šalinimo kainos, pateikė teismui prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo bei įrodymus, kad ieškovės atliktų statybos darbų defektų šalinimo darbai kainavo 24 116,72 Eur, tai yra, 17 440 Eur darbas ir 6 676,72 Eur medžiagos. Pirmosios instancijos teismas sprendime atsakovės pateiktų įrodymų ir argumentų dėl nesutikimo su ekspertizės aktu nevertino, o prašymą dėl pakartotinės ekspertizės byloje skyrimo 2019-02-06 atmetė protokoline nutartimi, konstatavęs, kad ekspertas atsakė į visus pateiktus klausimus ir teismas neabejoja eksperto kompetencija ar nešališkumu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su minėta teismo išvada dėl eksperto kvalifikacijos, jo patikimumo. Nors 2019-02-06 teismo posėdžio metu buvo apklaustas ekspertas D. Kalibatas, kuris atsakė į teikiamus klausimas bei nurodė, kad ekspertizė buvo atlikta vadovaujantis byloje buvusia medžiaga bei apžiūrėjus atsakovės butą, tačiau bylos duomenys leidžia konstatuoti, kad nei ekspertas, nei teismas nevertino atsakovės 2019-01-16 pateiktų įrodymų dėl realiai patirtų išlaidų defektų šalinimo, kurie, atliekant ekspertizę (aktas parengtas 2018-12-03), teismui dar nebuvo pateikti. Byloje nepaneigta, kad nustatyti ieškovės UAB „Ternita“ atliktų darbų trūkumai buvo ištaisyti ir tai patvirtina ne tik atsakovės pateikti įrodymai, bet konstatuota ir ekspertizės akte, nurodant kad 2018-07-12 apžiūrint butą, remonto darbai buvo baigiami atlikti.

46. Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės patirti nuostoliai faktiški nebuvo nustatyti, dėl I. G. reikalavimo priteisti žalos atlyginimą dydžio pagrįstumo teismas iš esmės nepasisakė, įrodymų neanalizavo.

47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nevisapusiškai ištyrė reikšmingas nagrinėjamam ginčui išspręsti faktines aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad byla išnagrinėta teisingai (CPK 178, 185 straipsniai). Aukščiau aptartų skundžiamo sprendimo trūkumų pašalinti apeliacinės instancijos teisme nėra galima, nes byla būtų nagrinėjama iš naujo ir tuo šalims būtų užkirstas kelias skųsti procesinį sprendimą apeliacine tvarka.

48. Įvertinus, kad tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai yra pernelyg susiję, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą esant pagrindui naikinti visą sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo, todėl nepasisako dėl visų apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos išdėstytų argumentų, nes bylą nagrinėsiantis teismas pakartotinai privalės iš naujo vertinti šalių argumentus bei spręsti dėl jų pagrįstumo. Dėl paminėto, nesprendžiamas ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei perskirstymo klausimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.