Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-09-03 · Civilinė byla Nr. 2YT-14525-722/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-03
Bylos Nr.
2YT-14525-722/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Deksnienė
Pareiškėjas
D. J.
Skolininkas
V. J.
Kreditorius
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-14525-722/2020Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00839-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.1.; 3.4.4.11.; 3.2.7.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 3 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lidija Deksnienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. J. skundą dėl antstolio Aleksandro Ščiukino veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Aleksandras Ščiukinas, skolininkas – V. J., išieškotojai - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstolio Aleksandro Ščiukino perduotas pareiškėjos D. J. skundas dėl antstolio Aleksandro Ščiukino veiksmų.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo atšaukti antstolio 2020 m. balandžio 10 d. patvarkymą Nr.S-20-110-12409 ir sugražinti jai asmeniškai priklausančias areštuotas pinigines lėšas. Prašymą motyvuoja tuo, skolininko finansiniai įsipareigojimai, nurodyti skundžiamame patvarkyme, atsirado iki santuokos ir pareiškėjai nebuvo žinomi. Skola pirmiausiai turi būti išieškoma iš skolininko ir tik jeigu jo turto ir pajamų neužtenka – nukreipiamas į sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe pripažintą turtą. Šiuo atveju antstolis patvarkymą parengė remdamasis vieninteliu nepakankamu motyvu, kad skolininkas dirba VšĮ „Gamink LT“ ir darbovietė išskaitų iš jo darbo užmokesčio nevykdo. Tačiau nenurodytos kitos skolininko darbovietės ir jo valdomas turtas užsienio valstybėse, todėl skundžiamas patvarkymas neturi pakankamo pagrindo, nes skolininko gaunamos pajamos ir valdomas turtas yra pakankamas įsiskolinimui padengti, todėl išieškojimas negali būti nukreipiamas į bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamą turtą ( b.l. 1-2).

Antstolis Aleksandras Ščiukinas 2020 m. gegužės 21 d. patvarkymu Nr. S-20-110-17995 nusprendė atsisakyti patenkinti skundą, kadangi nesant galimybių išieškoti iš skolininko, skolos išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį. Antstolis šiuos veiksmus grindžia tuo, jog 2016 m. balandžio 21 d. patvarkymą Nr. S-16-110-6625 siuntė skolininko darbovietės (duomenys neskelbtini) , kurios direktorius ir vadovas yra pats skolininkas, adresu, tačiau laiško su procesiniu dokumentu įteikti nepavyko. Vėliau nustačius, kad skolininkas dirba (duomenys neskelbtini), kurios vadovas jis pats yra, patvarkymas dėl skolos išieškojimas nebuvo parengtas, kadangi galimai darbovietė taipogi nebūtų priėmusi registruotos siuntos. Siekdamas efektyviai apginti išieškotojo teisėtus interesus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsniu, areštavo skolininko banko sąskaitas, tačiau piniginės lėšos nenurašomos. Skolininkas su antstolio kontora nekomunikavo, nebendradarbiavo ir susidariusių skolų nedengė, tokiais veiksmais apsunkindamas sprendimų įvykdymą. Nustačius, kad V. J. nuo 2011 metų rugsėjo 17 d. yra sudaręs santuoką su D. J., areštavo bendrąjį turtą ir pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Dėl šios priežasties 2020 m. balandžio 10 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S-20-110-12409 dėl skolininko sutuoktiniui priklausančio darbo užmokesčio arešto. Vadovaujantis LR Civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, skolininkui V. J. ir jo sutuoktinei D. J. buvo išsiųsta ir sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, forma; dokumentus skolininkas V. J. turėjo pateikti antstoliui ne vėliau kaip per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos, tačiau dokumentai antstoliui nepateikti. Skolininko sutuoktinė skunde nurodo, kad V. J. dirba ir užsienio valstijose, kur gauna pajamas ir turi turto. Tačiau Lietuvos Respublikos teisės aktai neleidžia Lietuvos antstoliams išieškoti skolas iš užsienio valstybėse esančio turto. Faktas, kad skolininkas turi nekilnojamojo turto užsienio valstybėje, nėra teisi reikšmingas dėl išieškojimo veiksmų vykdymo Lietuvos Respublikoje. Skolininkas turi teisę savo iniciatyva realizuoti užsienio valstybėje esantį nekilnojamąjį turtą ir padengti susidariusį įsiskolinimą išieškotojams ( b.l. 3).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) VSDFV Kauno skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Antstolis Aleksandras Ščiukinas vykdo VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 30.A-9408 dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimo iš V. J.. Nors skolininkas yra apdraustuoju viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) , ir viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) , tačiau jis yra ir šių įstaigų vadovas, ir antstolio patvarkymų nevykdo. Antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-20-110-12409 dėl skolininko sutuoktinei priklausančio darbo užmokesčio arešto. Nesant galimybės išieškoti skolos iš V. J., antstolio Aleksandro Ščiukino 2020 m. balandžio 10 d. patvarkymas Nr. S-20-110-12409 dėl pareiškėjos darbo užmokesčio arešto, yra teisėtas ir pagrįstas ( b.l. 12-14).

Suinteresuoti asmenys (išieškotojai) PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas ir UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Vykdomosios bylos Nr. 0110/15/00513/1 medžiaga nustatyta, kad vykdomoji byla pradėta 2015 m. balandžio 1 d. pagal Jonavos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą 2015 m. kovo 3 d. civilinėje byloje Nr. e2-300-598/2015 dėl skolos Danske Bank A/S išieškojimo iš skolininko V. J. pagal 2010 m. lapkričio 9 d. kredito limito be palūkanų su periodiniais mokėjimais sutartį Nr. VISA-C-2502, kurį vykdymui pateikė išieškotojas Danske Bank A/S, bendra skola - 1 579,14 Eur (v. b. l. 1). Išieškotojas Danske Bank vykdymo procese reikalavimo teisę į skolininką perleido Swedbank AB (v. b. l. 37-38), pastarasis – PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui (v. b. l. 61).

Antstolis nustatė, kad skolininkas dirba, siuntė 2015 m. liepos 30 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (v. b. l. 21), tačiau darbovietė nurodytu adresu nebuvo rasta (v. b. l. 21). Sąskaitose skolininko lėšų nerasta (v. b. l. 24-25). Nustačius, kad skolininkas turi draudžiamų pajamų (duomenys neskelbtini), siunčiami dokumentai dėl skolos išieškojimo iš skolininko gaunamų darbinių pajamų nebuvo įteikti (v. b. l. 30,32-34). Antstolis nurodo, jog skolininkas yra apdraustuoju viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) , ir viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini), tačiau jis yra ir šių įstaigų vadovas, ir nevykdo antstolio patvarkymų (v. b. l. 73-76). Kitų jo darboviečių, kaip teigia pareiškėja, jog jis dirba keliose darbovietėse, nenustatyta. Teismas sutinka su antstolio argumentais, kad antstolio veiklos kompetencija yra tik Lietuvos Respublikoje, todėl kokias pajamas, turtą ar darbinę veiklą skolininkas turi ir vykdo užsienyje, antstolis duomenų neturi.

Nors antstolis nurodo, kad kitu skolininko darbovietės (duomenys neskelbtini) adresu korespondencijos dėl išskaitymo iš skolininko darbo užmokesčio nė nesiuntė, būdamas įsitikinęs, jog korespondencija nebus priimta, teismas šios aplinkybės nelaiko vykdymo proceso pažeidimu, kadangi skolininko pajamos iš minėtų darboviečių yra vos tik 18,09 Eur per mėnesį (v. b. l. 52). Teismas patikrino VSDFV skolininko gaunamas pajamas per Teismų informacinę sistemą Liteko ir nustatė, kad pastaruosius keletą metų skolininko pajamos yra tik 14-18 Eur per mėnesį, todėl iš tokios gaunamos sumos nėra ką išskaityti.

Nenustačius skolininko turto ir pajamų, nesant galimybės išskaityti iš skolininko atlyginimo, antstolis nustatė, kad skolininkas 2011 m. rugsėjo 17 d. yra vedęs (v. b. l. 18), jo sutuoktinė – pareiškėja D. J. dirba ir turi pastovias pajamas (v. b. l. 66). Patikrinęs Vedybų sutarčių registrą ir nustatęs, kad vedybų sutartis nėra įregistruota (v. b. l. 67), priėmė skundžiamą patvarkymą – dėl skolininko sutuoktiniui priklausančio darbo užmokesčio arešto, o 2020 m. gegužės 13 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (v. b. l. 68-71). Taigi, išanalizavus vykdomosios bylos dokumentus ir byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog antstolis Aleksandras Ščiukinas padarė vykdymo proceso pažeidimus ar nesilaikė nustatytos išieškojimo vykdymo tvarkos.

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad išieškotojas PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra nuosavybe su kitais asmenimis, nustatymo. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-15882-490/2020 netenkino išieškotojo pareiškimo. Teismas nustatė, kad V. J. ir D. J. 2020 m. birželio 23 d. sudarė povedybinę sutartį, todėl skolininko ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi ir nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso, o skolininko sutuoktinės pajamos, gaunamos iš darbinės veiklos ir kitos išmokos, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektu dėl jos sutuoktinio asmeninių prievolių. Nutartis įsiteisėjusi.

Povedybine sutartimi sutuoktiniai susitarė, kad santuokoje įgytas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir už savo prievoles atsako tik savo asmeniniu turtu (I dalis 1.2 punktas, II dalis 2.1 – 2.5 punktai). Pareiškėja D. J. 2020 m. gegužės 15 d. skundu antstoliui prašė atšaukti 2020 m. balandžio 1 d. patvarkymą dėl skolininko sutuoktinei priklausančio darbo užmokesčio arešto ir sugrąžinti jai asmeniškai priklausančias areštuotas asmenines pinigines lėšas, kai povedybinė sutartis dar nebuvo sudaryta, todėl antstolis šį prašymą atsisakė tenkinti 2020 m. gegužės 21 d. patvarkymu. Kaip nustatyta, skundžiamą patvarkymą antstolis priėmė dar iki skolininko ir jo sutuoktinės povedybinės sutarties sudarymo. Povedybinę sutartį skolininkas sudarė šio skundo nagrinėjimo teisme metu ir tai keičia išieškojimo vykdymo iš sutuoktinio turto tvarką.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas dėl povedybinės sutarties santykio, kai teismo nutartimi vykdymo procese jau yra nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nurodė, kad įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, tokia sutartis nelaikytina per se prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).

CK 3.100 straipsnyje yra įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, o vienas iš jų – sutuoktinių susitarimas pakeisti įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Skolininkas V. J. ir jo sutuoktinė D. J. 2020 m. birželio 23 d. sudaryta povedybine sutartimi nustatė savo turto ir turtinių prievolių teisinį režimą, kad kiekvieno iš sutuoktinių gautas turtas bei turtinės prievolės, išvardintos sutartyje, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (povedybinės sutarties 2.2. punktas). Taigi, skolininko ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi ir nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso, o skolininko sutuoktinės pajamos, gaunamos iš darbinės veiklos ir kitos išmokos, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektu dėl jos sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.100 straipsnio 7 punktas, 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).

Nagrinėjamu nustatyta, kad V. J. skola yra atsiradusi 2010 m. lapkričio 9 d. kredito sutarties pagrindu, t. y. iki santuokos su D. J. sudarymo. Nors priverstinis išieškojimo vykdymas pradėtas skolininkui jau esant santuokoje, tačiau skolininkui vykdymo procese sudarius povedybinę sutartį nebeliko ginčo, kad skolininkas pagal vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0110/15/00513/1 yra tik V. J., todėl išieškojimas gali būti vykdomas tik iš jo asmeninio turto ar jam priklausančios turto dalies bendrame turte. Skolininkas V. J. ir pareiškėja D. J. 2020 m. birželio 23 d. povedybine sutartimi nustatė jų (sutuoktinių) turto teisinį režimą, kad bet koks turtas, vieno iš sutuoktinio įgytas jiems gyvenant santuokoje, bus laikomas jo asmenine nuosavybe. Taigi, remiantis minėta povedybine sutartimi kiekvieno iš sutuoktinių gaunamos pajamos, tarp jų ir D. J. gaunamas darbo užmokestis, yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Sutartis bylos nagrinėjimo metu nepripažinta negaliojančia. Todėl atsižvelgiant į tai kas nurodyta konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju išieškojimas iš skolininko V. J. sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio dalies pagal skolininko V. J. prievoles negalimas. Tuo pagrindu D. J. skundas tenkintinas - antstolio Aleksandro Ščiukino 2020 m. balandžio 10 d. patvarkymas Nr. S-20-110-12409 „Dėl skolininko sutuoktiniui priklausančio darbo užmokesčio arešto“ naikintinas; D. J. sugrąžintinos šiuo patvarkymu areštuotos jos asmeninės piniginės lėšos (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 335, 510, 513 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjos D. J. skundą.

Panaikinti 2020 m. balandžio 10 d. antstolio Aleksandro Ščiukino patvarkymą Nr. S-20-110-12409 „Dėl skolininko sutuoktiniui priklausančio darbo užmokesčio arešto“ vykdomojoje byloje Nr. 0110/15/00513/1; įpareigoti antstolį grąžinti šiuo patvarkymu areštuotas D. J. asmenines pinigines lėšas.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0110/15/00513/1 grąžinti antstoliui Aleksandrui Ščiukinui.

Nutartis per 7 ( septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Lidija Deksnienė