Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra nuosavybe su kitais asmenimis, nustatymo, suinteresuoti asmenys V. J., D. J., antstolis Aleksandras Ščiukinas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo V. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo netenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 667 straipsnio nuostatas, jei skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0110/15/00513/1 bei civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad antstolio Aleksandro Šiukino kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (buvęs Jonavos rajono apylinkės teismas) 2015 m. kovo 3 12 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. e2-300-598/2015 dėl 1 579,14 Eur skolos ir 827,75 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko V. J. išieškotojui PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo. Vykdydamas išieškojimą antstolis nustatė, kad skolininkas V. J. pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis dirba, tačiau jo darbovietė nepriima registruotų laišku, taip pat antstolis bandė patvarkymus dėl skolos išieškojimo siųsti ir elektroniniu paštu, tačiau nesėkmingai. Antstolis taip pat nustatė, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su D. J., kuri dirba Vytauto Didžiojo universitete ir gauna pajamas. Antstolis 2020 m. balandžio 10 d. patvarkymu Nr. S-20-110-12409 areštavo skolininko sutuoktinės D. J. darbo užmokesčio dalį ir išieškotojui 2020 m. gegužės 13 d. patvarkymu Nr. S-20-110-16168 pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine nustatymo.

Iš suinteresuoto asmens D. J. atsiliepimo į pareiškimą nustatyta, kad V. J. ir D. J. 2020 m. birželio 23 d. sudarė povedybinę sutartį.

Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina savaime (per se) prieštaraujančia gerai moralei, viešajai tvarkai ar pažeidžiančia kitų asmenų teises, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).

CK 3.100 straipsnyje yra įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, o vienas iš jų – sutuoktinių susitarimas pakeisti įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nagrinėjamu atveju skolininkas V. J. ir jo sutuoktinė D. J. 2020 m. birželio 23 d. sudaryta povedybine sutartimi nustatė savo turto ir turtinių prievolių teisinį režimą, kad kiekvieno iš sutuoktinių gautas turtas bei turtinės prievolės, išvardintos minėtoje sutartyje, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (povedybinės sutarties 2.2. punktas). Taigi, skolininko V. J. ir jo sutuoktinės D. J. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi ir nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso, o skolininko sutuoktinės D. J. pajamos, gaunamos iš darbinės veiklos ir kitos išmokos, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektu dėl jos sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.100 straipsnio 7 punktas, 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba vėliau gautinas skolininko sutuoktinės D. J. pajamas, todėl pareiškėjo PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo pareiškimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 667 straipsniu, 291 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo pareiškimo dėl skolininko turto dalies, esančios bendra nuosavybe su kitais asmenimis, nustatymo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.