Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. G. (R. G.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 506 straipsnio 4¹ dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2020 m. balandžio 12 d., 06:40 val., (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, metu, galiojant asmens judėjimo laivės ribojimams, nepateikė policijos pareigūnams išimtis iš galiojančio ribojimo patvirtinančių dokumentų, neįleistas į Vilniaus miestą, nepakluso policijos pareigūnų nurodymui laukti Molėtų plente, tačiau kitu keliu bandė patekti į Vilniaus miestą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju. Protokole nurodytu metu važiavo į darbą. Pareigūnai pareikalavo pateikti darbo grafiką. Jis pareigūnams atsakė, kad darbo grafiko neturi. Pareigūnams pasakė, kad jie patys turi turėti galimybes patikrinti kur jis dirba. Pareigūnas nurodė apsiskuti ir važiuoti atgal, neįleido, liepė parodyti darbo grafiką. Jis pareigūnui nurodė, kad dėvi saugos tarnybos, kurioje dirba, uniformą ir turi darbo pažymėjimą. Žinojo, kad patekimui į Vilniaus miestą Velykų laikotarpiu bus taikomi apribojimai, apie tai buvo kalbama savaitę prieš tai. Tiksliai nežinojo, kokių dokumentų jam reikės. Vadovai buvo pasakę, kad turi dėvėti uniformą, turėti darbo pažymėjimą. Per kitą įvažiavimą nebandė įvažiuoti į Vilnių, jis tiesiog sustojo prie autobusų stotelės. Pareigūnams atsakė, kad vis tiek važiuos į darbą, kad perskambins vadovas ir viskas susitvarkys.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Nagrinėjamoje byloje R. G. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta administracinė atsakomybė tam kas, karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, nevykdė statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo. Taigi, norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 ¹ dalį būtina nustatyti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) tam tikroje teritorijoje turi galioti specialus teisinis rėžimas (karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino ir t. t.); 2) pareigūno reikalavimas turi būti teisėtas, paremtas teisiniu reguliavimu; 3) asmuo savo veikimu ar neveikimu tokio reikalavimo/nurodymo nevykdo. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, šioje konkrečioje situacijoje, yra visos nurodytos sąlygos, leidžiančios R. G. taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 506 straipsnio 4 ¹ dalį.

Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau Nutarimas) 3.1.13 punkte (redakcija galiojusi nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 15 d.) buvo įtvirtinta, kad nuo 2020 m. balandžio 10 d. 20:00 val. iki 2020 m. balandžio 13 d. 20:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų atvykimas į ne savo gyvenamosios vietos savivaldybės miestus ar miestelius, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties ar atlikti darbo, kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicinos pagalbos. Šis ribojimas netaikomas asmenims, kurie vyksta į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio jiems nuosavybės teise. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakomybėn patraukto asmens R. G. gyvenamoji vieta yra Kranto g. 28-13, Nemenčinėje, Vilniaus rajone (b. l. 1). Darbo vieta – (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Tai reiškia, kad R. G. patenka į Nutarime įtvirtintų išimtinių atvejų, kuomet netaikomas asmenų judėjimo iš vienos savivaldybės į kitą ribojimas, sąrašą.

Kartu teismas pažymi, kad tam, jog būtų taikomos Nutarimu paskelbto asmenų judėjimo ribojimo išimtys, ribojimus kontroliuojantys pareigūnai turi teisę reikalauti pateikti tai (ribojimo išimtis) patvirtinančius dokumentus, o taip pat laikinai apriboti asmenų ar transporto priemonių patekimą į tam tikrą teritoriją. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau Policijos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti. To paties straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę laikinai apriboti asmenų ar transporto priemonių patekimą į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti atliekamus darbus, apriboti ar keisti eismo tvarką, kai kyla pavojus gamtai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui. Sistemiškai aiškinant nurodytas Policijos įstatymo nuostatas ir Nutarime įtvirtintą asmenų laisvo judėjimo suvaržymą darytina išvada, kad policijos pareigūnai, kontroliuodami minėtu Nutarimu nustatytą asmenų judėjimo ribojimą, turėjo teisę ir pareigą tikrinti vykstančių asmenų dokumentus, o nenustačius sąlygų taikyti ribojimo išimtis, apriboti asmenų ar transporto priemonių patekimą į tam tikrą teritoriją. Policijos pareigūnų reikalavimų, paremtų aptartu teisiniu reguliavimu, nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį.

Bylą nagrinėjant teisme liudytojais buvo apklausti policijos pareigūnai A. E. V. B. (V. B.). Liudytojas A. E. apklaustas teisme nurodė, kad vykdė kontrolę dėl patekimo į Vilniaus miestą. Patikrino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilį, pareikalavo dokumentų, patvirtinančių, kad jis į Vilniaus miestą važiuoja į darbą. Asmuo prašomų dokumentų nepateikė, reiškė pasipiktinimą, jam buvo nurodyta apsisukti ir sustoti Molėtų plente, tačiau vairuotojas pasuko į kairę, sustojo. Vėliau pradėjo važiuoti, pastebėjo kaip jis rodo posūkį į kairę, kad iš kitos pusės bando įvažiuoti į Vilniaus miestą. Jis tarnybiniu automobiliu nuvažiavo paskui atsakomybėn traukiamą asmenį. Pamatęs, kad jis pradedamas persekioti, automobilio vairuotojas sustojo autobusų stotelėje. Už reikalavimų nevykdymą asmeniui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (2020-06-04 posėdis nuo 13 val. 40 min. 39 s iki 13 val. 45 min. 39 s,). Iš esmės analogiškus parodymus davė ir liudytojas V. B. (2020-06-04 posėdis nuo 13 val. 55 min. 19 s iki 14 val. 03 min. 54 s). Nors R. G. neigė, kad po to kai nebuvo praleistas pro kontrolės postą, bandė įvažiuoti į Vilnių kitu įvažiavimu, jo parodymus paneigia anksčiau aptarti liudytojų parodymai. Liudytojas A. E. nuosekliai ir logiškai paaiškino įvykio aplinkybes, jo parodymus teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas V. B.. Aplinkybių sudarančių pagrindą pripažinti, kad liudytojai turi pagrindą apklabėti atsakomybėn traukiamą asmenį, ar kalba byloje netiesą nenustatyta. Vertindamas byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl R. G. kaltės, teismas pažymi, kad ir pats atsakomybėn patrauktas asmuo teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčijo fakto, kad protokole nurodytu metu neturėjo darbo grafiko, o policijos pareigūnų reikalavimas pateikti dokumentus jam sukėlė pasipiktinimą. Taigi, vien atsakomybėn traukiamo asmens subjektyvus pareigūnų veiksmų ir galiojančio teisinio reguliavimo vertinimas, neatleidžia jo nuo pareigos paklusti teisėtiems pareigūnų reikalavimams. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir vadovaujantis aptartu reglamentavimu, teismas R. G. veiksmus kvalifikuoja pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį.

Dėl nuobaudos individualizavimo

R. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo padarytas nusižengimas didelių teisinių pasekmių nesukėlė, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtina sankcijoje už padarytą nusižengimą nuobauda – bauda, jos dydį parenkant ženkliai mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

R. G. (R. G.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje ir skirti 220 (dviejų šimtų dvidešimties) eurų baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK 20113180432.

Išaiškinti R. G. (R. G.), kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismą.