- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-21
- Bylos Nr.
- e2-1910-752/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14392-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- N. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- AB NEO Finance
- Advokatai
- Kęstutis Černiauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. B. ieškinį atsakovei V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, trečiasis asmuo AB NEO Finance, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. 2021 m. rugsėjo 13 d. ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas: nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1912), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečio sūnaus N. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu; iš atsakovės priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur iki sūnaus pilnametystės; paskirti ieškovą nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; priteisti iš atsakovės 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui; po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei palikti santuokines pavardes; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Dėl pareikšto reikalavimo nutraukti šalių santuoką ieškovas nurodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMS, santuokos metu susilaukė sūnaus N. B., gim. (duomenys neskelbtini) kuris yra nepilnametis. Gyvenant santuokoje išaiškėjo šalių interesų, charakterių, pomėgių skirtumai. Dėl skirtingų požiūrių į šeimyninį gyvenimą ir jo perspektyvas, tarpusavio santykius šeimoje, šalių santuoka faktiškai iširo. Šalys santuokinio gyvenimo nebegyvena ir neveda bendro ūkio jau daugiau nei trylika metų ir nėra jokios tikimybės, kad šalys vėl pradės gyventi kartu kaip sutuoktiniai. Ieškovas yra tvirtai apsisprendęs santuoką nutraukti, jo apsisprendimas yra galutinis, todėl prašo neskirti termino susitaikymui. Kadangi nei viena iš šalių aktyviais veiksmais nedėjo pastangų puoselėti santuoką, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
1.2. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ieškovas nurodė, kad nuo pat nepilnamečio sūnaus gimimo labiausiai jo gerove rūpinosi ir jį prižiūrėjo ieškovas. Šiuo metu, jau daugiau kaip 13 metų vaiku taip pat rūpinasi tik ieškovas, kadangi atsakovė vaiko gyvenime faktiškai nedalyvauja, yra visapusiškai nusišalinusi nuo jo priežiūros ir išlaikymo. Vaikas savo gyvenamojoje vietoje turi visus reikalingus būtinus reikmenis, jam sukurta saugi vaiko poreikius atitinkanti aplinka, ieškovas juo nuolat rūpinasi, daug laiko praleidžia su juo. Tuo tarpu atsakovė vaiku nesirūpina, tarp atsakovės ir vaiko nėra jokio ryšio. Atsižvelgiant į tai, prašo šalių nepilnamečio sūnaus N gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, nes tai labiausiai atitiktų vaiko interesus.
1.3. Dėl atsakovės bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ieškovas nurodė, kad atsakovė gyvena užsienyje, ji nėra išreiškusi jokio noro bendrauti su vaiku ir pageidavimų dėl bendravimo tvarkos, nenurodžiusi savo galimybių. Atsižvelgiant į tai, konkreti atsakovės bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi nenustatytina. Atsakovei išreiškus norą bendrauti su vaiku, ieškovas atsakovės bendravimui su sūnumi netrukdytų, jei tai neprieštaraus nepilnamečio interesų.
1.4. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo ieškovas nurodė, kad atsakovė visiškai neprisideda prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Pagal ieškovo pateiktus skaičiavimus, nepilnamečio sūnaus poreikiams reikalingų lėšų suma per mėnesį sudaro 400 Eur. Nepilnamečio vaiko poreikius sudaro maistas, būreliai, vitaminai ir vaistai, laisvalaikis, transporto išlaidos, drabužiai ir avalynė, knygos ir kanceliarija, higienos priemonės, būsto nuoma ir/ar komunalinės paslaugos tenkančios nepilnamečiui. Atsižvelgiant į tai, prašo nepilnamečiui šalių sūnui iš atsakovės priteisti 200 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį.
1.5. Dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovas nurodė, kad atsakovė ilgą laiką, daugiau nei 13 metų, ne tik nesirūpina nepilnamečio vaiko auklėjimui, priežiūra, bet ir neteikia išlaikymo. Atsižvelgiant į pateiktus skaičiavimus, išlaikymo įsiskolinimas nuo 2018 m. rugsėjo mėn. (už 3 metus iki ieškinio pateikimo dienos išlaikymo įsiskolinimas sudaro 7 200 Eur (36 mėn. X 200 Eur), kuriuos prašo priteisti iš atsakovės.
1.6. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ieškovas nurodė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise santuokoje įgyto nekilnojamojo turto nėra, o visas ieškovo vardu registruojamas nekilnojamasis turtas, nors ir įgytas santuokos metu, tačiau paveldėjimo pagrindu, todėl priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise ir jo padalinimo klausimas šioje byloje nėra sprendžiamas. Transporto priemonių šalių vardu nėra įregistruota.
1.7. Dėl kreditorių ieškovas nurodė, kad jis turi skolinių įsipareigojimų kreditoriui AB NEO Finance, pagal 2019 m. birželio 13 d. Vartojimo kredito sutartį. Po santuokos nutraukimo minėtas finansinis įsipareigojimas kreditoriui lieka ieškovo asmenine prievole. Kitų kreditorių ieškovas neturi, o apie atsakovės skolinius įsipareigojimus ieškovui nėra žinoma.
1.8. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo ieškovas nurodė, kad šalims paliktinos santuokines pavardes, kadangi šalys turi bendrą vaiką.
1.9. Dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ieškovas nurodė, kad jie abu yra darbingi, sveiki, todėl išlaikymas vienam iš kito nėra reikalingas ir nepriteistinas.
2. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų argumentų pagrindu.
3. Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė į teismo posėdį neatvyko, jai procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsakovė apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuota tinkamai, prašymų atidėti teismo posėdį negauta, byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.
III. Išvadą teikiančios institucijos pozicija
4. Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus, pateiktoje išvadoje nurodė, kad susisiekti su atsakove, siekiant išsiaiškinti jos poziciją dėl ieškinio reikalavimų, nepavyko. VTAS skyriui šalių šeima dėl galimų vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma, šeimai socialinės paslaugos neteikiamos. Nurodė, kad išklausė nepilnamečio vaiko N. B. nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Remiantis vaiko išsakyta nuomone ir ieškinyje pateikta informacija, vertina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovo prašoma 200 Eur sūnaus išlaikymo suma atitinka vaiko interesus ir sudarytų galimybę tenkinti vaiko poreikius.
5. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė pateiktą išvadą palaikė.
IV. Trečiojo asmens pozicija
6. Trečiasis asmuo (kreditorius AB „NEO Finance“) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas pilnai.
IV.Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl santuokos nutraukimo
7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 1912). Ieškovas nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė savo pozicijos dėl ieškovo teiginių nepateikė.
7.1. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).
7.2. Iš bylos duomenų teismas neturi pagrindo padaryti išvados, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26 - 3.30 straipsniai). Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose ir jo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovės prieštaravimų negauta. Byloje nesant jokių duomenų, jog santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės, spręstina, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes nedėjo pakankamai pastangų sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam. Todėl pripažintina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, o CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
7.3. Teismas nutraukia šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).
7.4. Vadovaujantis CPK 385 straipsnio 2 dalimi, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Dėl santuokos nutraukimo padarinių
8. Spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
8.1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo. Nekilnojamasis turtas, esantis Kauno raj., (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovo vardu 2012 m. kovo 23 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, todėl laikytinas ieškovo asmenine nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalintinas. Atsakovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi. Transporto priemonių nei ieškovo, nei atsakovės vardu nėra.
8.2. Byloje taip pat nustatyta, kad 2019 m. birželio 13 d. tarp ieškovo N. B. ir AB NEO Finance sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K665660365. Ieškovui prašant ir trečiajam asmeniui AB NEO Finance nepareiškus prieštaravimų, bei įvertinus, jog pagal bylos medžiagą šalys jau daugiau nei trylika metų neveda bendro ūkio, prievolė AB NEO Finance pripažintina asmenine ieškovo prievole.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
9. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus N. B., kuris šiuo metu yra nepilnametis. Nepilnamečio N faktinė gyvenamoji vieta yra su ieškovu, adresu Kauno raj., (duomenys neskelbtini). Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje nurodė, kad šalių šeima institucijai nėra žinoma, jai socialinės paslaugos nėra teikiamos. Duomenų, kad nepilnametis N. B. būtų netinkamai prižiūrimas, pažeidinėjamos jo teisės, nėra. Išklausiusi vaiko nuomonę ir įvertinusi byloje pateiktą informaciją, VTAS priėjo išvados, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
9.1. Įvertinus VTAS išvadą, pateiktą Vaiko nuomonės išklausymo aktą, byloje nesant duomenų apie netinkamą ieškovo rūpinimąsi vaiku, teismas konstatuoja, jog ieškovas N. B., tinkamai įgyvendina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje įtvirtintą tėvų valdžios turinį. Darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti ieškovo galimybėmis užtikrinti kartu gyvenančiam sūnui sąlygas visapusiškai vystytis, realizuoti įgimtus ir įgytus gebėjimus, suteikti saugias, vaiko poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas.
9.2. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ginčo dėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nėra, o vaikas faktiškai gyvena su ieškovu, institucija teikianti išvadą byloje nusiskundimų dėl ieškovo elgesio neturi bei neprieštarauja nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškovu, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas dėl N. B. nuolatinės gyvenamosios vietos su tėvu N. B. nustatymo nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, todėl tenkintinas. Nepilnamečio N. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, jo tėvu N. B. (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis, 2.14 straipsnis).
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku
10. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovės bendravimui su sūnumi neprieštarauja, tačiau pati atsakovė su sūnumi nebendrauja. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nėra. Kadangi nei ieškovas, nei atsakovė nustatyti atsakovės bendravimo tvarką su sūnumi neprašo, konkreti atsakovės V. B. bendravimo tvarka su nepilnamečiu N. B. nenustatytina.
10.1. Pažymėtina ir tai, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir panašiai, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
11. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
11.2. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės V. B. išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki sūnaus pilnametystės. Atsakovė savo pozicijos dėl ieškovo pareikšto reikalavimo nenurodė.
11.3. Institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštaravo dėl ieškovo prašomos priteisti išlaikymo sumos, kuri atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
11.4. Ieškovas pateikė sūnaus poreikių paskaičiavimą, pagal kurį nepilnamečiui reikalinga lėšų suma per mėnesį yra 400 Eur per mėnesį, todėl prašo priteisti iš atsakovės pusę vaiko išlaikymui reikalingos sumos, t.y. 200 Eur. Detalizuodamas nepilnamečio sūnaus poreikius, ieškovas nurodė, kad mėnesiui nepilnamečiui sūnui skiriamą išlaidų sumą sudaro: maistas 200 Eur, būreliai 20 Eur, vitaminai ir vaistai 20 Eur, laisvalaikis 20 Eur, transporto išlaidos 20 Eur, drabužiai ir avalynė 20 Eur, knygos ir kanceliarija 20 Eur, higiena 10 Eur, būsto išlaikymas 70 Eur.
11.5. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyta suma, skiriama nepilnamečiui N. B., gim. (duomenys neskelbtini) kuriam šiuo metu yra beveik 15 metų maistui, higienos prekėms, vaistams ir kt. išlaidoms, yra reali, atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius ir kainų lygį Lietuvoje. Ieškovo nurodyta vaikui reikalingo išlaikymo suma nėra padidinta ir yra reikalinga, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinamas. Pažymėtina, kad siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus.
11.6. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.
11.7. Pagal byloje pateiktus duomenis ieškovas savo vardu turi registruoto nekilnojamojo turto, esančio adresu Kauno raj., (duomenys neskelbtini). Ieškovas dirba jo gaunamos pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 800 Eur (po mokesčių).
11.8. Atsakovė V. B. Lietuvoje registruoto kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturi, duomenų apie jos gaunamas pajamas Lietuvoje ir užsienyje byloje nėra.
11.9. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
11.10. Atsakovė yra jauno amžiaus, darbinga (priešingų įrodymų byloje nėra). Be to, pagal byloje pateiktus duomenis, jis yra išvykusi į Angliją. Todėl vertintina, kad atsakovė yra pajėgi teikti savo nepilnamečiui sūnui ieškovo prašomo dydžio išlaikymą.
11.11. Esant nurodytoms aplinkybėms bei išdėstytiems motyvus, ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovės V. B. nepilnamečiui sūnui N. B. priteistinas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytojų uzufrukto teise skirtina įstatyminis nepilnamečio vaiko atstovas N. B. išimtinai vaiko interesams tenkinti.
11.12. Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
11.13. Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
12. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės V. B. išlaikymo nepilnamečiui sūnui N. B. įsiskolinimą, susidariusį per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos), iš viso 7 200 Eur sumą. Teigė, kad atsakovė išlaikymo nepilnamečiui sūnui neteikia daugiau nei trylika metų. Atsakovė turi pareigą sūnui mokėti tiek kiek yra reikalinga, t.y. po 200 Eur kas mėnesį. Viso atsakovė sūnui turėjo skirti 7 200 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neskyrė sūnaus išlaikymui lėšų, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, nėra duomenų apie blogą atsakovės materialinę padėtį, atsakovė turi pareigą sūnų išlaikyti, ieškovas prašė teismo iš atsakovės priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
12.1. Kaip jau minėta, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Taigi teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, tai yra netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
12.2. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad šalims pradėjus gyventi skyriumi, t.y. daugiau kaip trylika metų, atsakovė iki bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 16 d.), atsakovė nepilnamečiui sūnui išlaikymo neteikė. Kadangi nustatyta, kad tėvams pradėjus gyventi skyriumi, nepilnametis sūnus liko gyventi su ieškovu, jis gali reikalauti išlaikymo įsiskolinimo.
Dėl kitų klausimų, reikalingų išspręsti nutraukus santuoką
13. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
13.1. Ieškovas prašo jam palikti santuokinę pavardę, bei sutinka, kad atsakovei būtų palikta santuokinė pavardė. Neesant atsakovės prieštaravimų, ieškovo pageidavimu, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės, atitinkamai – B, B.
13.2. Ieškovas išlaikymo sau nereikalauja (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
14. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
14.1. Ieškinį tenkinus pilnai, ieškovui iš atsakovės priteistinos jo byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos – 83 Eur žyminis mokestis bei 500 Eur už teisinę pagalbą, viso 583 (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
14.2. Iš atsakovės valstybei priteistinas ir 216 Eur žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas paduodant ieškinį (54 Eur už išlaikymą + 162 Eur už išlaikymo įsiskolinimą).
14.3. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes mokėtinos išlaidos į valstybės biudžetą yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 970)) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri yra 5 Eur., todėl teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti pilnai.
Nutraukti ieškovo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. B. (iki santuokos M), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 1912), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui N. B. palikti prigimtinę pavardę – B, o atsakovei V. B. santuokinę pavardę – B.
Nustatyti nepilnamečio N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. rugsėjo 13 d.) iki jo pilnametystės. Išlaikymą kasmet indeksuoti įstatymų nustatyta tvarka, N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teisės pagrindais.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 200 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti ieškovui N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 583 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Pripažinti ieškovo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine prievole kreditorinius įsipareigojimus pagal 2019 m. birželio 13 d. ieškovo N. B. ir AB NEO Finance sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. K665660365.
Priteisti iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 216 Eur (du šimtus šešiolika eurų) žyminio mokesčio valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą pristatyti į 119 k.
Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.
Sprendimą siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2021 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimą iš atsakovės V. B..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.