Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl VMI 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 483-87156 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-1548-276/2018 nubaudė pareiškėją A. Č. 1 400 Eur bauda pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad UAB „Amber Oil“ vadovas A. Č., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (e. b. l. 5–7).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 10 d. raštu Nr. A5.-1548-276/2018 išsiuntė VMI vykdymo kontrolei įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarimo nuorašą dėl A. Č. (e. b. l. 37–40).

Pareiškėjo atstovas Aleksander Višnevski 2018 m. rugpjūčio 31 d. išsiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui apeliacinį skundą dėl šio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-1548-276/2018 panaikinimo ir be kita ko, prašė teismo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti (e. b. l. 8–12).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-1548-276/2018 nutarė pareiškėjo atstovo advokato Aleksander Višnevski prašymo netenkinti, termino apeliaciniam skundui paduoti neatnaujinti, apeliacinį skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui (e. b. l. 17–18).

VMI, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsnio 2 dalimi, 2018 m. rugsėjo 10 d. Sprendimu nusprendė išieškoti į biudžetą iš pareiškėjo A. Č. turto 1 400 Eur baudos už administracinį nusižengimą sumą (e. b. l. 20, 41).

MAĮ 105 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai pasibaigia ANK 675 straipsnyje numatytas baudos sumokėjimo terminas. Tuo atveju, kai baudos už administracinį nusižengimą mokėjimas buvo atidėtas ar išdėstytas šio įstatymo ar ANK nustatyta tvarka, teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai nutraukiama mokestinės paskolos sutartis arba pasibaigia baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo, atidėjimo ar išdėstymo terminas.

Taigi, visų pirma, spręstinas skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimą panaikinti skundžiamą Sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamo Sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas, nes kol nebuvo išnagrinėtas jo apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-1548-276/2018 panaikinimo, VMI neturėjo teisės priimti Sprendimo išieškoti nesumokėtą baudą iš turto.

Dėl šio pareiškėjo argumento visų pirma pažymėtina, kad iš byloje esančio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-1548-276/2018 matyti, kad ši byla išnagrinėta pažeidėjui (pareiškėjui) nedalyvaujant, nes jam tinkamai pranešus apie posėdžio vietą, datą ir laiką, nebuvo gautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti (e. b. l. 5–7). Šiame nutarime nurodoma, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Taip pat nurodomas nutarimo apskundimo terminas: nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Kaip minėta, iš byloje esančios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-1548-276/2018 matyti, kad šia nutartimi teismas nutarė atsisakyti priimti A. Č. atstovo advokato A. Višnevski 2018 m. rugsėjo 3 d. gautą apeliacinį skundą dėl šio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-1548-276/2018 panaikinimo (e. b. l. 17–18). Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-1548-276/2018 proceso įvykių matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-423-898/2018 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo minėtą 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį, atnaujino pareiškėjui terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. (manytina, rašymo apsirikimo klaida, nes buvo skundžiamas 2018 m. birželio 19 d. nutarimas) nutarimo panaikinimo bei sustabdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. (minėta, datos rašymo apsirikimas) nutarimo, kuriuo A. Č. buvo paskirta 1 400 Eur dydžio bauda, vykdymą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Be to, grąžino administracinio nusižengimo bylą apylinkės teismui spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Ir nors iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-1548-276/2018 proceso įvykių matyti, kad pareiškėjo apeliacinis skundas buvo priimtas ir išsiųstas į apeliacinę instanciją, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-500-211/2018 nutarė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Č. atstovo advokato Aleksander Višnevski apeliacinio skundo netenkinti. Apeliacinės instancijos nutartis įsiteisėjo tą pačią dieną, t. y. 2018 m. gruodžio 20 d. Taigi, pareiškėjui paskirta bauda už administracinį nusižengimą teismine tvarka nenuginčyta, todėl laikytina teisėta, pagrįsta ir galiojančia.

Akcentuotina, kad kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo Baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų bylų poskyrio specialistė S. P. 2018 m. liepos 10 d. raštu Nr. A5.-1548-276/2018 išsiuntė VMI vykdymo kontrolei įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarimo nuorašą dėl A. Č. (e. b. l. 37–40). Akcentuotina ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių administracinio nusižengimo bylos Nr. A5.-1548-276/2018 duomenų matyti, kad šios bylos procese 2018 m. liepos 10 d. pažymėtas įvykis – „įsiteisėjo“. Teismo nuomone, VMI neturėjo pagrindo abejoti teismo pateikta įsiteisėjusia nutartimi. Pastebėtina ir tai, kad VMI 2018 m. rugpjūčio 9 d. per Mano VMI svetainę pranešimu informavo pareiškėją apie nesumokėtą prievolę, t. y. 1 400 Eur baudą už administracinį nusižengimą (e. b. l. 16). Pranešimas pareiškėjui buvo įteiktas 2018 m. rugpjūčio 16 d. (e. b. l. 15).

Teismo nuomone, VMI, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas per 2018 m. birželio 19 d. nutarime nustatytą terminą šio nutarimo neapskundė, baudos nesumokėjo bei vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsnio 2 dalimi, teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą 2018 m. rugsėjo 10 d. Sprendimą.

Pareiškėjo teigimu, atsakovės priimtas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, nes jame nėra nurodyta už kokį administracinį nusižengimą nutarta išieškoti administracinę baudą, nėra jokių nuorodų į konkretų sprendimą, nenurodyta jokių argumentų, kodėl priimamas sprendimas išieškoti baudą iš turto, todėl toks Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei turi būti panaikintas.

Dėl šio pareiškėjo argumento visų pirma pažymėtina, kad LVAT šiuo aspektu savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Atsižvelgiant į tai, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

Pažymėtina ir tai, kad LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog VAĮ nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente, o papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis (LVAT 2009 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-426/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575 651/2011; 2011 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442 1411/2011).

Iš byloje esančio skundžiamo VMI Sprendimo matyti, kad prie jo pridedama prievolių ataskaita (e. b. l. 41). Taigi, ši ataskaita laikytina skundžiamo Sprendimo sudėtine dalimi. Prievolių ataskaitoje nurodyta kokia prievolė išieškoma, nutarimo priėmimo data – 2018 m. birželio 19 d., nutarimo numeris – A5.-1548-276/2018, administracinio nusižengimo identifikacinis kodas ROIK 18085419986, baudos suma – 1 400 Eur, mokėjimo terminas – 2018 m. rugpjūčio 1 d., prievolės tipas ir nutarimą priėmusi institucija (e. b. l. 42). Teismo nuomone, atsakovė skundžiamame Sprendime ir neturėjo nurodyti už kokį konkretų administracinį nusižengimą, t. y. pagal kokį ANK straipsnį pareiškėjui paskirta bauda, nes visos administracinio nusižengimo aplinkybės ir su jomis susijęs teisinis reglamentavimas išdėstytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. A5.-1548-276/2018, kurio pagrindu ir priimtas skundžiamas Sprendimas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nesutinka su minėtu pareiškėjo argumentu ir daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus teisėtumo, pagrįstumo ir aiškumo reikalavimus, nes jame nurodyta, kam jis adresuotas, kokiais įstatymais vadovaujantis priimtas, kokia prievolė išieškoma, konkreti baudos suma, nutarimo numeris bei data ir Sprendimo apskundimo tvarka, todėl naikinti jo nėra pagrindo.

Pareiškėjo nuomone, atsakovė neturėjo teisės pateikti Sprendimo vykdymui, kol nesuėjo skundžiamo Sprendimo apskundimo terminai.

Iš anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad MAĮ numato mokesčių administratoriaus teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, tačiau MAĮ nenustato termino, per kurį mokesčių administratorius privalo taikyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Sprendimu yra išieškoma 1 400 Eur bauda iš pareiškėjo turto už padarytą administracinį nusižengimą. Nepriemokų išieškojimo, išieškojimo užtikrinimo priemonių taikymo bei veiksmų, susijusių su mokesčių išieškojimu, atlikimo tvarką nustato Nepriemokų išieškojimo taisyklės, patvirtintos VMI viršininko 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-226 (toliau – ir Taisyklės (2017 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. V-138 redakcija). Taisyklių 40 punkte nustatyta, kad pasibaigus baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo terminui, Mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje automatiškai parengiamas Sprendimas išieškoti iš turto ir per integracines sąsajas su Antstolių informacine sistema perduodamas antstoliui. Mokesčių mokėtojui Sprendimas išieškoti iš turto perduodamas per Mokesčių mokėtojų elektroninio švietimo, konsultavimo ir informavimo paslaugų sistemą (e. b. l. 43–45).

Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad pasibaigus paskirtos baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimo terminui, ne tik kad automatiškai parengiamas Sprendimas išieškoti iš turto, bet ir per minėtas integracines sąsajas Sprendimas perduodamas antstoliui. Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo taip pat matyti, kad mokesčių administratorius neturi laukti, kol sueis jo priimto Sprendimo apskundimo terminas, kad galėtų perduoti Sprendimą vykdyti antstoliui, nes Sprendimas parengiamas ir perduodamas automatiškai.

Atsakovės skundžiamo Sprendimo priėmimo metu bauda už administracinį nusižengimą ROIK 18085419986 nebuvo sumokėta, todėl VMI teisėtai ir pagrįstai priėmė Sprendimą išieškoti į biudžetą iš A. Č. turto 1 400 Eur sumą už administracinį nusižengimą bei perdavė šį Sprendimą antstoliui vykdyti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo argumentas, kad atsakovė neturėjo teisės pateikti Sprendimo vykdymui, kol nesuėjo skundžiamo Sprendimo apskundimo terminai, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgdamas į sprendime nustatytų aplinkybių visumą, į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta 1 400 Eur bauda, yra galiojantis bei vadovaudamasis šiame teismo sprendime nurodytomis aktualiomis teisės aktų nuostatomis ir remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad VMI 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 483-87156 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nėra pagrindo. Kadangi sprendime nenustatyta aplinkybių, įgalinančių teismą panaikinti skundžiamą administracinį aktą (ABTĮ 91 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.