- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-11
- Bylos Nr.
- e2-2610-1144/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02961-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Podlipskas
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Vytautas Polikaitis, Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. T. (toliau ir – ieškovas) pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovė) 5240 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovas V. T. prašė ieškinį tenkinti visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. birželio mėn. paprašyta kaimynės B. R., jo sutuoktinė R. T., paskambino UAB (duomenys neskelbtini) atstovui V. K. ir paprašė atvažiuoti ir apskaičiuoti kaimynės senelės kapo sutvarkymo kainą, kadangi kaimynė gyvena Kaune ir neturi galimybės atvažiuoti pati. Su V. K. susitiko kapinėse 2024 m. birželio 10 d., jis išmatavo kaimynės giminių kapavietę ir pasakė, kad atsiųs paskaičiavimus vėliau. Kadangi prie pat yra ieškovo senelių kapavietės, ji paprašė apskaičiuoti kiek kainuotų sutuoktinio senelių kapų sutvarkymas. Ji iš karto perspėjo V. K., kad nieko nedarys, nori sužinoti tik kainą. V. K. atsiuntė kaimynei paskaičiavimus ir ji sutiko, kad jis sutvarkytų jos senelių kapus bei perspėjo, kad pinigai už kapų sutvarkymą bus pas ieškovo sutuoktinę. Vėliau, 2024 m. birželio 20 d. V. K. paskambino ieškovo sutuoktinei R. T. ir informavo, kad ieškovo senelių kapaviečių sutvarkymas kainuos 4 800 Eur. Sutuoktinė V. K. atsakė, kad kapų netvarkys. Savaitės laikotarpiu, sutuoktinei vėl paskambino V. K. ir paklausė ar jie nori klijuoti aplink kapavietes apdailą. Iš pradžių jo sutuoktinė nesuprato klausimo esmės, teiravosi apie kokią kapavietę kalbama, nes ji buvo informavus V. K., kad ieškovo senelių kapavietės sutvarkymo darbų nepageidauja atlikti dėl per didelės kainos. Tada V. K. paaiškino, kad ieškovo giminių kapavietės tvarkymo darbai jau pradėti vykdyti, jau yra demontuoti, sudaužyti ir išvežti į šiukšlyną du paminklai ir trys antkapiai, o trečias paminklas demontuotas ir padėtas į šalį šalia kapavietės, yra išlietas naujas betoninis pagrindas kapavietės uždengimui akmens plokštėmis. Sutuoktinė R. T. pasakė stabdyti visus darbus ir atstatyti kapavietes į pradinę būseną, į ką V. K. atsakė, kad atgal atstatyti nieko neįmanoma, nes du paminklai ir trys antkapiai yra sudaužyti ir išvežti į nuolaužų surinkimo vietą. Ieškovas bandė susisiekti su V. K., tačiau visą mėnesį jis neatsiliepė nei į skambučius, nei perskambino. Ieškovui prisiskambinus UAB (duomenys neskelbtini) vadovei J. K. ir paaiškinus situaciją, ji pasakė, kad apie šią situaciją jai nelabai žinoma. V. K. galiausiai atsiliepus į skambutį buvo susitarta dėl susitikimo (duomenys neskelbtini), kapinėse aptarti nuostolių atlyginimą bei siekiant išsiaiškinti atsakovės siūlomą situacijos sprendimo būdą. Susitikus su V. K., jis apžiūrėjęs kapavietę pripažino savo kaltę. V. K. ieškovą palydėjo prie betono ir granito laužo krūvos, nurodydamas, kad toje krūvoje yra ieškovo giminaičių kapavietėje buvę paminklai, pamatai, antkapiai. Kaimynės kapavietę V. K. sutvarkė, tačiau su ja jokių rašytinių sutarčių nebuvo, jie tarėsi tik žodžiu. Sąmata su kaimyne taip pat buvo suderinta žodžiu. Dėl ieškovo giminių kapavietės tvarkymo darbų jokių susitarimų nebuvo. Atsakovas demontavo sudaužė ir išvežė į šiukšlyną du paminklus ir tris antkapius, trečias paminklas buvo demontuotas ir padėtas į šalį šalia kapavietės, išliejo naują betoninį pamatą, tačiau ne toje vietoje kur yra kapavietė, t. y. kapavietės kairėje pusėje vietoje buvusio praėjimo tako V. K. sujungė pamatą su kitiems asmenims priklausančia kapaviete, dėl ko neliko praėjimo tarp atskirų kapaviečių, o dešinėje pusėje trūksta pamato dalies, nes atsirado apie 70 cm pločio laisva vieta, kuria praeinantys žmonės naudojasi kaip takeliu, nors toje vietoje buvo kapas, kuriame palaidotas ieškovo senelis. Ieškovas kreipėsi į įmonę, kuri apskaičiavo, kad kapaviečių atstatymas terasiniais paminklais, tokiais kokie buvo, kainuotų apie 7 685 Eur. Ieškovas taip pat kreipėsi į kitą kapaviečių tvarkymo darbais užsiimančią MB (duomenys neskelbtini), kurios darbuotojai apžiūrėję kapavietę parengė kapavietės sutvarkymo sąmatą 5 240 Eur sumai, į kurią įeina senų pamatų vertimas ir išvežimas; naujų pamatų montavimas ir patys pamatai; 2 vnt. paminklų įsigijimas, pamato dengimas granitu, granito plokštės, užrašai ant paminklo ir transporto išlaidos. Šioje sąmatoje yra paskaičiuotas pigiausias paminklo atstatymo variantas, skaičiuojat ir pigesnes granito plokštes, todėl ir prašo atlyginti tokius 5 240 Eur nuostolius ir tai nėra kapavietės pagerinimas. Su pateiktomis UAB (duomenys neskelbtini) sąmatomis nesutinka ir nenori, kad ši įmonė dalyvautų kapaviečių atstatymo procese. Dėl žalos atlyginimo natūra, atsakovės sąskaita, nesutinka, nes nepasitiki šios įmonės atliekamų darbų kokybe.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė advokatė Sonata Žukauskienė paaiškino, kad iš aplinkybių viseto seka išvada, kad atsakovės veiksmai savavališkai pradėjus ieškovo giminų kapavietės tvarkymo darbus, kuomet buvo aiškiai nurodyta, kad siūloma kaina yra per didelė ir atsakovės paslaugos nepageidaujamos, yra ne žmogiška klaida, o tikėtinai itin nesąžininga verslo praktika ir būdas priversti žmones sumokėti už darbus, dėl kurių jie nesutarė. Ieškovo nuostoliai yra tiesiogiai susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais, t. y. jei atsakovės darbuotojas nebūtų savavališkai pradėjęs kapavietės tvarkymo darbų, t. y. išardęs ir visiškai sunaikinęs dviejų paminklų, jų pamato, trijų kapaviečių antkapių, nebūtų išliejęs pamato, ieškovų giminaičių kapavietės būtų tokios pat, kaip buvo eilę metų ir ieškovui nebūtų pagrindo tvarkyti kapavietės. Prašo teismo vadovautis visomis pateiktomis sąmatomis. Pažymėjo, kad atsakovė yra juridinis asmuo, kuris užsiima paminklų įrengimu neabejotinai turėjo žinoti teisės aktus reglamentuojančius paminklų įrengimo tvarką. Kėdainių rajono tarybos sprendimu 2023 m. gegužės 26 d. Nr. TS-155 yra patvirtinti kapinių lankymo ir laidojimo Kėdainių rajono savivaldybės tvarkos aprašas, kuriame pasakyta, kad toks remonto atlikimas paminklo turi būti suderintas su tam tikra įstaiga, t. y. šios tvarkos 49 punkte numatyta, kad kapo paminklai, antkapiai, kapavietės aptvėrimas, kurie pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir statybos techninius reglamentus nepriskiriami statiniams, įrengiami, rekonstruojami vadovaujantis šioje tvarkoje nustatytomis sąlygomis: statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, kapavietę prižiūrintis asmuo privalo informuoti kapinių prižiūrėtoją ar seniūniją ir pateikti jam statomų, rekonstruojamų kapo statinių supaprastintą projektą, kurį sudaro: kapavietės planas (schema) su pažymėtais esamais ir projektuojamais kapavietės statiniais, jų eksplikacija, kapavietės matmenimis, projektuojamų statinių pagrindiniais matmenimis ir aukščiais; statinio konstrukcijų aprašymas ir techninė specifikacija; seniūnijos seniūnas ar jo įgaliotas asmuo žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo, kitų kapavietės objektų įrengimo datas. Nagrinėjamu atveju jokio pranešimo, jokio projekto seniūnijai pateikta nebuvo. Tai irgi įrodo savavališkus veiksmus ir jokio susitarimo nebuvimą. Žalos faktas yra akivaizdus, kapavietės yra suniokotos, t. y. du paminklai ir jų pamatai, taip pat visiškai sunaikinti antkapiai, atstatyti iš tų pačių likučių nėra jokios galimybės. Ieškovas kreipėsi ir į policiją, tačiau ten jam buvo pasiūlyta spręsti ginčą civilinio proceso tvarka. Tada ieškovas kreipėsi į advokatus. Atstovei surašius pretenziją ir 2024 m. spalio 29 d. išsiuntus el. paštu ir registruotu laišku atsakovei, atsakymą su pasiūlymu atstatyti kapavietę gavo tik 2024 m. lapkričio 28 d., kai jau buvo parengtas ieškinys.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas advokatas Vytautas Polikaitis paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorė yra V. K. žmona J. K.. Atsakovės verslo specifika yra ta, kad labai dažnai užsakymai yra atliekami telefonu, net nesusitikus su asmeniu, prašančiu sutvarkyti kapavietę, todėl dažniausiai atsakovė su klientais sudaro žodinius susitarimus. Atsakovė apgailestauja dėl padarytos klaidos ir gailisi, tačiau atstatyti kapavietes negali, nes to neleidžia ieškovas. Atsakovė nesutinka su ieškinyje išdėstytais teiginiais, neva tai yra tikėtinai itin nesąžininga verslo praktika ir būdas priversti žmones sumokėti už darbus, dėl kurių jie nesutarė. Atsakovės atstovas V. K. buvo įsitikinęs, kad susitarė dėl darbų atlikimo, todėl ir nuardė senas kapavietes bei išliejo vieną pamatą, sujungiantį visas tris kapavietes. Taip atsakovės atstovas nesutinka, kad yra visos žalos atlyginimo sąlygos, nes žalos dydis nėra įrodytas ir jį turėtų įrodyti ieškovas. Mano, kad pats geriausias sprendimas būtų leisti atsakovei pabaigti tvarkyti šias kapavietes, todėl ieškovui buvo pateikta 4500 Eur sąmata. Atsakovas, norėdamas išspręsti kilusį ginčą taikiai, buvo pateikęs pasiūlymą sutvarkyti kapavietes už 2500 Eur, tačiau ieškovas nesutiko. Pagal šią sąmatą už medžiagas 1 800 Eur turėtų apmokėti ieškovas, nes padarytų darbų vertė – 1050 Eur. Atsakovė vertina padarytą žalą 1 750 Eur. Mano, kad pateikta MB (duomenys neskelbtini) 6 395 Eur sąmata yra nepagrįstai didelė.
Trečiasis asmuo V. K. paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Pripažįsta, kad darbų atlikimas buvo klaida, dėl jos labai gailisi. 2024 metų birželio mėnesį bendravo su ieškovo sutuoktine R. T.. Susitiko su ja (duomenys neskelbtini) esančiose kapinėse, jam buvo parodytas B. R. prižiūrimas kapas ir dar trys kapavietės, jis apžiūrėjęs kapavietes, atliko matavimus ir pasakė darbų kainą. Vėliau, R. T. klausė jo kiek kainuos užrašai vienai ir kitai pusei. Jis atsakė, kad užrašai kainuos vienodai. Po šio skambučio jis suprato, kad su R. T. yra susitarta dėl kapaviečių sutvarkymo, todėl ir pradėjo darbus. Jis tvarkė B. R. prižiūrimą kapavietę ir pradėjo tvarkyti šalia esančias R. T. parodytas kapavietes. Jis paskambino R. T. ir paklausė ar ji pageidauja daryti aplink kapavietes apdailą. R. T. paklausė jo ar jie jau pradėjo darbus ir kokius darbus atliko. Jis paaiškino, kad demontavo paminklus ir antkapius, bei išliejo pamatus. R. T. pasakė, kad nori pamatyti, kaip atrodo paminklai ir jie susitarė susitikti. Atvažiavę ieškovas su žmona pasakė, kad kalbėjo su advokate, kuri paaiškino, kad dabar jis darbus atliks už dyką. Galėjo būti, kad neatsiliepė į ieškovo skambutį telefonu, nes pats užsiima ir gamybą, be to buvo perspėjąs ieškovą, kad išvažiuoja dviem savaitėms atostogų, o po jų bus vaiko vestuvės ir iš karto problemos spręsti negalės. Po kiek laiko jis siūlė atsakovui viską sutvarkyti, tačiau jis pasakė, kad kreipėsi į teismą ir spręs teismas. Įmonėje dirba keturi darbuotojai, kurie atliko darbus ieškovo kapavietėse. Dėl kapaviečių tvarkymo įmonė dažniausiai sudaro žodinius susitarimus. Prieš pradedant dirbti darbus aptarė su R. T., teikė pasiūlymus dėl užrašų ant kapavietės. R. T. prašė jo apskaičiuoti darbų kainą. Jis paskaičiavo, kad tokie darbai kainuotų 4800 Eur, tačiau kadangi tuo pačiu metu turėjo tvarkyti B. R. kapavietę, jis galėtų pritaikyti nuolaidą ir atlikti darbus už 4500 Eur. Apie taisykles pagal kurias galima kapinėse demontuoti ir statyti naujus paminklus jam nėra žinoma. Minėtu atveju projekto nereikėjo. Iki pretenzijos pateikimo kapaviečių nesutvarkė, nes nebuvo to sutarę su ieškovu.
Liudytoja R. T. parodė, kad trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas V. K. savavališkai padarė jiems žalą. 2024 m. birželio mėnesio pradžioje, jos kaimynė B. R., paprašė surasti įmonę, kuri užsiima kapaviečių tvarkymu – dengia kapavietes akmens plokštėmis. Ji paskambino V. K., kuris atvažiavo ir apžiūrėjo kapavietę ir pasakė, kad paskambins ir pasakys kainą. Po kelių dienų jis paskambino ir pasakė, kad uždengti B. R. prižiūrimą kapavietę kainuos 1530 Eur. Ji paskambino kaimynei ir pasakė kainą. Po to, B. R. iš savo telefono paskambino V. K. ir pasakė, kad kaina ją tenkina, už kapavietės darbus atsiskaitys R. T. ir paprašė atlikti darbus iki 2024 m. liepos 26 d.. Su V. K. atsiskaitė 2024 m. gruodžio mėnesį, nes nebuvo padaryti visi darbai pagal susitarimą ir jai nebuvo pateikta sąskaita – faktūra. Kai V. K. atliko visus darbus ir pateikė sąskaitą – faktūrą su UAB (duomenys neskelbtini) buvo atsiskaityta. Ji paprašė V. K. paskaičiuoti kiek galėtų kainuoti jos vyro giminių kapaviečių sutvarkymas, tačiau jokios kalbos apie darbų atlikimą nebuvo. Klausė apie kainą tik iš smalsumo. Ji tarėsi su V. K. ar norėjo palikti paminklus ant uždengtų plokščių, tačiau V. K. pasakė, kad toks variantas nesižiūrės ir pasiūlė pritvirtinti lenteles. Po kelių dienų jai paskambino V. K. ir pasakė, kad jos vyro giminių kapavietės sutvarkymas kainuos 4800 Eur. Ji pasakė, kad kaina yra per didele ir jie kapaviečių netvarkys. Maždaug po savaitės jai paskambino V. K. ir paklausė ar ji nori klijuoti akmens juostas aplink kapavietės pamatą. Iš pradžių ji nesuprato klausimo esmės ir paklausė apie kokią kapavietę kalbama, nes žinojo, kad kaimynė jam buvo sakius, kad akmens juostas aplink kapavietės pamatą nedės. V. K. patikslino, kad yra kalbama apie jos vyro giminės kapavietes ir paaiškino, kad kapavietės tvarkymo darbai jau pradėti vykdyti, t. y. jau yra demontuoti, sudaužyti ir išvežti į šiukšlyną du paminkai ir trys antkapiai, o trečias paminklas demontuotas ir padėtas į šalį šalia kapavietės; išlietas naujas betoninis pagrindas kapavietės uždengimui akmens plokštėmis. Pamatą išliejo toje vietoje, kur ankščiau buvo kapas, šiai dienai yra praėjimo takelis, o kur anksčiau buvo takelis, yra išlietas pamatas plokštei. V. K. buvo liepta stabdyti darbus ir atstatyti kapavietes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. T. yra atsakingas už šių kapaviečių, esančių (duomenys neskelbtini), priežiūrą: T. kapavietę, kurioje palaidoti tėvai ir proseneliai; S. kapavietę, kurioje palaidota senelės sesers šeima; V. kapavietę, kurioje palaidota senelės tėvai ir senelės brolio šeima; M. kapavietę, kurioje palaidoti seneliai; G. ir P. šeimų kapavietę, kurioje palaidoti senelio giminės asmenys. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. FP-58. Antstolės Virginijos Paunovienės 2024 m. rugsėjo 16 d. faktinių aplinkybių protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad (duomenys neskelbtini), fotonuotraukomis Nr. 1-10 užfiksuota V. T. parodyta giminės kapavietė, kuri išardyta, demontuoti paminklai, išlietas pagrindas. Ieškovo atstovė el. paštu išsiuntė atsakovei 2024 m. spalio 28 d. pretenziją dėl 5240 Eur ieškovui padarytos žalos atlyginimo per 5 dienas nuo pretenzijos gavimo dienos. MB (duomenys neskelbtini) sudarė V. kapavietės įrengimo sąmatas – 5240 Eur sumai ir 7685 Eur sumai, parengė kapavietės rekonstrukcijos projektą. Pagal MB (duomenys neskelbtini) 2025 m. vasario 21 d. pažymą ir sąmatą M.-S.-V. kapavietės atstatymas kainuotų 6395 Eur. Pagal atsakovės parengtą 2024 m. birželio 28 d. sąmatą V. kapavietės sutvarkymo kaina – 4500 Eur, pagal 2025 m. vasario 24 d. sąmatą – 2500 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.245 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). 4 dalyje, kuri apibrėžia deliktinę atsakomybę, nustatytas pagrindinis sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo kriterijus – deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus įstatymo numatytus atvejus.
Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis).
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo šalys būtų sudarę rašytinę sutartį dėl ieškovo prižiūrimų kapaviečių rekonstrukcijos. Atsakovė nereiškė reikalavimo pripažinti, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl kapaviečių rekonstrukcijos, todėl laikytina, kad sutartis tarp ginčo šalių dėl kapaviečių rekonstrukcijos nebuvo sudaryta. Be to, ieškovo paaiškinimai bei liudytojos R. T. parodymai duoti teismo posėdžio metu, patvirtina, kad liudytoja kreipėsi į atsakovės atstovą V. K. dėl jos sutuoktinio V. T. giminių kapaviečių sutvarkymo kainos paskaičiavimo, o sužinojus kainą – 4800 Eur, informavo atsakovės atstovą V. K., kad kapaviečių netvarkys. Atsakovės advokatas teismo posėdžio metu pripažino atsakovės atliktus veiksmus dėl ieškovo prižiūrimų kapaviečių paminklų pašalinimo ir nurodė, kad tai buvo atlikta dėl klaidos. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad ginčo šalys nesudarė jokios sutarties dėl ieškovo prižiūrimų kapaviečių rekonstrukcijos. Trečiojo asmens V. K. nurodytą aplinkybę, kad jis pokalbio telefonu su liudytoja R. T. metu suprato, kad yra susitarta dėl kapaviečių sutvarkymo, paneigia nuoseklūs ir aiškūs liudytojos R. T. parodymai, kad ji teiravosi tik kapaviečių sutvarkymo kainos ir jokių darbų neužsakinėjo, kuriuos taip pat patvirtina ieškovo pateiktas vaizdo įrašas, padarytas (duomenys neskelbtini) kapinėse bendraujant tarpusavyje ieškovui, liudytojai ir trečiajam asmeniui. Trečiojo asmens V. K. įsivaizdavimas ar klaidingas supratimas apie sutarties sudarymą tokios sutarties nesudarius ir ieškovo prižiūrimų kapaviečių tvarkymo darbų pradėjimas teismo vertinamas kaip veikimas savo rizika, sukeliančia žalą kito asmens turtiniams interesams.
Taigi nesant tarp ginčo šalių sudarytos jokios sutarties, spręstinas klausimas dėl deliktinės atsakomybės taikymo.
Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama. Taigi, ieškovas, prašydamas taikyti deliktinę atsakomybę, visų pirma turi pareigą įrodyti atsakovės veiksmų neteisėtumą (CPK 178 straipsnis).
Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą.
Tiek atsakovės advokatas, tiek trečiasis asmuo V. K. iš esmės neginčijo, kad paminklų, antkapių pašalinimo iš ieškovo prižiūrimų kapaviečių bei betonavimo jose darbus atliko atsakovė UAB (duomenys neskelbtini). Pirmiau nustačius, kad tarp ginčo šalių nebuvo sudaryta jokia sutartis dėl kapaviečių rekonstrukcijos, teismas vertina, kad atsakovės elgesys pradėti kapaviečių tvarkymo darbus nesudarius sutarties yra neatsargus ir nerūpestingas, o tai, reiškia atsakovės atliktų veiksmų neteisėtumą ir kaltę.
CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Aiškindamas CK 6.247 straipsnio normą, kasacinis teismas yra nurodęs kad joje reglamentuojamas priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Toks priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 69–70 punktai; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020, 53 punktas).
Iš ieškovo pateiktų į bylą fotonuotraukų matomas S., V., M. giminių kapaviečių vaizdas užfiksuotas iki paminklų ir antkapių pašalinimo bei betonavimo darbų atlikimo. Antstolės Virginijos Paunovienės 2024 m. rugsėjo 16 d. faktinių aplinkybių protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad (duomenys neskelbtini), fotonuotraukomis Nr. 1-10 užfiksuota V. T. parodyta giminės kapavietė, kuri išardyta, demontuoti paminklai, išlietas pagrindas. Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovės atlikti pirmiau nustatyti neteisėti veiksmai – pašalinant paminklus, antkapius, atliekant betonavimo darbus kapavietėse tiesiogiai lėmė turtinės žalos padarymą ieškovui, esančiam atsakingam už šių kapaviečių priežiūrą.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala gali būti atlyginama dviem būdais: natūra (grąžinant tokį pat daiktą arba atkuriant sugadinimus ir pan.) arba kompensuojant žalą pinigais (CK 6.281 straipsnio 1 dalis).
Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, kt.).
Atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė žalą galėtų atlyginti natūra, tačiau teismo vertinimu esant šalių tarpusavio konfliktui toks žalos atlyginimo būdas nulemtų naujus šalių ginčus dėl kapaviečių rekonstrukcijos darbų apimties, darbų kokybės ir kt., todėl šis žalos atlyginimo būdas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, juolab, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė iš į bylą pateiktos 2500 Eur sąmatos, savo sąskaita atliktų darbus už 700 Eur, nereikalaujant atsiskaitymo už pirmiau atliktus griovimo ir betonavimo darbus, tačiau likusią 1800 Eur sumą iš 2500 Eur sąmatos turėtų apmokėti ieškovas. Dėl šių aplinkybių nagrinėjamu atveju taikytinas žalos atlyginimo būdas – kompensuojant žalą pinigais. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų padarytą žalą ieškovas įrodinėjo į bylą pateiktomis MB (duomenys neskelbtini) sąmatomis 5240 Eur ir 6395 Eur. Įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Iš pateiktų MB (duomenys neskelbtini) sąmatų matyti, kad kapaviečių atkūrimas į padėtį, kuri buvo iki atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo, kainuotų 6395 Eur. Ieškovas prašo teismo vadovautis mažesne sąmata – 5240 Eur. Nors pagal mažesniąją sąmatą nebūtų šalys tiesiogiai grąžintos į padėtį buvusią iki ieškovo teisių pažeidimo – žalos padarymo, tačiau teismas taikydamas įstatymus taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimais, todėl esant pirmiau teismo nustatytoms visoms atsakovės civilinės atsakomybės sąlygoms ieškinys tenkinamas visiškai ir priteisiami iš atsakovės 5240 Eur nuostoliai ieškovui (CK 6.245–6.249 straipsniai, 6.251 straipsnis, 6.263 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo patirtas 2528,00 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro: 118,00 Eur žyminis mokestis, 200,00 Eur išlaidos antstolei Virginijai Paunovienei už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 1000,00 Eur išlaidos advokato padėjėjai M. K. už ieškinio parengimą, 1210,00 Eur išlaidos advokatei Sonatai Žukauskienei už atstovavimą teisme, teisines konsultacijas ir pasirengimą bylos nagrinėjimui. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteisiamos ieškovui 2528,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 7,93 Eur, kurios yra mažesnės už minimalią (8,00 Eur) valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, todėl valstybei šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5240,00 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimties eurų 00 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5240 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2528,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.