Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-03-29 · Civilinė byla Nr. e2S-1407-656/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-03-29Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-30Panevėžio apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2022-09-20Vilniaus apygardos teismas
  4. KasacijaNutartis · 2023-01-02Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-29
Bylos Nr.
e2S-1407-656/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-45337-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Ieškovas
UAB „Ternita“
Atsakovas
I. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2S-1407-656/2018Teisminio proceso Nr.2-68-3-45337-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.3.2.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) UAB „Ternita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ternita“ ieškinį atsakovei I. G. dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, užmokesčio už darbus priteisimo ir atsakovės I. G. priešieškinį ieškovei UAB „Ternita“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2017-06-14 statybos rangos sutarties Nr. 2017/06/14 nutraukimą neteisėtu, priteisti ieškovei iš atsakovės užmokestį už darbus - 16 701,70 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašo pripažinti negaliojančiais 2017-07-28 darbų priėmimo - perdavimo aktą Nr. 2017-07-28, 2017 08 31 darbų priėmimo- perdavimo aktą Nr. 2017-08-31, 2017-10-20 darbų priėmimo - perdavimo aktą Nr. 2017-10-20, priteisti iš ieškovės žalos atlyginimą - 43 357,59 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - ieškovės turto areštą 43 357,59 Eur sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 15 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – taikė areštą ieškovės UAB „Ternita“ turtui 43 357,59 Eur sumoje. Teismas procesinį sprendimą priėmė sutikęs su atsakovės pozicija, kad yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai:Teismas netinkamai atliko prima facie atsakovės pateikto priešieškinio vertinimą, ko pasėkoje nepagrįstai nustatė, kad priešieškinis preliminariai pagrįstas. Ieškovė su tokiu vertinimu nesutinka ir tvirtina, kad procesinis dokumentas yra preliminariai nepagrįstas. Nurodė, kad atliekant preliminarų tarp šalių kilusio ginčo vertinimą reikia įvertinti dėl kokių darbų atlikimo šalys tarėsi ir dėl kokių neva tai netinkamai atliktų darbų trūkumų atsakovė kreipėsi į teismą su priešieškiniu. Ieškovės tvirtinimu, dėl atsakovės nurodytų darbų atlikimo šalys nebuvo sutarusios.Teismas antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą dėl galimo teismo sprendimo pasunkėjimo nustatė vadovaudamasis nebegaliojančia teismų praktika. Vien ieškinio suma negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovė yra pelningai veikianti įmonė. Ieškovė vien sąskaitose turi lėšų sumą, viršijančią priešieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos teismui nustačius galimą šalies nesąžiningumą, kurį pagrįsti turi laikinųjų apsaugos priemonių prašanti šalis. Tuo tarpu atsakovė tokių duomenų apie ieškovės nesąžiningumą nepateikė.Pritaikyta priemonė yra neproporcinga, nes stabdo ieškovės komercinę veiklą, dėl ko ieškovė gali patirti nuostolių.Atsakovė padavė atsiliepimą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:Ieškovė pati ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones remdamasi vien tik didele ieškinio suma. Ieškovė laikinąsias apsaugos priemones yra pateikusi vykdyti antstolei, kuri yra areštavusi dalį atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, kuriame buvo vykdomi statybos rangos darbai. Taigi ieškovė keičia savo poziciją tuo pačiu klausimu jai palankiu būdu.Nors ieškovė nurodo, kad jai pareikštas 43 357,59 Eur reikalavimas nėra didelis, tačiau tokie ieškovės teiginiai prieštarauja objektyviems duomenims. Ieškovė jokio realaus turto prievolės įvykdymui užtikrinti antstoliui nepateikusi, o kito turto, objektyviai galinčio užtikrinti prievolių įvykdymą (nekilnojamas turtas, transporto priemonės, kitas registruotinas turtas) nėra. Taigi nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškinio suma ieškovei nėra didelė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinas abiejų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio (priešieškinio) reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl preliminaraus priešieškinio pagrįstumo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, spręstina, kad teismas priešieškinį pripažino preliminariai pagrįstu. Apeliantės tvirtinimu, priešieškinis yra preliminariai nepagrįstas,Tikėtino ieškinio (priešieškinio) pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.Apelianto manymu, priešieškinis yra preliminariai nepagrįstas, nes teismas privalėjo įvertinti dėl kokių darbų atlikimo šalys tarėsi ir dėl kokių neva tai netinkamai atliktų darbų trūkumų atsakovė kreipėsi į teismą su priešieškiniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių vertinimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje reikštų pateiktų įrodymų vertinimą, kas neatitiktų jau nurodyto ieškinio preliminarus pagrįstumo vertinimo tikslų. Nagrinėjamu atveju priešieškinyje išdėstytas reikalavimas, jam pagrįsti pateikti duomenys, reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti ir to, kad atsakovė būtų pasirinkusi akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galimai pažeistų teisių gynybos būdą. Dėl nurodyto, atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad priešieškinis yra preliminariai nepagrįstas. Sprendžiant, ar egzistuoja antroji sąlyga – ar nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, pažymėtina, kad ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1507-330/2015; 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016). Priešieškinio suma yra 43 357,59 Eur. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė duomenis, kurie pagrindžia, kad ji yra pelningai veikianti bendrovė, bendrovės apyvartos siekia nuo 300 001 iki 500 000 Eur. Viešais duomenimis bendrovėje dirba 8 apdrausti asmenys, įsiskolinimų VSDF biudžetui bendrovė nuo 2014 metų neturėjo Todėl nėra pagrindo išvadai, kad vien priešieškinio suma leidžia abejoti teismo sprendimo įvykdymo galimybėmis. To nepaneigia ir atsakovės teikti duomenys, kad ieškovė neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei, kad šiuo metu ieškovės piniginių lėšų nepakanka visai arešto sumai užtikrinti. Galiojantys įstatymai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo. Todėl šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-203-464/2016). Atsakovė neįrodinėja ieškovės nesąžiningumo bei nepateikia jokių duomenų, kad ieškovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, taip pat nepateikia jokių argumentų dėl ieškovės finansinių galimybių (CPK 178 straipsnis). Taigi vien priešieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų, jog ieškovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks veiksmus, kuriais sieks sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti ieškovės teisių, taikant laikinąsias apsaugos priemones, juo labiau, kad ieškovė yra verslo subjektas, todėl piniginių lėšų areštas gali ženkliai pakenkti įmonės veiklai.Dėl išdėstytų argumentų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, neanalizavo sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, dėl ko priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės atžvilgiu atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės I. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės UAB „Ternita“ atžvilgiu atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjas Andrius Ignotas