Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. (R. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 11 d. nutarimo, kuriuo R. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau – ANK) 506 straipsnio 4¹ dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

3. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

4. Apeliantas neigia padaręs ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, akcentuodamas, kad jis pateko į asmenų, kuriems judėjimo apribojimas netaikomas, sąrašą, tai patvirtino ta aplinkybė, kad dėvėjo darbo uniformą, turėjo su savimi darbuotojo pažymėjimą, o pareigūnų reikalavimas pateikti darbo grafiką buvo perteklinis, neteisėtas. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas nesutinka.

5. Pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas tas, kas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, nevykdė statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo.

6. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nutarime, norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 ¹ dalį būtina nustatyti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) tam tikroje teritorijoje turi galioti specialus teisinis rėžimas (karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino ir t. t.); 2) pareigūno reikalavimas turi būti teisėtas, paremtas teisiniu reguliavimu; 3) asmuo savo veikimu ar neveikimu tokio reikalavimo/nurodymo nevykdo.

7. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau Nutarimas) 3.1.13 punkte (redakcija galiojusi nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 15 d.) įtvirtinta, kad nuo 2020 m. balandžio 10 d., 20 val., iki 2020 m. balandžio 13 d., 20 val., Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų atvykimas į ne savo gyvenamosios vietos savivaldybės miestus ar miestelius, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties ar atlikti darbo, kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicinos pagalbos.

8. Byloje nustatyta, kad R. G. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 1), darbo vieta – „A.“, esanti (duomenys neskelbtini)(b. l. 8). R. G. pareigūnams nurodė, kad vyksta į Vilniuje esančią darbo vietą, todėl siekdami nustatyti, ar jo atžvilgiu galioja Vyriausybės nutarimu paskelbto asmenų judėjimo ribojimo išimtis, ribojimus kontroliuojantys pareigūnai turėjo teisę ir pareigą tikrinti vykstančio asmens dokumentus, o nenustačius sąlygų taikyti ribojimo išimties, apriboti patekimą į tam tikrą teritoriją, tai daryti juos įpareigojo teisės aktai.

9. Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti. To paties straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę laikinai apriboti asmenų ar transporto priemonių patekimą į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti atliekamus darbus, apriboti ar keisti eismo tvarką, kai kyla pavojus gamtai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui. Sutiktina su žemesnės instancijos teismo išvada, kad sistemiškai aiškinant nurodytas Policijos įstatymo nuostatas ir Nutarime įtvirtintą asmenų laisvo judėjimo suvaržymą, policijos pareigūnai, kontroliuodami minėtu Nutarimu nustatytą asmenų judėjimo ribojimą, turėjo teisę ir pareigą tikrinti vykstančių asmenų dokumentus, o nenustačius sąlygų taikyti ribojimo išimtis, apriboti asmenų ar transporto priemonių patekimą į tam tikrą teritoriją.

10. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas A. E. parodė, kad paprašius pateikti dokumentus, įrodančius, kad R. G. turi teisę patekti į Vilniaus miestą, šis atsakė, kad jų neturi, todėl jam buvo pasakyta apsisukti ir sustoti Molėtų plente, tačiau asmuo pasuko į kairę, sustojo, o po to nuvažiavo gatve, kuria galima patekti į Vilniaus miestą. Liudytojas V. B. parodė, kad R. G. nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, jog gali įvažiuoti į Vilnių, teigė, kad tikrinimo metu buvo daug asmenų, dirbančių saugos tarnybose, kurių buvo prašoma pateikti darbo grafikus ir, jeigu jų neturėdavo, grafiką jiems atsiųsdavo į telefoną. Minėtų liudytojų, o iš dalies ir paties R. G. parodymai, leidžia pagrįstai teigti, kad pareigūnams neįleidus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens į Vilniaus miestą ir liepus apsisukti ir laukti kelkraštyje, šis nepakluso teisėtiems pareigūnų nurodymams ir bandė patekti į Vilniaus miestą per kitą įvažiavimą. Apeliantas teigia, kad tą aplinkybę, jog jis vyko į darbą, patvirtino jo vilkima darbinė uniforma ir darbo pažymėjimas, tačiau minėti duomenys patys savaime nepatvirtino, jog įvykio dieną R. G. dirbo Vilniuje, o tik įrodė, kad asmuo dirba apsaugos darbuotoju, priešingai nei pareigūnų prašytas pateikti darbo grafikas.

11. Įvertinus aptartas aplinkybes konstatuotina, kad R. G. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, požymius, todėl jis administracinėn atsakomybėn pagal minėtą teisės normą buvo patrauktas pagrįstai.

12. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, padarymą įstatymo leidėjas nustatė asmenims nuobaudą – baudą nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų eurų. Pirmosios instancijos teismas, R. G. skyrė 220 Eur baudą, jos dydį parinkdamas ženkliai mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas šios bylos aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus R. G. švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje – ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje.

13. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia teismui padariusiam administracinį nusižengimą asmeniui, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, priimant motyvuotą sprendimą.

14. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

15. R. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo tikslingumą, vertintini R. G. nusižengimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės, padariusiojo asmenybę apibūdinantys duomenys. R. G. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su valdymo tvarka. Nusižengta buvo Lietuvos Respublikoje dėl nepalankios epideminės COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijos paskelbus karantiną. Vis dėlto, nagrinėjamos bylos kontekste, svarbu įvertinti tai, kad R. G. nusižengimo padarymo metu skubėjo į savo darbo vietą, esančią medicinos įstaigoje – VšĮ „A.“, adresu (duomenys neskelbtini), ten asmuo dirba UAB „B.“ apsaugos darbuotoju pamaininiu grafiku (nuo 7 val. iki 7 val.). R. G. yra vyresnio amžiaus asmuo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo padarytas nusižengimas, kaip nurodyta ir skundžiamame nutarime, didelių teisinių pasekmių nesukėlė Įvertinęs išdėstytų administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. G., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK 506 straipsnio 4¹ dalies sankcijoje – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-820-1036/2020.

R. G. (R. G.) už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4¹ dalyje, skirti įspėjimą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.